Byla e2YT-4852-615/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., VĮ Turto bankas, notarė V. T

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

2sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

3dalyvaujant pareiškėjos N. B. atstovei advokatei J. S.,

4nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. B. ir jos atstovui, VĮ „Turto bankas“ atstovui, notarei V. T.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., VĮ Turto bankas, notarė V. T..

6Teismas

Nustatė

7

  1. Patikslintu pareiškimu (bylos popierinės kopijos I t. 104-114 l) pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. po R. B. mirties ( - ) priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą bei pripažinti, kad pareiškėja dėl svarios priežasties praleido terminą palikimui, atsiradusiam po R. B. mirties ( - ), priimti, ir šį terminą atnaujinti. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pareiškimo reikalavimai yra alternatyvūs ir pirmojo reikalavimo tenkinimo atveju pareiškėjo antrąjį reikalavimą atsiima, kadangi jis tokiu atveju nebesukeltų pareiškėjai papildomų teisinių pasekmių.
    1. Pareiškėja pareiškime ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ( - ) mirė pareiškėjos tėvas V. B., ( - ) mirė pareiškėjos senelė R. B., ( - ) mirė pareiškėjos senelis S. B..
    2. Santuokos metu pareiškėjos seneliai S. B. vardu privatizavo dviejų kambarių butą, esantį Kaune, ( - ), turėjo santaupų bankų sąskaitose.
    3. Testamentas nebuvo surašytas. Po R. B. mirties jos sutuoktinis S. B. iš karto pradėjo valdyti paveldėtą turėtą kaip savo, rūpinosi laidotuvėmis, pasiliko gyventi paveldėtame bute, mokėjo už jį mokesčius, 2015 m. padarė viso buto remontą, sudarė papildomas sutartis.
  2. Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus (popierinės bylos kopijos 2 tomo 72-74 l.).
  3. Suinteresuotasis asmuo V. B. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos pareiškimu, prašo jį atmesti, kadangi pareiškimas neaiškus, dokumentai gauti neteisėtais būdais – įsibraunant į palikėjo būstą (popierinės bylos kopijos 2 tomo 76-77 l.).
  4. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjos mama, iki mirties su S. B. palaikė labai gerus santykius, gyveno netoliese, padėjo palaidoti žmoną R. B.. Po žmonos mirties S. B. įstatė bute duris, pakeitė langus, pakeitė santechniką, baldus, padarė remontą, remontas kainavo apie 8000 Eur. Po mirties priėmė ir bute buvusius daiktus. Jis teigė, kad turi virš 20 000 grynųjų pinigų santaupų. Pareiškėja gyvena JAV, apie S ir R. B. mirtį pareiškėja sužinojo 2017 m. spalio 9 d., nes nebendravo su J. B. eilę metų, net neskambindavo telefonu.
  5. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja yra jo pažįstamos J. B. dukra. Pareiškėja gyvena JAV, apie palikimą galėjo nežinoti, nes su savo mama 5-6 metus nebendravo, į Lietuvą tuo laiku atvykusi nebuvo.

8Teismas

konstatuoja:

9Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

  1. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).
  2. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
  1. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat suinteresuotųjų asmenų paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  1. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. B. buvo pareiškėjos N. B. senelis iš tėvo pusės (popierinės bylos kopijos 1 tomo 1, 12 l.). S. B. mirė ( - ), jo žmona R. B. mirė ( - ), santuoka galiojo iki sutuoktinės mirties, jie turėjo vieną vaiką – sūnų V. B. (pareiškėjos tėvą), kuris mirė ( - ) (popierinės bylos kopijos 1 tomo 1, 12, 17-18, 19-21, 22-25, 26, 35 l.). Po R. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (popierinės bylos kopijos 1 tomo 36, 37 l.). Pareiškėja N. B. bei suinteresuotas asmuo V. B. priėmė palikimą, atsiradusį po S. B. mirties (popierinės bylos kopijos 1 tomo 38 l., 145-146 l.). Aplinkybę, kad po R. B. mirties S. B. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, patvirtina atsiskaitymai už butui, esančiam Kaune, ( - ), įgytam R. B. ir S. B. santuokos metu (popierinės bylos kopijos 1 tomo 51-52 l., 2 tomo 38 l.), tiektas komunalines paslaugas (popierinės bylos kopijos 1 tomo 39-49 l.), sutartys ir pinigų priėmimo kvitai, susiję su atsiskaitymu už komunalines paslaugas ir buto remontu (popierinės bylos kopijos 1 tomo 54-65 79-82 l.), pažyma, kad S. B. gavo našlio pensiją po R. B. mirties, pažyma, kad jis rūpinosi žmonos laidotuvėmis (popierinės bylos kopijos 1 tomo 77, 83-86 l.) ir liudytojų parodymai. Aptarti įrodymai, taip pat pareiškime ir pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. B. pradėjo faktiškai valdyti savo sutuoktinės R. B. turtą po jos mirties, rūpinosi po žmonos mirties likusiu turtu, juo naudojosi, mokėjo mokesčius turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti.
  1. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo V. B. reiškė nesutikimą su šio pareiškimo reikalavimų patenkinimu, tačiau jos ir jos atstovo nurodyti argumentai yra susiję su suinteresuoto asmens ir pareiškėjos tarpusavio konfliktais, o ne su teismo sprendimu nustatomu juridiniu faktu, kad S. B. priėmė R. B. palikimą.
  1. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog S. B. po savo sutuoktinės R. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. B. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. B. mirties ( - ) (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
  1. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
  1. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimo reikalavimai yra alternatyvūs ir pirmojo reikalavimo tenkinimo atveju pareiškėjo antrąjį reikalavimą atsiima, kadangi jis tokiu atveju nebesukeltų pareiškėjai papildomų teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad tenkinamas pirmasis pareiškėjos reikalavimas, antrasis (alternatyvus) pareiškimo reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.
  1. Teismas patyrė 5,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

Nutarė

11pareiškėjos N. B. pareiškimą tenkinti iš dalies.

12Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. (asmens kodas ( - ) po R. B. (asmens kodas ( - ) mirties ( - ) priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti mirusios R. B. turtą.

13Antrąjį (alternatyvųjį) pareiškimo reikalavimą palikti nenagrinėtu.

14Priteisti iš pareiškėjos N. B., asmens kodas ( - ) valstybei 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

15Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai