Byla e2A-2034-553/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „BS Turtas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „STOLVIKA“ ieškinį atsakovui UAB „BS TURTAS“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 433,31 EUR skolos, 16,40 EUR palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015-03-27 UAB „STOLVIKA“ (toliau – ieškovas) ir atsakovas sudarė žodinę sutartį dėl krovinio vežimo iš Lietuvos į Prancūziją už 2 420,00 EUR. Ši sutartis buvo patvirtinta CMR važtaraščiu Nr. AZ 1883645. Taip pat nurodė, kad ieškovas tinkamai pervežė krovinį, o krovinio gavėjas krovinį priėmė, neįrašydamas į CMR važtaraštį ir vėliau taip pat nepareikšdamas jokių pretenzijų. 2015-04-21 ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TIM 0025812, šią sąskaitą atsakovas priėmė ir neginčijo bei nepareiškė jokių prieštaravimų. 2015-04-01 šalys sudarė dar vieną sutartį dėl krovinio vežimo Lietuvos Respublikoje už 193,60 EUR, krovinio gavėjas priėmė krovinį, neįrašydamas į CMR važtaraštį ir vėliau taip pat nepareikšdamas jokių pretenzijų. 2015-04-03 ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TIM 0025761, šią sąskaitą atsakovas priėmė ir neginčijo bei nepareiškė jokių prieštaravimų. Remiantis šią sąskaita atsakovas sumokėjo ieškovui 180,29 EUR ir liko skolingas 13,31 EUR. 2015-08-12 ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją, informuodamas, kad per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos neatsiskaičius, ieškovas kreipsis į teismą. Pažymėjo, kad ieškovas 2015-10-26 gavo iš atsakovo buhalterės tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, o ieškovas, sutikdamas su akte nurodyta suma, pasirašė aktą ir išsiuntė atsakovui.
  3. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.
  4. Paaiškino, kad sutinka su tuo, jog ieškovas atliko pervežimo paslaugas nurodytoms ieškinyje sumoms, tačiau apmokėjimas nebuvo įvykdytas ne dėl to, kad būtų ginčijama apmokėjimo suma, o dėl to, kad tarp šalių įvyko konfliktas dėl pervežimo darbų ir todėl užstrigo atsiskaitymas, nes ir skolų suderinimo aktas tarp šalių neginčijamas ir sudaro būtent ieškinio sumą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo ir prašė teismo išdėstyti skolą dviem mėnesiams.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo UAB „BS TURTAS 2 433,31 EUR skolos, 16,40 EUR palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 449,71 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2015-11-02) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 155,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, ieškovui UAB „STOLVIKA“.
  2. Teismas remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir jį tenkino visiškai. Įvertinęs teismo posėdžio metu atsakovo atstovo advokato I. M. išsakytus paaiškinimus apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad prašymas dėl skolos išdėstymo yra nepagrįstas, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, grindžiančių sunkią atsakovo finansinę padėtį, todėl atsakovo atstovo prašymo dėl skolos išdėstymo dviejų mėnesių terminui netenkino.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-17 sprendimą pakeisti papildant rezoliucinę dalį „Priteistus 2 433,31 EUR skolos, 16,40 EUR palūkanų, 6% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 155 EUR bylinėjimosi išlaidų išmokėjimą išdėstyti dviem mėnesiams“.
  2. Nurodo, kad teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pablogino ir ieškovo poziciją ir veikė prieš jo interesus. Nustačius atsakovui terminą atsiskaityti per du mėnesius iš esmės operatyviai būtų išspręstas ginčas ir pabaigta byla nedidinant jos išlaidų, nes bendrovė pajėgi kelių mėnesių laikotarpyje atsiskaityti su ieškovu.
  1. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-17 sprendimą nepakeistą; dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimo skirti atsakovui baudą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teisme negalima teikti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl prašo atsakovo įrodymų nepriimti, kadangi jie nebuvo, nors galėjo būti, pateikti pirmosios instancijos teisme;
    2. Teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, kai kreditorius jų prašė, kadangi nepakako duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis sunki. Jei apeliantas būtų pateikęs įrodymus apie savo finansinę padėtį dar pirmosios instancijos teisme, kreditorius būtų galėjęs dar kartą teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių;
    3. Pateikiama pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas rodo, kad skolininkas nesąžiningai vykdo veiklą. Atsakovas apsimeta, kad rūpinasi ieškovo interesais ir dėl to paduoda apeliacinį skundą, nors galėjo stengtis bent po truputį grąžinti skolą ieškovui, tačiau iki šiol nesumokėjo nei vieno euro;
    4. Nuo pat bylinėjimosi pradžios atsakovas skolos dydžio neginčijo, tik stengėsi, kad nebūtų greitai priimtas teismo sprendimas. Skolininko atstovas klaidingai informavo kreditorių, kad sudarys taikos sutartį, sutikdamas su viskuo, tačiau vėliau atsakovas pradėjo reikalauti įvairių nuolaidų ir grasinti. Tuo pagrindu prašo skirti atsakovui baudą, kad tokios priemonės, kurios trukdo pasiekti teisingumą nebūtų skatinamos.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dviem mėnesiams.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme
  1. Atsakovė teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos atsakovo įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
  1. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais; sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–68/2004). Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572-516/2016).
  2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė jokių įrodymų, grįsdamas savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dėl sunkios turtinės padėties. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015-12-31 balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Kolegijos vertinimu, vien įrodymai apie atsakovo finansinę padėtį pagal balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą neatspindi apelianto turtinės padėties. Priešingai, iš apelianto pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas turi žemės (vertė 14 481 EUR), pastatų ir statinių (vertė 83 525 EUR), mašinų ir įrengimų (vertė 83 525 EUR), transporto priemonių (vertė 2 798 EUR), kito materialaus turto (vertė 55 668 EUR), pinigų ir piniginių ekvivalentų (vertė 85 794) bei kito turto. Taigi, byloje esančių įrodymų visetas neleidžia spręsti, jog apelianto turtinė padėtis yra tokia sunki, kad tai galėtų pateisinti sprendimo vykdymo išdėstymą dvejų mėnesių laikotarpiui.
  3. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, reikšmingi yra skolininko veiksmai, siekiant bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo ieškovo ieškinio, kurį atsakovas 2016-02-29 pripažino, pareiškimo (2015-11-19) praėjo vieneri metai, o nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo – beveik devyneri mėnesiai, tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad per šį laikotarpį būtų grąžinęs ieškovui bent dalį įsiskolinimo.
  4. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, neišdėstymas sprendimo vykdymo, veikė prieš ieškovo interesus, yra nepagrįsti. Priešingai, teismas atsisakęs išdėstyti sprendimo vykdymą, tinkamai užtikrino ieškovo civilinių teisių įgyvendinimą – gauti jam priklausantį atlygti už atsakovui suteiktas paslaugas.
  5. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, reikšmingus teismui sprendžiant dėl šio prašymo ir nepažeidė CPK 284 straipsnio reikalavimų, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Apeliacinį skundą atmesti.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai