Byla 2A-307/2012
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Trečiasis asmuo byloje viešoji įstaiga „Būsto ir urbanistikos plėtros agentūra“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-109-450/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Trečiasis asmuo byloje viešoji įstaiga „Būsto ir urbanistikos plėtros agentūra“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Sivysta“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – 52-oji DNSB) 145 729,14 Lt skolą ir 52 462,49 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo 145 729,14 Lt skolą, todėl šioje dalyje ieškinio atsisakė bei prašė nagrinėti bylą dėl likusių ieškovo pareikštų reikalavimų.

5Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. tarp ieškovo UAB „Sivysta“ (rangovo) ir atsakovo 52-osios DNSB (užsakovo) buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 08/007_R. 2008 m. spalio 22 d. šalys pasirašė Papildomą susitarimą Nr. 1 bei Nr. 2 prie sutarties Nr. 08/007_R. 52-oji DNSB, dalyvaudama Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programoje „Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą“, įgyvendino daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos investicijų projektą. Renovacijai suteikta valstybės parama ir taikyti lengvatiniai PVM tarifai, o atlikti darbai buvo finansuojami iš skirtingų šaltinių: 1) 412 899,28 Lt finansavo VšĮ „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra“; 2) 145 729,14 Lt Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas; 3) 446 991,88 Lt 52-oji DNSB. Atsakovai pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes tik teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo sumokėta 145 729,14 Lt skola. Ieškovas atliko sutartyje numatytus ir su atsakovais suderintus darbus. Už juos buvo išrašyta 2008 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita-faktūra 145 729,14 Lt sumai. Ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą pasirašė 52-oji DNSB, o ją patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas. Sutarties 6.1.1. punkte buvo įtvirtinta, jog užsakovas (bendrija), uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, moka rangovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo sutartinės sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tokiu būdu nuo 145 729,14 Lt sumos priskaičiuota 52 462,49 Lt delspinigių suma priteistina solidariai iš atsakovų.

6Atsakovai 52-oji DNSB ir Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu ieškovo UAB „Sivysta“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 5 869,80 Lt palūkanų, 4 479 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir 25,79 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas atmetė ieškinį atsakovui 52-ajai DNSB, priteisė jai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 4 550 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo UAB „Sivysta“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui 52-ajai DNSB ir 9,06 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškovo UAB „Sivysta“ reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybei ir 52-ajai DNSB dėl 145 729,14 Lt skolos priteisimo.

8Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Sivysta“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir 52-osios DNSB 145 729,14 Lt skolą ir 52 462,49 Lt delspinigių, tačiau posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies reikalavimų, t. y. priteisti 145 729,14 Lt skolą, nes ją Vilniaus miesto savivaldybės administracija sumokėjo dalimis: 2010 m. lapkričio 9 d. – 86 700,47 Lt, 2010 m. lapkričio 19 d. – 11 182,54 Lt, 2010 m. gruodžio 22 d. – 47 846,13 Lt. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl 145 729,14 Lt skolos priteisimo priimtas, kadangi jis neprieštarauja šalių teisėms ir interesams, o civilinė byla šioje dalyje nutraukta.

9Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. tarp ieškovo UAB „Sivysta“ (rangovas) ir atsakovo 52-osios DNSB (užsakovas) buvo pasirašytos dvi sutartys - Rangos darbų sutartis ir Statybos rangos sutartis Nr. 08/007_R. 2008 m. spalio 22 d. sudaryti Papildomi susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 prie Statybos rangos sutarties Nr. 08/007_R. Aplinkybių, kad ieškovas tinkamai ir laiku atliko sutartyje Nr.08/007_R (įskaitant jos Papildomus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2) numatytus statybos darbus, atsakovai neginčijo. 2008 m. gruodžio 14 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2008413 už 145 729,14 Lt sumą, sąskaitoje nurodydamas, kad pirkėju yra 52-oji DNSB, o mokėtoju – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas. Teismo manymu, nors bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybė apmokėjo 2008 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2008413, tokiu būdu pripažindama ieškovo reikalavimus dėl 145 729,14 Lt skolos priteisimo, tačiau tai nereiškia, jog Vilniaus miesto savivaldybei atsiranda sutartinė atsakomybė pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. Statybos rangos sutartį. Ši sutartis sudaryta tik tarp dviejų ginčo šalių UAB „Sivysta“ ir 52-osios DNSB, todėl ji susaistė tik jos šalis. Sutartinės netesybos, kurias nustatė ieškovas ir 52-oji DNSB dvišalėje sutartyje, negali būti taikomos Vilniaus miesto savivaldybei, todėl jai reikalavimas dėl 52 462,49 Lt delspinigių priteisimo atmestas. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo spręsti apie solidarią atsakovų atsakomybę, nes ieškovas neįrodė solidariosios atsakovų atsakomybės pagrindo. Spręsdamas dėl 52-osios DNSB atsakomybės klausimo, teismas nenustatė šio atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltės, todėl civilinė atsakomybė šio atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma. Bylos įrodymai patvirtina, kad 52-oji DNSB ėmėsi visų veiksmų ir priemonių, kad Vilniaus miesto savivaldybė laiku pervestų finansuojamą statybos darbų kainą – 145 729,14 Lt į ieškovo sąskaitą, t. y. nepažeidė Statybos rangos sutarties Nr. 08/007_R 5.1.3 punkto reikalavimų dėl finansavimo užtikrinimo. Vilniaus miesto savivaldybės finansinės paramos bendrijoms teikimo tvarką ir sąlygas nustatė 2008 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 30-2428 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės paramos bendrijoms teikimo tvarkos aprašas. Jo 24 punktu bendrija, įgyvendinusi investicinį projektą ar jo etapą dėl savivaldybės paramos daugiabučiam namui modernizuoti, turi pateikti koordinatoriui VšĮ „Atnaujinkime miestą“ nustatytos formos paraišką. 2008 m. gruodžio 30 d. prašymu Nr. 4 „Dėl savivaldybės paramos“ 52-oji DNSB kreipėsi į VšĮ „Atnaujinkime miestą“, prašydama apmokėti 15 procentų atliktų renovacijos darbų vertės darbus atlikusiam rangovui. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ išnagrinėjo atsakovo prašymą (paraišką), o 2009 m. sausio 8 d. koordinatorius VšĮ „Atnaujinkime miestą“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas pasirašė aktą Nr. A51-373 (2.2.7.89-4k3)/02-06, kuriame nurodyta, kad patvirtinama galimybė suteikti 52-ajai DNSB savivaldybės paramą apmokant 15 procentų pagal bendrijos investicijų projektą įgyvendintų bendrijos daugiabučių namų modernizavimo priemonių vertės. Apie priimtą aktą ir sprendimą dėl paramos suteikimo, kaip tai numato Aprašo 25 punktas, buvo informuotas ieškovas, 52-oji DNSB ir VšĮ „Būsto ir urbanistikos plėtros agentūra“. Aplinkybes, kad rangovas tinkamai išrašė PVM sąskaitą-faktūrą pagal Aprašo 26 punktą, o 52-oji DNSB ją pateikė koordinatoriui VšĮ „Atnaujinkime miestą“ (Aprašo 27 p.), patvirtina bylos įrodymai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ (koordinatorius) nenustatė procedūrinių pažeidimų, ir nors 52-oji DNSB atliko visus būtinus veiksmus tikslu gauti savivaldybės paramą, tačiau per 14 dienų terminą mokėjimas į rangovo sąskaitą nebuvo atliktas (Aprašo 29 p.). Byloje nėra duomenų, kad dėl 52-osios DNSB kaltų veiksmų buvo inicijuotas savivaldybės paramos teikimo sustabdymas ar nutraukimas (Aprašo 30 p.). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 1-1114 „Dėl savivaldybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti“, kurio 4.2. punktas nustatė, kad šio sprendimo 1.1., 1.2. ir 1.3. punktuose nustatyta parama suteikiama per 12 mėnesių pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo baigtas įgyvendinti investicijų projektas, išskyrus atvejus, kai paraiškos dėl paramos gautos iki 2008 m. gruodžio 31 d., negali suponuoti 52-osios DNSB atsakomybės. Teismo manymu, 52-oji DNSB atliko visus būtinus veiksmus, kaip tai numato Aprašo VI skyrius, siekiant, kad savivaldybės parama laiku būtų pervesta į rangovo UAB „Sivysta“ sąskaitą, todėl nesant atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltės, reikalavimas dėl netesybų priteisimo iš 52-osios DNSB taip pat yra nepagrįstas.

10Teismas reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino iš dalies. Vilniaus miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, todėl taikyta 5 procentų dydžio metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė ieškovo reikalavimą dėl 145 729,14 Lt skolos priteisimo patenkino visiškai, tačiau mokėjimai buvo atliekami dalimis, procesinės palūkanos skaičiuotos taip: nuo 145 729,14 Lt sumos 5 procentų metinės palūkanos skaičiuotos nuo 2010 m. sausio 25 d. iki lapkričio 9 d., nuo 59 028,67 Lt sumos palūkanos skaičiuotos nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 19 d. ir nuo 47 846,13 Lt sumos palūkanos skaičiuotos nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki gruodžio 22 d.; iš viso priskaičiuota 5 869,80 Lt palūkanų. Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006 nėra aktuali šiuo atveju, nes, skirtingai nei nurodytoje nutartyje, ieškovas reiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų, kurių mokėjimą numato įstatymas.

11Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų - 145 729,14 Lt, nuo šios reikalavimų sumos 75 procentai mokėtino žyminio mokesčio grąžintina ieškovui, o likusi 979 Lt žyminio mokesčio dalis ieškovui priteistina iš Vilniaus miesto savivaldybės. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 5 000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismo nuomone, prašoma priteisti suma per didelė, o pakankama šių išlaidų suma sudarytų 4 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškinį patenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestas, priteista 3 500 Lt advokato pagalbai apmokėti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, o 500 Lt suma atmesta, nes netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius. 52-osios DNSB atžvilgiu ieškinys atmestas visiškai. Atsakovas prašė priteisti 6 050 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas manė pagrįsta ir protinga priteisti 5 050 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinį reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė iki teismo posėdžio, pati pripažindama skolą, 4 550 Lt bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti priteista iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, o likusi 500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma priteista atsakovui iš ieškovo. Teismo patirtos procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidos sudarė 34,85 Lt, todėl 9,06 Lt išlaidos priteistos iš ieškovo į valstybės biudžetą, o likusi 25,79 Lt suma priteista į valstybės biudžetą iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Ieškovas UAB „Sivysta“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir 52-osios DNSB 52 462,49 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pagal Rangos sutartį 52-oji DNSB už renovacijos darbus įsipareigojo pati sumokėti 446 991,88 Lt, o dėl 412 899,28 Lt ir 145 729,14 Lt sumų atlikti veiksmus, kad jas apmokėtų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas. Atsakovams išrašyta 2008 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita-faktūra 145 729,14 Lt sumai. Joje nurodytas pirkėjas - 52-oji DNSB, mokėtojas - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas. Ją pasirašė Paslaugos gavėjas - 52-osios DNSB pirmininkas. 2009 m. sausio 30 d. ji buvo registruota Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, ją patvirtino Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas bei Miesto ūkio departamento Planavimo ir apskaitos skyriaus vedėja - vyriausioji buhalterė. Tuo pačiu Vilniaus miesto savivaldybė pripažino savo įsipareigojimą apmokėti minėtą sumą. Sutarties 6.1.1. punkte įtvirtinta, jog užsakovas 52-oji DNSB, uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, moka rangovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo sutartinės sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nuo nesumokėtos sumos už atliktus darbus 2010 m. sausio 12 d. priskaičiuota 52 462,49 Lt delspinigių. 52-oji DNSB pati pripažino ir patvirtino, kad už atliktus renovacijos darbus liko 145 729,14 Lt skola, tačiau šią skolą privalo padengti Vilniaus miesto savivaldybė.
  2. Už prievolių įvykdymą pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. Statybos rangos sutartį Nr. 08/007_R atsakingos tiek 52-oji DNSB, tiek Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 52-oji DNSB ėmėsi visų veiksmų ir priemonių, kad Vilniaus miesto savivaldybė laiku pervestų finansuojamą statybos darbų kainą į UAB „Sivysta” sąskaitą. Pagal Rangos sutartį 52-oji DNSB įsipareigojo atlikti tokius veiksmus, kad kitas sumas apmokėtų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas vengė atlikti prievolę sumokėti likusią sumą ieškovui, todėl dėl tokių savivaldybės veiksmų UAB „Sivysta” patyrė nuostolių, kuriuos turi atlyginti 52-oji DNSB. UAB „Sivysta” turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius tiek iš 52-osios DNSB, tiek iš Vilniaus miesto savivaldybės, kadangi tarp jų susiklostė sutartiniai antykiai ir pagal sutartį bendrija įsipareigojo atlikti tokius veiksmus, kad kitas sumas apmokėtų kiti asmenys.
  3. Teismas neteisingai apskaičiavo ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai ieškovo atstovo suteiktas teisines paslaugas įvertino 4 000 Lt, o atsakovo 52-osios DNSB atstovo - 5 050 Lt. Teismui pripažinus ir konstatavus, kad protinga suma atstovo pagalbai apmokėti yra 4 000 Lt, tie patys kriterijai turi būti taikomi ir kitiems teisinę pagalbą suteikusiems šioje byloje atstovams. Visi atstovai parengė vienodą kiekį parengiamųjų dokumentų, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo atstovas dar iki teismo rengė dokumentus, susijusius su šiuo ginču (dokumentai buvo pridėti prie ieškinio).

13Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteista ieškovui 5 869,80 Lt procesinių palūkanų bei 4 479 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat 52-osios DNSB naudai priteista 4 550 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteista 25,79 Lt išlaidų valstybės naudai; priimti naują sprendimą - ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. UAB „Sivysta“ ieškinyje atsakovais nurodė Vilniaus miesto savivaldybę bei 52-ąją DNSB. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri nurodyta atsakovu sprendimo rezoliucinėje dalyje, į bylą įtraukta nebuvo. Savivaldybės administracija turi juridinio asmens teises, todėl ji negali būti tapatinama su kitu juridiniu asmeniu Vilniaus miesto savivaldybe. Ieškovas nereiškė reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, todėl teismas, priteisęs atitinkamas sumas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pažeidė CPK draudimą spręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.
    2. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybė, apmokėdama ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2008413, pripažino ieškinio reikalavimus. Teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovo nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, todėl darytina išvada, jog ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į Vilniaus miesto savivaldybę. UAB „Sivysta“ ir Vilniaus miesto savivaldybės nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, todėl taikytini teisės aktai, reglamentuojantys valstybės ir savivaldybių paramos teikimą daugiabučių namų savininkų bendrijoms. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnis nustato paramos gavėjus - tai namų butų savininkai, nepaisant savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo formos. Vilniaus miesto savivaldybės finansinės paramos bendrijoms teikimo tvarką ir sąlygas nustatė Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 30-2428 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės paramos bendrijoms teikimo tvarkos aprašas, kuriame numatyti iš esmės analogiški subjektai savivaldybės paramai gauti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 30-2428 buvo patvirtinta galimybė suteikti paramą 52-ajai DNSB. Paramos teisiniai santykiai susiklostė tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir 52-osios DNSB. Ieškovas, reikalaudamas iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisti sumą, numatytą kaip bendrijai teiktiną paramą, neįrodė ir nepagrindė, jog jis yra tinkamas subjektas ir turi reikalavimo teisę Vilniaus miesto savivaldybei sumokėti šią sumą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 30-2428 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės paramos bendrijoms teikimo tvarkos aprašu nustatyta, jog rangovas, gavęs koordinatoriaus ir asignavimų valdytojo pasirašytą raštą apie paramos suteikimą, savivaldybės paramos daliai išrašo atskirą sąskaitą bendrijai. Joje nurodoma, kad ji apmokama savivaldybės lėšomis, nurodant konkretų lėšų šaltinį. Ieškovo 2008 m. gruodžio 14 d. pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog paslaugos gavėjas yra 52-oji DNSB, mokėtojas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, papildomai pažymint, jog sąskaita apmokama Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Aplinkybė, jog ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje mokėtoju nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, patvirtina tik tai, jog PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas finansavimo šaltinis, o pirkėjas (kartu ir paslaugos gavėjas) yra 52-oji DNSB. Bendrijai teikiamos paramos lėšų šaltinį numačius savivaldybės biudžetą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1114 „Dėl savivaldybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti“, kurio 4.2. punktu nustatė, kad šio sprendimo 1.1., 1.2. ir 1.3. punktuose nustatyta parama suteikiama per 12 mėnesių pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo baigtas įgyvendinti investicijų projektas, išskyrus atvejus, kai paraiškos dėl paramos gautos iki 2008 m. gruodžio 31 d. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad bendrijai numatyta teikti parama patenka į minėto sprendimo reguliavimo apimtį, todėl paramą 52-ajai DNSB numatyta suteikti per 2010 metus. Šis atsakovo aktas nebuvo ginčijamas, todėl yra teisėtas ir vykdytinas.
    3. Parama suteikta nepažeidžiant sprendime nustatyto termino, nes ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, išrašytą 52-ajai DNSB, Vilniaus miesto savivaldybė apmokėjo 2010 m. lapkričio 9, 19 d. ir gruodžio 22 d. mokėjimų pavedimais. Teismas, pripažinęs, jog ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės nesiejo prievoliniai teisinai santykiai, nepasisakė dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimo taikymo byloje, nors juo nustatyta paramos teikimo tvarka ir terminai. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, apmokėjusi ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, pripažino ieškinio reikalavimus. Teismui pripažinus, kad ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai bei nenustačius teisinio pagrindo, kuris suponuotų Vilniaus miesto savivaldybės pareigą sumokėti ieškovo prašomą priteisti sumą, sprendimu iš Vilniaus miesto savivaldybės nepagrįstai priteistos ieškovo prašomos procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.
    4. Teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas dėl 52-osios DNSB patirtų 4 550 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš Vilniaus miesto savivaldybės. 52-osios DNSB patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne iš Vilniaus miesto savivaldybės, kurią su 52-aja DNSB siejo tas pats materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi, bet iš UAB „Sivysta“, kurios reikalavimas 52-ajai DNSB buvo atmestas. Vilniaus miesto savivaldybė, apmokėdama ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 52-ajai DNSB, nepripažino ieškinio reikalavimų, o teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nepriklausomai nuo pareikšto ieškinio, suteikė bendrijai numatytą paramą būstui renovuoti. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, CPK 94 straipsnio 1 dalis taikytina tik ta apimtimi, kuria numatoma, jog ieškovui atsisakius ieškinio (ar ieškinio reikalavimų dalies) bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, t. y. atmesdamas reikalavimą dėl 52 462,49 Lt delspinigių priteisimo, neteisingai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ne 500 Lt, bet proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Bendra ieškovo prašoma priteisti suma sudarė 58 332, 29 Lt, o patenkinto piniginio reikalavimo dydis (5 869, 80 Lt) sudaro tik vieną dešimtąją šio reikalavimo dalį, todėl ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos proporcingai mažintinos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį.

14Ieškovo UAB „Sivysta“ atstovas atsiliepime prašė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad už prievolių įvykdymą pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. Statybos rangos sutartį Nr. 08/700_R vienodai atsakingos tiek 52-oji DNSB, tiek Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal rangos sutartį bendrija įsipareigojo atlikti tokius veiksmus, kad kitas sumas apmokėtų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas.

15Atsakovas 52-oji DNSB atsiliepime prašo atmesti ieškovo UAB „Sivysta“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymi, kad savivaldybės administracijos nurodymas teismo sprendime laikytinas techniniu netikslumu, kuris nekeičia sprendimo esmės. Sprendimu pasisakyta dėl Vilniaus miesto savivaldybės, juo nuspręsta dėl šio juridinio asmens teisių ir pareigų. Tai, kad ieškovo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nesiejo sutartiniai prievoliniai santykiai, nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybei teisės aktais nustatytų pareigų. Procesinių palūkanų mokėjimą nustato įstatymas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pripažino ieškinį dalį ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas neįrodė solidariosios atsakomybės pagrindo. Tai, kad dėl viešojo administravimo subjekto teisinio reguliavimo UAB „Sivysta“ netenkino atsiskaitymo terminai, nesudaro pagrindo skolos padengimo reikalauti ne tik iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento, o ir solidariai iš 52-osios DNSB. 52-oji DNSB neatliko neteisėtų veiksmų. Sprendimą nukelti paramą bendrijai į 2010 m. priėmė viešojo administravimo subjektas, todėl reikalavimas priteisti delspinigius solidariai iš bendrijos nepagrįstas. Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra per dideli.

16Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius iš Vilniaus miesto savivaldybės nepagrįstas, nes ji nėra ieškovo ir 52-osios DNSB 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos Statybos darbų sutarties šalis, taip pat papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2 šalimi. Rangos sutartis negali sukurti teisių ir pareigų Vilniaus miesto savivaldybei. Įsakymas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino galimybę suteikti paramą, nustatė tik paramos teikimo bendrovėms tvarką. Jame nėra nuostatų, kuriomis Vilniaus miesto savivaldybė būtų įsipareigojusi mokėti ieškovui jo nurodytą sumą. Parama bendrijai buvo suteikta nepažeidžiant nustatyto termino. Ieškovas skunde nurodęs tinkamą atsakomybės subjektą – atsakovą 52-ąją DNSB, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog ieškovas bet kuriuo atveju turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius tiek iš 52-osios DNSB, tiek iš Vilniaus miesto savivaldybės.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas ieškovo UAB „Sivysta“ ieškinį tenkinti iš dalies yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl šio teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė ieškovas UAB „Sivysta“ bei atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė.

18Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. 52-oji DNSB (užsakovas) ir UAB „Sivysta“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 08/007_R, kuria rangovas įsipareigojo savo rizika, darbo jėga, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti suderintus gyvenamojo namo, esančio Nočios g. 4, Vilniuje, apdailos darbus ir perduoti užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Sutartyje numatyta, kad galutinis apmokėjimas - 35 procentai - vykdomas iki 2009 m. liepos 1 d. (3.1.5 p.). Užsakovas įsipareigojo už atliktą darbą sumokėti, užtikrinant finansavimą pagal sutarties 3.2. punkte nustatytą laiką (5.1.3 p.). Užsakovas, uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, moka rangovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną (6.1.1 p.) (1 t., 11-14 b. l.). 2008 m. rugpjūčio 18 d. sutartimi 52-oji DNSB (užsakovas) prašė, kad rangovas UAB „Sivysta“ atliktų sienų ir cokolinio šiltinimą, renovaciją, balkonų stiklinimą, langų pakeitimą butuose, skardinimo darbus (1 t., 17 b. l.). Taip pat sudaryti du papildomi susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 (1 t., 20-21 b. l.). VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 02-23 patvirtino galimybę suteikti savivaldybės paramą 52-ajai DNSB, apmokant dalį investicijų daugiabučiam namui modernizuoti – 145 729 Lt su PVM (1 t., 22 b. l.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas 2009 m. sausio 8 d. rašte Nr. A51-373 (2.2.7.89-4k3)/02-6 nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės paramos bendrijoms teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 30-2428, patvirtinta galimybė suteikti savivaldybės paramą sumokant 15 procentų pagal bendrijos investicinių projektų įgyvendintų bendrijos daugiabučių namų modernizavimo priemonių vertės. Rangovas savivaldybės teikiamos paramos daliai turi išrašyti atskirą sąskaitą. Joje turi būti nurodyta – mokėtojas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas; lėšų šaltinis – Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos (1 t., 85 b. l.).

19UAB „Sivysta“ 2009 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 09/48 nurodyta, jog pagal Statybos rangos sutartį Nr. 08/007_R, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 18 d., UAB „Sivysta“ 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai atliko fasado šiltinimo darbus, kurių sąmatinė vertė – 1 005 620,30 Lt. Darbai finansuojami iš skirtingų šaltinių: 412 89,28 finansavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra; 145 729,14 Lt Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas; 446 991,88 Lt 52-oji DNSB. Už atliktus darbus iki šios dienos 2009 m. balandžio 6 d. dar neatsiskaitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas, kuris skolingas 145 729,14 Lt (1 t., 26 b. l.).

20UAB „Sivysta“ 2008 m. gruodžio 14 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija SVS Nr. 2008413 pirkėjui 52-ajai DNSB bei mokėtojui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui dėl 145 729,14 Lt. Ją pasirašė Bendrijos valdybos pirmininkas, o ji Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gauta 2009 m. sausio 30 d. (1 t., 75 b. l.).

21Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. A51-17452-(3.3.2.12-PD4), atsakydamas į 2009 m. liepos 8 d. pretenziją (1 t., 27 b. l.), nurodė, kad /.../ 145 729,14 Lt skolos apmokėjimas, kompensuojant dalį bendrijos renovacijos darbų išlaidų, turi būti nukeltas į 2010 metus arba įvykdytas per 12 mėnesių pasibaigus finansiniams metams, kuriais bus baigtas įgyvendinti investicijų projektas (1 t., 29 b. l.), o atsakydamas į pakartotinę pretenziją 2009 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. A51-17896 (2.2.7.89-UK3) prašė sutikti, kad 145 729,14 Lt skolos mokėjimas būtų nukeltas į 2010 metus (1 t., 31 b. l.).

22Iš UAB „Sivysta“ 2010 m. gruodžio 30 d. pažymos Nr. 10/166 matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė teisminio nagrinėjimo metu atsiskaitė už įmonės atliktus fasado šiltinimo darbus 52-ajai DNSB pagal programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“. Paskutinis mokėjimas atliktas 2010 m. gruodžio 22 d. (1 t., 188 b. l.).

23Dėl ieškovo UAB „Sivysta“ apeliacinio skundo

24Dėl delspinigių priteisimo

25Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 52-osios DNSB ir Vilniaus miesto savivaldybės 52 462,49 Lt delspinigių (1 t., 1-7 b. l.). Prašomų priteisti delspinigių skaičiavimas bei dydis atsispindi pateiktoje jų skaičiavimo lentelėje (1 t., 87 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė.

26Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atsiranda sutartinė atsakomybė pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. Statybos rangos sutartį Nr. 08/007. Sutartinės netesybos, kurios numatytos sutartyje, negali būti taikomos tam subjektui, kuris nėra sutarties šalimi. Pažymėtina, jog sutarties privalomumas ir uždarumas – klasikiniai ir visuotinai pripažįstami sutarčių teisės principai, kartu išreiškiantys būdingas sutarties, kaip sandorio, savybes. Abu šie principai bendriausia prasme atsispindi CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje sutarties sampratos apibrėžtyje: sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikros rūšies veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Be to, sutarties privalomumo principo turinys tiesiogiai įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties uždarumo principas pažodžiui konkrečioje CK normoje neapibrėžtas, teisės doktrinoje ir praktikoje jis suformuluotas remiantis civilinių santykių reglamentavimo ypatumais ir sutarčių teisės normų sisteminiu vertinimu. Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Vertinant UAB „Sivysta“ ir 52-osios DNSB sudarytas sutartis, darytina išvada, kad jų sąlygoms taikytinas sutarties uždarumo principas, nėra numatyta uždarumo principo išimčių, todėl jose numatytos sutartinės netesybos negali būti taikomos trečiajam asmeniui, ne sutarties šaliai Vilniaus miesto savivaldybei. Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pripažino savo įsipareigojimą apmokėti 145 729,14 Lt sumą, nesudaro pagrindo reikalauti iš jos priteisti netesybų pagal sutartį, kurios šalimi ji nėra, o jai negali būti taikoma sutarties 6.11 punkto nuostata dėl delspinigių mokėjimo, nes ji sutartimi neprisiėmė tokios prievolės.

27Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad sprendžiant dėl 52-osios DNSB atsakomybės klausimo, nenustatyti jos neteisėti veiksmai ir kaltė, todėl atsakomybė jai netaikytina. Pagal bylos medžiagą matyti, kad 52-oji DNSB ėmėsi visų priemonių, jog Vilniaus miesto savivaldybė laiku pervestų finansuojamą statybos darbų kainą. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė nuostolių forma galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokios pat sąlygos turi būti nustatytos ir sprendžiant klausimą dėl netesybų (delspinigių) priteisimo. Jas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis), o kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

28Nagrinėjamu atveju tam, kad 52-ajai DNSB būtų galima pritaikyti sutarties 6.1.1. punkte įtvirtintą nuostatą, jog ji, uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, moka rangovui (ieškovui) 0,2 procento dydžio delspinigius nuo sutartinės sumos už kiekvieną uždelstą dieną, būtina įrodyti aukščiau paminėtas netesybų taikymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju neįrodyti neteisėti 52-osios DNSB veiksmai, kadangi aptariamą 145 729,14 Lt sumą turėjo padengti ne ji pati, o Vilniaus miesto savivaldybė ir tokia aplinkybė buvo žinoma UAB „Sivysta“. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008). Kaip matyti iš bylos duomenų pati 52-oji DNSB jai pačiai priklausančią sumą sumokėjo laiku, taip pat neatliko neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių sudarytų sutarčių sąlygas, o priėmusi darbus ėmėsi priemonių, kad dalis jų būtų apmokėtą pagal užtikrintą finansavimą (5.1.3 p.) (1 t., 23 b. l.). Taigi teisėjų kolegija nesutinka su UAB „Sivysta“, esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad 52-oji DNSB ėmėsi visų veiksmų ir priemonių, jog Vilniaus miesto savivaldybė laiku pervestų finansuojamą statybos darbų kainą į UAB „Sivysta” sąskaitą.

29Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija negali pritarti apelianto UAB „Sivysta“ skundo argumentams, jog už prievolių įvykdymą pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. Statybos rangos sutartį Nr. 08/007_R vienodai (solidariai) atsakingos tiek 52-oji DNSB, tiek Vilniaus miesto savivaldybė. Šiuo atveju teigti apie solidarią atsakomybę nėra pagrindo, nes ji gali atsirasti tik įstatymų ar šalių susitarimų numatytais atvejais (CK 6.6 straipsnio nuostatos), tačiau to nenustatyta. Susiklostę teisiniai santykiai tarp 52-osios DNSB bei Vilniaus miesto savivaldybės neleidžia teigti, jog kilo jų solidari atsakomybė UAB „Sivysta“.

30Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą ar tam tikrus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, pritaria UAB „Sivysta“ teiginiams dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, ieškovas prašė priteisti 5 000 Lt advokato bylinėjimosi išlaidų, o pirmosios instancijos teismas manė, jog pakankama bylinėjimosi išlaidų suma ieškovo advokato pagalbai apmokėti turėtų sudaryti 4 000 Lt (1 t. 197 b. l.); atsakovas 52-oji DNSB prašė priteisti 6 050 Lt advokato bylinėjimosi išlaidų, o teismo manymu, protinga šiam atsakovui priteisti 5 050 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą advokato pagalbai apmokėti (1 t., 189-196 b. l.). Tokias sumas teismas nustatė remdamasis šiais kriterijais: bylos sudėtingumu, procesinių dokumentų kiekiu, teismo posėdžių skaičiumi, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinę skolą atsakovas sumokėjo iki teismo posėdžio, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (1 t., 214 b. l.). CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pritartina UAB „Sivysta“ skundo teiginiams, kad tie patys kriterijai sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikytini visiems subjektams. Priešingu atveju būtų pažeistas CPK įtvirtintas lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis). Taigi tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad apskritai protinga suma atstovo pagalbai apmokėti yra 4 000 Lt ribose, tokia suma taikytina visų bylos dalyvių atžvilgiu. Atskiriems proceso subjektams ji negali būti didesnė tik dėl to, kad šie pateikė įrodymus, jog jų patirtos išlaidos buvo žymesnės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ir priteisė atsakovui 52-ajai DNSB advokato teisinės pagalbos išlaidas už 5 050 Lt sumą. 52-osios DNSB išlaidų advokato teisinei pagalbai kompensavimo protinga suma taip pat laikytina 4 000 Lt. Nustačius protingą advokato pagalbos išlaidų kompensavimo sumą, taikytinos CPK 93 straipsnio nuostatos sprendžiant dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcingumo bei priteistino konkretaus bylinėjimosi išlaidų dydžio.

33Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo

34Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo

35Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, esą teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010).

36Ieškovo UAB „Sivysta“ ieškinys pareikštas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (1 t., 1-8 b. l.), o teismo sprendime vienu iš atsakovu nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracija (1 t., 209-215 b. l.). Bylos duomenų pagrindu teisėjų kolegija nurodytą atvejį šioje teisinėje situacijoje vertina tik kaip techninę klaidą, kuri turi būti neabejotinai ištaisyta. Kad nagrinėjamu atveju tai yra tik techninė klaida, patvirtina ir sprendime nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės, kaip juridinio asmens, kodas 111109233, gi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip juridinio asmens, kodas yra 188710061 (žr. 1 t., 105 b. l.). Pažymėtina, kad nurodytos klaidos ištaisymas šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo sprendimo esmę bei nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė CPK draudimą spręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismo sprendimas turi būti patikslinamas nurodant, jog atsakovas byloje yra ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Vilniaus miesto savivaldybė.

37Dėl procesinių palūkanų priteisimo

38Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas, apskaičiuotas konkrečia 5 869,80 Lt suma iš Vilniaus miesto savivaldybės. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Bylos duomenys patvirtina tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nors ir nebuvo su ieškovu sudarytų sutarčių šalimi, tačiau prisiėmė prievolę laiku ir tinkamai finansuoti darbų dalį už 145 729,14 Lt sumą. Vilniaus miesto savivaldybė, apmokėdama ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2008413, tokią savo prievolę pripažino. Ieškovas turėjo reikalavimo teisę į Vilniaus miesto savivaldybę, nes ši turėjo prievolę apmokėti 2008 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SVS Nr. 2008413. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Būtent aptariama PVM sąskaita-faktūra bei prisiimtas įsipareigojimas apmokėti už dalį darbų ir sukūrė Vilniaus miesto savivaldybei prievolę pieš ieškovą.

392009 m. rugpjūčio 6 d. priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1382 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (1 t., 110-112 b. l.). Iki tol galiojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. 30-2428 „Dėl Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ priemonių įgyvendinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės paramos bendrijoms teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (1 t., 113-116 b. l.). Būtent pastaruoju Aprašu reikia vadovautis nagrinėjant ginčą byloje, nes visi dokumentai dėl dalyvavimo darbų atlikime bei rangos sutartys sudarytos galiojant šiai Aprašo redakcijai. Galiojant minėtu 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 30-2428 patvirtintam Aprašui Vilniaus miesto savivaldybė prisiėmė įsipareigojimą apmokėti už dalį rangos darbų, o PVM sąskaita-faktūra (serija 2008413), kurioje mokėtoju nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas ir kuri išrašyta 2008 m. gruodžio 14 d., buvo įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2009 m. sausio 30 d. Nurodytame Apraše numatyta, kad koordinatorius prašymą dėl paramos suteikimo išnagrinėja per 10 (dešimt) darbo dienų, nustato suteiktinos paramos dydį ir raštu, pasirašytu koordinatoriaus ir asignavimų valdytojo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento, informuoja apie suteiktiną paramą Bendriją ir darbus atliekantį rangovą (25 p.). Rangovas, gavęs koordinatoriaus ir asignavimų valdytojo pasirašytą raštą apie paramos suteikimą, savivaldybės paramos daliai išrašo atskirą sąskaitą bendrijai. Sąskaitoje nurodoma, kad ji apmokama savivaldybės lėšomis, nurodant konkretų lėšų šaltinį (pvz. biudžeto, privatizavimo fondo ar kt.). Asignavimų valdytojas, remdamasis koordinatoriaus lydraščiu ir pateiktais dokumentais, per 14 kalendorinių dienų perveda paramos lėšos į bendrijos nurodytą rangovo sąskaitą (29 p.).

40Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 1-1114 „Dėl savivaldybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti“ nutarė kompensuoti dalį investicijų daugiabučiam namui modernizuoti pagal investicijų projektus, atitinkančius Daugiabučių namų modernizavimo programos bei Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energetinio efektyvumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 243, nuostatas (1.4 p.). Šiuo sprendimu nustatyta, kad 1.4 punkte nustatyta parama teikiama per 24 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo baigtas įgyvendinti investicijų projektas (4.3 p.) (1 t., 170-171 b. l.). Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė savo prievolę apmokėti jai pateiktą 2008 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SVS Nr. 2008413 dėl 145 729,14 Lt sumos turėjo įvykdyti dar iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 1-1114 priėmimo, jo nuostatos dėl tokios prievolės negali būti taikomos atgal. Teisėjų kolegija nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės skundo argumentais, kad nebuvo pažeistas terminas suteikti bendrijai paramą, nes aptariama PVM sąskaita-faktūra apmokėta tik 2010 m. lapkričio 9, 19 d. ir gruodžio 22 d. mokėjimų pavedimais, jau iškėlus teisme šią civilinę bylą. Taigi civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei taikytina dėl jos pačios neteisėtų veiksmų. Ieškovą ir Vilniaus miesto savivaldybę siejo prievoliniai teisiniai santykiai pagal prisiimtus įsipareigojimus apmokėti išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, o ne sutartiniai teisiniai santykiai pagal rangos sutartis, todėl iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai priteistos ieškovo prašomos procesinės palūkanos, taikant 5 procentų metinių palūkanų dydį.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42Skundžiamu teismo sprendimu iš Vilniaus miesto savivaldybės priteista ieškovui UAB „Sivysta“ 4 479 Lt bylinėjimosi išlaidų (3 500 Lt advokato pagalbai bei 979 Lt žyminio mokesčio dalis), 25,79 Lt į valstybės biudžetą, 4 550 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atsakovui 52-ajai DNSB (1 t., 209-215 b. l.). Apelianto Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nes dalį atsakovo 52-osios DNSB patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo - 4 550 Lt priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apelianto Vilniaus miesto savivaldybės teiginiais.

43Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė byloje prašė atmesti ieškovo ieškinį (1 t., 105-108, 143-145). Atsakovas 52-oji DNSB taip pat prašė atmesti ieškovo ieškinį (1 t. 147-153). Taigi abu nurodytus atsakovus pagal ieškovo pareikštą ieškinį siejo vienodas materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tą patvirtina ir jų, kaip atsakovų, procesinė padėtis byloje. Kadangi visi ieškovo reikalavimai 52-ajai DNSB apskritai buvo atmesti, tai 52-osios DNSB patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne iš Vilniaus miesto savivaldybės, kurią su 52-ąja DNSB siejo tas pats materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi, bet iš ieškovo UAB „Sivysta“, kurios reikalavimas 52-ajai DNSB buvo atmestas. Toks aiškinimas pagal susiklosčiusias aplinkybes atitinka CPK 93 straipsnio nuostatas. Vertinant Vilniaus miesto savivaldybės procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje išdėstytą poziciją dėl jai kilusios pareigos apmokėti dalį rangos sutartimi atliktų darbų, nėra pagrindo teigti, jog ji pripažino dalį reikalavimų. Taigi keistina ta skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui 52-ajai DNSB iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteista 4 550 Lt, nurodant, jog atsakovui 52-ajai DNSB visa advokato teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš ieškovo UAB „Sivysta“. Be to, aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog 52-osios DNSB protinga advokato teisinės pagalbos išlaidų suma neturi viršyti 4 000 Lt ribos, todėl pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas priteistina 52-osios DNSB naudai 4 000 Lt iš ieškovo UAB „Sivysta“.

44Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui UAB „Sivysta“ priteista 4 479 Lt bylinėjimosi išlaidų (3 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (500 Lt suma netenkinta, nes atmestas reikalavimas priteisti delspinigius) bei 979 Lt žyminio mokesčio (pagal tenkintų reikalavimų apimtį). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisė ieškovui UAB „Sivysta“ 4 479 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto savivaldybė įvykdė savo prievolę ieškovui teisminio bylos nagrinėjimo metu pagal pareikštus reikalavimus, todėl iš jos ir priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovui priteistinų advokato teisinės pagalbos išlaidų įvertino galimą protingą advokato išlaidų dydį šioje byloje, atsižvelgė į tai, kad buvo atmestas reikalavimas priteisti delspinigius, todėl nėra pagrindo keisti ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisto bylinėjimo išlaidų dydžio pagal šio atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą tvarką. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio nuostatos taikytinos ne laikantis mechaninės procentinės proporcijos, o kiekvienu atveju vertinant visų bylos aplinkybių visumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Perskirstyti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo.

45Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu keistina tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos: atsakovui 52-ajai DNSB priteista iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 4 550 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteista iš ieškovo UAB „Sivysta“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šioje dalyje turi būti nurodoma, jog atsakovui 52-ajai DNSB priteistina 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB „Sivysta“. Likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

46Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Ta aplinkybė, kad nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų civilinio proceso normų pagrindu yra įtrauktas į teismo sprendimą, nesudaro pagrindo traktuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo kaip materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui ar šalių ginčo dalies. Jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia dėl jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nors teisėjų kolegija sutiko su apelianto UAB „Sivysta“ skundo argumentais dėl 52-osios DNSB bylinėjimosi išlaidų dydžio, nėra pagrindo priteisti jo patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų (1 t., 234 b. l.).

47Atsakovas 52-oji DNSB atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-8 b. l.), tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas dėl jų priteisimo nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsnių nuostatos).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

49Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 4 550 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteista iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir nurodyti, jog atsakovui 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai priteisiama 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

50Patikslinti teismo sprendimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymo atsakovu, fiksuojant, jog atsakovu yra Vilniaus miesto savivaldybė (į/k 111109233, Konstitucijos pr. 3, Vilnius).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Sivysta“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš... 5. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. tarp ieškovo UAB „Sivysta“... 6. Atsakovai 52-oji DNSB ir Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu ieškovo UAB... 8. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Sivysta“ prašė priteisti solidariai... 9. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. tarp ieškovo UAB... 10. Teismas reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo... 11. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė dalies... 12. Ieškovas UAB „Sivysta“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo... 13. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 14. Ieškovo UAB „Sivysta“ atstovas atsiliepime prašė atsakovo Vilniaus... 15. Atsakovas 52-oji DNSB atsiliepime prašo atmesti ieškovo UAB „Sivysta“ ir... 16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį... 17. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011... 18. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. 52-oji DNSB... 19. UAB „Sivysta“ 2009 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 09/48 nurodyta, jog... 20. UAB „Sivysta“ 2008 m. gruodžio 14 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą... 21. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas 2009... 22. Iš UAB „Sivysta“ 2010 m. gruodžio 30 d. pažymos Nr. 10/166 matyti, kad... 23. Dėl ieškovo UAB „Sivysta“ apeliacinio skundo... 24. Dėl delspinigių priteisimo ... 25. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 52-osios DNSB ir Vilniaus... 26. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos... 27. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad sprendžiant dėl... 28. Nagrinėjamu atveju tam, kad 52-ajai DNSB būtų galima pritaikyti sutarties... 29. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija negali pritarti... 30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 32. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, pritaria UAB „Sivysta“... 33. Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo... 34. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo ... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo teigti,... 36. Ieškovo UAB „Sivysta“ ieškinys pareikštas atsakovui Vilniaus miesto... 37. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 39. 2009 m. rugpjūčio 6 d. priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 40. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 1-1114... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 42. Skundžiamu teismo sprendimu iš Vilniaus miesto savivaldybės priteista... 43. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė byloje prašė atmesti ieškovo... 44. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, iš atsakovo Vilniaus miesto... 45. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu keistina tik ta pirmosios... 46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos... 47. Atsakovas 52-oji DNSB atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad prašo... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria... 50. Patikslinti teismo sprendimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės...