Byla 3K-3-64/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Aloyzo Marčiulionio,

2sekretoriaujant Nijolei Radevič,

3dalyvaujant ieškovo atstovams V. J.-M., advokatui Jonui Butkui,

4atsakovo M. Ž.-Z. atstovui advokatui Vidui Vilkui,

5atsakovės J. P. atstovui advokatui Gediminui Bulotai,

6atsakovo akcinės bendrovės Turto banko atstovui Remigijui Ilevičiui,

7žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje 2007 m. gegužės 18 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutarties, kuriomis buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 249-639/2003 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Turto bankas, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, G. S., J. P., A. K., M. Ž.-Z., A. A. J., D. P., J. P., notarei D. L., ir kurioje trečiaisiais asmenimis dalyvauja V. B., A. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Civilinės bylos Nr. 249-639/2003 esmė

10Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas:

111) pripažinti negaliojančia 1993 m. liepos 28 d. valiutinio kredito suteikimo sutartį Nr. 82;

122) pripažinti negaliojančia 1993 m. liepos 29 d. turto įkeitimo sutartį;

133) pripažinti negaliojančiu 1994 m. sausio 7 d. vykdomąjį įrašą;

144) pripažinti negaliojančiu 1994 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą;

155) pripažinti negaliojančiu 1994 m. gegužės 31 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą;

166) pripažinti negaliojančia 1994 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. A. J. pardavė namą ( - ) D. P.;

177) pripažinti negaliojančia 1995 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį, kuria D. P. namą ( - ) padovanojo J. P.;

188) pripažinti negaliojančia 1997 m. sausio 29 d. dovanojimo sutartį, kuria G. S. poilsio namus ( - ) padovanojo J. P.;

199) pripažinti negaliojančia 1997 m. kovo 5 d. dovanojimo sutartį, kuria J. P. poilsio namus ( - ) padovanojo A. K.;

2010) pripažinti negaliojančia 1997 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutartį, kuria A. K. poilsio namus ( - ) padovanojo M. Ž.-Z.;

2111) sugrąžinti namą ( - ) ir namų valdą ( - ) natūra iš svetimo neteisėto valdymo;

2212) atnaujinti ieškinio senatį dėl valiutinio kredito suteikimo sutarties, turto įkeitimo sutarties, vykdomojo įrašo, turto pardavimo iš varžytynių aktų, 1994 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 1995 m. sausio 23 d. dovanojimo sutarties nuginčijimo.

23Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) atnaujino ieškinio senaties terminą dėl valiutinio kredito suteikimo sutarties, turto įkeitimo sutarties, vykdomojo įrašo, turto pardavimo iš varžytynių aktų, 1994 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 1995 m. sausio 23 d. dovanojimo sutarties nuginčijimo; 2) pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento: 1993 m. liepos 29 d. turto įkeitimo sutartį, 1994 m. sausio 7 d. vykdomąjį įrašą, 1994 m. balandžio 25 d. ir 1994 m. gegužės 31 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus, 1994 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 1995 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį, 1997 m. sausio 29 d. dovanojimo sutartį, 1997 m. kovo 5 d. dovanojimo sutartį, 1997 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutartį; 3) taikė restituciją ir ieškovui grąžino namą ( - ) ir namų valdą ( - ), o atsakovei D. P. iš A. A. J. priteisė 15 000 Lt.

24Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1993 m. liepos 28 d. valiutinio kredito suteikimo sutarties pripažinimo negaliojančia, motyvuodamas tuo, kad ši sutartis nebuvo sudaryta, pinigai nebuvo perduoti, dėl to G. M. firma neturi prievolės grąžinti 80 000 JAV dolerių akciniam kredito bankui ,,Nida“.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2004 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.

26Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškovo išvardytiems sandoriams nuginčyti, nes bylos faktinės aplinkybės leido daryti išvadą, kad ieškovas tokio termino nėra praleidęs. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad valiutinio kredito suteikimo sutartis nebuvo sudaryta, nes byloje esanti informacija leidžia daryti priešingą išvadą. Paties ieškovo duoti parodymai baudžiamojoje byloje ir tolesni jo veiksmai po kredito išdavimo yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad G. M. firma, kurios dabartinis atstovas ir yra ieškovas, kreditą gavo. Todėl ieškovo reikalavimas dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia turėjo būti atmestas. Atmetus šį reikalavimą, negali būti tenkinami ir kiti ieškinio reikalavimai dėl vėlesnių sandorių nuginčijimo.

27Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas kasacine tvarka nebuvo peržiūrėtas.

28II. Prašymo atnaujinti procesą esmė

29Vilniaus apygardos teisme 2005 m. balandžio 19 d. buvo gautas ieškovo pareiškimas, kuriame buvo prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 249-639/2003 ir patenkinti ieškovo ieškinį. Ieškovas kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas aplinkybes, t. y. faktą, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos prokurorės 2003 m. rugpjūčio 1 d. ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-067/96 ir atnaujino procesą baudžiamojoje byloje. Teismas konstatavo, kad jokių įrodymų, jog gauta paskola pasinaudojo G. M. firma, nėra, kad A. B. atsakomybės klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, jog jis pasinaudojo svetimai įmonei suteikta paskola, išduota pažeidžiant paskolų išdavimo tvarką. Ieškovo nuomone, teismo nutartis, kuria buvo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnų nutarimai, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo grindžiamas šiais nutarimais.

30III. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

31Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 249-639/2003; priteisė iš ieškovo 200 Lt atsakovei A. K. advokato pagalbai apmokėti.

32Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. gegužės 3 d. sprendime nesirėmė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2003 m. rugpjūčio 1 d. ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimais nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl pinigų, paimtų pagal valiutinio kredito suteikimo sutartį iš banko ,,Nida“, užvaldymo. Teismas sprendė, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendime yra nuorodos į minėtos baudžiamosios bylos medžiagą, nereiškia, kad teismo sprendimas buvo grindžiamas Vilniaus apygardos prokuratūros darbuotojų nutarimais. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m. gegužės 4 d. nutarimu baudžiamasis procesas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-067/96 buvo nutrauktas, o tai yra naujas procesinis dokumentas, kuris sukūrė naujas teisines pasekmes baudžiamojoje byloje. Nors vėliau šis nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atnaujintas, ieškovas pirminio reikalavimo atnaujinti procesą civilinėje byloje netikslino, todėl ir šios naujai paaiškėjusios aplinkybės nesuteikė galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2006 m. sausio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

34Teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m. gegužės 4 d. nutarimu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-067-96. Ir nors šis nutarimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas vėl buvo atnaujintas, teisėjų kolegija, pabrėždama, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso atnaujinimo faktinis pagrindas, sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2003 m. rugpjūčio 1 d. ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą, panaikinti, o prašymo patikslinti pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nepateikė. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gegužės 3 d. sprendime rėmėsi visa baudžiamosios bylos Nr. 10-1-067-96 medžiaga, o ne tik minėtais Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnų nutarimais. Teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

35Teisėjų kolegija nurodė, kad atskirajame skunde apelianto atstovas nurodė dar vieną proceso atnaujinimo pagrindą – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tačiau apeliaciniame skunde negalima reikšti naujų reikalavimų, kurie nebuvo išdėstyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 312 straipsnis), todėl teisėjų kolegija nenagrinėjo ir nepasisakė dėl šio atskirojo skundo argumento.

36Teisėjų kolegija išaiškino, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatytu terminu ir tvarka kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

37IV. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

38Kasaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų nutartis, kuriomis buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo, ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 249-639/2003. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:

391. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 nuostatas teismai privalėjo įvertinti ikiteisminiame tyrime priimtus nutarimus teisės taikymo prasme, tačiau to nepadarė, nors faktinės aplinkybės tiek civilinėje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo byloje yra nustatytos. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surinkta išsami dokumentinė medžiaga, liudytojų ir kitų asmenų parodymai, kurie, objektyviai ir visapusiškai vertinant, nepalieka kitos galimybės, kaip taikyti tas teisės normas, kurias ieškovas akcentuoja. Ieškovo argumentų pagrindu ikiteisminis tyrimas yra atnaujintas, o tai reiškia, kad ankstesnės teismų išvados, padarytos ikiteisminio tyrimo bylos pagrindu, turi būti peržiūrėtos.

40Ikiteisminio tyrimo byloje nėra dokumento, įrodančio, kad A. B. ir G. M. įmonė būtų sudarę sutartį dėl bendros komercinės veiklos. A. B. nebuvo įdarbintas šioje įmonėje, todėl neturėjo teisės dalyvauti operacijose, kurias vykdė G. M. firma. Banko pareigūnai nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. 1992 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo Nr. I-2715 31 straipsnyje buvo nustatyta, kad komercinių bankų buhalterinę apskaitą, atskaitomybę ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos banko ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Bankai privalėjo laikytis visuotinai privalomų kasos operacijų taisyklių. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą apie šį norminį aktą net neužsimenama. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėjo vadovautis šiomis teisės normomis, tačiau to nepadarė.

412. 1993 m. liepos 28 d. banke ,,Nida“ buvo patvirtinti parašai asmenų, kurie šiame banke gali veikti G. M. įmonės vardu. Tai savininkė G. M. ir direktorius R. M. Joks kitas asmuo negalėjo dalyvauti banko ir įmonės atliekamose operacijose. Tą draudė ir Komercinių (akcinių) bankų įstatymo 32 straipsnis. Tai, kad A. B. dalyvavo išduodant kreditą G. M. įmonei ir gavo pinigus vietoj šios įmonės, pasirašė kasos išlaidų orderyje, rodo, kad bankas ,,Nida“ atliko neteisėtus veiksmus, kurių pagal įstatymą atlikti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas, žinodamas šias faktines aplinkybes, ignoravo nurodytos teisės normos reikalavimus.

42Neteisėtus A. B. ir banko pareigūnų ryšius įrodo ir 1993 m. lapkričio 24 d. papildomas susitarimas dėl valiutinio kredito sutarties vykdymo. Šį susitarimą A. B. pasirašė po to, kai vietoj G. M. gavo 1993 m. lapkričio 22 d. banko ,,Nida“ raštą Nr. 01-19-482, kuriame buvo reikalaujama nedelsiant atvykti į banką ir visiškai atsiskaityti. Šis susitarimas rodo, kad įvyko sutarties šalių faktinis pakeitimas, kad vietoj G. M. įmonės bankas pradėjo teisinį santykį su fiziniu asmeniu A. B., nes būtent jam buvo davęs pinigus. A. B., prisidengdamas svetimu vardu, de facto prisiėmė įsipareigojimą grąžinti kreditą iki 1993 m. lapkričio 8 d., tačiau šio įsipareigojimo nevykdė. Būtent A. B. 1993 m. lapkričio 24 d. įnešė 2000 JAV dolerių į banko sąskaitą, nes būtent jis tą dieną prisiėmė įsipareigojimus G. M. firmos vardu. Apeliacinės instancijos teisme nustatytų aplinkybių pagrindu turėjo būti taikoma normos analogija (1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 242 straipsnis), nes de facto įvyko formalaus skolininko pasikeitimas į realų skolininką. Aiškinant šią situaciją, reikia vadovautis galiojančio CK 6.193–195 straipsniais, nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pripažinti, kad valiutinio kredito sutartis buvo sudaryta tarp banko ,,Nida“ ir A. B.

433. A. B. parodymai nebuvo kritiškai įvertinti. Jis tvirtina, kas buvo G. M. įmonės finansininkas, tačiau jokių dokumentų, tą patvirtinančių, nėra. Jo teiginys, kad pinigus po jų gavimo banke iš karto atidavė R. M., yra ne kas kita, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto pasisavinimą. R. M. parodymai atitinka objektyvią bylos medžiagą, įrodančią, kad pinigus banke, neturėdamas reikiamų įgalinimų (1964 m. CK 43 straipsnis), gavo A. B., šiuos pinigus panaudojo, tęsė kredito sutartį ir būtent jis yra faktinis kredito gavėjas. Pagal 1964 m. CK normas paskolos sutartis buvo laikoma realine ir galėjo įsigalioti nuo pinigų perdavimo momento. Teismai be pagrindo tvirtino, kad G. M. ar R. M. pritarė A. B. veiksmams ir taip 1964 m. CK 66 straipsnio prasme akceptavo sudarytą sandorį. Ši norma buvo aiškiai neteisingai taikoma, nes bendroji norma negalėjo būti taikoma toje srityje, kur galiojo specialiosios teisės normos, reglamentuojančios banko ir banko klientų santykius. Ši teisės norma negalėjo būti taikoma dar ir dėl to, kad jos taikymas nepagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

444. Banko pareigūnai, davę parodymus, yra asmenys, kurie siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jų parodymai yra paneigti byloje esančiais dokumentais. Įvertinus faktus ir galiojusias teisės normas, net ir civiliniame procese buvo galima tik viena išvada: banko pareigūnai ir A. B. buvo nusikalstamai susitarę dėl G. M. įmonei skirto kredito išdavimo A. B., arba savavaldžiavo ir klastojo dokumentus.

455. G. M. ir R. M. į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik 1995 m., nes buvo apgauti ir ilgą laiką nesuvokė savo teisių pažeidimo masto, be to, jie buvo įsitikinę, kad kreditoriaus ir skolininko teisiniai santykiai yra susiklostę tarp A. B. ir banko.

466. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog faktiniai kredito suteikimo–paėmimo santykiai vyko tarp banko ir A. B.; kad banko pareigūnai, išduodami kredito pinigus neįgaliotam asmeniu, pažeidė kasos operacijų vedimo taisykles, Komercinių (akcinių) bankų įstatymą; kad A. B. parodymų nenuoseklumas įrodo, jog šis asmuo iš anksto buvo pasiruošęs sukčiavimui. Išdėstyti įrodymai nereikalauja naujai vertinti faktinių bylos aplinkybių. Byloje yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o dėl aiškiai neteisingo teisės normų taikymo apeliacinės instancijos teisme būtina atnaujinti procesą, nes yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas atnaujinimo pagrindas.

477. Iš prie kasacinio skundo pridėto Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. kovo 14 d. rašto matyti, kad ikiteisminis tyrimas vyksta ir yra tikrinamos tos faktinės aplinkybės ir teisės normos, kurios nurodytos ir šiame skunde.

488. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas turi būti laikomas pirminiu ir neperžiūrėtu apeliacine tvarka. Šis sprendimas nebuvo revizuotas kitoje teisminėje instancijoje, todėl yra pagrindas taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes būtent apeliacinės instancijos teisme buvo aiškiai neteisingai taikomos materialinės teisės normos.

499. Teismai privalėjo nagrinėti visų CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą ar nebuvimą.

50V. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

51Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB Turto bankas prašė kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

521. Iš teismui pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. kovo 14 d. rašto matyti, kad prokuratūroje tik pradėtas papildomas ikiteisminis tyrimas, tačiau jokių naujų esminių aplinkybių dėl paskolos suteikimo G. M. firmai nekonstatuota. Taigi nėra jokių naujų aplinkybių ar dokumentų, kuriuos teismas turėtų nagrinėti, atnaujinęs procesą. Be to, baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turėtų reikšmės civilinei bylai, gali būti nustatinėjamos tik teismo. Tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią civilinėje byloje.

532. Civilinę bylą nagrinėjo dviejų instancijų teismai. To, įstatymo leidėjo nuomone, pakanka išvengti teisės normos taikymo klaidos, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata šiuo atveju negali būti taikoma.

543. CPK 141 straipsnis suteikia ieškovui teisę keisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Kasatorius pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę nurodyti teismui aplinkybes, kurios įrodo, kad yra pagrindas taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

55Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. P. prašė kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

561. Teismai nutartyse teisingai pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 3 d. sprendime nesivadovaujama pareiškėjo nurodytais prokurorų nutarimais, o remiamasi visa bylos medžiaga. Vien prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimas negali būti pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą. Kasaciniame skunde net nenurodomos kokios nors naujos aplinkybės, kurios paaiškėjo ar galėjo paaiškėti, atnaujinus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, ir kurios kartu yra reikšmingos, nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą.

572. Kasaciniame skunde keliamas tik įrodymų, kurie yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir kurie buvo analizuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 3 d. sprendime, vertinimo klausimas. Kasatorius savaip, nei buvo nustatyta 2004 m. gegužės 3 d. sprendime, vertina įrodymus ir teismo nustatytas aplinkybes.

583. Kasaciniame skunde, vertinant 1993 m. faktines aplinkybes, siūloma vadovautis CK 6.193–195 straipsniais, tačiau šios normos 1993 m. negaliojo.

594. Kasatoriaus nurodyti prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje jokios esminės reikšmės priimant teismo sprendimą neturėjo. Ikiteisminio tyrimo tęsimas baudžiamojoje byloje negali būti tinkamas pagrindas procesui atnaujinti.

605. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas nebuvo nurodytas. Proceso atnaujinimo pagrindus privalo nurodyti asmuo, paduodantis prašymą atnaujinti procesą, jis turi būti nurodytas pačiame prašyme, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Kasacinio skundo teiginys, kad teismas privalėjo nagrinėti visų CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą ar nebuvimą arba papildomai tirti prašyme nenurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, prieštarauja įstatymui.

616. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 išaiškinimais remiamasi, kokių išaiškinimų nebuvo laikomasi.

62Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. Ž.-Z. prašė kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

631. Kasatorius nenurodė nė vienos aplinkybės, kaip Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimui teisine prasme darė įtaką nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Kasatorius nurodė ne tai, kiek nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą turėjo įtakos Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui, o tai, kad neteisingai įvertintos baudžiamosios bylos aplinkybės ir neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos.

642. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu (2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006). Darytina išvada, kad net ir esant nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą ar esant panaikintam nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, šie ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai negali būti laikomi kaip aplinkybės, turinčios įtakos civilinės bylos nagrinėjimui, ir atitinkamai bylos nagrinėjimo atnaujinimui.

653. Kasatorius prašymą atnaujinti procesą grindė tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

664. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 8 buvo priimtas 1995 m. birželio 16 d. Šis ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 negali būti teisinis pagrindas kasaciniam skundui tenkinti, nes juose nekalbama apie proceso atnaujinimo klausimus.

675. Kasatorius nenurodė aiškios teisės normos taikymo klaidos. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą sąvoką ,,nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka“ reikia aiškinti sistemiškai visų CPK normų kontekste, o tai suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, priešingą negu pirmoji instancija, tai bylos peržiūrėjimas, sprendžiant klausimą dėl kasacinio skundo priėmimo byloje, laikytinas tinkamu peržiūrėjimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nurodytos sąvokos ,,apeliacine tvarka“ prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija 2004 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 3 d. sprendimo peržiūrėjimo. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 3 d. sprendimas buvo peržiūrėtas instancine sprendimų peržiūrėjimo tvarka.

68Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė G. S. prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

691. Skundžiamos teismų nutartys yra teisėtos, motyvuotos, pagrįstos ir priimtos nepažeidus nei materialinės, nei procesinės teisės normų.

702. Kasatorius prašyme nenurodė nė vieno pagrįsto pagrindo, kuriuo vadovaudamasis teismas galėtų atnaujinti procesą.

713. Teismas pagrįstai nepasisakė dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo, nes civilinė byla Nr. 249-639/2003 buvo išnagrinėta ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme.

72Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė kasacinio skundo netenkinti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

731. Kasatorius prašymo atnaujinti procesą padavimo metu nepateikė prokuratūros nutarimo panaikinti 2005 m. gegužės 4 d. nutarimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo. Teismai neturėjo faktinio pagrindo CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu tenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atnaujinus tyrimą baudžiamojoje byloje, nepaaiškėjo naujų esminių baudžiamosios bylos aplinkybių, kurios būtų pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti.

742. Prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje nebuvo nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas. Be to, šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76VI. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

771. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu konstatavo, kad 1993 m. liepos 28 d. valiutinio kredito suteikimo sutartis nebuvo sudaryta, pinigai R. M. nebuvo perduoti, todėl G. M. firma neturi prievolės grąžinti 80 000 JAV dolerių akciniam kredito bankui ,,Nida“.

78Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2004 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Esant tokiam sprendimui, G. M. firma turėjo prievolę grąžinti 80 000 JAV dolerių akciniam kredito bankui ,,Nida“. Vykdant ją, iš varžytinių buvo parduotas G. M. nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas ( - ), ir R. M. 1993 m. liepos 22 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi nupirkti poilsio namai ( - ).

79Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas kasacine tvarka nebuvo peržiūrėtas.

802. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje

81Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą, 2006 m. sausio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

82VII. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

83Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

84Šios bylos nagrinėjimo esmė yra žemesnės instancijos teismų sprendimų, kuriais atsisakyta atnaujinti procesą, peržiūrėjimas teisės aiškinimo ir taikymo prasme.

851. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą procesas negali būti atnaujinamas, jeigu tam nėra įstatymo nustatyto pagrindo. Kartu pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutą civilinėje byloje reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Proceso atnaujinimo instituto tikslas, kaip ir teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimas apeliacinėje bei kasacinėje teismų instancijose, yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiranda teisinių santykių stabilumas, dėl to siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kiek įmanoma greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), itin svarbu prašymus dėl proceso atnaujinimo nagrinėti pagal proceso atnaujinimo instituto paskirtį CPK nustatyta tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas.

86Kasacinis skundas (2–7 punktai) iš esmės grindžiamas įrodymais, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gegužės 3 d. sprendimu nepagrįstai panaikino Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimą. Tačiau pagal kasacinį skundą šioje byloje turi būti tikrinami ne nurodyti teismų sprendimai, priimti dėl ginčo esmės, bet Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutartis, kuria minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Kasaciniame skunde remiamasi įrodymu vertinimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 249-639/2003 ir teigiama, kad juos neteisingai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Taigi ieškovas kasaciniu skundu keičia kasacinio nagrinėjimo dalyką, nes iš esmės pateikė motyvus ne dėl teismų sprendimų, kuriais atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą, bet dėl sprendimų, priimtų išnagrinėjus ginčą iš esmės. Kasaciniam teismui yra priimtini tik tie kasatoriaus argumentai, kurie susiję su proceso atnaujinimo esme.

872. Ieškovas prašė atnaujinti procesą remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Taigi pagal šiame punkte nustatytą pagrindą gali būti atnaujinta byla, jeigu buvo panaikinti atitinkami teismų dokumentai ar valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas. Prašyme atnaujinti procesą remiamasi tuo, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros 2003 m. rugpjūčio 1 d. ir 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nepaisant to, ar šie nutarimai panaikinti ar jie galioja, jie įrodinėjimo procese teisine galia netapatūs teismo priimtiems sprendimams. Šių ikiteisminio tyrimo institucijų (prokurorų) nutarimais konstatuoti faktai, skirtingai nuo teismo sprendimu ar nuosprendžiu konstatuotų faktų, nėra prejudiciniai (CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi jie negali būti prilyginami šiems teismų dokumentams (sprendimui ar nuosprendžiui) sprendžiant proceso atnaujinimo klausimus pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

88Ikiteisminio tyrimo institucijų (prokurorų) nutarimas negali būti prilyginamas ir valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktui. Individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje yra išvardyti viešojo administravimo subjektai. Prokuroras tarp šių subjektų nenurodytas. Prokurorų veiklą ir kompetenciją reglamentuoja kitas – Prokuratūros – įstatymas. Šiuo įstatymu nustatytas prokurorų nepriklausomumas nuo valstybės ar savivaldybių institucijų (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis), prokuratūros savarankišką sandarą (Įstatymo 6 straipsnis), prokuroro reikalavimų privalomumas valstybės ir savivaldybių institucijoms (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Prokuroro ir valstybės bei savivaldybės institucijų netapatumas yra aiškus ir iš CPK 49 bei 50 straipsnių normų bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio. Taigi ieškovo atstovo argumentai kasacinio teismo posėdyje, kad prokuroro nutarimas prilyginamas valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktui, teisiškai nepagrįsti.

89Pažymėtina, kad pagal įstatymą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą) teismo, valstybės ar savivaldybių institucijų akto panaikinimas pats savaime nelemia proceso atnaujinimo. Pagal įstatymą būtina ir tai, kad toks aktas būtų pagrindas atitinkamo sprendimo nutarties ar nutarimo peržiūrėjimui. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 26 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gegužės 3 d. sprendime rėmėsi ne prokurorų priimtais nutarimais, bet baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

903. Kasaciniam teismui pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. gruodžio 14 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas priimtas po to, kai žemesnės instancijos teismai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taigi jis negali būti kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

914. Kasaciniame skunde remiamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Šiame punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.

92Pagal šią įstatymo normą byloje dalyvaujantis asmuo paduoti prašymą atnaujinti procesą gali tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 19 d sprendimas apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas. Taigi dėl sprendimo peržiūrėjimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu prašymą teismui gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Byloje dalyvaujantis asmuo tokios teisės neturi. Kasatoriaus motyvai, kad remiantis šiame punkte nustatytu pagrindu turi būti peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, teisiškai nėra pagrįstas. Nors kasatorius šio sprendimo priėmimo datos nenurodo, tačiau iš kasacinio skundo motyvų darytina išvada, kad turėtų būti peržiūrėtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 3 d. sprendimas, kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir ieškovo R. M. ieškinys atmestas. Pažymėtina, kad šio pagrindo nurodymas atskirajame skunde dėl proceso atnaujinimo negali būti vertinamas kaip turintis teisinę reikšmę ir nustatantis pareigą apeliacinės instancijos teismui taikyti jį, nes prašymas būtų paduotas ne to subjekto (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

93Kasatoriaus atstovo žodinio bylos nagrinėjimo metu pateiktas teisės aiškinimas, kad teismai privalo tikrinti, ar yra koks nors CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas, jeigu juo pareiškėjas net nesiremia, taip pat atmestinas. CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Taigi pagal įstatymą pareiškėjas privalo ne tik nurodyti konkretų proceso pagrindą, bet ir jį pagrįsti atitinkamais prie prašymo pridedamais įrodymais. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta įrodinėjimo pareiga. Ji nustatyta šaliai, bet ne teismui. Jeigu teismas įrodinėtų aplinkybes, kurias turi įrodyti atitinkama šalis (pareiškėjas), gali būti paneigtas teisėjo ir teismo nepriklausomumas ir nešališkumas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (109 straipsnio 2 ir 3 dalys) bei įstatyme (CPK 21 straipsnis).

945. Teismai procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl ieškovo kasacinis skundas netenkintinas, o teismų nutartys paliktinos galioti.

95Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

96Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis palikti nepakeistas.

97Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Nijolei Radevič,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams V. J.-M., advokatui Jonui Butkui,... 4. atsakovo M. Ž.-Z. atstovui advokatui Vidui Vilkui,... 5. atsakovės J. P. atstovui advokatui Gediminui Bulotai,... 6. atsakovo akcinės bendrovės Turto banko atstovui Remigijui Ilevičiui,... 7. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje 2007 m. gegužės 18 d.... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Civilinės bylos Nr. 249-639/2003 esmė... 10. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas:... 11. 1) pripažinti negaliojančia 1993 m. liepos 28 d. valiutinio kredito suteikimo... 12. 2) pripažinti negaliojančia 1993 m. liepos 29 d. turto įkeitimo sutartį;... 13. 3) pripažinti negaliojančiu 1994 m. sausio 7 d. vykdomąjį įrašą;... 14. 4) pripažinti negaliojančiu 1994 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš... 15. 5) pripažinti negaliojančiu 1994 m. gegužės 31 d. turto pardavimo iš... 16. 6) pripažinti negaliojančia 1994 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo... 17. 7) pripažinti negaliojančia 1995 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį, kuria... 18. 8) pripažinti negaliojančia 1997 m. sausio 29 d. dovanojimo sutartį, kuria... 19. 9) pripažinti negaliojančia 1997 m. kovo 5 d. dovanojimo sutartį, kuria J.... 20. 10) pripažinti negaliojančia 1997 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutartį,... 21. 11) sugrąžinti namą ( - ) ir namų valdą ( - ) natūra iš svetimo... 22. 12) atnaujinti ieškinio senatį dėl valiutinio kredito suteikimo sutarties,... 23. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį... 24. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1993 m. liepos 28 d. valiutinio... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 27. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas kasacine tvarka nebuvo peržiūrėtas.... 28. II. Prašymo atnaujinti procesą esmė... 29. Vilniaus apygardos teisme 2005 m. balandžio 19 d. buvo gautas ieškovo... 30. III. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 31. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo... 32. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. gegužės 3 d.... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m.... 35. Teisėjų kolegija nurodė, kad atskirajame skunde apelianto atstovas nurodė... 36. Teisėjų kolegija išaiškino, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio,... 37. IV. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 38. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti apeliacinės instancijos ir... 39. 1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d.... 40. Ikiteisminio tyrimo byloje nėra dokumento, įrodančio, kad A. B. ir G. M.... 41. 2. 1993 m. liepos 28 d. banke ,,Nida“ buvo patvirtinti parašai asmenų,... 42. Neteisėtus A. B. ir banko pareigūnų ryšius įrodo ir 1993 m. lapkričio 24... 43. 3. A. B. parodymai nebuvo kritiškai įvertinti. Jis tvirtina, kas buvo G. M.... 44. 4. Banko pareigūnai, davę parodymus, yra asmenys, kurie siekė išvengti... 45. 5. G. M. ir R. M. į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik 1995 m., nes buvo... 46. 6. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog faktiniai kredito... 47. 7. Iš prie kasacinio skundo pridėto Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m.... 48. 8. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas turi būti laikomas pirminiu ir... 49. 9. Teismai privalėjo nagrinėti visų CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų... 50. V. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 51. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB Turto bankas prašė kasacinį... 52. 1. Iš teismui pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. kovo 14 d.... 53. 2. Civilinę bylą nagrinėjo dviejų instancijų teismai. To, įstatymo... 54. 3. CPK 141 straipsnis suteikia ieškovui teisę keisti ieškinio dalyką arba... 55. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. P. prašė kasacinį skundą... 56. 1. Teismai nutartyse teisingai pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2004... 57. 2. Kasaciniame skunde keliamas tik įrodymų, kurie yra ikiteisminio tyrimo... 58. 3. Kasaciniame skunde, vertinant 1993 m. faktines aplinkybes, siūloma... 59. 4. Kasatoriaus nurodyti prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą... 60. 5. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant prašymą dėl proceso... 61. 6. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 62. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. Ž.-Z. prašė kasacinį skundą... 63. 1. Kasatorius nenurodė nė vienos aplinkybės, kaip Lietuvos apeliacinio... 64. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad... 65. 3. Kasatorius prašymą atnaujinti procesą grindė tik CPK 366 straipsnio 1... 66. 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 8 buvo priimtas 1995 m.... 67. 5. Kasatorius nenurodė aiškios teisės normos taikymo klaidos. CPK 366... 68. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė G. S. prašė kasacinį skundą... 69. 1. Skundžiamos teismų nutartys yra teisėtos, motyvuotos, pagrįstos ir... 70. 2. Kasatorius prašyme nenurodė nė vieno pagrįsto pagrindo, kuriuo... 71. 3. Teismas pagrįstai nepasisakė dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte... 72. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo... 73. 1. Kasatorius prašymo atnaujinti procesą padavimo metu nepateikė... 74. 2. Prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje nebuvo nurodytas CPK 366... 75. Teisėjų kolegija... 76. VI. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 77. 1. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu konstatavo,... 78. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 79. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas kasacine tvarka nebuvo peržiūrėtas.... 80. 2. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo... 81. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 82. VII. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 83. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto... 84. Šios bylos nagrinėjimo esmė yra žemesnės instancijos teismų sprendimų,... 85. 1. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos teismo... 86. Kasacinis skundas (2–7 punktai) iš esmės grindžiamas įrodymais, kad... 87. 2. Ieškovas prašė atnaujinti procesą remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies... 88. Ikiteisminio tyrimo institucijų (prokurorų) nutarimas negali būti... 89. Pažymėtina, kad pagal įstatymą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą)... 90. 3. Kasaciniam teismui pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m.... 91. 4. Kasaciniame skunde remiamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu... 92. Pagal šią įstatymo normą byloje dalyvaujantis asmuo paduoti prašymą... 93. Kasatoriaus atstovo žodinio bylos nagrinėjimo metu pateiktas teisės... 94. 5. Teismai procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos... 95. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 96. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 97. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...