Byla 2A-376/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės banko „Snoras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-1038-194/2009 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Volunta Parket“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl lėšų nurašymo nuo banko sąskaitos pripažinimo neteisėtu ir jų bei palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas restruktūrizuojama UAB „Volunta Parket“ 2009 m. rugpjūčio 5 d. ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovo AB banko „Snoras“ veiksmus, kuriais 2009 m. liepos 14 d. nuo ieškovo sąskaitos, esančios AB banke „Snoras“, buvo nurašytos 5 090,20 Lt ir 78 001,60 eurų lėšos, ir taikant restituciją priteisti ieškovui iš atsakovo AB banko „Snoras“ neteisėtai nurašytas 5090,20 Lt ir 78 001,60 eurų sumas; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo AB banko „Snoras“ 992,40 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 5 d.; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines palūkanas už 274 414,12 Lt sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, jog tarp jo ir atsakovo 2008 m. rugsėjo 24 d. buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 031-58631, pagal kurią atsakovas atidarė ieškovui kredito liniją. Sutarties sąlygų įvykdymas buvo užtikrintas ieškovo lėšų, esančių atsakovo atidarytose sąskaitose, įkeitimu pagal sutarties 6.10, 6.10.1-6.10.7 punktus. Atsakovas 2009 m. birželio 4 d. pranešimu Nr. S09-00519 informavo ieškovą, jog nuo 2009 m. birželio 15 d. vienašališkai nutraukia sutartį ir pareikalavo, kad jis grąžintų 567 550 eurų kredito sumą bei sumokėtų priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas. Pagal ieškovo pareiškimą, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2009 m. liepos 3 d. Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartimi buvo panaikinti areštai lėšoms, esančioms ieškovo banko sąskaitose, nes ieškovas vykdė gamybinę-ūkinę veiklą. 2009 m. liepos 14 d., kai jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos, atsakovas vienašališkai nurašė 5 090,20 Lt ir 78 001,60 eurų nuo ieškovo sąskaitos banke. Tarp šalių nebuvo sulygta, kad sutartis sudaroma pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą (toliau - FUSĮ), taip pat nebuvo susitarta, jog užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti susitarime nustatytomis sąlygomis net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui. Sutarties nuostatos leidžia teigti tik apie sudarytą lėšų įkeitimo sandorį. Sprendžiant disponavimo ieškovo sąskaitoje esančiomis lėšomis klausimą, esant ieškovui iškeltai restruktūrizavimo bylai, taikytinos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, o ne FUSĮ nuostatos. Minėti atsakovo veiksmai, kaip vienašalis sandoris, pripažintini niekiniais ir negaliojančiais, taikant CK 1.80 straipsnyje nustatytas taisykles bei taikytina restitucija - nurašytų lėšų grąžinimas ieškovui. Už netinkamą prievolės vykdymą iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio įstatyminės palūkanos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 14 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, iš viso 992,40 Lt, taip pat 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino - pripažino neteisėtais atsakovo AB banko „Snoras“ veiksmus, kuriais 2009 m. liepos 14 d. nuo ieškovo sąskaitos, esančios AB banke „Snoras“ nurašytos lėšos: 5 090,20 Lt ir 78 001,60 eurų; teismas priteisė ieškovui iš atsakovo AB banko „Snoras“ nurašytas lėšas: 5 090,20 Lt ir 78 001,60 eurų (iš viso 274 414,12 Lt), 992,40 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 14 d. iki rugpjūčio 5 d., 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą 274 414,12 Lt sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Teismas nurodė, kad tarp šalių sudaryta Kredito sutartis Nr. 031-58631. Pagal sutartį atsakovas atidarė ieškovui kredito liniją, kurios limitas 579 000 eurų. Sutarties sąlygų įvykdymas buvo užtikrintas ieškovo lėšų, esančių atsakovo atidarytose sąskaitose, įkeitimu. Ieškovui UAB „Volunta Parket“ 2009 m. birželio 23 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. liepos 3 d. Atsakovas vienašališkai 2009 m. liepos 14 d. nusirašė 5 090,20 Lt ir 78 001,60 eurų nuo ieškovo sąskaitų. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl vienašalio lėšų nurašymo teisėtumo pagal kreditavimo sutartį, iškyla sutarties sąlygų aiškinimo bei taikymo klausimai. Nustatyta, jog sutarties tekstą paruošė ir pateikė atsakovas. Ieškovas sutartį pasirašė prisijungimo būdu. Visos abejonės dėl sutarties sąlygų aiškinamos sutartį priėmusios bei sutartį pasirašiusios sutarties šalies naudai. Teismas nurodė, jog ginčo šalių pasirašyta sutartis yra kredito teikimo sutartis su lėšų įkeitimo užtikrinimu. Kaip papildoma užtikrinimo priemonė įkeistas ir trečiojo asmens turtas. Teismo manymu, aiškinantis sutartį prisijungimo būdu pasirašiusios šalies valią, teigtina, jog ieškovas suprato, kad tai yra paprasta trečiojo asmens turto bei jo lėšų įkeitimo sutartis. Įkeičiamos visos lėšos, kurios išvardintos sutarties 6.10.5-6.10.6 punktuose bei sutarties 6.10 punkte. Be to, buvo įkeistas hipotekos registre įregistruotas trečiajam asmeniui UAB „Transmitto“ priklausantis turtas. Dėl įkeisto hipoteka turto ginčo nėra, todėl teismas dėl to nepasisakė.

8Sprendime dėstoma, kad sutarties 6.10.2 punktas numato, jog įkeitimas taikomas lėšoms, esančioms visose kredito gavėjo sąskaitose banke. Sutarties 6.10.3 punktas numato, kad įkeitimu užtikrinamas toks banko reikalavimas, koks yra jo patenkinimo momentu. Įkeitimo objektas perduodamas bankui. Įkeitimu apsaugomos skolos suma – 579 000 eurų ir visos kitos mokėtinos sumos. Įkeitimo objekto įkainojimas litais – 1 999 171,20 Lt. Šios ginčo sutarties sąlygos atitinka paprastą įkeitimo sutartį. Lėšų nurašymo momentu (2009 m. liepos 14 d.) ieškovas nebuvo skolingas ir neturėjo neįvykdytų tiesioginių finansinių įsipareigojimų pagal sutartį, todėl vienašalis lėšų nurašymas nuo ieškovo sąskaitos pripažintas neteisėtu. Sutarties tekste šalys nenurodė ir neišreiškė aiškios valios, kad šiam susitarimui bus taikomos FUSĮ nuostatos, todėl plečiamai aiškinti sutarties 6.10.6-6.10.7 punktų nuostatas negalima, o sutarčiai taikytinos paprasto įkeitimo sutarties nuostatos. Įkaito turėtojui bankui tokiu atveju taikomos ĮRĮ nuostatos, todėl po 2009 m. liepos 3 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis ieškovui iškelti restruktūrizavimo bylą, o ieškovas tapo restruktūrizuojama įmone, įkaito turėtojui AB bankui „Snoras“ taikytinos ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudžiamosios nuostatos, kurias atsakovas, vienašališkai nurašęs lėšas nuo restruktūrizuojamos įmonės banko sąskaitos, pažeidė. Jo atliktas lėšų nurašymo sandoris pripažintas neteisėtu, o nurašytos lėšos grąžintinos taikant restituciją.

9Teismas pažymėjo, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo joks kreditorius neturi teisės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimo pirmiau už kitus kreditorius kitaip, negu numatyta ĮRĮ, ir gauti kitaip, nei nustatyta restruktūrizavimo plane. FUSĮ šiuo atveju netaikytinas, nes dėl jo ir šio įstatymo konkrečių nuorodų taikymo šalys sutartyje aiškios valios neišreiškė. Vien nuorodos į tai, kad sutartis laikoma ir finansinio užtikrinimo susitarimu, teismo manymu, nepakanka, nes šalys aiškiai ir konkrečiai privalo numatyti, aptarti, kam, kokiais atvejais galėtų būti taikomas FUSĮ. Ieškovas pareiškė, jog su FUSĮ, sudarant sutartį, jis nebuvo supažindintas ir jo prasmė bei turinys jam nebuvo žinomi, dėl šio įstatymo taikymo aspektų nebuvo tartasi. Ieškovas sutartį suprato kaip paprastu lėšų įkeitimu užtikrintą skolinių įsipareigojimų vykdymą, gavus kreditą iš banko. Kai abejojama dėl sąvokų, toms sąvokoms aiškinti pirmiausia atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę, jos dalyką, reikšmę. Finansinio užstato realizavimas pagal FUSĮ, net ir ieškovui iškėlus restruktūrizavimo bylą, suteikia kreditoriui išimtines, prioritetines daiktines teises į konkretų aptartą turtą, tam tikslui specialiai šalių aptartą ir numatytą bei išskirtą iš viso kito skolininko turto masės. Tokio aptarto ir išskirto turto masės sutartyje bylos šalys nenumatė ir neaptarė, todėl nesant aptarto pobūdžio susitarimo, šalims negali būti taikomos FUSĮ specialios nuostatos. Pinigai ieškovo sąskaitose įkeisti ne kitokia, ne atskira sutartimi, o ta pačia sutartimi. Įkeitimo sąvokos pavartojimas sutartyje taip pat dar nereiškia, kad yra visos sąlygos susitarimą pripažinti susitarimu pagal FUSĮ. Vienašalis lėšų nurašymas yra vienašalis sandoris, todėl jį pripažinus neteisėtu dėl ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo, taikytina restitucija - lėšų grąžinimas, t.y. nurašyti pinigai grąžintini ieškovui. Kadangi dėl atsakovo atlikto neteisėto lėšų nurašymo ieškovui teko kreiptis į teismą teisinės gynybos, kur patvirtintas atsakovo netinkamas savo sutartinės prievolės vykdymas, ieškovui priteistos įstatyminės bei procesinės palūkanos.

10Atsakovas AB bankas „Snoras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismo išvada, kad 2009 m. liepos 14 d. ieškovas nebuvo skolingas atsakovui, neteisinga. Atsakovas turėjo teisę vienašališkai, neteismine tvarka, raštu pranešęs ieškovui prieš 10 kalendorinių dienų, nutraukti sutartį. Atsakovas 2009 m. birželio 4 d. raštu pranešė ieškovui, jog nuo 2009 m. birželio 15 d. vienašališkai nutraukia sutartį ir sutarties nutraukimo dieną reikalauja grąžinti pagal ją nesumokėtą kredito sumą, sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas. Po kredito sutarties nutraukimo ieškovas mokėtinų sumų atsakovui nesumokėjo. Nutraukus kredito sutartį pasibaigė prievolės pagal ją įvykdymo terminai, o ieškovui neįvykdžius įsipareigojimų, atsakovui atsirado pagrindas realizuoti finansinį užstatą. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino. Dalinis prievolės įvykdymas iki sutarties nutraukimo, t.y. 4 013,03 Lt palūkanų sumokėjimas, negali būti vertinamas kaip aplinkybė, panaikinanti ieškovo pareigą įvykdyti visą prievolę.

122. Pagrindas, leidžiantis atsakovui vienašališkai realizuoti finansinį užstatą, buvo ir restruktūrizavimo bylos ieškovui iškėlimas. Vertinant ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies normą darytina išvada, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą pasibaigia prievolių įvykdymo terminai, numatyti kredito sutartyje, o kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymas laikytinas priverstinio vykdymo įvykiu (FUSĮ 2 str. 23 d.), atsakovui atsiranda pagrindas vienašališkai realizuoti užstatą (FUSĮ 9 str. 3 d. 2 p.). Teismas dėl šių aplinkybių sprendime nepasisakė, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla.

133. Teismo išvada, kad kredito sutarties šalys sutarties tekste nenurodė ir neišreiškė aiškios valios, jog susitarimui bus taikomas FUSĮ ir jo nuostatos, neteisinga, padaryta pažeidžiant sutarčių aiškinimo nuostatas. Teismas nors ir nurodė, kad sutarties sąlygos aiškintinos atsižvelgiant į sutarties prigimtį, esmę, jos dalyką, reikšmę, tačiau sprendime dėl tokio sutarties vertinimo nepasisakė, o kredito sutarties nuostatas vertino atsižvelgdamas tik į ieškovo deklaruojamą minėtų sutarties nuostatų dabartinį supratimą bei iš dalies į lingvistinį sutarties nuostatų vertinimą. Aiškindamas atskiras kredito sutarties nuostatas teismas neatsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Šalys pasirinko finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas išdėstyti pagrindinėje sutartyje.

144. Finansinio užtikrinimo susitarimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, priemonės tikslas – skolininkui neįvykdžius prievolės, pirmumo teisės kreditoriui suteikimas patenkinti savo reikalavimus iš įkeitimo objekto vertės taip, kaip numatyta FUSĮ, kuris leidžia kreditoriui vienašališkai realizuoti finansinį užstatą bei taip patenkinti savo reikalavimus net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui. Priverstinio vykdymo įvykiu pripažintinas ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas skolininkui. Vienu iš pagrindinių kredito sutarties tikslų buvo susitarimas dėl efektyviausios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, t.y. finansinio užtikrinimo susitarimo, kurį reglamentuoja FUSĮ.

155. Kredito sutarties 6.10.1 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad kredito sutartis laikoma ir finansinio užtikrinimo susitarimu. Paties FUSĮ pavadinimo neįrašymas į sutarties tekstą negali būti pagrindas daryti išvadą, kad šalys susitarė tik dėl įkeitimo santykių pagal CK taisykles. Šalys ne tik numatė, kad sutartis laikoma finansinio užtikrinimo susitarimu, bet ir susitarė dėl visų tokiam susitarimui būtinų sąlygų, tarp jų ir tų, kurios leidžia atriboti lėšų įkeitimą pagal FUSĮ nuo lėšų įkeitimo pagal CK taisykles. Lėšų įkeitimo pagal FUSĮ nuo lėšų įkeitimo pagal CK taisykles išskirtinumą patvirtina tai, kad kredito sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė, jog atsakovo reikalavimų patenkinimui jis turi teisę vienašališkai nedelsiant padengti įkeistomis lėšomis atitinkamus neįvykdytus ieškovo įsipareigojimus. Ši nuostata atitinka FUSĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę susitarti dėl vienašalio finansinio užstato realizavimo, kai esant susitarimui dėl įkeitimo pagal CK taisykles toks susitarimas prieštarautų imperatyvioms CK ir CPK nuostatoms. Šalys susitarė, kad atsakovas vienašališkai gali padengti tik neįvykdytus ieškovo įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas pasibaigęs. Tokia sutarties sąlyga atitinka priverstinio vykdymo įvykio sąvoką, išdėstytą FUSĮ 2 straipsnio 23 dalyje. Sutarties šalys įkeičiant lėšas susitarė dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės pagal FUSĮ. Vėlesnis ieškovo aiškinimas yra nepagrįstas.

166. Ieškovas turėjo galimybę išsiaiškinti, dėl kokių sąlygų susitaria kredito sutartimi. Ieškovui, kaip pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, taikytini padidinto atidumo bei rūpestingumo standartai, todėl darytina išvada, kad pasirašant kredito sutartį jis suprato, jog lėšos įkeičiamos pagal FUSĮ. Ieškovas neginčija nei vienos sutarties sąlygos, susijusios su lėšų įkeitimu. Teismas, aiškindamas sutarties sąlygas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Teismo išaiškinimas, kad kredito sutartimi lėšos laikytinos įkeistomis pagal CK taisykles, yra nesąžiningas atsakovui.

177. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad kredito sutartyje nebuvo susitarta dėl konkretaus turto, kuriam taikytinas FUSĮ. Kredito sutarties 6.10, 6.10.1, 6.10.2 punktuose aiškiai numatyta dėl kokio įkeitimo objekto susitaria šalys – dėl lėšų, esančių ieškovo sąskaitoje pas atsakovą, o sutarties 6.10.6 punkte susitariama dėl įkeitimo objekto dydžio, t.y. 1 999 171,20 Lt.

18Ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Volunta Parket“ atstovas atsiliepime į atsakovo AB banko „Snoras“ apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo skundo, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad kreditavimo sutarties 6.10 punkto, 6.10.1 – 6.10.7 papunkčių nuostatos savo esme visiškai atitinka CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatas, taikytinas įkeitimui. Norint kreditoriaus veiksmus realizuojant įkeistą turtą pripažinti teisėtais, būtina labai aiški, nedviprasmiška šalių valios išraiška susitarimą dėl įkeitimo traktuoti kaip finansinio susitarimo užtikrinimą FUSĮ prasme. To šiuo atveju nebuvo. Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu. Kilus sutarties šalių ginčui, šalis, pateikusi standartines sutarties sąlygas, negali jomis remtis, jeigu dėl jų aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Ypatingas atidumo ir rūpestingumo reikalavimas taikytinas banko veikloje, inter alia ir rengiant kredito sutartį su banko klientais. Negalima plečiamai aiškinti kredito sutarties 6.10 – 6.10.7 nuostatų. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies naudai. Lėšų įkeitimo sandoriui taikytinos ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti laikomas priverstinio vykdymo įvykiu FUSĮ 2 straipsnio 23 dalies prasme. Nesant patvirtinto bendrovės restruktūrizavimo plano, netgi FUSĮ prasme pats restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas negali būti priverstinio vykdymo įvykiu. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumu, pareiškė ieškinį teismui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Kol nėra išspręstas šis teisminis ginčas, kredito sutarties nutraukimo pagrindu atsakovo atliekamų veiksmų teisėtumas kvestionuojamas.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažinti neteisėtais atsakovo AB banko „Snoras“ veiksmai 2009 m. liepos 14 d. nuo ieškovo sąskaitos, esančios AB banke „Snoras“, nurašant lėšas: 5 090,20 Lt ir 78 001,60 eurų, o ieškovui iš atsakovo AB banko „Snoras“ priteistos nurašytos lėšos - iš viso 274 414,12 Lt, taip pat priteista 992,40 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 14 d. iki rugpjūčio 5 d., 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą 274 414,12 Lt sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Byla nagrinėjama pagal atsakovo apeliacinį skundą, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms - ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar teisėtai atsakovas iš ieškovo sąskaitos nurašė lėšas, kai ieškovui jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

21Tarp ginčo šalių (AB banko „Snoras“ ir UAB „Volunta Parket“) 2008 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-586631. Sutarties 4.1 punkte įtvirtintos sąlygos, kurias įvykdžius ieškovui suteikiamos kredito linijos limito lėšos (jų dalis). Sutarties 6 punkto nuostatos įtvirtina visišką sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimą, tarp jų lėšų, esančių kredito gavėjo atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kitose sąskaitose, atidarytose iki ir po sutarties pasirašymo banke, įkeitimu. Sutartyje nurodyta, kad ši sutartis laikoma ir finansinio užtikrinimo susitarimu. Pagal sutartį ieškovas pateikia bankui finansinį užstatą – esančias ieškovo sąskaitose banke lėšas (6.10.1 p.). Įkeitimas taikomas lėšoms (bet kokiomis valiutomis), esančioms visose ieškovo sąskaitose banke (atidarytose iki sutarties sudarymo ir sutarties galiojimo metu), tarp jų ir palūkanoms, priskaičiuotoms už terminuotą indėlį bei už likutį sąskaitoje, atidarytoje ieškovui pagal banko sąskaitos sutartį (6.10.2 p.). Įkeitimu užtikrinamas toks banko reikalavimas, koks yra jo patenkinimo momentu, įskaitant palūkanas, netesybas, nuostolius, padarytus dėl prievolės pagal sutartį nevykdymo (netinkamo vykdymo), taip pat būtinas įsiskolinimo išieškojimo išlaidas. Banko reikalavimų patenkinimui jis turi teisę vienašališkai nedelsiant įkeistomis lėšomis padengti atitinkamus neįvykdytus ieškovo įsipareigojimus (6.10.3 p.). Įkeitimo objektas perduotas bankui (6.10.4 p.). Įkeitimu apsaugoma skolos suma – 579 000 eurų ir visos kitos mokėtinos sumos (6.10.5 p.). Įkeitimo objekto įkainojimas - 1 999 171,20 Lt (6.10.6 p.). Ieškovas pareiškė, kad lėšos sąskaitoje yra jo nuosavos ir gautos teisėtu būdu; nėra jokių draudimų, areštų, ginčų teismuose ar kitose institucijoje, teisės į įkeičiamas lėšas nėra apribotos ar apsunkintos jokiomis sutartimis ir įsipareigojimais (6.10.7 p.) (b. l. 6-16).

22Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartimi UAB „Volunta Parket“ iškelta restruktūrizavimo byla, o iki šios nutarties įsiteisėjimo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas bendrovei priklausančio turto ir lėšų išieškojimas, neuždraudžiant lėšų naudoti ūkinės-komercinės veiklos vykdymui (b. l. 17-19). Nutartis įsiteisėjo 2009 m. liepos 3 d. To paties teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „Volunta Parket“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos (b. l. 20-21). Atsakovas AB bankas „Snoras“ 2009 m. liepos 14 d. vienašališkai nuskaitė nuo ieškovo sąskaitų 5 090,20 Lt ir 78 001,60 eurų sumas (b. l. 25-26). Byloje yra ginčas dėl šalių sudarytos kredito sutarties nuostatų, kurios siejamos su atsakovo atliktais veiksmais – vienašaliu pinigų nurašymu, aiškinimu pagal faktines bylos aplinkybes.

23Dėl ieškovo finansinių įsipareigojimų (galimo įsiskolinimo) atsakovui

24Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas 2009 m. liepos 14 d. jam buvo skolingas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog ieškovas nebuvo skolingas atsakovui. Teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagą, iš esmės negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad lėšų nurašymo metu – 2009 m. liepos 14 d. ieškovas nebuvo skolingas atsakovui bei neturėjo neįvykdytų įsipareigojimų pagal sudarytą kredito sutartį.

25Iš bylos medžiagos matyti, kad AB bankas „Snoras“ 2009 m. birželio 4 d. pranešimu Nr. 309-00519 informavo UAB „Volunta Parket“, jog nuo 2009 m. birželio 15 d. nutraukia 2008 m. rugsėjo 24 d. Kredito sutartį Nr. 031-58631 bei reikalauja sutarties nutraukimo dieną grąžinti pagal minėtą kredito sutartį 567 550 eurų kredito sumą bei sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas (b. l. 22-23). Tokių duomenų pagrindu darytina išvada, jog atsakovo lėšų nurašymo metu (2009 m. liepos 14 d.) ieškovas buvo skolingas atsakovui tam tikras pinigų sumas, nes nutraukus kredito sutartį pasibaigė prievolės pagal ją įvykdymo terminai. Po kredito sutarties nutraukimo ieškovas nesumokėjo atsakovui visų mokėtinų sumų. Be to, dalinis prievolės įvykdymas iki sutarties nutraukimo dienos, t.y. 4 013,03 Lt palūkanų sumokėjimas 2009 m. birželio 11 d. negali būti vertinamas kaip aplinkybė, panaikinanti ieškovo pareigą įvykdyti visą prievolę pagal kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos. Vertinant išdėstytas aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nurodo, jog jis, nesutikdamas su atsakovo vienašališku sutarties nutraukimu, pareiškė ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Taigi, vertinant išdėstytas aplinkybes, dėl šios sprendimo dalies atsakovo skundo argumentai laikytini teisingais, tačiau nepaisant minėtų faktinių aplinkybių neteisingo įvertinimo pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai.

26Dėl sutarties aiškinimo ir atsakovo veiksmų

27Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad atsakovas šiuo atveju turėjo pagrindą vienašališkai realizuoti finansinį užstatą. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas ieškovui neleido atsakovui vienašališkai realizuoti finansinį užstatą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas. Tarp šalių kilo ginčas, ar jos siekė savo sudarytai sutarčiai taikyti FUSĮ nuostatas.

28Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas nustato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šis principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-274/2004, 2009 m. liepos 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teismas šalių sudarytos sutarties sąlygų bei jos turinio tyrimą ir aiškinimą atliko tinkamai ir teisingai.

29Aiškinant šalių sudarytos sutarties nuostatas pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad šalių sudaryta kredito sutartis buvo paruošta ir pateikta atsakovo, o ieškovas prie jos prisijungė, t.y. ją sudarė prisijungimo būdu. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškinant sutartį tokiais atvejais yra pažymėjęs, jog prie sutarties prisijungiantis asmuo neturi galimybių daryti esminę įtaką sutarties sąlygoms. Tokio asmens teisės, aiškinant sutarties nuostatas, turi būti labiau ginamos. Jeigu abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (2003 m. kovo 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-175/2003). CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklė susijusi su silpnesniosios šalies sutartiniuose santykiuose gynimo principu, reiškiančiu, kad, šalims esant nelygiavertėmis viena kitai, tokių sutarties šalių lygiateisiškumu grindžiamas kiekvienos iš šalių interesų gynimas kompensuojamas kitais būdais – teismo aktyvesniu vaidmeniu procese išaiškinant šalių teises ir pan., nepaisant dominuojančios šalies buvimo, šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu, griežtesnės sutartinės atsakomybės stipresniajai šaliai taikymu, atsižvelgus į didesnius reikalavimus, keliamus stipresniosios šalies profesinei veiklai ir kt. (2003 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1150/2003). Sudarant sutartį prisijungimo būdu, taip pat ją aiškinant, būtina atsižvelgti ir į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai (2006 m. lapkričio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-600/2006). Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčo šalių sudarytos sutarties nuostatas, pažeidė įstatyme nustatytas sutarčių aiškinimo bei įrodymų vertinimo taisykles, ar nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-291/2009 nurodė, kad specialūs papildomi reikalavimai finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo šalims ir susitarimo objektui daro šią įkeitimo sutartį specifinę. Finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo ir įkeitimo santykis apibūdinamas taip: kiekvienas finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo savo esme yra įkeitimo sutartis, tačiau ne kiekviena įkeitimo sutartis yra finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo. Šalys turi aiškiai, nedviprasmiškai susitarti, kad jų sudaryta sutartis dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo yra sudaroma pagal FUSĮ ir užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti susitarime nustatytomis sąlygomis net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, t.y. iškėlus skolininkui bankroto bylą. Nesant tokio šalių susitarimo, kuris gali būti sudarytas kaip atskira sutartis ar kaip pagrindinės sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis, šalių sudaryta sutartis gali būti pripažįstama tik kaip pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatas sudaryta įkeitimo sutartis, kuriai taikomos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Iš esmės tokios pačios nuostatos galioja ir įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą.

31FUSĮ reglamentuoja finansinio užtikrinimo susitarimus ir jų vykdymo ypatumus, o jo tikslas – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų finansinio užtikrinimo susitarimų vykdymą (1 str. 1, 2 d.). Finansinio užtikrinimo susitarimas – finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo arba finansinio užtikrinimo susitarimas su nuosavybės teisės perdavimu, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra sudaryti kaip atskiros sutartys ar yra pagrindinės (dėl bendrųjų principų) sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis (2 str. 8 d.). Priverstinio vykdymo įvykis – įsipareigojimų nevykdymas ar kitas šalių sutartas įvykis, kuriam įvykus, pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas ar teisės aktų nustatyta tvarka užstato turėtojas vienašališkai realizuoja finansinį užstatą arba įsigalioja baigiamojo įskaitymo sąlyga (2 str. 23 d.). Finansinio užtikrinimo susitarimams be nuosavybės teisės perdavimo mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatos (3 str. 4 d.). FUSĮ netaikomas teisėms, kurias asmuo gali turėti turto, pateikto kaip finansinis užstatas, atžvilgiu ir kurios atsiranda ne pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas ir ne pagal teisės aktų nuostatą, susijusią su likvidavimo procedūra arba reorganizavimo priemonėmis (3 str. 3 d.). Finansinis užtikrinimas yra pagrindinio atitinkamo finansinio įsipareigojimo išvestinis įsipareigojimas. Užstato turėtojo teisės yra išvestinės iš jo, kaip kreditoriaus, teisių ir šių teisių įgyvendinimas priklauso nuo finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrintų įsipareigojimų įvykdymo (4 str. 2 d.). Esant priverstinio vykdymo įvykiui, užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be nuosavybės teisės perdavimo, atsižvelgdamas į susitarime numatytas sąlygas, vienašališkai realizuoti šiais būdais: 1) parduoti arba perimti finansines priemones arba jų verte padengti atitinkamus finansinius įsipareigojimus; 2) pinigų atveju – įskaityti arba kitaip padengti atitinkamus finansinius įsipareigojimus. Finansinio užtikrinimo susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davėjo ar užstato turėtojo likvidavimo procedūros arba reorganizavimo priemonių taikymo (9 str. nuostatos). Įstatymas numato, kad baigiamojo įskaitymo sąlyga gali būti įgyvendinama nepaisant to, kad yra pradėta ar vykdoma užstato davėjo ir (arba) užstato turėtojo likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės (12 str. 2 d. 1 p.).

32Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčo sutarties sąlygos atitinka paprastą įkeitimo sutartį. Nors pagal įstatyminį reglamentavimą finansinio užtikrinimo susitarimai gali būti sudaromi kaip atskiros sutartys arba būti pagrindinės sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis, tačiau šiuo atveju sutarties šalys aiškiai nesusitarė, kad jų sudaryta sutartis ir jos sąlygos, tarp jų dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo, yra sudaroma pagal FUSĮ. Skunde išdėstyti teiginiai, kad finansų įstaigos renkasi bei siūlo savo klientams efektyvesnį prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – finansinio užtikrinimo susitarimą, kad akivaizdu, jog vienu iš pagrindinių kredito sutarties tikslų buvo susitarimas dėl finansinio užtikrinimo susitarimo, kurį reglamentuoja FUSĮ, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju ginčo šalys buvo sutarę dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo pagal FUSĮ, nes jos aiškiai nesusitarė, jog jų sudaryta sutartis pagal FUSĮ, tokio aiškaus susitarimo neįrašė į sutarties tekstą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad ginčo šalys susitarė tik dėl įkeitimo santykių pagal CK taisykles, o ne pagal specialų įstatymą. Skunde pateiktas atsakovo sudarytos sutarties sąlygų aiškinimas laikytinas neteisingu bei nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų. Kaip minėta, ieškovas sutartį sudarė prisijungimo būdu, sutartyje nėra atskleistos sąlygos, kad susitarimas dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo sudaromas pagal FUSĮ, todėl negalima sutikti su skundo argumentu, kad kredito sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, jog sutarties šalys, įkeisdamos lėšas, siekė susitarti ir susitarė dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės pagal FUSĮ. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad sudarytos sutarties tekste jos šalys nenurodė ir neišreiškė aiškios valios sudarytai sutarčiai taikyti FUSĮ nuostatas, o plečiamai aiškinti sutarties nuostatas negalima. Ginčo šalių sudarytai sutarčiai taikytinos paprasto įkeitimo sutarties nuostatos pagal CK ketvirtosios knygos XII skyrių.

33Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartyje esantis įrašas „ši sutartis laikoma ir finansinio užtikrinimo susitarimu“, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šalys būtų susitarę, jog taikomas FUSĮ. Sutarties šalys (o iš esmės bankas), siekdamos, jog susitarimui taikytinas FUSĮ, tą turėjo sutartyje nurodyti ir išreikšti aiškiai bei konkrečiai. Ieškovas, kaip sutarties šalis, kuri prie jos prisijungė, nurodė, kad jis, sudarant sutartį, nebuvo supažindintas, jog sudaromai sutarčiai taikytinos FUSĮ nuostatos, o šią sutartį suprato, kaip paprastu lėšų įkeitimu užtikrintą skolinių įsipareigojimų vykdymą, gavus iš banko kreditą. Įvertinus tai, kad FUSĮ pagrindu įteisinamos išimtys tiek iš ĮBĮ, tiek ir iš ĮRĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, pagal kurias nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos kreditoriai neturi teisės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimo pirmiau už kitus kreditorius, negu numato minėti teisės aktai, norint kreditoriaus veiksmus į įkeistą turtą pripažinti teisėtais, būtina aiški, konkreti šalių valios išraiška susitarimą dėl įkeitimo traktuoti kaip finansinio susitarimo užtikrinimą FUSĮ prasme.

34Atsakovas skunde nurodo, jog ieškovui, kaip verslo subjektui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, t.y. atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija siedamas tai su tam tikru ieškovo subjektyvumu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pagrįstai pažymi, kad atitinkami kriterijai taip pat taikytini ir banko veiklai, rengiant ir sutartis su klientais. Kredito sutartis buvo parengta banko, kurio veikla grindžiama stabilumo, patikimumo, efektyvumo ir saugumo principais. Banko, kaip specializuotos finansinės institucijos, pareiga profesinėje veikloje elgtis apdairiai ir rūpestingai. Profesinė veikla vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką, įpareigoja verslo subjektą (banką) būti ypatingai atidžiu ir rūpestingu, o esant nesėkmei ir nuostoliams, reiškia, jog verslo subjektui (bankui) tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ir padidėjimo našta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 13 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-645/2001). Atsakovas, kaip sutartį vienašališkai rengianti šalis bei specializuota finansų institucija, teigdamas, jog vienas iš pagrindinių sudarytos kredito sutarties tikslų yra finansinio užtikrinimo susitarimo pagal FUSĮ įtvirtinimas, turėjo pareigą tai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti kredito sutartyje bei tinkamai atskleisti tokios sutarties sąlygos esmę ieškovui, tačiau to šiuo atveju nebuvo padaryta, o plečiamai aiškinti kredito sutarties nuostatų negalima. Kadangi sutartyje nebuvo aiškiai nurodyta, jog sutarties sąlygoms taikytinas FUSĮ, ieškovui nebuvo pagrindo ginčyti kredito sutarties sąlygų, susijusių su lėšų įkeitimu. Šalys kredito sutartyje buvo susitarę dėl įkeitimo objekto įkainojimo

351 999 171,20 Lt dydžio suma (6.10.6 p.), tačiau ne pagal FUSĮ nuostatas, o pagal CK ketvirtosios knygos XII skyrių. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo skundo argumentu, kad ieškovas, pasirašydamas kredito sutartį, suprato, jog lėšos įkeičiamos pagal FUSĮ.

36Atsakovo lėšų nurašymo metu iš ieškovo sąskaitos ieškovui jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla. ĮRĮ, kurio tikslas - sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, numato, jog jis taikomas tiek, kiek neprieštarauja FUSĮ ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui (ĮRĮ 1 str. 2, 6 d.). Nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma 1 dalies 5 punkto nuostata, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti (ĮRĮ 9 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju jau esant ieškovui iškeltai restruktūrizavimo bylai, o ginčo šalims sutartyje nenustačius, kad taikomas FUSĮ, galiojo ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas, draudžiantis atsakovui vienašališkai nurašyti lėšas nuo restruktūrizuojamos įmonės banko sąskaitos. Kadangi tokiais veiksmais atsakovas pažeidė nurodytas imperatyvias teisės normas, jo veiksmai, kuriais nurašyti pinigai iš ieškovo sąskaitos, pagrįstai laikyti neteisėtais bei pritaikyta restitucija – atsakovas šias lėšas įpareigotas grąžinti ieškovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai CK 6.38, 6.210 straipsnių nuostatų pagrindu už laikotarpį nuo pinigų nurašymo iš ieškovo sąskaitos (2009 m. liepos 14 d.) iki ieškinio pateikimo (2009 m. rugpjūčio 5 d.) priteisė iš atsakovo 992,40 Lt dydžio palūkanas bei procesinio pobūdžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konkretaus šių palūkanų dydžio atsakovas neginčija.

37Apibendrinat dar kartą pažymėtina, kad vien tik sutarties 6.10.1 punkte pavartota finansinio susitarimo užtikrinimo sąvoka, o sutarties 6.10.3 punkte numatyta kreditoriaus galimybė nedelsiant įkeistomis lėšomis padengti neįvykdytus kredito gavėjo įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo pripažinta aiškia šalių valios išraiška sudarytą susitarimą laikyti esant sudarytą pagal FUSĮ. Atsakovas, kaip sutartį rengusi šalis, turėjo pareigą aiškiai išreikšti ir sutartyje įtvirtinti nuostatą, jog finansinio susitarimo užtikrinimas reglamentuojamas pagal FUSĮ. Atsakovo veiksmai nurašant lėšas nuo ieškovo sąskaitos yra neteisėti. Šalių sudarytos sutarties turinys leidžia teigti apie šalių sutartyje įtvirtintą lėšų įkeitimo sandorį pagal CK ketvirtosios knygos XII skyrių, kuriam taikytinos ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvios nuostatos, kurios nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

38Teisėjų kolegija pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes dėl galimo ieškovo įsiskolinimo atsakovui vertino nevisai tinkamai, tačiau kitas bylos aplinkybes, turinčias esminę reikšmę bylai, nustatė teisingai bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo iš esmės pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), tačiau, tenkindamas ieškovo ieškinį, CPK 96 straipsnio pagrindu šių išlaidų iš atsakovo nepriteisė į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija, iš esmės nekeisdama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, realizuoja CPK 96 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi iš atsakovo į valstybės biudžetą papildomai priteistina 6 508 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).

41Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byla ginčo šalims prašant ir neprieštaraujant buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 96). Ginčo šalims buvo pranešta apie rašytinę bylos nagrinėjimo tvarką. Ieškovo RUAB „Volunta Parket“ atstovas atsiliepime į atsakovo AB banko „Snoras“ apeliacinį skundą prašė (b. l. 81-87) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė įrodymų apie tokių išlaidų dydį, todėl nėra pagrindo tenkinti tokį prašymą (CPK 98 str. 1 d., 302 str.).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės banko „Snoras“ 6 508 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas restruktūrizuojama UAB „Volunta Parket“ 5. Ieškovas nurodė, jog tarp jo ir atsakovo 6. Šiaulių apygardos teismas 7. Teismas nurodė, kad tarp šalių sudaryta Kredito sutartis Nr. 031-58631.... 8. Sprendime dėstoma, kad sutarties 6.10.2 punktas numato, jog įkeitimas... 9. Teismas pažymėjo, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo joks kreditorius... 10. Atsakovas AB bankas „Snoras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 11. 1. Teismo išvada, kad 12. 2. Pagrindas, leidžiantis atsakovui vienašališkai realizuoti finansinį... 13. 3. Teismo išvada, kad kredito sutarties šalys sutarties tekste nenurodė ir... 14. 4. Finansinio užtikrinimo susitarimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo,... 15. 5. Kredito sutarties 6.10.1 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad... 16. 6. Ieškovas turėjo galimybę išsiaiškinti, dėl kokių sąlygų susitaria... 17. 7. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad kredito sutartyje nebuvo susitarta... 18. Ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Volunta Parket“ atstovas atsiliepime į... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 21. Tarp ginčo šalių (AB banko „Snoras“ ir UAB „Volunta Parket“)... 22. Šiaulių apygardos teismo 23. Dėl ieškovo finansinių... 24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas 25. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB bankas „Snoras“ 26. Dėl sutarties aiškinimo ir atsakovo... 27. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad atsakovas šiuo atveju... 28. Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Aiškinant... 29. Aiškinant šalių sudarytos sutarties nuostatas pagrįstai atkreiptas dėmesys... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 31. FUSĮ reglamentuoja finansinio užtikrinimo susitarimus ir jų vykdymo... 32. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė... 33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 34. Atsakovas skunde nurodo, jog ieškovui, kaip verslo subjektui, keliami didesni... 35. 1 999 36. Atsakovo lėšų nurašymo metu iš... 37. Apibendrinat dar kartą pažymėtina, kad vien tik sutarties 6.10.1 punkte... 38. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas faktines... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir... 41. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byla ginčo šalims prašant ir... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 43. Šiaulių apygardos teismo