Byla 2A-1895-638/2016
Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A., atsakovės Ž. B. ir trečiojo asmens A. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-998-717/2016 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei Ž. B., tretysis asmuo A. A., dėl skolos priteisimo ir atsakovės Ž. B. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties sudarymą ir sutarties formą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (CK 6.870, 6.871 straipsniai), trečiojo asmens procesinės padėties (CPK 47 straipsnis), bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ( CPK 93 straipsnis).
    2. Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 8688,60 Eur (30 000 Lt) skolos grąžinimo.
    3. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio 17 d. jis suteikė atsakovei trumpalaikę beprocentinę paskolą į atsakovės sąskaitą pervesdamas 30 000 Lt. 2014 m. rugsėjo 9 d. ieškovas pareikalavo iš atsakovės grąžinti paskolintas lėšas, tačiau atsakovė reikalavimo nepriėmė, paskolos negrąžino. Ieškovas nurodė, kad jam yra padaryta 30 000 Lt žala atsakovei negrąžinant paskolintų pinigų.
    4. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji su ieškovu dėl paskolos nesitarė, jokio susitarimo nesudarė ir jokios paskolos jai nereikėjo, tačiau ieškovas su atsakovės tuometiniu draugu, trečiuoju asmeniu A. A. turėjo bendrų verslo reikalų. Ieškovas buvo UAB „Travel oasis“ direktorius, jo bendrovė nusipirko patalpas ( - ). Trečiasis asmuo A. A. šias patalpas remontavo ir atliko kitus statybos darbus. A. A. sąskaita banke buvo areštuota, todėl ieškovas atsiskaitė su A. A. per atsakovės sąskaitą. Atsakovė sutiko, kad trečiajam asmeniui būtų apmokėta per jos sąskaitą. Atsakovė gautus pinigus išgrynino ir atidavė trečiajam asmeniui, o dalį sumos trečiojo asmens prašymu sumokėjo jo kreditoriams.
    5. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė 2012 m. sausio 17 d. ieškovo įmoką į atsakovės sąskaitą pripažinti apsimestiniu sandoriu ir paskolos gavėjo pareigas perkelti atsakovui A. A..
    6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad teisiniai santykiai buvo tarp ieškovo ir atsakovės. A. A. veikla su ieškovo ir atsakovės sutartimi niekuo nesusijusi.
    7. Trečiasis asmuo A. A. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Pabrėžė, kad sutartiniai santykiai yra kilę tarp ieškovo ir atsakovės. Su atsakove trečiasis asmuo jokių santykių nepalaiko. Prašė nelaikyti jo trečiuoju asmeniu byloje.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
    2. Teismas nustatė, kad ieškovas 2012 m. sausio 17 d. pervedė į atsakovės banko sąskaitą 30 000 Lt nurodydamas paskirtį: „trumpalaikė paskola neprocentinė“. Atsakovė iš savo banko sąskaitos atliko mokėjimus už trečiąjį asmenį, ieškovo valdoma UAB „Travel oasis“ ir trečiojo asmens įkurta UAB „Baldų projektai.Lt“ yra įregistruotos tuo pačiu adresu. Atsakovė 2015 metais kreipėsi į Kauno apskrities VPK nurodydama, kad trečiasis asmuo nepagrįstai iš jos reikalauja pinigų, inicijavo, kad ieškovas pateiktų ieškinį šioje byloje.
    3. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo nurodė neteisingus faktus apie 30 000 Lt pervedimo į atsakovės sąskaitą aplinkybes. Priešingai nei teigė trečiasis asmuo, ginčo sumos pervedimo metu atsakovė jau buvo nusipirkusi namą, todėl jai nereikėjo pinigų užstatui perkant namą. Atsakovė už namą atsiskaitė iš savo sąskaitos ir įmokas bankui už suteiktą kreditą mokėjo laiku. Trečiajam asmeniui JAV buvo iškelta baudžiamoji byla įtariant sukčiavimu. Ieškovas ir trečiasis asmuo mokėsi toje pačioje mokykloje, todėl yra seniai pažįstami, nors teismui aiškino, kad yra neseniai pažįstami.
    4. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo susitarimo dėl paskolos sutarties sudarymo. Kai sandorio suma yra didesnė kaip 2000 Lt, sandoris turi būti sudarytas rašytine forma. Rašytinė sandorio forma šiuo atveju yra imperatyvus įstatymo reikalavimas, o CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Todėl ieškovas, jeigu jis teigia, kad paskolino atsakovei 30 000 Lt, turėjo sudaryti rašytinę sutartį, o pavedimas negali būti laikomas tinkama rašytine sutarties forma, nes nėra skolininko įsipareigojimo grąžinti pinigus, kitų svarbių sandorio elementų.
    5. Teismas nustatė, kad ieškovo nurodomos paskolos sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo pakankamai pinigų savo asmeninėje banko sąskaitoje, ji savalaikiai vykdė savo įsipareigojimus bankui pagal paskolos sutartį dėl kredito namui pirkti suteikimo, todėl atsakovei nebuvo jokio reikalo imti iš ieškovo 30 000 Lt paskolą. Trečiasis asmuo pripažino, kad 2012-01-17 dalis jo sąskaitų buvo areštuota, todėl teismas laikė labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo naudojosi atsakovės sąskaita siekdamas vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
    6. Nors ieškovas savo reikalavimą ieškinio pareiškime įvardino kaip reikalavimą atlyginti žalą, teismas nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio, todėl sprendė, kad žalos teisinio santykio tarp šalių nebuvo ir atsakovei prievolė atlyginti žalą neatsirado.
    7. Teismas netenkino atsakovės priešieškinio nurodęs, kad jo reikšti nebuvo būtina. Ieškovė savo teises galėjo ginti sandorio negaliojimo pagrindais. Priešieškinio pareiškimas buvo perteklinis procesinis veiksmas jai pareikšto reikalavimo atžvilgiu.
    8. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad trečiasis asmuo byloje buvo ieškovo pusėje, todėl atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos nei iš ieškovo nei iš trečiojo asmens. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos dalyje ½, nes iš dviejų jos reikalavimų (atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį) patenkinta tik vienas, t.y. pusė. Todėl pusė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistos lygiomis dalimis iš ieškovo ir trečiojo asmens ( po 186,25 Eur) iš kiekvieno.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti remdamasis šiais argumentais:

616.1. Teismas išėjo už ieškinio ribų, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovas reiškė reikalavimą išskirtinai dėl jo ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties. Teismas neturėjo teisės išeiti už ieškinio ribų ir vertinti asmeninius santykius tarp atsakovės ir trečiojo asmens ir tuo pagrindu naikinti prievoles tarp ieškovo ir atsakovės.

716.2. Teismo sprendime nėra motyvų, sietinų su ieškinio pagrindu ir dalyku.

816.3. Teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo ir trečiojo asmens valdomos įmonės yra registruotos tuo pačiu adresu, neatitinka tikrovės. Tai, kad trečiasis asmuo atliko kažkokius statybos darbus ieškovo įmonės patalpose, taip pat yra netiesa.

916.4. Teismas nepagristai sprendė, kad atsakovei nebuvo poreikio skolintis iš ieškovo 30 000 Lt, nes ji jau buvo nusipirkusi namą. Tačiau teismas neįvertino, kad atsakovė nusipirko nebaigtą statyti namą, todėl jai reikėjo lėšų užbaigti statybas, atlikti vidaus apdailą, įrengti komunikacijas sutvarkyti teritoriją.

1016.5. Teismas pripažino aplinkybę, kad atsakovė galėjo laisvai disponuoti ir disponavo jai pervestomis ieškovo lėšomis, todėl turėjo įpareigoti atsakovę grąžinti be pagrindo įgytą turtą.

1116.6. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai, nes be pagrindo priteistos iš trečiojo asmens.

    1. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas be pagrindo sprendė, kad priešieškinys nebuvo būtinas. Esant situacijai, kai į atsakovės sąskaitą pinigai buvo gauti, ateityje gali kilti ginčas dėl šių pinigų grąžinimo kitu teisiniu pagrindu.
      2. Pinigų pervedimas atsakovei pridengė tikrąjį pinigų gavėją ir teisinių santykių su ieškovu šalį - trečiąjį asmenį A. A.. Teisės ir pareigos pagal apsimestinį sandorį atsiranda kitam asmeniui - tikrajai sandorio šaliai.
      3. Teismas turėjo vadovautis ne pažodiniu sutarties tekstu, bet vertinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, t.y. ko iš tikrųjų siekė sandorio šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo. Teismas turėjo vertinti įrodymų visetą. Tretysis asmuo A. A. bylos nagrinėjimo metu atsisakė pateikti bankų raštus, ar jo sąskaitos buvo areštuotos, taigi, nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, nebendradarbiavo su proceso šalimis ir dalyviais bei teismu, nesiekė teisingo bylos išnagrinėjimo.
    2. Tretysis asmuo A. A. apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimą dalyje dėl 186,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jo atsakovei ir prašo šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti. Skundas grindžiamas dviem argumentais:
      1. Civilinio proceso kodekso normos nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens. Bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš bylos šalių priklausomai nuo bylos baigties.
      2. Teismo sprendimo viena dalis prieštarauja kitai, nes teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovo ir iš trečiojo asmens, o jau kitoje pastraipoje priteisė išlaidas atsakovei iš trečiojo asmens.
    3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:
      1. Ieškovas pats neaiškiai, nepakankamai apibrėžtai suformulavo ieškinio pagrindą, o ieškinio dalyką nurodė konkrečiai - prašė priteisti žalos atlyginimą. Tačiau civilinės atsakomybės atveju turi būti nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos ir kaltė. Tik nustačius šias aplinkybes ieškovas galėjo tikėtis savo reikalavimų patenkinimo. Ieškovas šių aplinkybių net neįrodinėjo, teismas jų taip pat nenustatė.
      2. Teismas pagrįstai ir teisėtai vertino ne tik ieškovo ir atsakovės santykius, bet ir santykius tarp ieškovo ir trečiojo asmens, nes teismas privalo vertinti visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
      3. Ieškovas neleistinai pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalį nurodo aplinkybes, kurių neminėjo ir neįrodinėjo ieškinyje, t.y. kad atsakovė įsigijo nepabaigtą statyti namą, o statybvietę su namo karkasu, kuriame nebuvo vidaus apdailos, elektros instaliacijos ir vandentiekio. Todėl atsakovė pateikia tai paneigiančius įrodymus.
      4. Aplinkybės dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas neminėjo savo pradiniame ieškinyje ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovei tai yra staigmena.
      5. Aplinkybė, kad UAB „Travel oasis“ ir UAB „Baldų projektai.LT“ yra įregistruotos tuo pačiu adresu yra neesminis rašymo apsirikimas, nes UAB „Travel oasis“ yra savininkė patalpų ( - ), o UAB „Baldų projektai.LT“ yra įregistravusi savo buveinę tuo adresu.
      6. Bylinėjimosi išlaidų dalį priteisęs iš trečiojo asmens, teismas ieškovo teisių nepažeidė.
    4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriuo prašė trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:
      1. Trečiasis asmuo byloje buvo įtrauktas dalyvauti ieškovo pusėje. Pateikdamas apeliacinį skundą jis siekia, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos tik iš ieškovo, tuo veikdamas prieš ieškovo interesus ir pažeisdamas CPK 47 str. 4 dalies nuostatą, imperatyviai draudžiančią veikti prieš šalies, kurios pusėje yra įtrauktas į bylą, interesus.
      2. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1,2 ir 3 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgdamas, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tačiau trečiasis asmuo veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, neteikė informacijos apie areštuotas sąskaitas, neatvyko kviečiamas į teismo posėdžius, todėl pagrįstai iš jo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13Dėl paskolos sutarties

    1. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatą paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.).
    2. Pripažintina, kad ieškovas bylos eigoje skirtingai nurodydavo teisinius pagrindus tenkinti jo reikalavimą: ieškinio pareiškime nurodė ir kad suteikė atsakovei paskolą, ir kad prašo priteisti žalos atlyginimą ( t.1, b.l.36-38), apeliaciniame skunde teigė, kad suteikė paskolą, o jeigu tai būtų laikoma neįrodyta, tai prašė vertinti, kad atsakovė be pagrindo įgijo turtą jo sąskaita ( t.2, b.l. 83). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks ieškovo arba jo atstovės dėstomos pozicijos nenuoseklumas neturi esminės reikšmės sprendžiant bylą. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje „Lukoil Baltija“ v. antstolis D. B., bylos Nr. 3K-3-103-378/2016; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Pripažintina, kad byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškovas išdėstė ir aiškino nuosekliai bei vienodai viso bylos nagrinėjimo metu.
    3. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo, pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo, pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
    4. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas į atsakovės banko sąskaitą pervedė 30 000 Lt (8688,60 Eur) ir nurodė mokėjimo paskirtį kaip „trumpalaikė paskola beprocentinė“. Išskyrus banko pavedimus, kitokių šalių sudarytų rašytinių paskolos sutarčių nėra.
    5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys, todėl ieškovas turėjo sudaryti rašytinę paskolos sutartį su atsakove, o pavedimas negali būti laikomas tinkama rašytinės sutarties forma. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Tačiau Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalis nustato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).
    6. Atsakovė neabejotinai žinojo, kad į jos banko sąskaitą yra pervesta 30 000 Lt ir kad pervedimo paskirtis yra nurodyta aiškiai kaip trumpalaikė, beprocentinė paskola, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji kaip nors išreiškė savo nesutikimą dėl pinigų pervedimo arba dėl mokėjimo paskirties nurodymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, priimdama mokėjimo pavedimu pervestus pinigus ir neprieštaraudama dėl pavedime nurodytos mokėjimo paskirties, sutiko gauti paskolą ir sutiko su pervedime nurodytomis sąlygomis, kad paskola yra trumpalaikė ir beprocentinė. Esant nenustatytam prievolės įvykdymo terminui kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti ( CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Ieškovas 2014 m. liepos 10 d. pareikalavo iš atsakovės grąžinti paskolą, tačiau atsakovė atsisakė priimti pateiktą reikalavimą ( t.1, b.l. 8, 41).
    7. Pažymėtina, kad analogiškai paskolos sutarties sudarymą patvirtinančios aplinkybės yra vertinamos teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-503-180/2016; 2016 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-477-180/2016. Paskolos gavėjas, siekdamas nuginčyti paskolos sandorį buvus, turi pateikti įrodymus, kad tarp šalių buvo sudaryta ne paskolos, o kito pobūdžio sutartis, nes pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes.
    8. Atsakovė teigė, kad dėl paskolos sutarties ji su ieškovu niekada nesitarė, jos sąskaitos numerį ieškovas sužinojo iš trečiojo asmens. Trečiajam asmeniui atsakovė leido pasinaudoti jos banko sąskaita ir per jos sąskaitą gauti iš ieškovo apmokėjimą už atliktus statybos darbus ieškovo nusipirktose patalpose ( - ). Gavusi į sąskaitą 30 000 Lt, atsakovė teigė iš jų apmokėjusi įvairias trečiojo asmens sąskaitas. Iš atsakovės pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad atsakovė mokėjo 138,40 Lt antstoliui R. V. 2011 m. vasario 17 d. ( t. 1, b.l. 64). Trečiasis asmuo pripažino, kad antstoliui buvo sumokėta už jį, tačiau mokėjimas atliktas beveik metai laiko iki ginčo paskolos atsakovei suteikimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šis mokėjimas antstoliui yra susijęs su gautais 30 000 Lt.
    9. Atsakovės nurodyti mokėjimai S. R. ( 700 Lt), M. D. ( 6000 Lt), N. B. ( 400 Lt) taip pat yra atlikti iki ginčo paskolos gavimo ( t.1, b.l. 65-72). Be to, šių mokėjimų paskirties skiltyse nėra nurodyta, kad atsakovė apmoka už trečiąjį asmenį, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo susieti šiuos mokėjimus su ginčo paskola ir kokių nors trečiojo asmens skolų apmokėjimu. Pažymėtina, kad 2016 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuotas atsakovės pripažinimas, kad „D. žadėjo padaryti vidaus duris“ (nuo 1:30:24 min.), kas paneigia pačios atsakovės aiškinimą, kad D. ji mokėjo už trečiąjį asmenį. Mokėjimas E. A. ( 250 Lt) „už raketes“, N. B. ( 900 Lt) įvardintas kaip „linkėjimai“, O. B. ( 900 Lt ) „už transporto priemonės remontą“ ( t.1, b.l. 73-76) nors yra atlikti jau po ginčo paskolos gavimo, tačiau nėra jokių įrodymų, kad atsakovė apmokėjo už kokias nors trečiojo asmens prievoles.
    10. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus jos pačios aiškinimus, kad gautą iš ieškovo pinigų sumą ji išgrynino ir atidavė trečiajam asmeniui. Pats trečiasis asmuo A. A. nepripažino, kad prašė pasinaudoti atsakovės banko sąskaita norėdamas gauti apmokėjimą už atliktus statybos darbus ieškovo patalpose. Jis teigė, kad turėjo 3 banko sąskaitas, iš kurių viena buvo areštuota, tačiau 2012 metų pradžioje viena sąskaita tikrai buvo laisva nuo areštų ( 2016 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 01:50:02 min.). Trečiasis asmuo teigė, kad apie ginčo paskolos buvimą jis sužinojo iš ieškovo tik 2013 metais, teigė, kad paskolą ėmė atsakovė ir naudojo jos nusipirkto namo įrengimui.
    11. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad prieš trečiąjį asmenį buvo iškelta daug vykdomųjų bylų. Yra duomenys, kad buvo viena vykdomoji byla antstolio R. V. žinioje dėl 40 Lt išieškojimo valstybės naudai (t.2, b.l.42). Atsakovės pateiktos 2006 m. spalio mėnesio Napersvilio policijos departamento (JAV) ataskaitos (t.2, b.l. 93-95) ir trečiojo asmens pareiškimas, įteiktas 2006 m. gruodžio 12 d. JAV Ilinojaus valstijos apygardos teismui (t.2, b.l. 39-40), nepatvirtina atsakovės dėstomų aplinkybių, kad trečiojo asmens banko sąskaitos buvo areštuotos dėl JAV iškeltos bylos arba sąskaitoms buvo taikyti kokie nors kiti suvaržymai, kurie būtų trukdę trečiajam asmeniui 2012 metų sausio mėnesį priimti apmokėjimą iš jo skolininkų ar pan.
    12. Nepateikta duomenų, kad trečiasis asmuo atliko kokius nors statybos ar rangos darbus ieškovo patalpose. Aplinkybės, kad ieškovas ir trečiasis asmuo mokėsi toje pačioje vidurinėje mokykloje ( t.2, b.l.43), kad iki 2013 m. rugsėjo 19 d. UAB „Travel oasis“, kurios vadovas yra ieškovas, ir UAB „Baldų projektai.lt“, kurios vadovas yra trečiasis asmuo, turėjo patalpas yra tame pačiame name ( - ), ( t.1, b.l. 77-81), nėra pakankamos įrodyti, kad atsakovė nesiskolino pinigų iš ieškovo.
    13. Atsakovės dėstomų aplinkybių nepatvirtina ir trečiojo asmens atsakovei atsiųsta SMS žinutė, kurioje yra tik konstatuota, kad iš atsakovės „V., N. ir S. per teismus reikalauja 204 000 plius apie 6000 žyminio mokesčio“ ir kviečiama susitarti, jei atsakovė patenkins S. reikalavimą ( t.2, b.l.26). Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima spręsti, kad UAB „S.“ direktorius tam tikru laiku buvo trečiasis asmuo, tai paaiškina, kodėl jis žinojo apie „S.“ reikalavimus atsakovei ir siuntė minėto turinio žinutę. Duomenų, kad trečiasis asmuo buvo paėmęs paskolą iš banko, jos laiku negrąžino, ir ji buvo išieškoma priverstinai, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota nėra, skirtingai negu kad nurodo pirmosios instancijos teismas savo sprendime.
    14. Iš nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, priimtame 2015 m. kovo 23 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus, užfiksuotų V. T., UAB „S.“ direktoriaus parodymų matyti, kad atsakovė buvo nusipirkusi namą Taurėnų g.1, Kaune, kuriame 2012 metų sausio- vasario mėnesį pradėjo įrengimo darbus, kuriuos atliko UAB „S.“, samdydama kitus darbuotojus. Atsakovės vardu UAB „S.“ išrašė 149 000 Lt sąskaitą už atliktus darbus, kurios atsakovė neapmokėjo, todėl Kauno apylinkės teisme atsakovei yra pareikštas ieškinys ( t.2, b.l. 14-19).
    15. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).
    16. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad atsakovei namo pirkimui, o vėliau įrengimui ir apstatymui buvo reikalingos didelės pinigų sumos, todėl atsakovė objektyviai turėjo poreikį pasiskolinti pinigų, nepaisant to, kad jos atlyginimas buvo nemažas ( t.1, b.l.,85) ir kad ji laiku mokėjo kredito įmokas ( t.2, b.l. 20-25).
    17. Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, atsakovė gavo 30 000 Lt paskolą, dėl gautų į jos sąskaitą pinigų neprieštaravo, po dvejų metų kreditoriui pareikalavus grąžinti pinigus, jų negrąžino, į pretenziją niekaip neatsakė, todėl turi prievolę paskolą grąžinti.
    18. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialiosios teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus, suteikė nepagrįstą prioritetą atsakovės pateiktai versijai prieš kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl priimtas sprendimas ieškinio dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.

14Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu

    1. Atsakovė teikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu. Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
    2. Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį tuo pagrindu, kad jį reikšti nebuvo būtina ir kad jo pareiškimas buvo perteklinis veiksmas atsakovei pareikšto reikalavimo atžvilgiu. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai priešieškinio atžvilgiu laikytini nepakankamais, todėl papildytini. Patikslintame priešieškinyje, kuris teismo rezoliucija buvo priimtas 2015 m. vasario 2 d. ( t.1, b.l. 58-61), atsakovė apskritai nenurodė, koks, jos teigimu, tikrasis sandoris ir tarp kokių šalių buvo sudarytas vietoje apsimestiniu pripažintino paskolos sandorio. Priešieškinio pareiškimo argumentuojamojoje dalyje yra dėstoma, kad trečiasis asmuo A. A. remontavo ir atliko statybos darbo ieškovo vadovaujamos UAB „Travel oasis“ patalpose. Tačiau kitoje, ankstesnėje priešieškinio pareiškimo redakcijoje ( t.1, b.l. 52-55) atsakovė nurodė, kad paskolos gavėjo pareigos turi būti perkeltos trečiajam asmeniui A. A., nes ginčo sandoris buvo sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ( t.1. b.l. 54). Tokie atsakovės teiginiai reikštų, kad ne ji, o trečiasis asmuo pasiskolino 30 000 Lt iš ieškovo.
    3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė buvus tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą kokį nors sandorį, kuris pridengtas ginčo paskolos sutartimi. Spręstina, kad buvo pagrindas priešieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

15Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

    1. Trečiasis asmuo skundė teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydamas, kad teismas be jokio pagrindo priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš trečiojo asmens ir kad teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra prieštaringas.
    2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo buvo byloje ieškovo pusėje, todėl ieškinį atmetęs, teismas priteisė iš trečiojo asmens atsakovei ketvirtadalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos tik iš bylą pralaimėjusios šalies, o ne iš trečiojo asmens ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).
    3. Todėl trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas, panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš trečiojo asmens buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei.
    4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ( CPK 93 straipsnio 5 dalis).
    5. Ieškinį patenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 213,74 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 1000 Eur išlaidos už advokato pagalbą, priteistinos ieškovui iš atsakovės.
    6. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).
    7. Trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš atsakovės, nes tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ( CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 350 eurų, sumokėtų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ( t.2, b.l.51) ir 20 eurų žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą ( t.2, b.l. 114). Ieškinį patenkinus, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 370 eurų bylinėjimosi išlaidų.

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsniu,

Nutarė

17Ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus patenkinti.

18Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

19Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20Ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui V. A., a.k. ( - ) iš atsakovės Ž. B., a .k. ( - ) 8688,60 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 60 ct) skolos ir 1213,74 Eur ( tūkstantį du šimtus trylika eurų ir 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

21Priteisti iš atsakovės Ž. B., a .k. ( - ) trečiajam asmeniui A. A., a.k. ( - ) 370 eurų ( tris šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

22Priešieškinį atmesti.

23Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ryšiai