Byla e2-9660-807/2017
Dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovo Biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro atstovams Živilei Kačerauskienei, advokatui Andriui Baranskiui ir advokato padėjėjui Klaidui Armaliui, atsakovo UAB „Egli“ atstovams Gyčiui Česniui ir advokatui Daliui Boreikai, atsakovės S. S. atstovui advokatui Daliui Boreikai, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Narkevičiūtei, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstučiui Kambarui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro ieškinį atsakovams UAB „Egli“, S. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ), įpareigoti atsakovus - UAB „Egli“ ir S. S. pašalinti statybos darbų, vykusių pagal rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160905- 00460 padarinius, atstatant iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvusią statinio, esančio ( - ), padėtį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuo 1995 metų turto patikėjimo teise valdo pastatą, nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, esantį adresu ( - ), kuriame veikia nacionalinė įstaiga, Lietuvos nacionalinis dramos teatras. 1994 m. kovo 29 d. šio pastato eksploatavimui Teatras išsinuomavo 609 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą adresu ( - ) (unikalus numeris ( - )) 99 metams. Šis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu ( - ) (unikalus numeris ( - )), kuriame 1997 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas su visuomeninės paskirties patalpomis, parengtas pagal projektą „Gyvenamieji namai Nr. Nr. 7, 9, 11, 13“. Vadovaujantis minėtu projektu bei Teatro ir gyvenamojo namo Nr. 9 statytojo, UAB „Lithun“ (įmonė likviduota) susitarimu, tarp namų Nr. 9 ir Nr. 11 buvo paliktas 7,73 m. pločio pravažiavimas į Teatro patalpas iš ( - ) gatvės. Toks susitarimas buvo pasiektas dėl to, kad vilkikams su puspriekabėmis, specialiajam transportui ir kitokiai technikai (televizijos ir radijo specialiųjų automobilių, vilkikų su paaukštintomis priekabomis, gabenančių įvairią įrangą, dekoracijas ir pan.), kurių ilgis siekia 16,5 m, būtų sudarytos sąlygos manevravimui ir krovinių pristatymui į Teatro vidinį ūkinį kiemą. 2016 metų rudenį ( - ) UAB „Egli“ pradėjo statybos darbus: sugriovė išorines sienas iš ( - ) gatvės ir pravažiavimo tarp ( - ) namų pusių, pastatė pamatus, kurių kampas pasidarė atitolęs daugiau kaip per 1 metrą nuo ( - ) pastato sienos. 2016 m. spalio 19 d. dėl šių statybos darbų teisėtumo ieškovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių. 2016 m. spalio 25 d. raštu Nr. ( - ) „Dėl galimai neteisėtų remonto darbų ( - )“ inspekcija atsakė, jog UAB „Egli“ ( - ), vykdo patalpų kapitalinio remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ). Vėliau objekte buvo įrengtas stogelis, o 2017 m. sausio 13 d. sumontuoti vitrininiai langai, kurie, kaip ir buvę savavališkai pastatyti pamatai, yra atitolę daugiau kaip per 1 metrą nuo ( - ) pastato sienos. Nors rašytinis pritarimas išduotas patalpų, esančių ( - ) kapitalinio remonto darbams, tačiau, vertinant projekte numatytus ir jau atliktus statybos darbus, objekte vykdomi ne kapitalinio remonto, bet statinio rekonstrukcijos darbai, nes statinio išoriniai matmenys jau yra padidinti. Stogelio ir vitrininių langų įrengimas ypatingai komplikuoja specialios technikos, vilkikų su puspriekabėmis įvažiavimą į Teatro kiemą, nes tokiu būdu statytojų praplėsti išoriniai pastato matmenys ir panaikintas pastato sienos susiaurinimas, neleidžia minėtai technikai manevruoti ir įsukti iš ( - ) gatvės į Teatro kiemą. Rašytinio pritarimo pagrindu vykdomi statybos darbai sudaro neįveikiamą kliūtį Teatro vykdomai veiklai. Nepaisant to, kad važiuojamosios dalies plotis nemažėja (pastatas plečiamas šaligatvio sąskaita), sumažėjo atstumas tarp ( - ) numeriais pažymėtų pastatų, kuris anksčiau buvo išnaudojamas stambiagabaričių transporto priemonių manevravimui. Dėl to į ieškovo kiemą jau neįvažiuoja televizijos filmavimo vilkikai, ilgieji krovininiai automobiliai, gabenantys Teatro veikloje reikalingą įrangą ir dekoracijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento - Rašytinio pritarimo pagrindu, atsakovų UAB „Egli“ ir S. S. atliktų statybos darbų objekte, esančiame ( - ), Teatras negali tinkamai eksploatuoti valdomo pastato - Lietuvos Nacionalinio dramos teatro, nes negali šiam tikslui išnuomotu valstybinės žemės sklypu naudotis visa apimtimi. Dėl minėtų statybos darbų Teatro pastatą aptarnaujantis transportas negali įvažiuoti į vidinį Teatro kiemą. Statybos įstatymo 2 str. 87 d., nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas - dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Egli“ statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį ( - ) esančiose patalpose statytojas turi teisę atlikti kapitalinio remonto darbus. Statinio kapitalinį remontą, Statybos įstatymo 2 str. 53 d. apibūdina kaip „statyba,, kurios tikslas — pertvarkyti statini: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.)“. Šiuo metu ( - ) atlikti statybos darbai jau pakeitė statinio išorės matmenis (ilgį, plotį bei aukštį), o tai reiškia, kad vyksta ne statinio kapitalinis remontas, bet statinio rekonstravimo darbai (Statybos įstatymo 2 str. 72 d.), kuriems leidimas nėra išduotas. Rašytinis pritarimas buvo išduotas nesilaikant Statybos įstatymo reikalavimų, keliamų kapitalinį remontą leidžiantiems dokumentams. Jį išduodant, nebuvo įvertinta tai, kad dėl jo pagrindu vykdomų statybos darbų pasikeis ( - ) namo išorės matmenys, o Teatras negalės vykdyti veiklos tokiomis sąlygomis, kurios buvo iki statybų pradžios. Esant tokioms aplinkybėms Rašytinis pritarimas turi būti panaikintas, o statybos, vykusios šio statybą leidžiančio dokumento pagrindu, padariniai turi būti pašalinti. Rašytinis pritarimas buvo priimtas nesilaikant objektyvumo principo, nes jį išduodant nebuvo įvertintos iki jo išdavimo trečiųjų asmenų, šiuo konkrečiu atvejų biudžetinės įstaigos - Lietuvos nacionalinio dramos teatro, veiklos sąlygos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduodama Rašytinį pritarimą, neįvertino tai, kad Teatro veiklos sąlygos buvo užtikrintos dar namo, esančio ( - ) projektavimo metu, todėl jį pastačius, Teatro veikla nebuvo sutrikdyta ir nekliudomai vyko iki atsakovai neįrengė stogelio ir vitrininių langų pastato kampe. Atsakovai, vienas neteisėtai išdavęs statybą leidžiantį dokumentą, kiti – vykdydami statybos darbus objekte, pažeidžia Teatro teises bei teisėtus interesus, todėl mano, kad tuo pačiu yra pažeidžiamas ir viešasis interesas. Esant šioms aplinkybėms Rašytinis pritarimas, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka ir bendrų tokiems aktams taikomų reikalavimų, todėl turi būti panaikintas, o neteisėtos statybos padariniai pašalinti (e.b.l. 1-6, t.1).

3Atsakovai UAB „Egli“ ir S. S. pateikė teisimui atsiliepimą į ieškinį, kuriame teigia, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje kelia du skirtingo pobūdžio reikalavimus: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir pašalinti statybos darbų padarinius. Vienu iš reikalavimų prašoma panaikinti statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą projektui, todėl toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Kadangi statybą leidžiantis dokumentas yra individualus administracinis aktas, šioje bylos dalyje taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kurio taikymui, pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Ieškovo ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas 2016-09-05 d. Ieškovas patvirtina, kad jam apie 2016-09-05 d. Rašytinį pritarimą tapo žinoma vėliausiai 2016 m. spalio 25 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-10-25 d. rašto Nr. ( - ), kuriuo Ieškovui buvo atsakyta į jo 2016-10-19 d. skundą dėl Atsakovo vykdomų statybos darbų teisėtumo. Todėl vieno mėnesio apskundimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2016-10-25 d., kai ieškovui tapo žinoma apie ginčijamą leidimą ir baigėsi 2016-11-25 d. (paskutinė diena apskųsti rašytinį pritarimą). Ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2017-01-26 d. , todėl darytina išvada, jog ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 (vieno) mėnesio terminą administracinio akto apskundimui. Mano, kad ieškovo reikalavimas panaikinti 2016-09-05 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ) turi būti atmestas kaip pareikštas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą. Paaiškino, kad 2016 m. vasario 22 d. tarp atsakovo UAB „Ėgli“ ir UAB „Sauda“ buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. ( - ), kuria UAB „Sauda“ įsipareigojo parengti „Administracinių patalpų ( - ), kapitalinio remonto projektą (architektūrinę, paveldosauginę ir konstrukcijų dalis) <...>, Projektą įkelti į IS „Infostatyba“ ir gauti rašytinį pritarimą (statybos leidimas)“. Projektavimo darbai buvo pavesti atlikti projekto vadovui architektui S. K. (( - )). 2016 m. birželio mėn. buvo parengtas neypatingo statinio - daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), administracinės patalpos Nr. 10 - kapitalinio remonto techninis projektas. Pažymėjo, kad parengtas kapitalinio remonto darbų techninis projektas, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas, atitinka projekto rengimo dokumentų bei kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Negyvenamoji patalpa Nr. 10, unikalus Nr. ( - ) (ginčo patalpa), yra registruota kaip administracinės paskirties ir nuosavybės teise projekto rengimo ir rašytinio pritarimo projektui metu priklausė atsakovui UAB „Ėgli“. 2016-11-30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į patalpą, esančią adresu ( - ), buvo perleistos atsakovei S. S.. Patalpa, esanti adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2016-12-14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 3 išnuomota atsakovei UAB “Ėgli”. Pažymėjo, kad dokumentai, kurie buvo pateikti kreipiantis dėl kapitalinio remontą, įrengiant vitriną iš ( - ) g. ir ( - ) skg. pusių, o likusius langus padidinant išardant polanginį mūrą, leidžiančio dokumento išdavimo, atitinka Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kitų teisės nuostatų reikalavimams. Tai, kad vykdoma statyba, kuriai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, yra teisėta, patvirtina ir ieškovo pridedamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. spalio 25 d. raštas, kuriuo Inspekcija nustatė, jog „ UAB „ Ėgli “ vykdo patalpų kapitalinio remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą projektui Nr. ( - ). Pradėti vykdyti kapitalinio remonto darbai vykdomi be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto sprendinių“. Atsakovai nesutinka su ieškovo pozicija, kad UAB „Ėgli“ leidimas buvo išduotas statinio kapitaliniam remontui, o ieškovo nuomone vyksta statinio rekonstravimo darbai, kadangi ji nėra įrodyta jokiais objektyviais duomenimis. Statybos leidimas išduotas kapitaliniam remontui remiantis statinio kapitalinio remonto projektu, kuriame yra visos reikiamos projekto sudedamosios dalys, yra visi reikiami sutikimai, brėžiniai, patikslinimai, vizualizacijos, todėl tiek Kultūros paveldo departamento atstovai, nuodugniai susipažinę su projektu ir atlikę ekspertizę, pritarė leidimo išdavimui, tiek ir Vilniaus savivaldybės administracija išdavė patį rašytinį sutikimą statinio projektui. Projekte yra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kaip bus atliekamas kapitalinis remontas, kokiu būdu ir kur bus langai ir durys transformuojami į tūrinę stiklo konstrukcijos vitriną, išardomas polanginis mūras, taip pat kokiu atstumu maksimaliai vitrina ir stogelis bus išsikišę fasado atžvilgiu, kas akcentuota ir Kultūros paveldo departamento atliktame ekspertizės akte. Visa tai reiškia, kad atsakingos institucijos žinojo realią situaciją, kokiu principu bus vykdomas kapitalinis remontas ir išdavė būtent leidimą statinio kapitaliniam remontui, o ne statinio rekonstrukcijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad statybą leidžiantis dokumentas - 2016-09-05 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. ( - ), atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl išduotas teisėtai. Aplinkybę, kad pastatas, esantis ( - ), nebuvo susijęs su tarp ieškovo ir AB „Lithun“ sudarytais susitarimais, patvirtina tai, kad remiantis aktualiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, statinių, esančių ( - ) ir ( - ), statybos pradžios metai yra 1997, o pabaigos - taip pat 1997 metai. Tuo tarpu statiniai, esantys ( - ) ir ( - ), buvo pradėti ir baigti statyti gerokai vėliau, atitinkamai 1999 m. ir 2001 m. Akivaizdu, kad 1997-04-17 d. susitarimo nuostatos net negali būti taikomos statinio, esančio ( - ), atžvilgiu, kadangi šis statinys buvo pastatytas keturiais metais anksčiau negu statiniai, esantys ( - ) ir ( - ), ko pasėkoje tarp statinių Nr. 9 ir Nr. 11 negalėjo būti tiksliai išmatuojamos jokios ribos ir atstumai. Ieškovo teiginys, kad neva tai „vykdomi darbai sudaro neįveikiamą kliūtį Teatro vykdomai veiklai“ yra absoliučiai nepagrįstas, kadangi, ieškovo minimas įrangas ir dekoracijas galima vežti nebūtinai tik vilkikais su puspriekabėmis, o mažesnėmis transporto priemonėmis. Ieškovas niekaip objektyviai neįrodė, kad nėra galimybės dekoracijas vežti išardytas dalimis ir mažesnio ilgio priekabomis. Be to, projektuojamas pastatas ( - ), buvo pastatytas gerokai vėliau nei pastatas, esantis ( - ), todėl akivaizdu, kad būtent statant statinį ( - ), turėjo būti atsižvelgiama į ateityje galimai susidarančias kliūtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad statybą leidžiantis dokumentas - 2016-09-05 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. ( - ), atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl išduotas teisėtai ir negali būti naikinamas (e.b.l. 1-14, t.2).

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teisimui atsiliepimą į ieškinį, kuriame teigia, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinyje nenurodytos jokios konkrečios teisės aktų nuostatos, kurios neva buvo pažeistos Vilniaus miesto savivaldvbės administracijai išdavus ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą. Ieškinyje apsiribojama pastebėjimais, jog rašytinis pritarimas kaip individualus administracinis aktas neatitinka bendrų tokiems aktams keliamų reikalavimų, su kuo negalima sutikti. Statybos projektų tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka yra reglamentuota LR statybos įstatymo 23 str. ir Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ {toliau - Reglamentas). Remiantis Statybos įstatymo 23 str. nuostatomis statinio kapitalinio remonto darbams atlikti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas statinio projektui. Pagal Reglamento 9 p., savivaldybės administracijos direktorius gavęs prašymą išduoti leidimą statyti ir visus privalomus dokumentus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal Reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatymo 20 str. 3 d. numatytiems reikalavimams, o apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos. Pažymėjo, kad šiuo atveju kartu su prašymu išduoti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas statinio ( - ) administracinių patalpų ( - ) kapitalinio remonto projektas, dokumentai, patvirtinantys statytojo teisę vykdyti remonto darbus ginčo pastate, taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą buvo pagrįsti ir teisėti, o statybos leidimas išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovas ieškinyje nepateikė jokių minėtas aplinkybes paneigiančių argumentų, nenurodė jokių galimai neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl laikyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą būtų išdavusi neteisėtai, pagrindo nėra. Pažymėjo, kad ieškinyje minimas susitarimas dėl pravažiavimo į teatro patalpas, į kurį atsakovas esą neatsižvelgė išduodamas statybą leidžiantį dokumentą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iki ieškinio gavimo šioje byloje dienos nebuvo žinomas. Jokių duomenų, jog ieškinyje minimas susitarimas dėl pravažiavimo į teatrą buvo sudarytas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduodant statybą leidžiantį dokumentą neturėjo, su kapitalinio remonto projektu statytojas tokių duomenų nepateikė, tokio susitarimo sudarymo faktas nebuvo išviešintas. Teatro ir AB „Lithun“ sudaryto susitarimo turinys nepagrindžia ieškinyje dėstomų aplinkybių. Šiame dokumente yra užfiksuoti ieškovo ir AB „Lithun“ santykiai pastato projektavimo ir statybos laikotarpiu, tačiau nei viename iš punktų nenurodyta, jog Teatras ir AB „Lithun“ susitaria būtent dėl ( - ) pastato sienos prie įvažiavimo į kiemą susiaurinimo paliekant 7,73 m pločio tarpą, kaip tai nurodyta ieškinyje; nei vienu iš punktų nenurodyta, kad AB „Lithun“ įsipareigotų nesusiaurinti pravažiavimo j kiemą, neatlikti pastato sienos remonto darbų ar kitų panašių darbų po pastato statybos darbų pabaigos. Iš dokumento turinio visumos darytina išvada, jog juo buvo susitarta tik dėl šalių tarpusavio santykių statinio statybos procese, tačiau jokios dokumento nuostatos nesuponuoja tolesnių tarpusavio įsipareigojimų nei vienai iš šalių ar kitų pastato (atskirų jo patalpų) savininkų. Taip pat nesutinka su ieškinio argumentais, jog statinyje atliekami ne kapitalinio remonto, o rekonstrukcijos darbai, kadangi pasak ieškovo yra keičiami statinio išorės matmenys. Kapitalinis remontas remiantis Statybos įstatymo 2 str. 53 d. apibūdinamas kaip statyba, kurios tikslas yra pertvarkyti statinį pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, tačiau nekeičiant statinio matmenų. Pagal prie šio atsiliepimo pridedamą kapitalinio remonto projektą statybos darbų ginčo pastate tikslas - esamus langus pakeisti didesniais išardant polanginę dalį ir langus sujungiant į vitrinas ekspozicijai. Jokių projektavimo sprendinių, susijusių su viso pastato išorės matmenų padidinimu, statytojas nepateikė, projekte viso statinio ( - ), išorės matmenų padidinimas nenumatytas, todėl darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai išdavė statybą leidžiantį dokumentą patalpų kapitaliniam remontui atlikti. Pažymėjo, jog galimas savavališkas nukrypimas nuo Statybos projekto, kuriam išduotas leidimas statyti, nepaneigia paties statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo ir net jeigu būtų nustatyta, jog vykdant statybas buvo nukrypta nuo projekto, statybą leidžiančio dokumento naikinti teisinio pagrindo nėra. Teigia, kad apie priimtą šioje byloje skundžiamą administracinį aktą ieškovas sužinojo vėliausiai 2016-10-26 (rašte nurodyta, jog atsakymas teatro atstovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu, taigi laikytina, jog jo turinys ieškovui tapo žinomas sekančią dieną nuo rašto išsiuntimo dienos). Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2017-01-26, t. y. praėjus trejiems mėnesiams nuo ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl darytina išvada, jog šio statybą leidžiančio dokumento, kaip administracinio akto, apskundimo terminas nagrinėjamoje byloje yra praleistas (e.b.l. 49-54, t.1).

5Institucija teikianti išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui išvadas (e.b.l. 159, 175-177, t.3), kuriose nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 d., statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis ( ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Išnagrinėjus techninio projekto ,,Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administracinių patalpų Nr.10, kapitalinio remonto projektas Nr. ( - )“ sprendinius, darytina išvada, kad yra atliekama statinio rekonstrukcija. Yra pakeistos statinio laikančios konstrukcijos t.y. išardytos buvusios sąramos virš langų ir vietoje jų įrengti metaliniai laikantys rėmai. Naujai suprojektuotos stiklo vitrinos yra atitrauktos nuo fasado plokštumos iki 30 cm, stogelis iki 45 cm. Atsižvelgiant į šiuos projekto sprendinius, darytina išvada, kad leidime Nr. ( - ) neteisingai nurodyta statybos darbų rūšis. Statytojas, pakeisdamas tūrinių stiklo vitrinų atstumus fasado atžvilgiu, pažeidė esminius projekto sprendinius ir atliko savavališką statybą. Taip pat nurodė, kad iki patalpų, esančių pastato ( - ), statybos darbų pradžios laikanti statinio konstrukcija buvo išorinė atitvarinė siena su įrengtomis langų angomis. Projekto sprendiniuose numatyta buvusias I aukšto išorės sienose esančias langų angas padidinti, įrengiant vitrinas. Statybos darbų metu laikančios pastato I aukšto sienos buvo pertvarkytos, tai yra, išardytos laikančių sienų dalys, paliekant du buvusius tarplangius. Įrengti trys metalo konstrukcijų rėmai (laikančios konstrukcijos), kurie laiko apkrovas bei užtikrina pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą išgriovus dalį laikančių sienų (tarplangių). Nagrinėjamu atveju, buvo pertvarkytos laikančios konstrukcijos ir įrengta tūrinės konstrukcijos stiklo vitrina, išnešant jos plokštumą į išorę. Tokiu būdu padidėja statinio išorės matmenys. Dėl statybos darbų, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius statytojui yra surašytas 2017-06-21 savavališkos statybos aktas Nr. ( - ) ir 2017-06-22 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio statybos darbų Nr. ( - ). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 53 p. nurodyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 72 p. nurodyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Nagrinėjamu atveju, yra pertvarkytos laikančias konstrukcijas, statinio išorės matmenys pakito.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinį jame ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais.

7Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Egli“ atstovai ir atsakovės S. S. atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais.

8Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais.

9Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. T. paaiškino, kad jis, kaip architektas, projektavo namus ( - ). Namų statybos projektas buvo derintas su Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovybe, statytojas buvo įmonė „Lithun“.

10Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Kęstutis Kambaras palaikė teismui pateiktas išvadas. Papildomai paaiškino, kad atlikdamas patikrinimą, leidimo (rašytinio pritarimo) teisėtumo klausimo nenagrinėjo, kadangi tuo metu ši byla jau buvo nagrinėjama teisme. Patikrinimo metu nustatė, kad namo laikančiosios konstrukcijos buvo pertvarkytos, sumontuota stiklinė vitrina, kuri realiai yra didesnė, nei numatyta projekte, dėl išorinės atitvaros atitraukimo statinio matmenys padidėjo. Teigė, kad tokie pertvarkymai laikytini rekonstrukcija, todėl turėjo būti išduotas leidimas ne kapitaliniam remontui atlikti, o statinio rekonstrukcijai. Pabrėžė, kad projektas, kurio pagrindu buvo atlikti minėti darbai, parengtas neprofesionaliai. Atlikus patikrinimą, atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

11Ieškinys tenkintinas.

12Dėl ginčo dalyko, bylos nagrinėjimo ribų

13Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. ( - ) teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas, prašydamas panaikinti minėtą statybą leidžiantį dokumentą, savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, jog šio dokumento pagrindu vykdomi statybos darbai objekte ( - ), sudarė neįveikiamą kliūtį ieškovo vykdomai veiklai, dėl praplėstų išorinių pastato matmenų, į teatrą dekoracijas gabenantys vilkikai nebegali įvažiuoti į teatro vidinį kiemą, bei tuo, kad rašytinis pritarimas yra išduotas statinio ( - ) kapitalinio remonto darbams, o realiai yra vykdoma statinio rekonstrukcija, todėl išduodant šį statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeisti statybos įstatymo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. rugsėjo 5 d. išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. ( - ) turėtų būti panaikintas, o atsakovai įpareigoti pašalinti neteisėtai atliktų statybos darbų padarinius. Taigi, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą, nagrinėjamu atveju susiduriama su viešojo intereso (statybą leidžiančio dokumento panaikinimo) ir asmeninių subjektinių teisių bei asmens įstatymo saugomų interesų gynybos atribojimo viena nuo kitos ir tarpusavio sąveikos problema. Viena vertus, ieškovų reikalavimas panaikinti statybos leidžiantį dokumentą, sudaro viešojo intereso gynimo dalyką, kita vertus, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą bei ieškovo nurodytas aplinkybes, matyti, jog ieškovas iš esmės siekia apginti savo tariamai pažeistas subjektines teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad įstatymas nesuteikia teisės ieškovui ginti viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 3 dalis), šioje byloje spręstina, ar ginčijamu statybos leidžiančiu dokumentu buvo pažeistos ieškovo teisės bei įstatymo saugomi interesai, ar ne. Teisiniai argumentai, kurie susiję su viešojo intereso gynyba, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

14Dėl termino reikalavimui panaikinti statybą leidžiantį dokumentą pareikšti bei jo atnaujinimo

15Ieškovas ginčija statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui (administracinį aktą), todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiškinant terminus, per kuriuos asmuo turi teisę kreiptis į teismą ginti tariamai pažeistas teises ar teisėtus interesus.

16Statybos leidimas – specialia tvarka kompetentingo organo išduotas dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiam subjektui atlikti jame nurodytus statybos darbus, pagal teisinę paskirtį priskiriamas individualiems teisės aktams (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A16–727/2007; 2006 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS7–654/2006; 2008 m. sausio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A39–102/2008). Kadangi ginčijamas savivaldybės administracijos Statybų dokumentų skyriaus vedėjos A. P. išduotas Rašytinis pritarimas statinio projektui (dokumento rūšis – leidimas) yra individualus teisės aktas, jo apskundimui taikytinas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas procesinis terminas kreiptis į teismą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Taip pat konstatuota, jog ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-533/2009; 2011-11-11 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-428/2011; 2013-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010). Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS858-921/2011).

18ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio procesinis terminas kreiptis į teismą dėl teiminės gynybos nėra naikinamasis, jis gali būti atnaujintas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS2610-47/2013 ir kt.).

19Atsakovai prašo teismo taikyti vieno mėnesio procesinės teisės kreiptis į teismą termino praleidimo pasekmes ir atmesti ieškovo reikalavimus kaip pareikštus praleidus šį įstatymo nustatytą terminą. Ieškovas pateikė teismui prašymą (e.b.l. 71-77, t.3), kuriame nurodė, termino ginčyti statybą leidžiantį dokumentą jis nėra praleidęs, tačiau tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad vieno mėnesio terminas vis dėl to buvo praleistas, prašo šį terminą atnaujinti. Nurodė, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, kai dėl neteisėtos statybos nebegalėjo įvažiuoti į teatro kiemą, o ne tada (kaip teigia atsakovai), kai 2016-10-26 gavo statybos inspekcijos raštą, kadangi jame nebuvo jokios informacijos apie atliekamų remonto darbų nukrypimą nuo projekto ir galimai savavališką statybą.

20Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad rašytinis pritarimas statinio projektui buvo išduotas 2016-09-05 (e.b.l. 145, t.1) ir pastebėjęs prasidėjusius statybos darbus objekte ( - ), ieškovas 2016-10-19 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų ir planavimo inspekciją dėl šių darbų teisėtumo patikrinimo, iš kurios gavo 2016-10-25 raštą Nr. ( - ) „Dėl galimai neteisėtų remonto darbų ( - )“ , kuriame inspekcija nurodė, jog UAB „Egli“ vykdo patalpų kapitalinio remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą — rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ) ir informavo, kad pradėti vykdyti kapitalinio remonto darbai vykdomi be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto sprendinių (e.b.l. 21, t.1). Ieškovo teigimu, inspekcija jokių pažeidimų nenustatė, kadangi po to kai į ją kreipėsi ieškovas ir iki ji atvyko apžiūrėti vietą, 2016 m. spalio 23-24 d. pamatai pačių statytojų buvo skubiai išardyti ir aplinka atstatyta į prieš statybas buvusią padėtį. 2016 m. gruodžio mėnesį statybos darbai minėtame objekte buvo atnaujinti ir įrengtas stogelis, sumontuoti vitrininiai langai. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, dėl minėtų darbų atlikimo ieškovas, nebegalėdamas patekti į vidinį kiemą, 2017-01-03 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant tęsti statybos darbus iki ieškinio pateikimo dienos (civilinė byla Nr. e2-5746-465/2017), tačiau 2017-01-10 buvo priimta teismo nutartis šio prašymo netenkinti, po ko ieškovas 2017-01-26 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje. Ieškovas teigia, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2016 m. gruodžio pabaigoje, tačiau įrodymų apie konkrečią datą teismui nepateikė, kita vertus, byloje yra UAB „Vilktukas“ raštas, kurį atsakovas gavo 2016-11-29 (e.b.l. 33, t.1), iš kurio matyti, jog UAB „Vilktukas“ nebegali vykdyti 2016-11-09 su ieškovu pasirašytos paslaugų teikimo sutarties, kadangi dėl remonto darbų vykdomų tarp ( - ) ir ( - ) pastatų ir atsiradusio papildomo priestato su stogeliu, jie nebeturi galimybės įvažiuoti į teatro vidinį kiemą su sunkiasvore transporto priemone, kadangi yra žymiai sumažėjęs pravažiavimas. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovui apie tai, jog jo teisės yra pažeidžiamos tapo žinoma ne 2016-10-25 (ar 2016-10-26), kuomet buvo gautas atsakymas iš statybos inspekcijos su informacija apie išduotą statyba leidžiantį dokumentą, ir ne 2016 gruodžio mėnesio gale, o buvo žinoma jau 2016 m. lapkričio 29 d. Ieškinys teismui pateiktas 2017-01-26, t.y. praėjus trims mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamą rašytinį pritarimą statinio projektui ir beveik 2 mėnesiams nuo sužinojimo apie ieškovo teisių pažeidimą. Teismo vertinimu 2-3 mėnesių laikotarpis nėra ilgas laikotarpis, įvertinus tai, kad ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo turėjo būti pateiktas per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų savo tariamai pažeistai teisei apginti ir siekdamas apginti savo tariamai pažeistą teisę elgėsi atidžiai ir rūpestingai – 2016-10-19 kreipėsi į statybos inspekciją, iš kurios gavęs atsakymą, jog savavališka statyba nenustatyta, tačiau matydamas, kad statybos darbai buvo atnaujinti, 2017-01-03 kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiausiai 2017-01-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu šioje byloje.

21Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisių pažeidimą kildina iš administracinio akto – statybą leidžiančio dokumento. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas asmenų pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006, skelbta „Teismų praktika“, Nr. 25, 2006 m.). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2007-10-24, 2008-01-21 nutarimai).

22Atsižvelgiantį į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas kreipėsi į teismą per protingą ir pakankamai trumpą laiko tarpą, buvo pakankamai aktyvus bei rūpestingas, siekdamas apginti savo pažeistas subjektines teises, todėl terminas pateikti ieškiniui atnaujintinas.

23Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtumo

24CPK 12 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, įrodymų nepateikimas per nustatytą terminą sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o ieškinys netenkinamas.

25Statybą leidžiantis dokumentas yra administracinis aktas, kuris gali būti naikinamas tik nustačius įstatyme imperatyviai įtvirtintus administracinių aktų naikinimo pagrindus. Administracinių aktų panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje, pagal kurį skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Sprendžiant statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti (jau išduotą) statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą. Atliekant tokį įvertinimą, nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A11–807/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, 2004 m.).

26Ieškovas statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą grindžia tuo, kad jis pažeidžia trečiųjų asmenų (ieškovo) teises, aukštesnės galios teisės normas ir jį išduodant buvo pažeistos išdavimo procedūros. Ieškovo teigimu, objekte ( - ), vyksta ne statinio kapitalinio remonto darbai, kuriems yra išduotas rašytinis pritarimas, o statinio rekonstravimo darbai, o vykstant tokio pobūdžio darbams, turi būti taikomos Statybos įstatymo 6 str. nuostatos, kurio 4 d. yra įtvirtinta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos inter alia yra patekimo į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves galimybės užtikrinimas (6 str. 4 d. 2 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad negyvenamoji patalpa Nr. 10, unikalus Nr. ( - ) (ginčo patalpa), yra registruota kaip administracinės paskirties ir nuosavybės teise projekto rengimo ir rašytinio pritarimo projektui metu priklausė atsakovui UAB „Egli“. 2016-11-30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į patalpą, esančią adresu ( - ), buvo perleistos atsakovei S. S.. Ši patalpa 2016-12-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 3 buvo išnuomota atsakovei UAB “Egli”. Iš byloje esančio Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administracinių patalpų nr.10, kapitalinio remonto projekto (Nr. ( - ), parengimo metai 2015), kuriam buvo išduotas ginčijamas 2016-09-05 rašytinis pritarimas Nr. ( - ) sprendinių matyti, kad be kitų darbų yra numatoma suprojektuotose angose įrengti tūrines vitrinas, metalinio/aliuminio profilio rėmo karkaso su stiklo paketu, vitrinos išsikišusios fasado atžvilgiu iki 30 cm, stogelio tūris iki 45 cm, projektuojamas stiklinis tūris bus apie 30 cm nuo žemės (šaligatvio) (e.b.l. 91, t.1). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 d. nurodyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė į bylą išvadas (e.b.l. 162, 175-177, t.3), iš kurių turinio seka kategoriška išvada - išnagrinėjus techninio projekto ,,Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administracinių patalpų Nr.10, kapitalinio remonto projektas Nr. ( - )“ sprendinius, darytina išvada, kad yra atliekama statinio rekonstrukcija ir leidime Nr. ( - ) neteisingai nurodyta statybos darbų rūšis. Tokią išvada buvo padaryta nustačius, kad suprojektuotos stiklo vitrinos yra atitrauktos nuo fasado plokštumos iki 30 cm, o stogelis iki 45 cm. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nagrinėjamu atveju buvo pertvarkytos laikančios konstrukcijos ir įrengta tūrinės konstrukcijos stiklo vitrina, išnešant jos plokštumą į išorę, tokiu būdu padidinant statinio išorės matmenis. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, institucija priėjo išvados, kad vykdant statybos darbus, kurių metu pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos, pakeičiama fasado išvaizda nedidinant statinio išorės matmenų, laikoma kad atliekamas statinio kapitalinis remontas, o jeigu vykdant statybos darbus, pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos, pakeičiama fasado išvaizda didinant statinio išorės matmenis, laikoma kad atliekama statinio rekonstrukcija. Esant tokiai institucijos teikiančios išvadą byloje išvadai, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentu, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas Statybos įstatymo 6 str. 4 d. nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (tame tarpe ir patekimo į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves galimybės užtikrinimas). Ieškovo nurodomą aplinkybę, jog dėl negalėjimo įvažiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms su dekoracijomis į vidinį teatro kiemą, sutriko teatro veikla ir jis nebegali vykdyti veiklos tomis sąlygomis, kurias turėjo iki atliktų statybos darbų, patvirtina ieškovo atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu ir byloje esantys įrodymai (e.b.l. 29-33), todėl teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovo interesai atliktų statybos darbų pasekoje buvo pažeisti.

27Ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas projektui, buvo išduotas kapitalinio remonto darbams, tačiau kaip jau buvo minėta, pagal juo patvirtinto projekto projektinius sprendinius, kuriais numatoma įrengti tūrines vitrinas, metalinio/aliuminio profilio rėmo karkaso su stiklo paketu, vitrinos išsikišusios fasado atžvilgiu iki 30 cm, stogelio tūris iki 45 cm, akivaizdu, kad buvo numatyti rekonstrukcijos darbai, ką byloje patvirtino ir institucija teikianti išvadą. Todėl teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad minėtas statybą leidžiantis dokumentas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, o būtent Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 53 d. (statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojančiai minėto straipsnio 20 d.), apibrėžiančiai kapitalinio remonto sąvoką, 2 str. 72 d. (statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojančiai 2 str. 18 d.), apibrėžiančiai rekonstrukcijos sąvoką ir 6 str. 4 d., reglamentuojančiai trečiųjų asmenų teisių apsaugą. Taip pat teismas turi pagrindą konstatuoti, kad išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeistos pagrindinės jo išdavimo procedūros, kadangi, kaip jau buvo minėta, pagal projektinius sprendinius turėjo būti svarstomas leidimo statinio rekonstrukcijai išdavimas. Tokio leidimo išdavimo procedūra reglamentavo ginčijamo statybą leidžiančio dokumento metu galiojusio techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ IV skyriaus „Leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą“ nuostatos, kurios numatė daug sudėtingesnę leidimo gavimo procedūrą, nei buvo atlikta gaunant rašytinį pritarimą kapitalinio remonto projektui. Šiuo konkrečiu atveju statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pagal minėto techninio reglamento VII skyriuje „Rašytiniai pritarimai statinio projektui“ numatytą supaprastintą procedūrą.

28Teismui nustačius, jog išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeisti ieškovo interesai, aukštesnės galios teisės normos ir jo išdavimo procedūros, yra pagrindas jį panaikinti.

29Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

30Dėl statybos padarinių šalinimo

31Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.). Pagal CPK 273 str. 2 d., teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, sprendžiant neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą, taikomos teisės normos, galiojančios savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, savavališkos statybos padariniai turi būti taikomi vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą (tame tarpe ir trečiųjų asmenų teisių pažeidimus), teismas mano, kad savavališkos statybos padarinių šalinimui nėra galimybės taikyti kitų būdų, išskyrus jų pašalinimą bei statybvietės sutvarkymą, nustatant tam trijų mėnesių laikotarpį.

32Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko statybos darbų objekte ( - ) patikrinimą ir jo metu nustatytų pažeidimų pagrindu 2017-06-21 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) bei Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ). Šiuo nurodymu statytojas atsakovas UAB „Egli“ buvo įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administracinių patalpų Nr. 10 (unikalus Nr. ( - )) savavališkai įrengtas vitrinas, kad atitiktų parengto kapitalinio remonto projekto sprendinius (e.b.l. 120-125, t.3). Taip pat buvo surašytas Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. ( - ), kuriuo statytojas buvo įpareigotas nevykdyti jokių statinio ( - ) administracinių patalpų Nr. 10 statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (e.b.l. 126, 127, t.3). Šiuo metu minėti aktas ir nurodymai yra galiojantys ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti (informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-2250-852/2017 pagal ieškovo UAB ,,Egli“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, civilinėje byloje pagal UAB ,,Egli“ ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-06-22 savavališkos statybos akto, 2017-06-22 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius bei 2017-06-22 privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų panaikinimo). Įvertinus tai, kad statybos inspekcijos privalomajame nurodyme statytojas įpareigotas pašalinti tik savavališkai įrengtas vitrinas, o faktiškai pagal išduotą rašytinį pritarimą buvo atlikti ir kiti statybos darbai, teismo nuomone, yra pagrindas įpareigoti atsakovus pašalinti visus neteisėtos statybos, vykusios pagal minėtą rašytinį pritarimą, padarinius, atstatant statinio ( - ), padėtį buvusią iki 2016-09-05 (statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas patyrė 4317,80 Eur bylinėjimosi išlaidų: 3872,80 Eur advokato pagalbai apmokėti, 414 Eur už suteiktas antstolio paslaugas ir 31 Eur žyminio mokesčio. Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1d., ieškinį patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos 4317, 80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Ieškinį tenkinti.

37Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ).

38Įpareigoti atsakovus UAB „Egli“, j.a.k. 190753924 ir S. S., a.k. ( - ) savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant iki 2016-09-05 buvusią statinio ( - ), padėtį bei sutvarkyti statybvietę.

39Priteisti iš atsakovų UAB „Egli“, j.a.k. 190753924 ir S. S., a.k. ( - ) lygiomis dalimis ieškovo biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro, j.a.k. 190753924, naudai 4317,80 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniolikos eurų 80 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

40Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2016 m.... 3. Atsakovai UAB „Egli“ ir S. S. pateikė teisimui atsiliepimą į ieškinį,... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teisimui... 5. Institucija teikianti išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinį jame ir pateiktuose... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Egli“ atstovai ir atsakovės S. S.... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. T. paaiškino, kad jis, kaip... 10. Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje - Valstybinės... 11. Ieškinys tenkintinas. ... 12. Dėl ginčo dalyko, bylos nagrinėjimo ribų... 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybą leidžiančio dokumento –... 14. Dėl termino reikalavimui panaikinti statybą leidžiantį dokumentą... 15. Ieškovas ginčija statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą... 16. Statybos leidimas – specialia tvarka kompetentingo organo išduotas... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra... 18. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio procesinis terminas... 19. Atsakovai prašo teismo taikyti vieno mėnesio procesinės teisės kreiptis į... 20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad rašytinis pritarimas... 21. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisių pažeidimą... 22. Atsižvelgiantį į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas... 23. Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtumo ... 24. CPK 12 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose... 25. Statybą leidžiantis dokumentas yra administracinis aktas, kuris gali būti... 26. Ieškovas statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą grindžia tuo, kad jis... 27. Ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas... 28. Teismui nustačius, jog išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo... 29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą... 30. Dėl statybos padarinių šalinimo... 31. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių... 32. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Valstybinė teritorijų... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 34. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas patyrė 4317,80 Eur... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 36. Ieškinį tenkinti.... 37. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 išduotą... 38. Įpareigoti atsakovus UAB „Egli“, j.a.k. 190753924 ir S. S., a.k. ( - )... 39. Priteisti iš atsakovų UAB „Egli“, j.a.k. 190753924 ir S. S., a.k. ( - )... 40. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...