Byla e2S-525-368/2017
Dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-618-874/2017

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (pareiškėjų) L. J. ir M. J. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-618-874/2017.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjos patikslintu prašymu kreipėsi į teismą, prašydamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu atnaujinti teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2-103-457/2016; įtraukti pareiškėją L. J. bei M. J. į procesą kaip savarankiškų reikalavimų nepareiškiančius trečiuosius asmenis R. J. pusėje; atnaujinus procesą, tenkinti R. J. prašymą pripažinti sandorį pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atsakove L. J. (dėl 64 800 Lt dukters D. J. išlaikymui iki 18 metų bei 7500 Lt už bendrai užgyventą turtą sumokėjimo) įvykdytu. Nurodo, kad tik 2017 m. vasario 6 d. pareiškėjai L. J. gavus korespondenciją, sužinojo apie R. J. atžvilgiu priimtą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-38-856/2017. Iš jos sužinojo apie neseniai vykusį teisminį ginčą, kurį išnagrinėjus, jos sutuoktiniui ir M. J. tėvui R. J. paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas bei nustatyta pareiga sumokėti maždaug 23 123 Eur sumą. Jai apie teismo procesą nebuvo žinoma. Pareiškėjos yra suinteresuotos teisminio proceso baigtimi, apie bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškėjos savo materialiąsias teises ir pareigas procese sieja su tuo, kad nepakakus R. J. asmeninio turto, teismo priteistas išieškojimas gali būti nukreiptas į šeimos turtą, kuris naudojamas ir M. J. poreikių tenkinimui, t. y. neišvengiamai sumažės galimybės tenkinti M. J. poreikius ir tai įtakos jos gyvenimo kokybę.
  1. Atsakovė L. J. prašė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjai L. J. apie ieškovo R. J. iškeltą civilinę bylą buvo žinoma. Pareiškėja 2016 m. balandžio 29 d. ir gegužės 26 d. buvo atvykusi į teismo posėdžius, žinojo apie sutuoktinio R. J. tris Joniškio rajono apylinkės teisme inicijuotus procesus, rodė didelį susidomėjimą nagrinėjant civilinę bylą dėl R. J. tėvystės nuginčijimo (Nr. 2-13-874/2015), buvo atvykusi į 2014-05-12 posėdį, pageidavo stebėti procesą, tačiau atsakovės ir trečiojo asmens atstovų prašymu teismas nusprendė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Pareiškėja L. J. kartu su ieškovu R. J. 2014 m. spalio 2 d. buvo atvykusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratoriją.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. ( - ) ir ( - ), sustabdymą, taikytas Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi, panaikino.
  1. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-103-457/2016, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo R. J. ieškinys ir atsakovės L. J. priešieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančiu L. J. 2007 m. gegužės 24 d. išduotą raštelį, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei ir, kaip sudarytą dėl smurto, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  1. Teismas laikė, kad 2016 m. balandžio 29 d. yra pareiškėjų sužinojimo apie civilinės bylos Nr. e2-103-457/2016 nagrinėjimą data. Pareiškėjos nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tik 2017 m. vasario 6 d. sužinojo apie civilinę bylą, taip pat nepateikė prašymo atnaujinti praleisto termino, todėl padarė išvadą, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą. Be to, nurodė, kad išnagrinėtoje byloje ginčo objektas buvo 2007 m. gegužės 24 d. sandoris, o pareiškėjos L. J. ir R. J. santuoka registruota ( - ), (data neskelbtina) jiems gimė duktė M. J., todėl ginčijamas sandoris, sudarytas 2007 metais, pareiškėjoms negalėjo sukelti jokių teisių ar pareigų, taigi ir teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu teismas negalėjo nuspręsti ir nenusprendė dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ar pareigų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Skųsdama Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-103-457/2016 apeliantė prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės atstovės advokatės L. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja L. J. žinojo apie procesą, nes buvo į du teismo posėdžius atvykusi, domėjosi procesu. L. J. ir advokatė asmeniškai nepažįstamos, niekuomet nėra asmeniškai bendravusios ar kitais būdais viena kitai atskleidusios savo tapatybės, todėl nutartį priėmęs teismas vadovavosi subjektyviu (objektyviai nepagrįstu) pasitikėjimu advokatės teiginiais ir visiškai nevertindamas jos tariamo žinojimo prielaidų bei galimų klaidos priežasčių.
    1. Teismo argumentas, jog pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tik 2017 m. vasario 6 d. sužinojo apie civilinę bylą yra nemotyvuotas.
    1. Teismo nutartyje esantis teiginys, jog ginčijamas sandoris, sudarytas 2007 metais, pareiškėjoms negalėjo sukelti jokių teisių ar pareigų, taigi ir teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu teismas negalėjo nuspręsti ir nenusprendė dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ar pareigų” akivaizdžiai neatitinka teisinės ir faktinės realybės, nes minėtu sprendimu patenkintas atsakovės priešieškinis tiesiogiai paveikė įstatymais saugomą pareiškėjų interesą išsaugoti (areštuotą) šeimos būstą ir oriam pragyvenimui pakankamus šeimą išlaikančio R. J. finansinius išteklius.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. J. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Pareiškėjos žinojo apie civilinį procesą tarp R. J. ir L. J., nes nuo pareiškėjos L. J. santuokos su R. J. sudarymo - 2014-12-29, Joniškio rajono apylinkės teisme R. J. inicijavo net tris civilines bylas: Nr. 2-13-874/2015 pagal ieškovo R. J. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, Nr. P2-6-959/2015 pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų ir Nr.e2-103-457/2016 pagal ieškovo R. J. ieškinį dėl sandorio pripažinimo įvykdytu. Atsakovę L. J. advokatė L. M. atstovavo teismo procesuose civilinėse bylose Nr. 2-13-874/2015, Nr. e2-103-457/2016 tarp tų pačių šalių, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsakovės atstovė neturi pagrindo iškraipyti jai žinomas faktines aplinkybes ir prisimena susitikimų su L. J. aplinkybes: L. J. atvykusi į teismą pageidavo stebėti teismo posėdį 2014-05-12 civilinėje byloje Nr. 2-13-874/2015, lydėjo proceso dalyvius į teismo posėdžius 2016-04-29, 2016-05-26 civilinėje byloje Nr. e2-103-457/2017.
    1. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr.A2-615-457/2017 (pagal pareiškėjos L. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-13-874/2015, išnagrinėtoje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl tėvystės nuginčijimo) konstatavo, kad teismo šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas ieškovo R. J. sutuoktinei L. J. pasirašytinai. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie ieškovo R. J. keltus procesus teisme, taip pat ir iškeltą civilinę bylą Nr.e2-103-457/2016, kurioje priimtas nepalankus ieškovui sprendimas.
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, šalių ginčo dalykas buvo 2007-05-24 sandoris. L. J. ir R. J. santuoka registruota (data neskelbtina), o (data neskelbtina) jiems gimė duktė M. J.. R. J. prievolė mokėti piniginę kompensaciją kilo pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-06-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-501-481/2007, bet ne pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-08-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-103-457/2016. Taigi, pareiškėjos teisių ir pareigų turinį nulėmė santuokos sudarymas su R. J., turinčiu neįvykdytą prievolę pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-06-28 sprendimą, todėl pareiškėjų teiginiai dėl pasikeitusio pareiškėjų ir R. J. turto balanso negali būti laikomi pagrįsta aplinkybe dėl teismo sprendimo įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Vykdymo klausimai sprendžiami vykdymo procese, todėl pareiškėjos sutuoktiniui R. J. įvykdžius prievolę sumokėti priteistą pinigų sumą pagal išduotus vykdomuosius raštus, nebekiltų būtinybės saugoti šeimos būstą ir šeimos lėšas kitų procesų civilinėse bylose sąskaita.
Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

10teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliančių (pareiškėjų) L. J. ir M. J. atskirasis skundas netenkintinas

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-103-457/2016 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančiu L. J. 2007 m. gegužės 24 d. išduotą raštelį, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei ir, kaip sudarytą dėl smurto, dėl susidėjusių aplinkybių, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  1. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų L. J. ir M. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-103-457/2016. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone ir mano, kad teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, be to neigia, jog žinojo apie vykusį teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2-103-457/2016 anksčiau nei 2017 m. vasario 6 d. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir pasisako dėl įstatyme nustatyto proceso atnaujinimo pagrindų ir sąlygų.
  1. Pažymėtina, kad konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).
  1. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-260/2012 ir kt.).
  1. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 23 d .nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2013; Lietuvos Aukščiausio teismo 2015 m. 2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-403-687/2015).
  1. Proceso atnaujinimas, kaip išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, turi turėti teisinę prasmę ir atspindėti šios procedūros ekstraordinarumą, jos išimtinį pobūdį. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos išnagrinėtos civilinės bylos šios proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) Civilinė byla turi būti užbaigta; 2) Pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) Turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) Pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus dėl termino prašymui proceso atnaujinimui paduoti, pažymi, jog pareiškėja iš esmės nurodo tas pačias sužinojimo momento apie vykusį teisminį procesą Nr. e2-103-457/2016 aplinkybes, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjai buvo žinoma apie visus tris teisminius procesus, kuriose dalyvavo jos sutuoktinis R. J. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad tik 2017 m. vasario 6 d. sužinojo apie civilinę bylą, taip pat nepateikė prašymo atnaujinti praleisto termino. Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir teikdama atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos sužinojimo ne 2016 m. balandžio 29 d., o 2017 m. vasario 6 d. momento apie vykusį teisminį procesą tarp jos sutuoktinio R. J. ir L. J. civilinėje byloje Nr. e2-103-457/2016 aplinkybės, nepakankamai įtikinamos. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra praleistas.
  1. Pareiškėjos nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-103-457/2016 nusprendė dėl neįtrauktų į procesą pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų. Nesutiktina su šiais pareiškėjų argumentais. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).
  1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu (kuris Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas) ginčo objektas buvo 2007 m. gegužės 24 d. sandoris. L. J. ir R. J. santuoka registruota (data neskelbtina), o (data neskelbtina) jiems gimė duktė M. J.. Tai reiškia, kad ginčijamas sandoris, sudarytas 2007 metais, pareiškėjoms negalėjo sukelti jokių teisių ar pareigų, taigi ir teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu teismas negalėjo nuspręsti ir nenusprendė dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ar pareigų. Pabrėžtina, kad pareiškėjos L. J. ir M. J. prašydamos atnaujinti procesą, įtraukti jas trečiaisiais asmenimis ir tenkinti R. J. prašymą pripažinti sandorį pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atsakove L. J. įvykdytu, nenurodė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas jau išnagrinėtoje byloje turėtų priimti priešingą sprendimą, nei priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas. Tai, kad priimtas Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas R. J. atžvilgiu sukels pareiškėjoms neigiamų finansinių pasekmių dėl jo paties ketinimo išvengti vykdyti prievolę išlaikant nepilnametį vaiką ir dėl to surašant dar 2007 metais raštelį, kuris teismo pripažintas kaip prieštaraujantis gerai moralei ir viešai tvarkai, nėra ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal pareiškėjų prašymą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Taigi, apeliacinės instancijos teismu vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi visų pirma, pareiškėjos praleido terminą tokiam prašymui pateikti ir nepateikė termino praleidimo priežastis pagrindžiančių įrodymų. Antra, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms.
  1. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.

15Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai