Byla 1A-728-485/2015
Dėl 2015 m. birželio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajai R. M., jos gynėjai advokatei R. M., nukentėjusiojo atstovui G. B., advokatui Gintautui Malaveckui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl 2015 m. birželio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

2R. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. 8 MGL (trijų šimtų vieno euro ir 28 ct) bauda, išaiškinant, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo R. B. įstatyminio atstovo G. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam R. B., atstovaujamam įstatyminio atstovo G. B., priteista 321 euras turtinės žalos atlyginimo ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5R. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad ji 2014 m. gegužės 22 d., apie 13 val. 30 min., ( - ) pažymėtu gyvenamuoju namu, vairuodama motinai D. M. priklausantį automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 119 p., nurodantį, kad vairuotojas, važiuodamas atbulas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, t.y. nedavė kelio gatve važiuojančiam dviratininkui ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs abiejų šlaunų plėštinėmis žaizdomis, odos nubrozdinimais kairės alkūnės srityje, abiejų kojų srityse.

6Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistoji nurodo, kad teismo priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 305 str. nuostatas. Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Teismas nepatikrino nuteistosios paaiškinimų dėl autoįvykio mechanizmo, nepašalino prieštaravimų, nevertino ar pateis nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai nebuvo pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti. Teismas nuosprendyje nenurodė nei vieno įrodymo, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būtent apeliantės veiksmuose yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis. Apeliantė pažymi, kad kategoriškai išvadai apie galimybę išvengti susidūrimo su dviratininku daryti, būtinos specialios žinios, tačiau byloje nėra specialisto išvados. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas net tris kartus atmetė motyvuotą prašymą skirti teismo autotechninę ekspertizę, tuo grubiai pažeisdamas BPK 7 str. įtvirtintą rungimosi principą. Teismas atsisakymą skirti ekspertizę motyvavo tuo, kad nėra tikslių duomenų apie partrenkimo vietą, todėl ir išvados bus netikslios. Tačiau apeliantės nuomone, tam, kad ekspertas galėtų atsakyti į jam užduotus klausimus, svarbiausia, kad būtų žinoma dviratininko patrenkimo vieta kelio pločio atžvilgiu ir ji buvo tiksliai atkurta, kadangi ant asfaltuotos kelio dangos labai aiškiai matėsi dviračio pedalo įspausta žymė. Šias aplinkybes patvirtino policijos pareigūnai, tik teismas šiuos jų parodymus dėl nesuprantamų priežasčių laikė nepatikimais.

7Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog eismo įvykyje dalyvavo du eismo dalyviai: apeliantė ir nukentėjusysis R. B., kuris taip pat privalėjo laikytis KET taisyklių. Pagal KET 55 p. važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas (Daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai prilyginami gyvenamajai zonai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. B. įvykio dieną buvo tik 8-eri metai. Jis apkritai neturėjo teisės dalyvauti viešajame eisme. Byloje taip pat nebuvo nustatinėjama ar R. B. važiavo su dviračiu, kuris turėjo tvarkingą stabdį, garso signalą ir pan. R. B. nedėvėjo liemenės ir buvo be šalmo. Teismas taip pat nenustatinėjo tos aplinkybės, dėl kokių konkrečiai priežasčių nukentėjusysis nepasitraukė nuo link jo judančio automobilio, o į jį atsitrenkė.

8Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikas nebuvo automobilio pervažiuotas, ką patvirtino į teismo posėdį iškviestas ekspertas. Be to, liudytojų teigimu, dviratininkas per važiuojamąją kelio dalį važiavo skersai, nors pagal KET 58 p. dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja. Akivaizdu, kad pats nukentėjusysis pažeidė aibę KET punktų, kas patvirtina, kad jis buvo neatidus ir neatsargus, nors važiuodamas dviračiu privalėjo ir esamoje situacijoje, galėjo juos vykdyti ir taip išvengti kilusių padarinių. Apeliantės nuomone, šioje situacijoje ji KET nepažeidė, nes neturėjo techninės galimybės laiku pastebėti netikėtai už jos automobilio atsiradusios kliūties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.). Esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

9Atsikirtimu į nuteistosios apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. B. atstovas advokatas Gintautas Malaveckas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį bei priteisti iš nuteistosios R. M. advokato išlaidas. Atsikirtime nurodoma, kad nebuvo jokio poreikio skirti ekspertizę, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M., važiuodama atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu, ko pasėkoje buvo sužalotas R. B.. Pačios nuteistosios parodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, tuo tarpu nukentėjusiojo, jo atstovo pagal įstatymą G. B. ir liudytojų O. B., A. B., N. D. parodymai buvo nuoseklūs ir jais netikėti nėra pagrindo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad mažametis R. B. pažeidė KET, tačiau atbula eiga judančio automobilio valdytojo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, neatleidžia nuo pareigos vairuoti saugiai, įsitikinti, kad automobilio gale nėra kitų eismo dalyvių, kaip to reikalauja KET 119 p. Jei R. M. būtų laikiusis visų būtinų KET taisyklių, būtų dėmesinga ir atidi, būtų galėjusi išvengti eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių.

10Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovai ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

11R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

12BPK 305 str. 1 d. 2 p. įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl tai, jog teismo išvados nesutampa su apelianto subjektyviu duomenų vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog įrodymai ištirti ir įvertinti netinkamai, o nuosprendis nepagrįstas.

13Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. padaryta veika atitinka BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

14Iš apeliantės skundo matyti, kad ji neigia savo kaltę dėl veikos numatytos BK 281 str. 1 d. padarymo bei prašo ją išteisinti, nurodo, kad nukentėjusysis R. B. yra pats kaltas dėl įvykio ir jo kalti veiksmai įtakojo atsiradusias pasekmes.

15Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d., būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Nustatant, ar kaltininko padarytas KET pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013).

16Nors apeliantė R. M. nurodo, kad pats nukentėjusysis pažeidė saugaus eismo reikalavimus, kad eismo įvykio kilimui buvo paties nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys, tačiau teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis, jog R. M. neteisėti veiksmai, o būtent jos padarytas KET 119 p. reikalavimų pažeidimas, sąlygojo eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam R. B. buvo padaryti kūno sužalojimai, kas pasireiškė nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir kas atitinka BK 281 str. 1 d. Nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama nukentėjusiojo padarytų KET 63 ir 64 punktų pažeidimų (būdamas 8 metų dalyvavo viešajame eisme, nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, šalmo) analizei, tačiau, sutiktina su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju sužaloto dviratininko veiksmai, nors ir neatitiko KET reikalavimų, tačiau patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET taisyklių nebūtų pažeidusi apeliantė R. M.. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, buvo saulėta diena, geras matomumas, todėl šviesą atspindinčios liemenės mūvėjimas nebūtų turėjęs įtakos geresniam matomumui, be to, kaip matyti iš nukentėjusiajam R. B. padarytų sužalojimų (plėštinės žaizdos kojose, apibrozdinimai ant rankų ir kojų), šalmo mūvėjimas taip pat nebūtų įtakojęs sužalojimų masto šiuo konkrečiu atveju. Nors nuteistoji savo apeliaciniame skunde ir teigia, kad neturėjo techninių galimybių pastebėti mažamečio dviratininko, tačiau tokie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, eismo įvykio metu buvo geras matomumas, šviesus paros metas, saulėta diena, be to, kaip nurodė pati nuteistoji, rašydama paaiškinimą po įvykio, kad atsisėdusi į mašiną, pasižiūrėjusi į veidrodėlius, toliau matė kitoje kelio pusėje link jos važiuojančius dviračiais du vaikus (b. l. 14). Šiuos parodymus ji patvirtino ir apklausiama pirmos instancijos teismo posėdyje. (b. l. 119). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas išsamiai įvertino visas įvykio aplinkybes, įvertino eismo įvykio aplinkybių visumą ir pagrįstai konstatavo, kad tarp R. M. KET pažeidimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka. Kilę padariniai, t. y. R. B. padaryti sužalojimai, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu buvo dėsningas nuteistosios R. M. padaryto KET pažeidimo rezultatas ir yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Kita vertus KET 119 p. reikalavimai įpareigoja vairuotoją, važiuojantį atbulomis duoti kelią kitiems eismo dalyviams. R. M. važiuojant atbulomis, o nukentėjusiajam važiuojant dviračiu keliu, apeliantė privalėjo sustabdyti transporto priemonę ir praleisti dviratininką, tačiau ji to nepadarė ir minėtą KET reikalavimą pažeidė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju visiškai nelogiškas, nepagrįstas ir aukščiau aptartais įrodymais paneigtas apeliantės samprotavimas, kad pats nukentėjusysis atsitrenkė į važiuojantį automobilį ir taip galimai susižalojo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus (nukentėjusiojo, jo įstatyminio atstovo, tiesiogiai eismo įvykį mačiusios liudytojos O. B. ir kitų liudytojų parodymus, eksperto išvadą ir jo parodymus bei kitą rašytinę bylos medžiagą) ir pagrįstai nustatė, jog R. M. nebuvo dėmesinga ir atidi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja neįsitikino, kad važiuodama atbula eiga davė kelią kitiems eismo dalyviams, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta mažamečio dviratininko R. B. sveikata, todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

17Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymus skirti ekspertizę. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK 286 str. 1 d. teismas pats sprendžia, ar tikslinga skirti ekspertizę tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 str. nenumato. Šiuo atveju, teismo išvada dėl teismo ekspertizės skyrimo netikslingumo yra įrodymų vertinimo pakankamumo dalis. Teisėja motyvuotai ir pagrįstai pasisakė dėl ko jos manymu netikslinga skirti ekspertizę, o tai savo ruožtu nedaro skundžiamo nuosprendžio niekiniu.

18Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam R. B. išsprendė tinkamai, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis turtinės ir neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamų teismų praktiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme turtinės ir neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teisėjų kolegija su nurodytais motyvais sutinka, jie atitinka įstatymų reikalavimus, todėl jų papildomai neatkartoja ir neanalizuoja.

19Skirdamas nuteistajai R. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), nuteistosios asmenybę (anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta). Teismas atsižvelgė į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nedirba, studentė. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, artimą minimaliai, todėl laikytina, kad bausmė paskirta teisinga.

20Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų nuteistosios R. M. apeliaciniam skundui tenkinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

21Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo R. B. atstovas kartu su atsikirtimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo savo nuožiūra pakviestam atstovui (advokatui) už suteiktas teisines paslaugas sumokėtą 145,00 eurų (už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme) bei 160 eurų (už atsikirtimo paruošimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme) sumą.

22Kaip numato BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014 ).

23Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą G. B. pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 146,00 Eur už advokato Gintauto Malavecko teisines konsultacijas atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir už civilinio ieškinio surašymą ir pridėjo pinigų priėmimo kvitą (t.1 , b. l. 105). Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio teismas visiškai nepasisakė dėl šių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad advokato teisinės paslaugos buvo teikiamos pagal susitarimą, baudžiamoji byla yra nedidelės apimties (2 tomai), byla išnagrinėta per 5 teisiamuosius posėdžius, todėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiajam ir jo atstovui pagal įstatymą teikiamomis teisinėmis paslaugomis, prašoma priteisti suma yra racionali, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, ir ši suma (146,00 eurai) priteistina iš nuteistosios R. M..

24Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 9 d. nukentėjusiojo įstatyminis atstovas G. B. sumokėjo 160,00 eurų sumą advokatui Gintautui Malaveckui (t. 2, b. l. 39), kas patvirtina G. B. 160,00 eurų išlaidas, turėtas dėl advokato Gintauto Malavecko teisinės pagalbos Kauno apygardos teisme atstovaujant nukentėjusiojo R. B. interesus. Pažymėtina, kad analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla R. M. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal nuteistosios apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas.

25Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad advokatas Gintautas Malaveckas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl jam nebuvo būtinybės naujai susipažinti su byla, daro išvadą, jog nurodyta suma už teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme turi būti atlyginta iš dalies, t. y. iš nuteistosios R. M. priteisiant 100,00 eurų nukentėjusiojo R. B. įstatyminiam atstovui G. B. turėtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

27Nuteistosios R. M. apeliacinį skundą atmesti.

28Iš nuteistosios R. M. priteisti nukentėjusiojo R. B. įstatyminiam atstovui G. B. viso 246,00 (du šimtus keturiasdešimt šešis) eurus, proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. R. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo R. B. įstatyminio atstovo G. B.... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. R. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad ji 2014... 6. Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo... 7. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas turėjo atsižvelgti į... 8. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikas nebuvo automobilio... 9. Atsikirtimu į nuteistosios apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. B. atstovas... 10. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą... 11. R. M. apeliacinis skundas atmestinas.... 12. BPK 305 str. 1 d. 2 p. įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo išvadas... 13. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei... 14. Iš apeliantės skundo matyti, kad ji neigia savo kaltę dėl veikos numatytos... 15. Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę... 16. Nors apeliantė R. M. nurodo, kad pats nukentėjusysis pažeidė saugaus eismo... 17. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos... 18. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas klausimą dėl civilinio... 19. Skirdamas nuteistajai R. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių... 20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų... 21. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo R. B. atstovas kartu su... 22. Kaip numato BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 23. Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą G. B. pirmosios instancijos teisme... 24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 9 d. nukentėjusiojo... 25. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. Nuteistosios R. M. apeliacinį skundą atmesti.... 28. Iš nuteistosios R. M. priteisti nukentėjusiojo R. B. įstatyminiam atstovui...