Byla 2-10697-877/2013
Dėl savivaldybės turto privatizavimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovui D. K., jo atstovei advokato padėjėjai J. R., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, dėl savivaldybės turto privatizavimo,

Nustatė

2Ieškovas D. K. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pripažinti jo teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ( - ), nuosavybės teise priklausančias atsakovei Kauno miesto savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu šio buto pirkimo pardavimo sutartį lengvatine tvarka. Ieškinyje nurodė, kad 1981 m. liepos 24 d. Kauno miesto tuometinio Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 267, ieškovo močiutei M. L. buvo skirtas 2-jų kambarių 28,30 kv. m. gyvenamojo ploto butas, esantis ( - ). Šio potvarkio pagrindu 1981 m. liepos 29 d. išduotas orderis serija B Nr. 003206 ir su ja sudaryta šio buto nuomos sutartis. Nors ieškovas ir jo mama nebuvo įtraukti į orderį, tačiau jis visą laiką gyveno su močiute ir buvo deklaruotas šiame bute nuo 1983 metų rugsėjo. Mamos brolis, kuris su šeima buvo įtrauktas į orderį, šiame bute niekada negyveno, o tai patirtina duomenys, išreikalauti iš UAB „Kauno komunalinis ir būtų ūkis“. Butas buvo gautas kaip kooperatinis, tačiau vėliau šis statusas kažkodėl buvo panaikintas. Šiuo metu ir toliau gyveno šiame bute su šeima, moka visus mokesčius. Žinodami, kad gali privatizuoti butą kreipėsi į atsakingas valstybines institucijas, tame tarpe ir Kauno miesto valdybą, kur pasiteiravo, ar galėtų šį butą privatizuoti ieškovo vardu, kadangi močiutė M. L. jau buvo silpnos sveikatos ir norėjo, kad butą privatizuotų ieškovas savo vardu, tačiau nenorėjo, kad butas atitektų tuometinei jo sutuoktinei, todėl buvo surašiusi notariškai patvirtintą prašymą (sutikimą), kurį kartu su kitais dokumentais pateikė butų privatizavimo tarnybai. Kai kreipėsi dėl buto privatizavimo, jiems buvo paaiškinta, kad tokią teisę turi, nes butų privatizavimas nėra pasibaigęs, tačiau turi būti močiutės sutikimas, bei nurodyta, kokius dar dokumentus pateikti, norėdami privatizuoti butą. Kartu su močiute M. L., laikotarpyje nuo 1991 m. iki 1993 m., tiksliai nurodyti datos nėra galimybės, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Butų privatizavimo tarnybą, tikslu išsipirkti butą lengvatine tvarka, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, kur ieškovo vardu užpildė prašymą, pateikė BŪT išduotą pažymą, ar už butą sumokėjo tik investiciniais čekiais, tiksliai nurodyti negali, tačiau jei ir reikėjo kažkiek sumokėti papildomai, tai sumokėjo, tačiau dokumentai, patvirtinantys įmokos sumokėjimą neišliko (jie visi buvo pateikti valdininkams). Taip pat buvo pateiktas nustatytos formos sutikimas, jog močiutė sutinka, kad butas būtų privatizuotas ieškovo vardu. Visus dokumentus pateikė per kažkurį laikotarpį periodiškai, tiksliai nurodyti datos negali, nes privalomai kreipėsi į Valstybinį Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą (šios įstaigos teisių perėmėjas yra VĮ Registrų centras), kur buvo užsisakyta inventorizavimo byla, kuri buvo reikalinga buto privatizavimui, o savivaldybės darbuotojai nurodė, jog tai yra sudėtinė viso privatizavimo proceso dalis. Valstybiniame Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure priėmė užsakymą ir nurodė, jog bus pranešta apie tai, kada pas mus atvyks darbuotojai padaryti apmatavimų. Įmonės darbuotojai buvo atvykę, kažką braižė, rašė ir buvo padaryta inventorinė buto knygutė, kurią taip pat pateikė atsakovo padalinio darbuotojams ieškinyje nurodytais terminais. Kauno miesto savivaldybės Butų privatizavimo tarnybai pateikė visus reikalautus dokumentus ir juos aptarnavusi darbuotoja pasakė, kad dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo bus pakviesti papildomai, geriausiu atveju keleto mėnesių laikotarpiu, o pranešimas bus atsiųstas raštu, tačiau jokių pranešimų negavo. Šiuo procesu domėjosi palaipsniui, turėjo asmeninių šeimyninių problemų, kadangi tuo laikotarpiu skyrėsi su sutuoktine, 1995 m. liepos 16 d. gimė sūnus P. K., be to močiutei M. L. buvo labai pablogėjusi sveikata ir privalėjo ją prižiūrėti bei rūpintis, todėl dėl objektyvių priežasčių ir neturėdamas reikiamų žinių, intensyviai šiuo procesu nesidomėjo, nes tikėjosi gauti nors kokį priminimą iš valstybinės įmonės. 2001 m. gegužės 20 d. mirus M. L., 2001 m. liepos 23 d. buto, esančio Gražinos g. 11-13, Kaune, nuomos sutartis (pagrindas Kauno miesto savivaldybės 2001 m liepos 17 sprendimas Nr. 1093) buvo sudaryta su ieškovu D. K.. Kadangi dokumentus buto privatizavimui jau buvo pateikę seniai, ieškovui tapo neaišku, kodėl su juo sudaroma buto nuomos sutartis, o ne buto pirkimo-pardavimo sutartis ir kodėl taip ilgai negauna jokių žinių iš Kauno miesto savivaldybės dėl buto privatizavimo, tuomet jam buvo paaiškinta, kad yra dingę visi buto, bei su jo privatizavimu susiję dokumentai, tačiau, juos suradus, buto privatizavimo procesas bus tuoj pat užbaigtas, butą bus leista privatizuoti ieškovo vardu ir jokių papildomų rūpesčių neturės. Dėl teisinių žinių stokos ir pasitikint valstybės tarnautojais jis vis laukė pranešimo, leidžiančio sudaryti su savivaldybe ginčo buto, adresu ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. Vis nuvykdavo pasiteirauti ar jau rasti buto dokumentai, tačiau buvo aiškinama, kad jie vis dar ieškomi, o galiausiai pasakyta, kad jų nėra ir tikriausiai jų nėra todėl, kad jų visai nebuvo. Pasikonsultavus su teisininku ir jam kreipusis, į Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrių ir UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ skyrių paaiškėjo, kad maža dalis buto dokumentų yra išlikę ir jie buvo pateikti. Mano, kad privatizavimo procedūrą pradėjo laiku, tačiau jos neužbaigė išimtinai dėl valdininkų kaltės. Kadangi jam ne kartą pačiam ar per kitus asmenis teko kreiptis į dokumentus priėmusią tarnybą tikslu gauti rūpimą informaciją, bet man nuolat būdavo sakoma, kad neranda jo dokumentų, o vėliau nurodyta, kad gal jų visai nebuvo pateikęs (nors vėliau jų dalis atsirado), o jei jų nebuvo pateikęs, tai šiuo metu yra praleidęs terminą privatizavimo procedūrai užbaigti, bei pasiūlyta kreiptis į teismą. Kadangi privatizavimo procedūra buvo pradėta laiku, ji neužbaigta dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, turi teisę užbaigti procedūrą. Jokio kito turto nėra privatizavęs, bute gyvena ir toliau, jam kyla daug nepatogumų atliekant remonto darbus, mokant mokesčius, o atsakovė šiais klausimais nepadeda. Padavė prašymą privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą, kuris tuo metu galiojo ir turėjo būti taikomas. Ši teisė nerealizuota dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, nes nėra atsakingas už anksčiau dirbusių savivaldybės valdininkų netinkamai vykdytas pareigas, nepriimtas joks sprendimas pagal jo pareiškimą, užsakymus ir kt., kurie buvo paduoti galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui. Nėra pasinaudojęs buto privatizavimo teise kaip daugelis Lietuvos Respublikos piliečių, todėl norėtų butą privatizuoti tuo metu galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.

3Ieškovas D. K. ir jo atstovė advokato padėjėja J. R. teismo posėdyje palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

4Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 2001-07-23 su D. K. sudaryta ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Savo gyvenamąją vietą ieškovas yra deklaravęs ( - ). Ieškovas savo teiginiams pagrįsti nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ginčo patalpų privatizavimo procedūra pradėta tinkamai ir nepabaigta dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų kaltės bei kad ieškovas išreiškė norą privatizuoti ginčo patalpas, kad kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybę bei pateikė kitus dokumentus dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo bei pateikė tam reikalingus dokumentus, kaip to reikalavo butų privatizavimo įstatymas. Pažymėjo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, per kurį galėjo priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jos teisės yra pažeistos. Pagal 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą buvo taikomas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas, pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinį kodekso 1.125 str. taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Taigi, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisų pažeidimą. Nuomos sutartis su ieškovu pasirašyta 2001-07-23, t.y. tuo metu ieškovas sužinojo, kad buto savininkas yra ne jis, o Kauno miesto savivaldybė. Ieškovas nesiekė ginti tariamai pažeistų teisių per nustatytą ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja ar jos šeimos nariais gyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijų darbuotojų veiksniai pažeidžia jos ar jos šeimos narių teises. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovė pareiškė 2013 metų balandžio mėnesį, t. y. nuo 1991-1993, kaip pats nurodė ieškinyje, iki ieškinio padavimo dienos nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jei manė, kad jos buvo pažeistos. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

5Atsakovo atstovė L. P. patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Ginčo patalpos priklauso nuosavybės teise Kauno miesto savivaldybei. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad kreipėsi į savivaldybę, t.y. pradėjo buto privatizavimo procedūrą.. Mano, kad nuo 1991-1993 metų tik 2013 metais pateikęs ieškinį, ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą.

6Ieškinys tenkintinas

7Nustatyta, jog 64,32 kv.m. bendro ploto butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (61 b.l.). 1981-07-29 Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė orderį B Nr. 003206, kuriuo leista M. L. ir jos šeimos nariams sūnui E. L., marčiai J. L., vaikaitei A. L. apsigyventi minėtame bute (12 b.l.). 1983-09-29 į šį butą atvyko D. K. (13 b.l.). 2001-05-20 M. L. mirė (14, 21 b.l.). Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001-07-17 sprendimu Nr. 1093 nuspręsta 2 kambarių 49,04 kv. m. buto ( - ) sutartį pakeisti D. K. (19 b.l.). 2001-07-23 tarp Kauno miesto savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ ir D. K. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią ieškovui buvo išnuomotas ginčo butas (10-18 b.l.). 2013-05-31 Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius raštu teisės skyriui nurodė, jog Kauno miesto savivaldybėje M. L. ir D. K. pateikto prašymo privatizuoti butą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu nėra, tačiau yra išlikusi gyvenamųjų patalpų ( - ), techninės apskaitos byla (42 b.l.). Byla sudaryta 1992-11-05, savininke nurodyta L. M. (43-46 b.l.). 2013-02-08 VĮ Registrų centras Kauno filialo raštas ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog D. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi ir neturėjo (28-29 b.l.).

8Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo

91991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Tų asmenų, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti, t. y. negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teises ir interesus šiuo metu gina 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, kurio ketvirtajame skirsnyje yra nustatyta savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarka.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

11Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008, 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, ir 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008, pažymėjo, kad aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena iš valstybės socialinės–ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Viešosios nuosavybės teisės objektų perleidimas privačių asmenų nuosavybėn atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą, pagal kurią Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą, ir tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

12Sprendžiant, ar ieškovas įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, pirmiausia įvertintina, ar yra nustatytos visos šiame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos. Ieškovas nuo 1983 m. registruotas ir gyvena ginčo bute, liudytojai V. D. ir E. S. patvirtino, kad ieškovas iš šio buto niekada nebuvo išvykęs. 1981-07-29 Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė orderį Nr. 003206 ieškovo senelei M. L., po jos mirties ( - ) tarp Kauno miesto savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ ir D. K. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis ir tarp ieškovo ir atsakovės susidarę faktiniai nuomos santykiai. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovės atstovė. Tai reiškia, kad sutinkamai su Įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies nuostatomis ieškovas buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butą; ginčo butas nėra įrašytas į Įstatymo 3 straipsnyje nurodytą neprivatizuojamų objektų sąrašą, o atitinka Įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų objektų požymius, todėl konstatuotina, kad gali būti ir privatizavimo objektu.

13Tam, kad asmenį būtų galima laikyti įgijusį teisę privatizuoti butą, visų pirma turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į pirkimo-pardavimo subjektą, t. y. į vietos savivaldybę, kuri parduoda jai priklausančius butus, ar į įmonę, įstaigą, organizaciją, kurios pardavinėjo jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad jis pats dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo, pritariant šeimos nariams, surinko visus dokumentus, užpildė pareiškimą, kurį 1991-1993 pateikė atsakovei, tačiau rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad prašymas dėl buto privatizavimo VĮ Registrų centro Kauno filialui (buvęs Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras), kuriame buvo priimami privatizavimo dokumentai, buvo pateiktas, ieškovas teismui nepateikė. Tai, kad kreipėsi dėl buto privatizavimo, ieškovas įrodinėjo savo paties paaiškinimais ir liudytojų V. D. ir E. S. parodymais teismo posėdžio metu. Liudytoja V. D. parodė, kad ji pati butą privatizavo 1991 m., ragino ir M. L. kreiptis dėl buto privatizavimo, paaiškino jai privatizavimo procedūras. M. L. jai buvo sakiusi, kad butą nori palikti D. Liudytojas E. S. taip pat nurodė, kad M. L. ne kartą jam minėjo, kad tvarkosi privatizavimo dokumentus, kad butas turėtų atitekti jos anūkui D. K..

14Atsakovė tiek atsiliepime, tiek pateiktame savo Privatizavimo skyriaus 2013-05-31 rašte Nr. 66-3-241 nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), privatizavimo, nėra (42 b.l.). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos procesu metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir teismų praktikoje taikant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu, reiškiančiu, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Sprendžiant, ar byloje yra pakankamai įrodymų ir duomenų, kad D. K. ar M. L. kreipėsi į atsakovę dėl buto privatizavimo, be anksčiau nurodytų įrodymų atsižvelgtina į byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad M. L. butas, esantis ( - ), buvo suteiktas Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1981 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 267 (12 b. l.), šio buto nuomos sutartį po M. L. mirties ieškovas D. K. su Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės sudarė 2001-07-23 (16-17 b. l.). Teismas atsižvelgia į tai, kad teismui pateiktas netiesioginis rašytinis įrodymas- buto techninės apskaitos bylos kopija. Šioje byloje nurodyta, kad butas, esantis ( - ), priklauso privačiam fondui, jo savininke nurodyta L. M., P. (43-44 b.l.). Buto inventorinė byla, kaip matyti iš šio dokumento, buvo padaryta 1992 m. lapkričio 5 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui, bet ne vėliau (ar anksčiau), taigi akivaizdu, kad jei atsakovo močiutė ar jis pats nebūtų pradėję privatizavimo proceso, tokia buto byla jos vardu nebūtų buvusi parengta. Atsižvelgiant į visų šių įrodymų visetą ir civilinėje byloje nesant įrodymų, kurie paneigtų nustatinėjamą teisiškai reikšmingą faktą dėl D. K. kreipimosi su prašymu dėl buto privatizavimo, teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog M. L. ar D. K. galiojant Butų privatizavimo įstatymui pareiškimu kreipėsi į atsakovę dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo, ir įgijo teisę privatizuoti šį butą. Iš byloje esančių duomenų, kad M. L. yra gimusi ( - ) ir privatizavimo proceso pradžioje jau buvo 80 metų amžiaus, labiau tikėtina, kad tarp jos ir ieškovo buvo susitarimas privatizuoti butą D. K. vardu. Po jos mirties bute lig šiol gyvena ieškovas. Pagal 1981-07-29 M. L. išduotą orderį įrašytas E. L. ir jo žmona J. bei dukra A. iš šio buto išvyko, nes dar 1980 m.. kovo 26 d. Kauno miesto liaudies deputatų tarybos sprendimu Nr. 152 E. L. buvo įtrauktas į 213 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių sąrašą (55-57 b.l.), nuo 1992 m. nuosavybės teise valdė butą ( - ). Šį faktą patvirtina VĮ Registrų centras duomenys (62 b.l.). Teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovo D. K. teisė privatizuoti butą turi būti ginama, suteikiant šią teisę pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be anksčiau nustatytų aplinkybių atsižvelgia į tai, kad ieškovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 neturi ir neturėjo (28-29 b. l.), tuo tarpu bute, esančiame ( - ), ieškovas su šeima nuomininko teisėmis gyvena nuo 1983 metų (13 b. l.). Teismas sprendžia, kad ieškovo D. K. teisės privatizuoti butą gynimas atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisminius precedentus, teismo pateiktą teisės aiškinimą, teisėtus ieškovo lūkesčius įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, laikytina, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga ieškovui D. K. pripažinti teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15Dėl ieškinio senaties

16Ieškinio senatis- tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas sprendžia, kad senaties termino pradžią tapatintina su momentu, kai ieškovui tapo žinoma, kad M. L. pateiktas prašymas ir kiti dokumentai yra prarasti, todėl buto privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis nebus vykdomas, t.y. 2013-04-17 jo atstovei advokato padėjėjai J. R. gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrius raštą (15 b.l.). Teismas su atsakovės argumentais, kad senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 1991-1993 metų nesutinka, nes tą dieną, kai M. L. kreipėsi dėl savo teisės įgyti butą nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo, jos teisė pažeista nebuvo, priešingai – dokumentai buvo priimti ir pradėta privatizavimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, Nr.3K-3-588/2009 buvo išaiškinta, kad sprendžiant, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, jie turėjo būti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Taigi, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

17Ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovas nepageidauja, kad jam būtų iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 92, 93, 263–270, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

Nutarė

19Ieškinį tenkinti.

20Pripažinti D. K., a. k. ( - ) teisę privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą 49,04 kv. metrų bendrojo ploto butą (unikalus numeris ( - )) su rūsiu, esantį ( - ), ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su D. K., a. k. ( - ) gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.

21Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei... 2. Ieškovas D. K. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas... 3. Ieškovas D. K. ir jo atstovė advokato padėjėja J. R. teismo posėdyje... 4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu... 5. Atsakovo atstovė L. P. patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas... 6. Ieškinys tenkintinas... 7. Nustatyta, jog 64,32 kv.m. bendro ploto butas, esantis ( - ), nuosavybės teise... 8. Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo ... 9. 1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo... 11. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei... 12. Sprendžiant, ar ieškovas įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą... 13. Tam, kad asmenį būtų galima laikyti įgijusį teisę privatizuoti butą,... 14. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek pateiktame savo Privatizavimo skyriaus... 15. Dėl ieškinio senaties ... 16. Ieškinio senatis- tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 17. Ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovas nepageidauja, kad jam būtų iš... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, CPK 3... 19. Ieškinį tenkinti.... 20. Pripažinti D. K., a. k. ( - ) teisę privatizuoti pagal Butų privatizavimo... 21. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...