Byla e2-6965-820/2017
Dėl nuosavybės teisių gynimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovui D. L., atsakovei N. N. ir jos atstovui advokatui E. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei N. N. dėl nuosavybės teisių gynimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Įpareigoti atsakovę pašalinti jai priklausančius ir jos valdomus daiktus iš ieškovui priklausančio buto ir rūsio, esančių adresu ( - ), Vilniuje, ir perduoti buto ir rūsio raktus ieškovui..
    2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog jam pagal teismo sprendimą priklauso butas su rūsiu, esantys ( - ), Vilniuje, tačiau atsakovė nepasiima savo asmeninių ir kitų jos valdomų daiktų bei neperduoda raktų ieškovui, todėl ieškovas negali naudotis savo nuosavybe.
  1. Atsakovė atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovė N. N. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
  2. Atsakovė nurodė, jog šiame bute gyvena. Ieškovas neatlygina atsakovei jos patirtų išlaidų dėl buto kapitalinio remonto, neatlygina išlaidų už komunalinius mokesčius, butas iš jos ir jos globojamo žmogaus su negalia buvo priteistas neteisėtai, todėl prašo ieškinį atmesti.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas2016 m. balandžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-83-466/2016, nusprendė patenkinti ieškinį ir atidalinti ginčo butą, esantį ( - ), Vilniuje, butą natūra priteisti D. L., o iš D. L. priteisti kitiems bendrasavininkams, tame tarpe ir atsakovei N. N., kompensaciją pinigais (1 t., p. 17-19).
  4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2162-577/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (1 t., p. 8-14).
  5. Ieškovas 2016 m. lapkričio 16 d. įregistravo nuosavybės teises į ginčo butą (1 t., p. 15-16).
  6. Ieškovas ir atsakovė 2016 m. gruodžio 01 d. susitarimu (1 t., p. 21) sutarė, jog atsakovė atlaisvins butą iki 2016 m. gruodžio 30 d. ir perduos ieškovui raktus.
  7. 2017 m. sausio 4 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę reikalaudamas įvykdyti minėtus teismo sprendimus, atlaisvinti butą ir perduoti raktus ieškovui (1 t., p. 5).
  8. Atsakovė pateikė teismui aktą ir sąmatas dėl statybinių darbų atlikimo ginčo bute, taip pat komunalinius mokėjimus (1 t., p. 27-61). Nurodė, jog ieškovas turi padengti šias jos išlaidas, nes ji investavo į ginčo butą. Šioje byloje atsakovė savarankiškų reikalavimų nėra pareiškusi, todėl teismas nesprendžia ir plačiau nenagrinėja minėtų atsakovės teiginių.
  9. Byloje nėra sprendžiamas atsakovės iškeldinimo klausimas, nes toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas.
  10. Atsakovė atsikirtinėjo, jog teismų sprendimai, kuriais ieškovui priteistas ginčo butas yra neteisėti, nes pažeidžia neveiksnaus asmens interesus. Atsakovės nurodomi teismų sprendimai yra įsiteisėję ir yra privalomi šalims ir visiems kitiems asmenims. Šioje byloje nėra ir būti negali sprendžiamas minėtų teismų sprendimų teisėtumo klausimas. Atsakovė turi teisę ginčyti įsiteisėjusius teismų sprendimus CPK nustatyta tvarka, tačiau tai negali būti tinkami atsikirtimai šioje byloje.
  11. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014). Taigi šioje byloje ieškovas turi įrodyti, jog jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
  12. Iš aukščiau minėtų įrodymų matyti, jog ieškovas nuosavybės teises įgijo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Ieškovo nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė neginčija, jog ieškovo bute yra jos ir jos valdomi daiktai bei ji neperduoda raktų ieškovui, t. y. ieškovo teisės yra pažeidžiamos, o atsakovė pripažino, jog ji pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkinti (CK 4.98 str.).
  13. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovas sumokėjo 31 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 54). Ieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str.).
  2. Teismas patyrė 1,39 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 str.).
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį. Įpareigoti atsakovę N. N. (a. k. ( - ) pašalinti jai priklausančius ir/ar jos valdomus daiktus iš ieškovui D. L. (a. k. ( - ) priklausančio buto ir rūsio, esančių adresu ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), ir perduoti buto ir rūsio raktus ieškovui D. L.. Priteisti ieškovui D. L. (a. k. ( - ) iš atsakovės N. N. (a. k. ( - ) 31 EUR (trisdešimt vienas euro) sumokėto žyminio mokesčio. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai