Byla 2S-662-613/2018
Dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys N. D., antstolė S. S

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos R. M. skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys N. D., antstolė S. S..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja kreipėsi į antstolę su skundu, kuriuo prašė paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, malkinės, kiemo statinių, esančių adresu ( - ), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad turtas iš antrųjų varžytinių pardavinėjamas vos už 8 160,00 Eur pradinę pardavimo kainą. Turto vertės nustatymo procedūra buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui UAB „Inreal“ neatitinkant eksperto reikalavimų, be to, vertė nustatyta dar 2016 m. rugpjūčio mėn., todėl turto vertė per daugiau kaip 1 metus galėjo itin pasikeisti.
  2. Antstolė S. S. išnagrinėjo skundą ir 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. S1b-55046 netenkino jo, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d. priėmus patvarkymą Nr. S1b-30282 dėl areštuoto turto vertės nustatymo skolininkė nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) suteikia teisę antstoliui įkainoti turtą, atsižvelgiant į eksperto išvadą, todėl atsižvelgiant į UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą buvo nustatyta turto vertė.
  3. Suinteresuotas asmuo N. D. atsiliepimo į skundą dėl antstolės veiksmų nepateikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolė įkeisto turto vertę nustatė vadovaudamasi turto vertintojo UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 16/07-422KL nurodyta turto rinkos verte, t. y. 13 600 Eur. UAB „Inreal“ įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Vertinimą atliko turto vertintojo kvalifikaciją turintis turto vertintojas J. J.. Nagrinėjamu atveju abejoti turto vertintojo nustatyta turto verte nėra pagrindo. Antstolė turto vertinimo ekspertizės neskyrė, nei išieškotojas, nei skolininkė nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės. Ekspertizė galėjo būti skiriama antstolės iniciatyva, jeigu būtų kilę abejonių dėl turto vertės teisingumo, tačiau nagrinėjamu atveju antstolei abejonių dėl turto rinkos kainos nekilo.
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nurodė tik abstraktaus pobūdžio aplinkybes, kurios negali būti pripažintos tinkamomis ir pagrįstomis, patvirtinančiomis neteisingą turto vertės nustatymą. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė pareiškėjos teises, teisėtus interesus patvarkymu nustatydama ginčo turto vertę.
  4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Pareiškėja R. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, nepasisakė dėl esminių pareiškėjos skunde keltų klausimų, nebuvo aktyvus nagrinėjamoje byloje, kaip to reikalauja ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo specifika, todėl nepagrįstai atmetė skundą.
    2. Teismas iš esmės tik bendrai nagrinėjo turto vertinimo procedūrą antstolės S. S. užvestoje vykdomoje byloje, tačiau neįsigilino į pačią skundo esmę, t. y. ar antstolė S. S. veikė teisėtai pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizę paskirdama atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą, ir šio aspekto nevertino.
    3. Teismas atmestinai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad turto vertinimas buvo atliktas 2016 m. rugpjūčio mėnesį, o turtas pardavinėjamas 2017 m. lapkričio mėnesį, todėl turto vertė per daugiau nei vienerius metus galėjo itin pasikeisti dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių pokyčių.
  2. Teisme gautas suinteresuoto asmens antstolės S. S., atstovaujamos advokatės A. J., atsiliepimas į atskirąjį skundą. Su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti apeliantei 1 000,00 Eur dydžio baudą, iki 50 procentų šios baudos priteisiant suinteresuoto asmens išieškotojo naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė, siekdama įrodyti, jog nustatyta turto vertė nėra teisinga, turėjo pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir juos pagrįsti ne tik deklaratyviais teiginiais, tačiau to nepadarė.
    2. Apeliantė nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nenurodo kitokios realizuotino turto, jos manymu, realios pardavimo kainos ir su tuo susijusių pagrįstų argumentų, taip pat ji turėjo teisę pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, tačiau šia teise nepasinaudojo (CPK 704 straipsnis).
    3. Atskirajame skunde tik abstrakčiai teigiama, jog turto vertė per daugiau nei 1 metus galėjo itin pasikeisti dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių pokyčių. Tačiau apeliantė vėlgi nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu nepateikia ir kitokią areštuoto turto vertę pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas tik prielaida, kad turto vertė per daugiau nei 1 metus dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių pokyčių galėjo itin pasikeisti, kas reiškia, kad turto vertė galėjo ir nepasikeisti.
    4. Antstolei nekilus abejonių dėl turto vertės, taip pat nei išieškotojui, nei skolininkei nepareiškus prieštaravimų dėl turto vertės, antstolė pagrįstai vykdomojoje byloje nesvarstė ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, todėl nėra jokio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
    5. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, vykdomojoje byloje nebuvo skirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nes nei išieškotojas, nei skolininkė nereiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, antstolei S. S. taip pat nekilo abejonių dėl turto rinkos kainos, todėl atskirojo skundo motyvai apie tai, kad antstolė pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizę pavedė atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą, kad teismo arba antstolio pavedimu atlikta ekspertizė nėra prilyginama turto arba verslo vertinimui ir pan., prieštarauja byloje susiklosčiusiai faktinei situacijai.
    6. Apeliantė atskirajame skunde dėsto tik subjektyvią nuomone dėl turto vertintojo netinkamumo, be to, jau daugiau nei prieš pusę metų jai suėjo terminas reikšti prieštaravimus dėl turto vertinimo nustatymo, todėl skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas 2017 m. lapkričio 23 d., skundą grindžiant netinkama turto vertintojo kandidatūra, vertintinas tik kaip siekis vilkinti vykdymo procesą.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Atskirasis skundas netenkintinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

6Dėl atskirojo skundo reikalavimo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013). CPK 327 straipsnyje nustatyti tie išimtiniai atvejai, kai byla gali būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutartyje privalo nurodyti bent vieną iš CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą nagrinėjamos bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008).
  3. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos – kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Bylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).
  4. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatyti reikšmingus faktus pagal į bylą pateiktus įrodymus, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti, galima ir apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgdama į bylos pobūdį, įgyvendindamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, siekdamas užtikrinti kuo operatyvesnį procesą, atskirajame skunde nurodytas pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas patikrina neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
  5. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, nepasisakė dėl esminio skunde iškelto klausimo, ar antstolė veikė teisėtai pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizę paskirdama atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai ir maksimaliai artima rinkoje esančiai turto kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnio nuostatos, pagal kurias areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalies). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis).
  7. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. liepos 13 d. patvarkymu Nr. Sla-20087 dėl areštuoto turto įvertinimo nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Inreal“ pavesta atlikti nurodyto turto, esančio Pagėgių sav., Stoniškių sen., Mažaičių k., Topolių g. 8, vertinimą (vyk. b. l. 54), kuris skolininkei įteiktas 2016 m. liepos 19 d. (vyk. b. l. 55). Skolininkė minėto patvarkymo neskundė, prieštaravimų dėl parinkto turto vertintojo nereiškė. 2016 m. liepos 26 d. Turto vertintojo UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 16/07-422KL nurodyta, kad vertinamo nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamu namu ir pagalbinio ūkio statiniais, esančių Pagėgių sav., Stoniškių sen., Mažaičių k., Topolių g. 8, rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 13 600,00 Eur (vyk. b. l. 99). Vadovaujantis turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, 2017 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. Slb-30282 nustatyta areštuoto turto vertė – 13 600 Eur (vyk. b. l. 75), patvarkymas 2017 m. liepos 1 d. įteiktas skolininkei asmeniškai (vyk. b. l. 76). Skolininkė prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė, kitokios realizuotino turto realios pardavimo kainos nenurodė ir ją pagrindžiančių įrodymų neteikė. Taip pat turėjo teisę pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog nagrinėjamu atveju antstolis neskyrė ekspertizės, kadangi nei išieškotojas, nei skolininkė nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad antstolė pareiškėjos nekilnojamojo turto vertės nustatymą pavedė turto vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą, atmeta kaip nepagrįstus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdymo proceso metu skolininkei buvo sudarytos sąlygos skųsti antstolės veiksmus dėl pavedimo turto vertinimą atlikti turto vertintojui UAB „Inreal“, teikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau pareiškėja šiomis savo teisėmis nesinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skolininkės teisės nebuvo pažeistos.
  8. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad turto vertinimas buvo atliktas 2016 m. rugpjūčio mėnesį, o turtas pardavinėjamas 2017 m. lapkričio mėnesį, todėl turto vertė per daugiau nei vienerius metus galėjo itin pasikeisti dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių pokyčių.
  9. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Narinėjamu atveju tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde tik abstrakčiai teigiama, jog turto vertė per daugiau nei 1 metus galėjo itin pasikeisti dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių pokyčių. Tačiau apeliantė vėlgi nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu nepateikia ir kitokią areštuoto turto vertę pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas tik prielaida, kad turto vertė per daugiau nei 1 metus dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių pokyčių galėjo itin pasikeisti dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių pokyčių.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nagrinėjamu atveju antstolė nenustatė būtinybės savo iniciatyva atlikti turto perkainojimą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog antstolis privalėjo savo iniciatyva atlikti turto perkainojimą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai skundžiamus antstolio veiksmus pripažino teisėtais.
  11. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
  12. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos iš R. M..

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

9Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Priteisti iš R. M., asmens kodas ( - ), antstolei S. S. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

11Vykdomąją bylą Nr. 00184/16/01332 grąžinti antstolei S. S..

12Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai