Byla 3K-3-374/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klemas ir Ko“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Zitos Miklaševičienės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Klemas ir Ko“ dėl darbo užmokesčio išieškojimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 13 217,98 Lt.

6Ieškovė nurodė, kad pagal darbo sutartį dirbo atsakovo įmonėje nuo 1999 m. gegužės 18 d. iki 2003 m. gruodžio 4 d. vyriausiąja buhaltere. Pagal sutartį jai turėjo būti mokamas 430 Lt darbo užmokestis, tačiau atsakovas mokėjo mažiau. 2000 m. atsakovas ieškovei nesumokėjo 1966,64 Lt, 2001 m. – 3079,68 Lt, 2002 m. – 3230,48 Lt, 2003 m. – 3448,8 Lt. Ieškovei taip pat turėtų būti sumokėta 59 Lt delspinigių ir 1433,38 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 11 371 Lt. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nurodė, kad šalių sudarytos darbo sutarties 4 punkte buvo susitarta dėl 430 Lt minimalaus mėnesinio atlyginimo. Tai patvirtino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikti dokumentai: pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo. Teismas atmetė atsakovo pateiktą įrodymą – darbo sutarties nuorašą su prierašais apie darbo užmokesčio sumažinimą, nes atsakovas nepateikė ieškovės sutikimo sumažinti jos darbo užmokestį. Teismas konstatavo, kad ieškovei darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas pagal 1998 m. gegužės 18 d. darbo sutarties sąlygas. Nustatydamas priteistinos sumos dydį teismas rėmėsi: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, kuriuo UAB ,,Klemas ir Ko“ direktorius J. Gylys buvo nuteistas už tai, kad mokėjimų žiniaraščiuose pasirašė už ieškovę; ieškovės paaiškinimais; mokėjimų žiniaraščiais; darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Atsakovui nepateikus pažymos dėl ieškovės vidutinio mėnesinio ir dienos darbo užmokesčio, teismas ieškovei mokėtinas išmokas skaičiavo pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 937 nustatytą minimalų darbo užmokestį – 430 Lt.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

141. Teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodė nė vieno argumento, dėl kurio atmetė atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus: 1999 m. birželio 10 d. aktą, 2003 m. liepos 6 d. vyr. buhalterės paaiškinimą, 2004 m. gegužės 31 d. aktus, 2005 m. rugsėjo 7 d. aktą. Šie dokumentai yra esminiai rašytiniai įrodymai.

152. Teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą. Atsakovas teismui buvo pateikęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. vasario 27 d. pranešimą Nr. B.2-751, kuriame nurodyta, kad dėl ieškovės veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamoji byla Nr. 10-2-096-04), ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo KVP Šnipiškių policijos nuovados pranešimą, kuriame nurodyta, jog papildomas atsakovo pareiškimas dėl ieškovės veiksmų yra pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (baudžiamosios bylos Nr. 10-2-096-04). Atsakovas prašė teismo civilinę bylą sustabdyti, kol bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 10-2-096-04.

16Civilinės bylos sustabdymas buvo būtinas, nes, tik atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir išsprendus bylą, būtų nustatyti reikšmingi faktai, turintys esminę reikšmę, priimant sprendimą civilinėje byloje.

17Teismas labai siaurai taikė ir aiškino CPK 163 straipsnio 3 punktą, nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas civilinei bylai sustabdyti.

183. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 1, 3,13 punktai). Teismas nenustatė byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir neištyrė visų civilinėje byloje priimtų įrodymų.

19Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų ir yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

221. Kasacinio skundo argumentai yra tiesiogiai susiję su įrodymų pakankamumo problema. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Dėl to galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Kasaciniame skunde nedetalizuojama neįvertintų rašytinių įrodymų reikšmė. Vien jų išvardijimas kasaciniame skunde nepaneigia teismų padarytų išvadų teisingumo. Be to, įrodymų apimties pakankamumas ir jų vertinimas yra fakto klausimai. Minėta, kad kasacinis teismas faktų nenustatinėja ir nevertina. Teismai nustatė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovei nebuvo sumokėtas visas priklausęs darbo užmokestis. Jų sprendimai pagrįsti pakankamais įrodymais, todėl jie negali būti panaikinti remiantis tik kasatoriaus argumentais.

232. Civilinė byla CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti sustabdoma tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Pagal BPK 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas, t. y. tik teismas gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta, ir nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo, bei paskirti kaltu pripažintam asmeniui kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Pagal BPK 166 straipsnį, ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto, baudžiamosios bylos iškėlimo klausimas nesprendžiamas. Ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui prokuroras kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perduoda teismui (BPK 220 straipsnio 1 dalis), tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras. Be to, pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo, t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Taigi civilinės bylos nagrinėjimas negalimas tuo atveju, jeigu teismas civilinio proceso tvarka negali nustatyti darbo užmokesčio ieškovei neišmokėjimo faktų. Šie faktai civilinėje byloje gali būti nustatyti. Teismai juos nustatė, todėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvados dėl pareiškėjo prašymo stabdyti nagrinėjamą bylą netenkinimo yra pagrįsti, o kasacinio skundo argumentai dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto pažeidimo, atmestini.

243. Trečiasis kasacinio skundo argumentas yra tapatus skundo pirmajam argumentui, todėl dėl jo kasacinis teismas atskirai nepasisako. Nustatyti neišmokėto darbo užmokesčio dydį galima ir privaloma nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės pareikštą reikalavimą. Teismai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalauja CPK 183 ir 185 straipsniai. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Teismai materialiąsias ir procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 13 217,98 Lt.... 6. Ieškovė nurodė, kad pagal darbo sutartį dirbo atsakovo įmonėje nuo 1999... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos darbo sutarties 4 punkte buvo susitarta... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 14. 1. Teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 331... 15. 2. Teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą. Atsakovas teismui buvo... 16. Civilinės bylos sustabdymas buvo būtinas, nes, tik atlikus ikiteisminį... 17. Teismas labai siaurai taikė ir aiškino CPK 163 straipsnio 3 punktą,... 18. 3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės... 19. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 20. Teisėjų kolegija... 21. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto... 22. 1. Kasacinio skundo argumentai yra tiesiogiai susiję su įrodymų pakankamumo... 23. 2. Civilinė byla CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti... 24. 3. Trečiasis kasacinio skundo argumentas yra tapatus skundo pirmajam... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...