Byla 2A-583/2012
Dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B., atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-38-656/2011 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. B. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisit iš atsakovo 12596,23 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-02-27 Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl policijos tyrėjų ieškovo ir A. Š. veiksmų - kyšininkavimo, kuris vėliau perkvalifikuotas į piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą. 2006-07-04 ieškovui pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir 300 str. padarymo. 2006-09-21 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras paskyrė ieškovui kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojo periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2007-05-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismas ieškovo baudžiamojoje byloje priėmė nuosprendį, kuriuo ieškovas buvo nuteistas pagal LR Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal 300 str. 1 d. – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ieškovą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vilniaus apygardos teismas 2007-10-13 nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą. 2008-04-29 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) panaikino pirmos instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą ieškovo ir A. Š. atžvilgiu nutraukė nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėties tuo pripažindamas neteisėtais valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimus ir veiksmus atliekant tyrimą. Ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala. STT pareigūnai apribojo ieškovo teisę į susižinojimo ir privataus gyvenimo slaptumą (ši aplinkybė nustatyta LAT nutartimi, todėl laikytina prejudiciniu faktu). Duomenų rinkimo procesas buvo nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. Pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str. 2 d. ir BPK 44 str. 5 d. įtvirtintas teisingo bylos išnagrinėjimo principas. Visi atsakovo atžvilgiu taikyti procesiniai sprendimai (kardomosios priemonės ir nuteisimas) yra neteisėti. Pažeista ieškovo judėjimo laisvė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo 2 straipsnyje. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai neįsigilino į byloje surinktą medžiagą, jos teisėtumą, todėl dėl žalos atsiradimo atsakingas ir teismas. Ieškovas buvo įpareigotas laikytis kardomųjų priemonių ir to pasėkoje buvo sumenkintas ieškovo autoritetas policijos įstaigos, kurioje ieškovas privalėjo registruotis pusantrų metų, kolegų akyse, ieškovas jautėsi morališkai pažemintas. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą, ieškovas buvo įpareigotas periodiškai registruotis Vilniaus miesto pataisos inspekcijoje ir be šios įstaigos sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kas apribojo ieškovo teisę laisvai ir nevaržomai judėti ir smarkiai smukdė ieškovą morališkai. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu 2007-10-12 ieškovas buvo atleistas iš Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo darbo, neturėjo pragyvenimo šaltinio kol 2007-11-06 susirado darbą. Ieškovui priklauso 1106,48 Lt kompensacija atskaičius mokesčius (netiesioginiai nuostoliai – negautos darbo užmokesčio pajamos). Be to, dėl neteisėtai inicijuoto ir vykdyto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu ieškovas patyrė 9050 Lt tiesioginių nuostolių – išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 59,75 Lt išlaidų dokumentų kopijavimui bei 2380 Lt išlaidų šio ieškinio parengimui. Ieškovas dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir bei teismų institucijų veiksmų patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, nepatogumus. Ieškovas buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo reputacija, kadangi buvo kaltinamas tyčiniu apysunkiu bei korupciniu nusikaltimu, informacija apie ieškovo sulaikymą pasklido tarp bendradarbių, artimųjų ir giminaičių, dėl nuteisimo ieškovas buvo atleistas iš darbo ir neturėjo galimybės įsidarbinti valstybės tarnyboje. Visuomenės informavimo priemonėse (dienraštyje „Lietuvos žinios“, internetiniame tinklapyje www.delfi.lt) bei transliuojamose spaudos apžvalgose nurodant ieškovo vardą ir pavardę, ieškovas buvo vadinamas „kyšininku“. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato internetiniame tinklapyje, nurodant ieškovo pareigas ir inicialus, paskelbta informacija apie ieškovą. Ieškovas buvo sumenkintas, suteršta ieškovo reputacija. Kas turi įtakos ieškovo tolimesnei darbinei ir visuomeninei veiklai. Ieškovas prašė teismo priteisit iš atsakovo 12596,23 Lt turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Atsakovą atstovaujanti LR Teisingumo ministerija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 2001-07-26 nutarimą Nr.932 bylose dėl žalos atlyginimo valstybei atstovauja ta institucija, dėl kurių pareigūnų neteisėtų aktų atsirado žala. Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu nutraukta, negali būti pagrindu konstatuoti, kad visas procesas buvo neteisėtas. LAT suformavo praktiką, kad išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia prezumpcijos, kad visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti. Skiriant baudžiamojo proceso prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama tik į tikėtinumą, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką ir gali trukdyti proceso eigai. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad LAT 2008-04-29 nutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 ir 3 punktai). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi procesinės prievartos taikymo veiksmai buvo neteisėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, kad pareigūno nušalinimo atveju, kai pareigūno kaltė nepasitvirtina ir pareigūnas įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis turi teisę gauti darbo užmokesčio kompensaciją už nušalinimo laikotarpį nepriklausomai nuo to, koks subjektas priėmė sprendimą dėl nušalinimo. Ieškovo darbdavys buvo Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kuriam tenka pareiga kompensuoti neišmokėtą darbo užmokestį. Ieškovo atleidimas iš darbo nesusijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu, nes ieškovas atleistas iš darbo remiantis specialiu jo veiklą reglamentavusiu teisės aktu – Vidaus tarnybos statutu. Pagal LR Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad žala valdžios institucijų darbuotojams atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, todėl ieškinys dalyje dėl negautų darbo pajamų pareikštas ne tam asmeniui. BPK VIII skyrius numato baudžiamojo proceso išlaidų nustatymo ir atlyginimo tvarką, todėl darytina išvada ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas baudžiamojo proceso tvarka. Ieškovas nepateikė sutarties, kad už teisinių paslaugų teikimą apmoka pasibaigus procesui. Bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai didelė. Ieškovas nepateikė neturtinės žalos atsiradimo įrodymų. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

6LR Generalinę prokuratūrą atstovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūra su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas neturtinę žalą dėl prokuratūros pareigūnų veiksmų sieja su kardomųjų priemonių taikymu ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal liudytojo D. Š. pareiškimą, kuriame nenurodyti akivaizdžiai neteisingi duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką, todėl ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 166 str. 1 d. 1 p. nurodyta vada, pradėtas teisėtai. Nors ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, tačiau vėliau įrodymai buvo gaunami pažeidžiant BPK reikalavimus. LAT 2008-04-28 nutartimi ieškovo baudžiamoji byla nutraukta, įvertinus, kad lemiamą svarbą turintys įrodymai gauti pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl nespręstas ieškovo kaltės klausimas. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ieškovo atžvilgiu procesinės prievartos priemonės netaikytos. Vėlesnis kardomųjų priemonių paskyrimas (rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje) ikiteisminio tyrimo metu buvo objektyvai sąlygotas paties ieškovo neatvykimu į STT ikiteisminio tyrimo atlikimui be svarbių priežasčių. Dėl ieškovui taikytų kardomųjų priemonių objektyviai jokia žala negalėjo atsirasti ir ieškovas žalos įrodymų nepateikė.

7Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų valdyba prašė ieškinį atmesti. Faktas, kad LAT 2008-04-28 nutartimi ieškovo baudžiamoji byla nutraukta savaime nereiškia visų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir kardomųjų priemonių neteisėtumo. LAT 2008-04-28 nutartimi nustatyti faktai prejudicinės galios neturi. Nutartyje taip pat nėra išvados, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai. Kyšio reikalavimas gali būti įrodinėjamas ne tik garso įrašu ar pareigūnų vykdyto asmens stebėjimo rezultatais, bet ir kitais įrodymais, todėl dalis ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikta teisėtai. Ieškovas buvo teisiamas ne tik dėl galimai neteisėtai priimto 1000 Lt atlygio, bet ir galimo dokumentų klastojimo fakto ir su tuo susijusio galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ieškovas turi įrodyti visas būtinas sąlygas Lietuvos valstybei atsakomybei kilti. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs pareiškimą apie nusikalstamą veiką turi pradėti ikiteisminį tyrimą, išskyrus atvejus, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui R. B., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10216,23 Lt turtinės žalos, 500 Lt neturtinės žalos bei 214 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad LAT nutartyje, priimtoje civ. byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, kurios faktinės aplinkybės yra tos pačios, pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, būtina išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir pan. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese. LAT 2008-04-29 nutartimi baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų rinkimu, tačiau joje nebuvo išvados, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, todėl teismai turėjo ištirti šią aplinkybę: jei būtų nustatyta, kad asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų apie jo nusikaltimo padarymą, teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai skirtos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas, nustatytas BPK, ar asmuo pasinaudojo galimybe baudžiamojo proceso tvarka skųsti procesinius dokumentus, t.y. ar jis išnaudojo visas gynybos priemones, o taip pat įvertinti paties ieškovo veiksmus, jo galimą neatsargumą, turintį reikšmės nustatant atlygintinos žalos dydį.

10Teismas pasisakydamas dėl turtinės žalos, nurodė, kad 2008-04-29 priimtoje LAT nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-141/2008 pagal nuteistųjų R. B. ir A. Š. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007-05-03 nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-03 nutarties konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu visas duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. Teisingas turi būti visas procesas, įskaitant ir reikšmingų bylai tirti bei nagrinėti duomenų rinkimo būdus. Negalima paneigti to, kad veikos padarymą galėjo lemti provokacija, o už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama. Lemiamą svarbą turinti informacija gauta neteisėtu būdu, pažeidžiant žmogaus teises, neveikiant BPK numatytoms proceso dalyvių garantijoms, baudžiamojo proceso principams ir neužtikrinant minimalios apsaugos nuo savavališkų veiksmų, o tai reiškia, kad iš nuteistųjų jau tyrimo pradžioje buvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

11Teismas atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nuo pat D. Š. kreipimosi į STT momento tolimesni STT pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Sekančiame etape, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, STT pareigūnai faktiškai atliko nuskalstamą veiką imituojančius veiksmus ar slaptą sekimą, tačiau prokuroras nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją leidimo. STT nesilaikė BPK 159 str. ir 160 str. nustatytų taisyklių. Negalima paneigti to, kad veikos padarymą galėjo lemti provokacija, o už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmai renkant ir tiriant įrodymus buvo neteisėti, todėl yra pagrindas taikyti valstybės civilinę atsakomybę už turtinę žalą.

12Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje visiškos valstybės civilinės atsakomybės kontekste reikšminga yra tai, kad visas ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas buvo neteisėtas, todėl visos ieškovo patirtos tiesioginės išlaidos apmokėti už advokato pagalbą, teiktą baudžiamojo persekiojimo yra tiesiogiai nulemtos neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo sprendimų ir veiksmų. Jei nustatoma, jog asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (LAT 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010).

13Ieškovui apie įtarimą padarius veikas, numatytas BK 228 str. 1 d. ir 300 str., pranešta 2006-07-04 ( baudž. bylos tomas 1 lapai 189-190). Ieškovas pateikė advokato teiktos pagalbos ataskaitą bei pirminius pinigų mokėjimo dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovas patyrė 9050 Lt tiesioginių nuostolių – išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 59,75 Lt išlaidų dokumentų kopijavimui (t.1 b.l.57-67). Teismo vertinimu, išlaidos advokato pagalbai neviršija dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. Teismas priteisė ieškovui 9109,75 Lt tiesioginės turtinės žalos – bylinėjimosi išlaidų.

14Ieškovas iš darbo policijoje buvo atleistas 2007-10-12 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 10 p. įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2007-10-13 nutarties pagrindu (b.l.38). Ieškovas iš darbo atleistas remiantis teismo nuosprendžiu, kuris buvo panaikintas, todėl, nesant galiojančio nuosprendžio, ieškovo negautos darbo užmokesčio pajamos teismo buvo pripažintos turtine žala (CK 6.249 str. 1 d.). LR Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 1 str. nustatyta, kad įstatymo nustatyta tvarka atlyginama žala, padaryta dėl neteisėto nuteisimo, todėl ieškovas pagrįstai nurodė, kad valstybę atstovauja LR Teisingumo ministerija. Ieškovas pagrįstai paskaičiavo vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo jo atleidimo iki įsidarbinimo dienos (b.l.55-56), todėl teismas priteisė ieškovui 1106,48 Lt turtinės žalos.

15Teismas pasisakydamas dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad LAT 2008-04-29 nutartimi ieškovas nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais, todėl taip pat į tai atsižvelgtina, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Baudžiamoje byloje ieškovas buvo apkaltintas, kad 2006-02-25, apie 15 val., ieškovas ir tyrėjas A. Š. kartu patikrinę UAB „Vigvila“ parduotuvės veiklą ir nustatę, kad vadybininkas – pardavėjas, pardavęs mobiliojo ryšio telefono aparatą, neišdavė pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento, kasos operacijų žurnalo pildymo pažeidimus ir tai, kad parduotuvėje nebuvo 45 mobiliojo ryšio telefono aparatų įsigijimo dokumentų, dėl šių pažeidimų surašė patikrinimo aktą, kurį pasirašė jie ir vadybininkas – pardavėjas. Tačiau 2006 m. vasario 25–27 d. laikotarpiu ieškovas surašė, o A. Š. savo parašu patvirtino kitą patikrinimo aktą bei šio pagrindu surašytą 2006-02-27 administracinio teisės pažeidimo aktą Nr.R10-69, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2006-02-25, UAB ,,Vigvila“ parduotuvės veiklos patikrinimo metu dalyvavo bendrovės direktorius D. Š., kuris nepateikė mobiliojo ryšio telefono aparatų „Nokia 8210“, „Nokia 2100“, „Nokia 6210“ įsigijimo dokumentų ir taip padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tokius dokumentus, kuriuose buvo klaidingi duomenys, A. Š. ir R. B., veikdami kartu, 2006-02-27 užregistravo administracinių teisės pažeidimų protokolų registre ir išsiuntė į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimui spręsti. Teismas nurodė, kad egzistuoja du iš esmės skirtingo turinio patikrinimo aktai (baudžiamosios bylos T. 1, b. 1. 3 ir 89). Ieškovui surašius antrąjį, pirmasis nebuvo panaikintas. Liudytojas D. Š. parodė, jog pasirašė ant neužpildyto patikrinimo akto (baudžiamosios bylos T.l, b. 1. 19-20). Be to, pats ieškovas kasaciniame skunde teigė, jog jo „veika neperžengia drausminės atsakomybės ribų“ (baudž. bylos t. 2, 1. 261), t.y. pats ieškovas pripažino, jog elgėsi neteisėtai. Žalos atsiradimas susijęs ir su paties ieškovo neteisėtais veiksmais. Objektyviai vertinant ieškovas R. B. į 2006-02-25 patikrinimo aktą įrašė tikrovės neatitinkančias žinias, kad patikrinime dalyvavo UAB „Vigvila“ direktorius D. Š., trijų telefono aparatų įsigijimo dokumentai nerasti, nors faktiškai D. Š. nedalyvavo, o dokumentai nerasti keturiasdešimt aštuonių telefono aparatų (baudž.bylos tomas 1 lapai 83, 89), nors prieš tai dėl to pačio patikrinimo buvo surašęs kitokio turinio protokolą (baudž.bylos tomas 1 lapai 3). Teismo vertinimu šiais veiksmais ieškovas R. B. pažeidė Administracinių teisės pažeidimų protokolo 260 straipsnio nustatytus protokolo turinio reikalavimus, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004-02-19 įsakymu Nr.1-V-43 patvirtintos Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos 8 punkte nustatytas patikrinimo akto pildymo taisykles (baudž.bylos tomas 1 lapai 107-109). Ieškovas taip pat pažeidė Vilniaus m. VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės 7 punkto reikalavimą veikloje griežtai laikytis LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (baudž.bylos tomas 1 lapai 177-178). Ieškovas pažeidė LR Policijos įstatymo 16 str. įtvirtintą reikalavimą savo veikloje laikytis įstatymų nustatytos tvarkos bei LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. reikalavimų laikytis teisės aktų reikalavimų. Teisės pažeidimo objektyvinės pusės prasme ieškovo veiksmuose yra dokumento suklastojimo požymiai.

16Teismas nurodė, kad ieškovui kardomosios priemonės paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Kardomųjų priemonių paskyrimą įtakojo pats ieškovo elgesys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos (baudžiamosios bylos T. 2,1. 27), ieškovas 2006 m. rugsėjo 18 d. šaukiamas telefonu atvykti 2006 m. rugsėjo 19 d. 10 vai. - neatvyko. Įteikus šaukimą atvykti 2006 m. rugsėjo 20 d., paskambino telefonu ir pasakė, kad neatvyks. Atitinkamai, kardomosios priemonės buvo skirtos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą tyrimą. Dėl paskirtų kardomųjų priemonių ieškovas pateikė skundą, kuris 2006 m. spalio 4 d. buvo atmestas. Šį sprendimą ieškovas galėjo skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismas laikė, kad tokiu būdu ieškovas neišnaudojo visų gynybos priemonių. Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti pagal poveikį asmens teisėms yra švelniausios kardomosios priemonės. Ieškovas nepateikė, įrodymų, kad paskirtomis kardomosiomis priemonėmis būtų pažeisti konkretūs ieškovo interesai ir lūkesčiai. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad ieškovo atžvilgiu taikytos baudžiamojo persekiojimo priemonės žlugdė ieškovą morališkai, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus. Ieškovo teiginys, kad buvo žlugdomas jo autoritetas, nepatvirtintos konkrečiais įrodymais. Ieškovas, 2007-10-12 atleistas iš darbo policijoje, per trumpą laiką 2007-11-06 įsidarbino bendrovėje pagal turimą teisininko specialybę. Teismas pripažino, kad, ieškovui taikant įprastą moralės standartą neteisėtas baudžiamasis persekiojimas turėtų sukelti dvasinius išgyvenimus.

17Teismas pasisakydamas dėl ieškovo argumento, jog neturtinė žala pasireiškė ir tuo, kad pasibaigus procesui visuomenės informavimo priemonėse, buvo paskleista neigiama informacija apie jį. Teismas nurodė, kad atsakomybė už neteisingų duomenų paskleidimą tenka ne valstybei, o viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui. Policijos komisariato internetiniame puslapyje buvo paskleista informacija neatskleidžiant ieškovo vardo ir pavardės. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, priteisė ieškovui 500 Lt neturtinės žalos.

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juo argumentai

191) Ieškovas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, vertinant neturtinės žalos dydį ir priimti naują sprendimą, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nepakankamai įsigilino į ieškovo asmeniškai patirtus ir ieškinyje aprašytus bei civilinėje byloje aptartus išgyvenimus, nepagrįstai apkaltino padarius pažeidimus ir tokiu būdu neteisingai įvertino patirtos neturtinės žalos dydį tik 500 Lt.

202) Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Specialiųjų tyrimų tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovo R. B. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista ieškovui R. B. iš Lietuvos valstybės 10216,23 Lt turtinės žalos, 500 Lt neturtinės žalos bei 214 Lt bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad D. Š. protokole-pareiškime pareiškė, kad iš jo buvo reikalaujama kyšio t. y. D. Š. protokole-pareiškime buvo duomenų apie nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnyje. Atitinkamai, teismas nepagrįstai nesirėmė BPK 2 straipsniu, 171 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-374/2006, Nr. 3K-3-56/2007), todėl pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnio 1 dalyje ir netinkamai nustatyta neteisėtų veiksmų apimtis, pažeista CK 6.246 straipsnio 1 dalis. Netinkamai konstatuotos neteisėtų veiksmų apimties pagrindu teismas nustatė turtinės žalos dydį (sprendimo 5- 6 lapai).

222.

233. Ieškovas žinodamas, kad elgiasi neteisėtai, sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus (kurie buvo tiriami baudžiamojoje byloje), todėl konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į tokią situaciją riziką (pagal analogiją toks aiškinimas pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2009).

244.

255. Baudžiamojon atsakomybėn traukto asmens išlaidos, turėtos už savo iniciatyva kviesto advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje, kai byla nutraukiama dėl BPK pažeidimų, laikytinos baudžiamojo proceso išlaidomis, todėl joms taip pat taikytinos baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos.

263) Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Teisingumo ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-04-20 sprendimo dalį, kuria ieškovui R. B. iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteista 10216, 23 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

271.

282. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 9050 Lt turtinei žalai atlyginti už ieškovo išlaidų advokatui atlyginti, kadangi tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos turtinės žalos nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Išlaidos ieškovui atsirado dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose, tačiau ne dėl ikiteisminio tyrimo metų padarytų neteisėtų veiksmų.

293. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 1106, 48 Lt turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo jo atleidimo iki įsidarbinimo kitoje darbovietėje, kadangi ieškovas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-o poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigų buvo atleistas savo noru (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-11-07 raštas Nr. 10-S-2626).

304. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė norminius teisės aktus, kuriuos pažeidė ieškovas, tačiau priteistos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į ieškovo padarytus pažeidimus, yra per didelis. Kadangi ieškovo kaltės dydis buvo žymus ir esminis, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėjo būti atmestas.

314) Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros įgaliotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra prašo panaikinti 2011-04-20 Vilniaus apygardos teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovo R. B. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovo R. B. naudai 10216, 23 Lt turtinės žalos, 500 Lt neturtinės žalos bei 214 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

321.

333. Teismas nevertino, jog STT ikiteisminį tyrimą pradėjo remiantis 2006-02-27 gautu D. Š. protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuoti jo parodymai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, t.y. ne remiantis garso įrašu, o D. Š. parodymais apie jo bendrovėje UAB „Vigvila“ patikrinimo akto surašymo aplinkybes ir reikalaujamus pinigus. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, STT pareigūnai negalėjo, kadangi iš D. Š. pareiškimo išties nebuvo galima padaryti kategoriškos išvados, kad jo nurodomi faktai yra akivaizdžiai neteisingi.

345. Teismas spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstai netaikė LR CK 6.282 straipsnio nuostatas.

356. Teismas nepagrįstai priteisė R. B. 500 Lt neturtinę žalą. Tokia teismo priteista neturtinė žala nepagrįsta teismo motyvais, nenurodyta dėl kokių konkrečiai neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių bei tarp jų esančio priežastinio ryšio R. B. patyrė nurodyto dydžio žalą.

36Atsiliepimu į atsakovo atstovų apeliacinius skundus ieškovas R. B. prašo atmesti atsakovo Lietuvos Valstybės atstovų apeliacinius skundus kaip nepagrįstus ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, vertinant neturtinės žalos dydį ir priimti naują sprendimą, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad s

37Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūra prašo ieškovo R. B. apeliacinį skundą atmesti, atsakovų Lietuvos Respubliką atstovaujančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinius skundus tenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2011-04-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-656/2011 dalį, kuria ieškovo R. B. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovo R. B. naudai 10216, 23 Lt turtinės žalos, 500 Lt neturtinės žalos bei 214 Lt bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

38Atsiliepimu į ieškovo R. B. apeliacinį skundą Teisingumo ministerija prašo atmesti apeliacinį skundą, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinius skundus patenkinti.

39Atsiliepimu į ieškovo R. B. apeliacinį skundą LT Specialiųjų tyrimų tarnyba prašo R. B. apeliacinį skundą atmesti, o Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą civilinėje dalyje, kuria ieškovo R. B. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista ieškovui R. B. iš Lietuvos valstybės 10216,23 Lt turtinės žalos, 500 Lt neturtinės žalos bei 214 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

40Atsakovo atstovai atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nes jie yra nepagrįsti. Sutikdami su savo apeliaciniuose skunduose išdėstyta pozicija, atsakovo atstovai laiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys yra nepagrįsta ir neteisėta.

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

42teisiniai argumentai ir išvados

43Ieškovo R. B. apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovų Lietuvos Respubliką atstovaujančių LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, LR Generalinės prokuratūros ir LR Teisingumo ministerijos apeliaciniai skundai tenkintini.

44Byloje sprendžiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

45Ieškovas reikalaujamą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš neteisėtų STT, prokuratūros bei teismų veiksmų t. y. kardomosios priemonės paskyrimo bei nuteisimo.

46Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas dėl kyšininkavimo, vėliau perkvalifikuotas į piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą. Ieškovui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. padarymo. Buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigotas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas ieškovą nuteisė laisvės atėmimo bausme, bet jos vykdymas buvo atidėtas. Apeliacinės instancijos teismas netenkino ieškovo apeliacinio skundo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukė, pasisakydamas, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. Įrodymai byloje gauti pažeidžiant BPK 20 str. 4 d. reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nes nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį.

47Baudžiamoji byla ieškovui buvo nutraukta dėl to, kad įrodymai buvo surinkti pažeidžiant BPK reikalavimus. Tačiau ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

48Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmai renkant ir tiriant įrodymus buvo neteisėti.

49Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

50Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas CK 6.272 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybės visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, tai valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų procesinių veiksmų baudžiamajame ir administraciniame procese. Pagal šią teisės normą valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant pareigūnų kaltės, todėl civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 07 08 nutartis Nr. 3K-3-364/2008, 2010 05 03 nutartis Nr. 3K-3-200/2010).

51Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės

52sąlygos, sprendžiant teisės į žalos atlyginimą, atsiradimą

53Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėti: nuteisimas, suėmimas, sulaikymas, procesinių prievartos priemonių taikymas, administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-05-08 nutartis Nr. 3K-7-381/2003, 2006-06-07 nutartis 3K-7-183/2006 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisiamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės gali padaryti priešingas išvadas dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu buvo padarytos išvados baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-05-08 nutartis 3K-7-381/2003, 2008 07 08 nutartis 3K-3-364/2008, 2009-02-04 nutartis 3K-3-5/2009 ir kt.). Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose yra skirtingi.

54Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala dėl jo atžvilgiu taikytų procesinių sprendimų (kardomosios priemonės paskyrimo ir nuteisimo), kurie yra neteisėti.

55Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui kardomoji priemonė buvo paskirta 2006-09-21 tam, kad užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą tyrimą, nes ieškovas 2006-09-20 neatvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę, nors jam buvo įteiktas šaukimas (40 b.l., t. 1). Nutarimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ieškovas skundė instancine tvarka, tačiau jo skundas nebuvo tenkintas (41-43, 44, 45-46 b.l., t. 1). Teisėjų kolegijos nuomone, kardomosios priemonės paskyrimas ieškovui nelaikytinas neteisėtu, nes šios priemonės paskyrimą lėmė paties ieškovo veiksmai (neatvykimas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę). Negalima laikyti neteisėtu pareigūnų veiksmu ir ikiteisminio tyrimo pradėjimą 2006-02-27. Jis buvo pradėtas BPK 166 str. 1 d. 1 p. pagrindu, gavus D. Š. pareiškimą. 2006-07-04 buvo perkvalifikuota į piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi reaguoti į kiekvieną gautą informaciją apie nusikalstamą veiką ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 168 str. 1 d.).

56Pagal BPK 2 str., 17 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Šios konkrečios bylos atveju, kaip minėta, buvo gautas pranešimas apie nusikalstamą veiką, dėl ko buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.

57Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas tiek ir kardomosios priemonės ieškovui paskyrimas nebuvo neteisėti, todėl negali sąlygoti žalos atsiradimą ieškovui.

58Kaip minėta, ieškovo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, buvo paliktas galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukė. Ieškovas reikalaujamą priteisti turtinę ir neturtinę žalą, taip pat sieja ir su neteisėtu nuteisimu.

59Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo bei šalių apeliacinių skundų argumentus dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, atsižvelgia į asmens išteisinimo pagrindus ir pareigūnų atliktus veiksmus ieškovo atžvilgiu bei jo paties veiksmus, juos vertina civilinių padarinių aspektu, pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus kartu su kitais civilinėje byloje pateiktais įrodymais.

60Baudžiamosios bylos nutraukimas ieškovo atžvilgiu nereiškia, kad visi pareigūnų atlikti jo atžvilgiu veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą reikšminga aplinkybė yra bylos nutraukimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, nutraukdamas ieškovui baudžiamąją bylą, nepasisakė dėl ieškovo kaltės nebuvimo. Baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl duomenų rinkimo proceso neteisėtumo, buvo nustatytas esminis ir nebeištaisomas BPK 20 str. 4 d. pažeidimas ir nesant priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį. Bylos nutraukimą sąlygojo ne viso proceso neteisėtumas, o tik duomenų rinkimo neatitikimas BPK 20 str. nustatytų kriterijų. Ieškovas nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais. Nėra paneigta ir tai, kad ieškovas pats atliko neteisėtus veiksmus dėl to paties patikrinimo surašydamas skirtino turinio patikrinimo aktus (baudžiamoji byla Nr. 07-1-501-06, 3-4, 83-84, 89-90, 99-101 b.l., t. 1). Surašydamas skirtingo turinio patikrinimo aktus ieškovas elgėsi neteisėtai, tai atliko sąmoningai pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus, VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų vykdomas ūkio subjektų tikrinimo tvarkos 8 p., VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės 7 p., LR Policijos įstatymo 16 str., Vidaus tarnybos įstatymo 15 str. Teisėjų kolegijos nuomone, teisės pažeidimo objektyviosios pusės prasme, nurodyti ieškovo veiksmai kelia įtarimą dėl dokumento suklastojimo. Iš to darytina išvada, kad paties ieškovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad pareigūnų atliktų procesinių veiksmų pažeidimas turi būti susietas su tokiu jų neteisėtumu, kuris teiktų pagrindą taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 str. 1 d., todėl neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, negali būti konstatuoti atskirai nuo kitų civilinės atsakomybės sąlygų - priežastinio ryšio ir žalos.

61Dėl turtinės ir neturtinės žalos

62Ieškovas prašo priteisti 12596,23 Lt turtinę žalą, kurią sudaro: 9050 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, susijusios su baudžiamąja byla, 59,75 Lt dokumentų kopijavimo išlaidos, 1106,48 Lt kompensacija už laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo – 2007-10-12 iki įdarbinimo kitame darbe – 2007-11-05 ir 2380 Lt advokato išlaidų šios bylos parengimui, bei 100000 Lt neturtinės žalos.

63Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimus ir priteisė jam 10216,23 Lt turtinės žalos (9050 lt advokato išl.+59,75 Lt kopijavimo išlaidų+1106,48 Lt kompensacijos) bei 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

64Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visas ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas buvo neteisėtas, todėl priteisė ieškovui visas jo turėtas išlaidas tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą. Neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas sumažino atsižvelgdamas į paties nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą (CK 6.282 str. 1 d.).

65Teisėjų kolegija iš dalies sutikdama su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, negali pilnai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, o taip pat su ieškovo apeliaciniu skundu.

66Atsakovų apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl CK 6.282 str. taikymo nustatant priteistinos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas šią teisės normą taikė priteisiant neturtinę žalą. Tačiau apeliantų (atsakovų) teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškovo neteisėtus veiksmus ir jo reikalavimų netenkinti.

67Nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus nuostolius yra teismo pareiga.

68Padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą jis sietinas ir su nukentėjusiojo asmens neteisėtais veiksmais (CK 6.282 str. 1 d.).

69Šioje byloje nustatytų ir aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas pats savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Baudžiamoji byla jam buvo iškelta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Šie faktai nėra paneigti. Ieškovas neteisėtus veiksmus atliko būdamas pareigūnu, dirbdamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato KP Nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų skyriaus vyresniuoju tyrėju. Todėl ieškovo elgesys turi būti vertinamas taikant valstybės pareigūnų elgesiui nustatytus standartus. Ieškovo neteisėti veiksmai dėl to paties patikrinimo surašyti du skirtingo turinio aktai, atlikti vykdant tarnybos pareigas. Tai ne tik sukelia jam negatyvių padarinių, bet ir diskredituoja visą tarnybą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl ieškovo reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taikytina CK 6.282 str. 1 d., kur nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ši teisės norma taikytina tiek atlyginant turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Konstatavus, kad žalos atsiardimas susijęs su paties ieškovo neteisėtais veiksmais, bei įvertinus tai, kad neteisėtus veiksmus ieškovas atliko būdamas pareigūnu ir vykdant tarnybos pareigas, CK 6.282 str. 1 d. pagrindu ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos atveju pažeidimo fakto pripažinimas yra tinkamas asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus.

70Toks pažeistų teisių gynimo būdas ne kartą yra pažymėtas Europos Žmogaus Teisių teismo (EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L.L. v. Prancūzija pareišk. Nr. 7508/02, 2003 sprend. byloje Meilus v. Lietuva pareišk. Nr. 53161/99), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2008 01 02 nutartis 3K-7-2/2008 bei Vyriausiojo administracinio teismo (2008-04-18 nutartis Nr. A444-619/2008).

71Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikintina sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimai.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

73Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti:

74Sprendimo dalį, kuria ieškovui R. B. priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10216,23 Lt turtinės žalos, 500 lt neturtinės žalos bei 214 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

75Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. B. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisit iš... 5. Atsakovą atstovaujanti LR Teisingumo ministerija prašė ieškinį atmesti.... 6. LR Generalinę prokuratūrą atstovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūra su... 7. Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų valdyba... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas pasisakydamas dėl turtinės žalos, nurodė, kad 2008-04-29 priimtoje... 11. Teismas atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes,... 12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje visiškos valstybės civilinės... 13. Ieškovui apie įtarimą padarius veikas, numatytas BK 228 str. 1 d. ir 300... 14. Ieškovas iš darbo policijoje buvo atleistas 2007-10-12 Vilniaus miesto... 15. Teismas pasisakydamas dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad LAT 2008-04-29... 16. Teismas nurodė, kad ieškovui kardomosios priemonės paskirtos teisėtai ir... 17. Teismas pasisakydamas dėl ieškovo argumento, jog neturtinė žala... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juo argumentai... 19. 1) Ieškovas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos... 20. 2) Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Specialiųjų tyrimų tarnyba... 21. 1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad D. Š. protokole-pareiškime... 22. 2.... 23. 3. Ieškovas žinodamas, kad elgiasi neteisėtai, sąmoningai atliko... 24. 4.... 25. 5. Baudžiamojon atsakomybėn traukto asmens išlaidos, turėtos už savo... 26. 3) Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Teisingumo ministerija prašo... 27. 1.... 28. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 9050 Lt... 29. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 1106, 48 Lt... 30. 4. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė norminius teisės aktus,... 31. 4) Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos... 32. 1.... 33. 3. Teismas nevertino, jog STT ikiteisminį tyrimą pradėjo remiantis... 34. 5. Teismas spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstai netaikė... 35. 6. Teismas nepagrįstai priteisė R. B. 500 Lt neturtinę žalą. Tokia teismo... 36. Atsiliepimu į atsakovo atstovų apeliacinius skundus ieškovas R. B. prašo... 37. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūra... 38. Atsiliepimu į ieškovo R. B. apeliacinį skundą Teisingumo ministerija prašo... 39. Atsiliepimu į ieškovo R. B. apeliacinį skundą LT Specialiųjų tyrimų... 40. Atsakovo atstovai atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad... 41. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 42. teisiniai argumentai ir išvados... 43. Ieškovo R. B. apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovų Lietuvos... 44. Byloje sprendžiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.... 45. Ieškovas reikalaujamą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš... 46. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas dėl... 47. Baudžiamoji byla ieškovui buvo nutraukta dėl to, kad įrodymai buvo surinkti... 48. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį dėl... 49. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai... 50. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas CK 6.272 str. 1 d., kurioje... 51. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės... 52. sąlygos, sprendžiant teisės į žalos atlyginimą, atsiradimą... 53. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad neteisėti veiksmai,... 54. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad jam padaryta turtinė... 55. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui kardomoji priemonė buvo paskirta... 56. Pagal BPK 2 str., 17 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant... 57. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio... 58. Kaip minėta, ieškovo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas priėmė... 59. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo bei... 60. Baudžiamosios bylos nutraukimas ieškovo atžvilgiu nereiškia, kad visi... 61. Dėl turtinės ir neturtinės žalos... 62. Ieškovas prašo priteisti 12596,23 Lt turtinę žalą, kurią sudaro: 9050 Lt... 63. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo... 64. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visas ikiteisminis tyrimas ir... 65. Teisėjų kolegija iš dalies sutikdama su atsakovų apeliacinių skundų... 66. Atsakovų apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl CK 6.282 str. taikymo... 67. Nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus nuostolius yra teismo pareiga.... 68. Padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl... 69. Šioje byloje nustatytų ir aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina... 70. Toks pažeistų teisių gynimo būdas ne kartą yra pažymėtas Europos... 71. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 73. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti:... 74. Sprendimo dalį, kuria ieškovui R. B. priteista iš Lietuvos valstybės,... 75. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....