Byla 2A-792-527/2013
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo: Alytaus m. 2–ojo biuro notarė R. S.)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2466-90/2012 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei I. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo: Alytaus m. 2–ojo biuro notarė R. S.) ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2–6) ir patikslintu ieškiniu(b. l. 59–62), prašydama Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu S. V. (a. k. ( - ) 2009–12–07 sudarytą testamentą (reg. Nr. ( - )), patvirtintą Alytaus m. 2–jo notaro biuro notarės (trečiojo asmens) (b. l. 32). Ieškovė nurodė, jog jos tėvas S. V. (b. l. 14), kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo ( - ), ( - ) g. 19-36 (b. l. 9), mirė 2012-03-21 (b. l. 10) ieškovės. Po jo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas/patalpa–butas su rūsiu 4,08 kv. m R-15 (unikalus Nr. ( - ):0024), esantis ( - ), ( - ) g. 19-36 (b. l. 11–12). Ieškovė, būdama pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, po tėvo mirties kreipėsi į Alytaus m. 2–ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau jos pareiškimas notarės nebuvo priimtas, paaiškinus, kad palikėjas S. V. yra sudaręs testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko atsakovei, todėl ieškovė nebeturi teisės paveldėti (b. l. 13).

4Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių testamento pripažinimą negaliojančiu, bei įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-12-19 sprendimu (b. l. 127–129) ieškinį atmetė. Iš byloje esančių dokumentų, šalių, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad 2012-03-21 mirė ieškovės tėvas S. V., kuriam buvo 88 metai (b. l. 10) ir kuris gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), ( - ) g. 19-36 (b. l. 12). S. V., po sutuoktinės M. V. mirties 2009-12-01 (b. l. 16) kurį laiką gyvenęs atsakovės šeimoje, 2009-12-07 sudarė testamentą (b. l. 32), kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko atsakovei. Kadangi atsakovės šeimoje auga trys vaikai, jis, norėdamas ramybės, grįžo į savo butą ir gyveno vienas. S. V. gaudavo pensiją, pats nueidavo į parduotuvę, turgų, bažnyčią, susimokėdavo mokesčius, prenumeravo ir skaitė laikraščius, domėjosi politika. Buityje jam padėdavo atsakovė, dažnai lankydavo, skalbdavo jo drabužius, patalynę. Ieškovė nuo 1968 m. (po tėvų skyrybų) gyveno ( - ), tėvas - ( - ), ji jį lankydavo retai, bendravo su tėvu telefonu. S. V. palaidojo žmoną ( - ), pats su jos giminaičių pagalba organizavo laidotuves, išsirinko ir pastatė paminklą žmonai ir sau. Teismo nuomone, S. V. nebuvo pripažintas neveiksniu ir nėra pagrindo manyti, kad jis, sudarydamas testamentą, nesuprato savo veiksmų. Jo ligos istorijoje nėra jokių duomenų apie psichikos sutrikimus, jo ligos istorijose yra įrašai, kad sirgo glaukoma (akių liga), buvo išrašytas klausos aparatas, gydėsi traumas. Be to, byloje apklausti liudytojai taip pat nenurodė jokių psichinių susirgimų, jis su visais normaliai bendravo, net ir ieškovė nurodė, kad jiedu bendraudavo telefonu, normaliai susikalbėdavo. Be to, jos pakviesta liudytoja I. M. B. parodė, kad bendravo su S. V. po jo žmonos mirties, kad jis buvo normalus žmogus, galėjo nueiti į parduotuvę, domėjosi politika, žiūrėjo televizorių, klausė radijo. Nė vienas liudytojas nesuabejojo jo sąmoningumu, todėl teismui nebuvo reikalo skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Testamentą S. V. pasirašė pats, notarei nekilo abejonių dėl jo veiksnumo, jis išreiškė savo valią, nes su atsakove ir jos artimaisiais jis nuolat bendravo, atsakovė jam buvo kaip dukra. Testamentas buvo sudarytas 2009-12-07 (b. l. 32) po sutuoktinės mirties, tai, kad blogai matė ar girdėjo, nebuvo kliūtis sudaryti testamentą ir buvo pakankamai laiko pakeisti savo valią ir sudaryti naują testamentą, kaip to norėjo ieškovė. Jo sveikata pablogėjo tik 2012 m. vasario mėnesį, kuomet jis susilaužė šlaunikaulį, buvo operuotas, gulėjo ligoninėje bei slaugos skyriuje ir nuo to laiko nevaikščiojo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 137–142) prašo panaikinti 2012-12-19 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiais motyvais:

91. Teismas pažeidė CPK 178, 185 ir 212 straipsnius, nepagrįstai atsisakydamas skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę ir taip pažeidė ieškovės vieną iš pagrindinių teisių – teikti įrodymus, šiuo atveju įrodinėti ieškinio reikalavimo pagrįstumą remiantis ekspertų išvada. Dėl šios priežasties teismas priėmė sprendimą visapusiškai neištyręs bylai reikšmingų aplinkybių. Teismui nepagrįstai atsisakius skirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę buvo pažeistos ieškovės teisės teikti įrodymus bei proceso šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Teismas, civilinėje byloje įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. „Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.“ (LAT 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Teismas, netenkinęs ieškovės prašymo atlikti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, suvaržė ieškovės teisę įrodinėti bei priėmė sprendimą remdamasis nepakankamais įrodymais, kurie neleido visapusiškai įvertinti bylojo reikšmingų aplinkybių viseto.

102. LAT 2012-12-21 nutartyje Nr. 3K-3-609/2012 yra pažymėjęs, jog, siekiant testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.98 straipsnio pagrindu, ieškovui „tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). LAT 2010-11-09 nutartyje Nr. 3K-3-443/2010 pabrėžė, kad: „asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).“ Ieškovės nuomone, liudytojų parodymai yra pagalbinis, tačiau nepakankamas šaltinis testatoriaus psichinei būklei įvertinti. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes spręsdamas dėl asmens būsenos, kaip juridinio fakto, neskyrė pomirtinės psichiatrinės ekspertizės ir vertino tik kitus įrodymus, tokius kaip liudytojų parodymai. LAT, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, savo praktikoje yra konstatavęs, jog kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y., ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (LAT 2012-10-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-343/2012). Bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nenustatė aplinkybės, jog S. V. surašydamas testamentą nesuprato savo veiksmų. Pažymėtina, jog, nustatant asmens gebėjimus suvokti savo veiksmus, reikalinga tam tikrų žinių turinčio asmens išvada, todėl teismas nepagrįstai apsiribojo liudytojų parodymais. Liudytojų nurodytos aplinkybės, kad senyvo amžiaus (88 metų) žmogus pats eidavo į bažnyčią, turgų, nėra pagrindas daryti išvadą, jog toks asmuo suvokė savo veiksmus sudarydamas testamentą. Kasdieniai veiksmai, kuriuos S. V. buvo įpratęs daryti, nereikalavo didesnių protinių gebėjimų, todėl negali būti prilyginami testamento sudarymui, tokių teisinių veiksmų suvokimui. Teismas nurodė, jog: „byloje apklausti liudytojai nenurodė jokių psichinių susirgimų, jis su visais normaliai bendravo, net ir pati ieškovė nurodė, kad bendraudavo telefonu, normaliai susikalbėjo <...> liudytoja I. M. B. nurodė, kad bendravusi S. V. po žmonos mirties, kad jis buvo normalus žmogus, galėjo nueiti į parduotuvę, domėjosi politika, žiūrėjo televizorių, klausė radijo“. Šios teismo nustatytos aplinkybės, ieškovė nuomone, parodo, kad testatorius gebėjo atlikti tam tikrus kasdienius veiksmus, bendrauti su kitais žmonėmis, tačiau neparodo, ar S. V. suvokė savo veiksmus testamento sudarymo metu. Be to, net ir šių liudytojų parodymų teismas netyrė kartu su ieškovės paaiškinimais, kad S. V. nuolat nešiojo klausos aparatą, nes be jo nieko negirdėjo.

113. Teismas neatsižvelgė į atsakovės iškviesto liudytojo J. B. parodymus (b. l. 106–107), patvirtinusius, kad testatorius S. V. nesuprato savo testamento turinio – liudytojas parodė, kad „prieš ligoninę dvi savaites, pasakė man, kad testamentas sutvarkytas, pasakė, kad butą palieku Ilonai, o banke yra pinigėlių, tai Alma susitvarkys“, <...> „ar 2009 metų, ar 2010 metų žiemą pasakė, kad padaręs testamentą Algiui.“ Taigi, akivaizdu, kad testatorius nesuvokė testamento turinio, nes iš tiesų testamentu visą savo turtą paliko atsakovei, tačiau šio liudytojo parodymų teismas nevertino. Šio liudytojo parodymų reikšmingumą akcentavo ir ieškovės atstovė, tačiau teismas į juos neatsižvelgė.

124. Teismas nustatė tik testatoriaus gebėjimą bendrauti, tačiau to, jog, jis yra socialiai orientuotas, nepakanka. Turi būti vertinamas ir testamentą sudarančio asmens veiksmai išreiškiant valią, tokių veiksmų pasekmių suvokimas. Teismas apsiribojo aplinkybių vertinimu, kurias nurodė liudytojai. Ieškovė mano, jog byloje apklausti liudytojai neturi pakankamai žinių, jog galėtų spręsti, ar S. V. turėjo psichinių sutrikimų. Tokią išvadą turėjo parengti ekspertai.

135. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog testamentas buvo sudarytas praėjus vos 5 d. po testatoriaus sutuoktinės mirties (S. V. sutuoktinė mirė 2009-12-01, o testamentas buvo sudarytas 2009-12-07). Teismas neanalizavo, kokią įtaką testamento sudarymo metu testatoriui turėjo klausos ir regos sutrikimai. Senyvo amžiaus klausos ir regėjimo sutrikimų turintis, vartojantis vaistus S. V. po sutuoktinės mirties papildomai ėmė vartoti raminamuosius, dėl ko galbūt negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, jų valdyti bei testamentu išreikšti savo tikrosios valios, t. y. neturėjo testamentinio veiksnumo. Testatorius mirė 2012-03-12, taigi nuo testamento sudarymo iki testatoriaus mirties buvo praėję beveik keturi metai. Teismas, vertindamas parodymus liudytojų, bendravusių su testatoriumi po sutuoktinės mirties, nenurodė, jog vertinama S. V. psichinė būklė testamento sudarymo metu, o ne visu laikotarpiu iki jo mirties.

14Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 152–156) prašo palikti 2012-12-19 sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:

151. S. V. (miręs 2012-03-21) buvo atsakovės krikšto motinos M. V. (mirusios 2009 m. gruodžio mėn.) sutuoktinis, kuris dar 1999 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, būdamas visiškai veiksnus ir šviesaus proto, bei suvokdamas ir suprasdamas savo veiksmus ir jų reikšmę, sudarė testamentą, kuriuo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. 1 kambario butą su rūsiu (unikalus Nr. ( - ):0024), esantį adresu: ( - ), ( - ) g. 19-36, paliko atsakovei.

162. S. V. šiame jam priklausančiame bute gyveno vienas beveik iki pat savo mirties. Testatorius iki pat savo mirties buvo visiškai veiksnus ir šviesaus proto, nesirgo jokiomis psichikos ligomis, puikiai orientavosi erdvėje bei laike ir pilnai savimi pasirūpindavo pats, todėl apeliantė, teigdama, kad testatorius po savo sutuoktinės M. V. mirties buvo sukrėstas bei vartojo raminamuosius vaistus ir vien dėl šios priežasties negalėjo orientuotis aplinkoje bei vertinti savo veiksmų, nėra pagrįstas jokiais įrodymais ir neatitinka tikrovės.

173. Taip pat nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad testatorius nuolat nešiojo klausos aparatą ir akinius (sirgo glaukoma ir katarakta), netgi nešiodavosi padidinimo stiklą, kad galėtų geriau įžiūrėti, nes S. V. jokio klausos aparato nenešiojo, o jo regėjimas, atsižvelgiant į jo amžių, buvo normalus ir jokio padidinimo stiklo jis nenaudojo. Šias aplinkybes, kad testatorius S. V. puikiai orientavosi laike bei erdvėje, buvo pagal savo amžių pakankamai sveikas ir suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, teismo posėdyje paliudijo ir liudininkai, ką apeliantė pati nurodė ir patvirtino savo apeliaciniame skunde, t. y. nurodė, kad S. V. puikiai suvokė savo veiksmus ir buvo socialiai orientuotas.

184. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad būtina testamento galiojimo sąlyga yra testamentinis veiksnumas, kas šiuo atveju ir buvo, todėl apeliantės reikalavimas pripažinti negaliojančiu S. V. sudarytą testamentą yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad, kaip ir pati apeliantė nurodė apeliaciniame skunde, kad mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad testatorių S. V. praktiškai iki pat jo mirties globojo ir juo rūpinosi atsakovė, nes jis neturėjo savo artimų giminaičių ir su jais beveik nebendravo. Pažymėtina, kad apeliantė su savo tėvu praktiškai bendravo labai mažai, jį labai retai lankė, nesidomėjo jo gyvenimu ir tik pablogėjus jo sveikatai, prieš pat jo mirtį, jį išsivežė pas save, matomai su tikslu paveldėti jo liksiantį po mirties turtą.

195. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad S. V., būdamas 88 metų amžiaus, praktiškai visą laiką po savo žmonos mirties gyveno vienas, tik buityje atsakovė jam padėdavo, tačiau pasirūpinti savimi sugebėjo ir pats S. V.. S. V. nebuvo pripažintas neveiksniu ir nėra pagrindo manyti, kad jis nesuprato savo veiksmų, sudarydamas testamentą. Jo sveikata pablogėjo tik 2012 m. vasario mėnesį, kai susilaužė šlaunikaulį, o tai, kad blogai matė ar girdėjo, nelaikoma kliūtimi sudaryti testamentą, juolab, kad buvo pakankamai laiko pakeisti savo valią ir sudaryti naują testamentą. Pažymėtina, kad jo ligos istorijoje nėra jokių duomenų apie psichikos sutrikimus.

206. Ir trečiasis asmuo patvirtino, kad testatorius buvo veiksnus, suprato savo sudaromo testamento turinį ir pasekmes, buvo bendraujantis, šviesaus proto, aiškiai gebantis formuluoti ir išreikšti savo norus bei mintis, todėl nekilo jokių abejonių dėl jo psichinės būklės. Taip pat jam buvo išaiškinta teisė bet kada pakeisti testamentą, juolab, kad po testamento sudarymo jis turėjo pakankamai laiko pakeisti savo valią, ko testatorius S. V. nepadarė, kas tik parodo, kad testatorius testamento sudarymo metu suprato savo sudaromo testamento turinį ir pasekmes puikiai.

217. Taip pat visi byloje apklausti liudytojai nurodė, kad S. V. su visais normaliai bendravo ir nė vienas nesuabejojo jo sąmoningumu, ką ir pati apeliantė patvirtino. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei liudytojų parodymus, teismas pagrįstai nusprendė, kad skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę visiškai nebuvo jokio pagrindo, juo labiau, kad S. V. medicininiuose dokumentuose nebuvo jokių atžymų ar nusiskundimų, jog jis serga kokia nors liga, turinčia įtakos jo psichinei sveikatai ar jo veiksnumui.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

25Nustatyta, jog apeliantė yra 2012-03-21 mirusio (b. l. 10) S. V. (toliau – testatorius) dukra (b. l. 14), kuri 2012–05–23 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2009-12-07 savo tėvo sudarytą testamentą (reg. Nr. ( - )), patvirtintą Alytaus m. 2–jo notaro biuro notarės R. S. (trečiojo asmens). Šiuo testamentu testatorius savo turtą, t. y. butą/patalpą–butą su rūsiu 4,08 kv. m R-15 (unikalus Nr. ( - ):0024), esantį ( - ), ( - ) g. 19-36 (b. l. 11–12), paliko savo antrosios sutuoktinės M. V., kurią vedė 1968–11–30 (b. l. 16), mirusios 2009-12-01 (b. l. 57), krikšto dukrai (atsakovei), kuri taip pat buvo testatoriaus sutuoktinės brolio dukra (b. l. 101). Su apeliantės motina testatorius išsituokė 1968 m. (b. l. 100).

26Apeliantės teigimu, testatorius dėl sveikatos būklės nekritiškai vertino savo aplinką ir savo veiksmus, testamentą surašė iškart po sutuoktinės M. V. mirties (t. y. testamentas buvo sudarytas praėjus vos penkioms dienoms po testatoriaus sutuoktinės mirties (jo sutuoktinė mirė 2009-12-01, o testamentas buvo sudarytas 2009-12-07)), todėl buvo emociškai sukrėstas, vartojo raminamuosius vaistus, be to, testatorius turėjo klausos ir regos sutrikimų. Viso šios aplinkybės, apeliantės nuomone, įrodo, jog testamento sudarymo metu testatorius negalėjo išreikšti tikrosios savo valios, t. y. neturėjo testamentinio veiksnumo.

27Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 str. 5.28, 5.30 str., 5.35 str., kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (LAT 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2012-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT 2005-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

28LAT yra pažymėjęs, jog: „sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. <...> Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (LAT 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

29Šioje byloje svarbu yra tai, jog testatorių atsakovė pažinojo nuo vaikystės. Kaip teigia atsakovė, testatorius ją mylėjo kaip dukrą, ji po studijų porą metų gyveno pas jį ir savo krikšto motiną (testatoriaus sutuoktinę), be to, pustrečio mėnesio po sutuoktinės mirties jis gyveno pas atsakovę. Byloje neginčijama, jog atsakovė testatorių praktiškai iki pat jo mirties globojo ir rūpinosi, o apeliantė su savo tėvu, su kuriuo kartu negyveno nuo 1968 metų (nuo 13 metų), bendravo labai mažai, kaip pati 2012-11-21 teismo posėdyje pripažino, daugiausiai telefonu (b. l. 100), be to, jį labai retai lankė (kaip pati pripažino: „į metus kelis kartus“). Minėtame teismo posėdyje apeliantė pripažino, jog testatorius labai pasitikėjo atsakove.

30Apeliantės teiginiai, jog testatorius po savo sutuoktinės mirties buvo sukrėstas ir vartojo raminamuosius vaistus ir vien dėl šios priežasties negalėjo orientuotis aplinkoje bei vertinti savo veiksmų, nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad testatorius buvo nestabilios psichinės sveikatos, ar abejoti jo valios tikrumu. Kolegijos nuomone, apeliantė tokių savo teiginių neįrodė (CPK 178 str.). Priešingai, testatoriaus medicininiuose dokumentuose (b. l. 41–56, 113–114, 117–118, 119, 120) nebuvo jokių atžymų ar nusiskundimų, jog jis serga kokia nors liga, turinčia įtakos jo psichinei sveikatai ar jo veiksnumui. Be to, byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad testatorius su visais normaliai bendravo ir nė vienas nesuabejojo jo sąmoningumu. Kolegijos nuomone, šiuos parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino visiškai teisingai. Pavyzdžiui 2012–11–21 teismo posėdyje liudytoja M. B. (testatoriaus sutuoktinio tolima giminaitė), kuri po antros žmonos mirties bendravo su juo, parodė: „Jis buvo normalus. „labai domėjosi politika“ (b. l. 104); liudytojas A. M. (ieškovės kaimynas) parodė: „pašnekėdavome su žmogumi normaliai“ (b. l. 105); liudytojas K. V. (ieškovės kaimynas) parodė: „Jis kalbėjo protingai, bet silpnokai, iš lėto“ (b. l. 106); liudytojas J. B. (testatoriaus kaimynas) parodė: „Buvo protingas, sąmoningas, susitvarkydavo. Domėjosi politika, su juo pakalbėti apie viską galima“ (b. l. 106); liudytojas A. P. (atsakovės brolis) parodė: „Tvarkėsi komunalinius mokesčius, užsisakydavo laikraštį, dalyvaudavo loterijose, buvo aktyvus. Buitį pats tvarkėsi“ (b. l. 108); liudytojas A. B. (atsakovės vyras) parodė: „Žmogus buvo šviesaus proto, draugiškas, teisingas. Pats apsipirkdavo valgyti, užsisakydavo laikraščius“ (b. l. 108). Pažymėtina, jog net ir ieškovės kviesti liudytojai (b. l. 37) A. M. ir K. V. parodė, jog testatorius buvo sąmoningas ir su juo protingai buvo galima pabendrauti, o A. Š. šiuo klausimu nepasisakė (b. l. 105).

31Apeliantė nurodo, kad teismas apsiribojo tik aplinkybių vertinimu, kurias nurodė liudytojai, tačiau, anot apeliantės, byloje apklausti liudytojai neturi pakankamai žinių, jog galėtų spręsti ar testatorius turėjo psichinių sutrikimų, todėl, jos nuomone, byloje reikėjo paskirti ekspertizę.

32Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, visiškai pagrįstai neskyrė pomirtinės psichiatrinės ekspertizės, nes, įvertinus pateiktą medicininę dokumentaciją, kurioje nebuvo jokių įrašų, susijusių su testatoriaus psichika, psichinių ir nervų ligų simptomais, jo psichologinėmis būsenomis ar nusiskundimais, išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismui akivaizdžiai nebuvo jokio pagrindo suabejoti testatorių buvus tokios būsenos, kai nesuprantama veiksmų reikšmė ir kai jie nesugebami valdyti. Beje, pažymėtina, jog net ir pati apeliantė nuosekliai neteigė, kad jos tėvo bendravimas buvo neadekvatus ar kad jis negalėjo pats savimi pasirūpinti. Testamentą patvirtinusi notarė taip pat patvirtino, jog jai abejonių dėl testatoriaus veiksnumo nekilo, nes jis aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė savo valią. Tad neabejotina, jog ekspertizės skyrimas būtų tik bylos vilkinimas, pažeidžiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, bet ne pareigą skirti ekspertizę. Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs įstatyme įtvirtintų pagrindų skirti ekspertizę, neturėjo pareigos ją skirti vien tam, kad panaikintų apeliantės galimas abejones. Dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto ekspertizės nepaskyrimo.

33Nors testatorius turėjo regėjimo trūkumų, pripažintina, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ši aplinkybė būtų įtakojusi ir iškreipusi testatoriaus valią surašant testamentą.

34Be to, kolegijos nuomone, itin svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, jog nuo testamento sudarymo (2009-12-07) iki testatoriaus mirties (2012-03-12) buvo praėję daugiau nei trys metai. Kadangi sudarytą testamentą galima bet kada pakeisti, tačiau testatorius, nors ir turėdamas pakankamai laiko savo valiai pakeisti, to nepadarė, rodo, kad testatorius testamento sudarymo metu puikiai suprato savo sudaromo testamento turinį ir pasekmes. Tai, jog tėvą prieš mirtį ieškovė buvo atsivežusi pas save, rodo, jog į namus buvo galima atsivežti ir notarą, tačiau kažkodėl šia teise ieškovė nepasinaudojo.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37apeliacinį skundą atmesti ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l.... 4. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-12-19 sprendimu (b. l. 127–129)... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 137–142) prašo panaikinti 2012-12-19... 9. 1. Teismas pažeidė CPK 178, 185 ir 212 straipsnius, nepagrįstai... 10. 2. LAT 2012-12-21 nutartyje Nr. 3K-3-609/2012 yra pažymėjęs, jog, siekiant... 11. 3. Teismas neatsižvelgė į atsakovės iškviesto liudytojo J. B. parodymus... 12. 4. Teismas nustatė tik testatoriaus gebėjimą bendrauti, tačiau to, jog, jis... 13. 5. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog testamentas buvo sudarytas... 14. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 152–156) prašo palikti... 15. 1. S. V. (miręs 2012-03-21) buvo atsakovės krikšto motinos M. V. (mirusios... 16. 2. S. V. šiame jam priklausančiame bute gyveno vienas beveik iki pat savo... 17. 3. Taip pat nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad testatorius nuolat nešiojo... 18. 4. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad būtina testamento... 19. 5. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad S. V., būdamas 88 metų amžiaus,... 20. 6. Ir trečiasis asmuo patvirtino, kad testatorius buvo veiksnus, suprato savo... 21. 7. Taip pat visi byloje apklausti liudytojai nurodė, kad S. V. su visais... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Nustatyta, jog apeliantė yra 2012-03-21 mirusio (b. l. 10) S. V. (toliau –... 26. Apeliantės teigimu, testatorius dėl sveikatos būklės nekritiškai vertino... 27. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 28. LAT yra pažymėjęs, jog: „sandorių negaliojimo instituto paskirtis –... 29. Šioje byloje svarbu yra tai, jog testatorių atsakovė pažinojo nuo... 30. Apeliantės teiginiai, jog testatorius po savo sutuoktinės mirties buvo... 31. Apeliantė nurodo, kad teismas apsiribojo tik aplinkybių vertinimu, kurias... 32. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje... 33. Nors testatorius turėjo regėjimo trūkumų, pripažintina, jog ieškovė... 34. Be to, kolegijos nuomone, itin svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, jog nuo... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo... 36. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 37. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m....