Byla eAS-506-575/2020
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. (P. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas P. M. (P. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 1V-460 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo dalies, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, galiojimą.

7Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas įsigaliojo 2020 m. gegužės 13 d., o 2020 m. gegužės 14 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) raštu pareiškėją įpareigojo grąžinti 2019 m. gruodžio 27 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą. Pareiškėjas prašyme teigė, kad neturi jokio kito galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento ar kito teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio dokumento, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP) 23 straipsnį yra neteisėtas. Pareiškėjas nurodė, kad yra nepilnametis, gyvena Lietuvoje su tėvais ir yra nuo jų priklausomas, lanko Lietuvoje ugdymo įstaigą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonę būtina taikyti atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas ir sprendimo įsiteisėjimas gali užtrukti ilgą laiką, dėl ko pareiškėjo teisės gali būti suvaržytos taip, jog nebus galima atkurti iki Įsakymo priėmimo buvusios padėties. Pareiškėjas tvirtino, jog neišnagrinėjus klausimo dėl Įsakymo teisėtumo, bus priverstas kreiptis dėl dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo, kurie neaišku, ar pareiškėjui bus būtini ir išduoti. Pareiškėjas vertino, jog tokie dokumentai nebūtų būtini, jeigu būtų sustabdytas Įsakymo dalies, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, galiojimas.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. 1D-3168 „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės“ pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Ministerija su pareiškėjo prašymu nesutiko.

9Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog jis neturi jokio kito galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento neatitinka tikrovės, nes 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjui yra išduotas ( - ) piliečio pasas Nr. ( - ), todėl pareiškėjas neliks be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Ministerija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašyme nenurodė, kokia neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala gali kilti dėl Įsakymo dalies vykdymo, o tai, kad pareiškėjas patirtų administracinę naštą gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, nėra sunkiai atitaisoma ar neatitaisoma žala.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo P. M. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

12Teismas nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo galimai patirta žala bus neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma. Teismas nustatė, kad neturi pagrindo abejoti Ministerijos pateiktais duomenimis, jog pareiškėjas turi jam išduotą ( - ) piliečio pasą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė, kokią neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą jis patirtų dėl Įsakymo vykdymo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad jos taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir būtinas. Teismas pareiškėjo teiginį, jog jis bus priverstas kreiptis dėl dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje išdavimo, vertino kaip deklaratyvų.

13Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pareiškėjo reikalavimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo dalies, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, galiojimą, netenkino.

14III.

15Pareiškėjas P. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171.

18Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra tik ketverių metų amžiaus, visapusiškai priklausomas nuo tėvų, kurie gyvena Lietuvoje. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturint kito teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio dokumento pagal ĮUTP 23 straipsnį tapo neteisėtu. Laikinai nesustabdžius Įsakymo dalies galiojimo, pareiškėjas turėtų išvykti iš šalies ir atitinkamai pareiškėjo tėvai, taip pat būtų priversti išvykti kartu su juo, ieškoti naujos gyvenamosios vietos šeimai ir naujų pragyvenimo šaltinių kitoje valstybėje.

192.

20Teismas neįvertino aplinkybės, jog nei pareiškėjas, nei jo tėvai nebuvo informuoti, kad vyksta tyrimas dėl pareiškėjo pilietybės panaikinimo, ir apie skundžiamą Įsakymą, kuris įsigaliojo 2020 m. gegužės 13 d., jie sužinojo tik 2020 m. gegužės 24 d., paštu gavę 2020 m. gegužės 14 d. Departamento raštą su Įsakymu. Pareiškėjo tėvai ne tik negalėjo išreikšti savo pozicijos tyrimo metu, bet ir niekaip negalėjo iš anksto numatyti tokios situacijos ir jai tinkamai pasiruošti. Gavę jau įsiteisėjusį Įsakymą, jie nieko nebegalėjo pakeisti, tik kreiptis į teismą dėl Įsakymo dalies panaikinimo. Tačiau tai nekeičia fakto, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje galiojant Įsakymui yra neteisėtas, o teisminis procesas gali užtrukti neapibrėžtai ilgai.

213.

22Pareiškėjas skundo teikimo dieną be Lietuvos Respublikos piliečio paso, kurį turi grąžinti, daugiau neturi jokio galiojančio dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, jog pareiškėjas turi ( - ) pasą, šiuo atveju nėra reikšminga, nes tai nėra dokumentas, suteikiantis teisę teisėtai būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Tam, kad pareiškėjas galėtų teisėtai būti Lietuvoje, gyventi čia su tėvais, lankyti ugdymo įstaigą, jis privalės kreiptis dėl dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje išdavimo.

234.

24Ministerijos prielaida, jog pareiškėjas galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvoje, nieko nereiškia, nes šiai dienai tokio leidimo pareiškėjas neturi ir neaišku, ar artimiausiu laiku jį gaus. Pagal ĮUTP 28 straipsnio 2 dalį prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

255.

26Dėl Įsakymo sukeltų pasekmių, pareiškėjas ir jo tėvai neabejotinai patirs daug nepatogumų ir piniginių išlaidų (turės su tėvais išvykti iš Lietuvos, jo tėvai – ieškoti naujos gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinių, naujos ugdymo įstaigos pareiškėjui, arba kreiptis dėl dokumento, suteikiančio teisę pareiškėjui gyventi Lietuvoje, išdavimo). Galimos ir papildomos išlaidos dėl to, jog galiojant Įsakymui pareiškėjo galimybės gauti valstybės teikiamas socialines paslaugas, teisė į mokslą, sveikatos priežiūrą yra ribotos. Pripažinus Įsakymo dalį neteisėta, pareiškėjas ir jo tėvai, siekdami žalos atlyginimo, bus priversti inicijuoti atskirą teisminį procesą įstatymų nustatyta tvarka. Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo, nei valstybė, nei jokie tretieji asmenys nepatirs jokių neigiamų pasekmių.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, nurodo, jog teismas pagrįstai ir teisėtai netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių. Departamentas atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

281.

29Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. ĮUTP 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjas gali prašyti leidimo nuolat gyventi neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos. Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 punktą pareiškėjas gali kreiptis dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo prašymo dėl leidimo gyventi nagrinėjimo laikotarpiui. Departamento vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai dėl prašymų nagrinėjimo termino yra hipotetinio pobūdžio ir niekaip nepagrįsti.

302.

31Pareiškėjo tėvas D. M. 2019 m. gruodžio 27 d. Departamentui pateikdamas pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (savo ir pareiškėjo vardu) pasirašytinai patvirtino, kad jam yra išaiškinta, kad gavus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, jis privalės grąžinti savo ir pareiškėjo pasą ir (ar) asmens tapatybės kortelę. Vadinasi pareiškėjo tėvas buvo informuotas apie minėto pranešimo pateikimo pasekmes. Pareiškėjas, nurodydamas argumentus, jog nebuvo išklausytas prieš atsakovui priimant ginčijamą Įsakymą, šių argumentų nepagrindžia aplinkybėmis, kuriomis remiantis turėtų būti konstatuota, kad dėl to, jog pareiškėjas nebuvo išklausyta, buvo priimtas neteisėtas įsakymas. Departamentas pažymi, kad teisės aktai nenumato apklausos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atveju.

323.

33Pareiškėjas savo teiginių, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jis ir jo tėvai patirs daug nepatogumų ir piniginių išlaidų, nepatvirtina jokiais įrodymais. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė konkrečių skaičiavimų, kaip pasireikš ir kokio dydžio bus nurodyta žala, nepateikė jokių jų nurodytą žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

37Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

38Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

39Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

40Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo dalies, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, galiojimą, motyvuoja tuo, kad neturi jokio kito galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento ar kito teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio dokumento, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikos yra neteisėtas, ko pasėkoje pareiškėjas kartu su tėvais turės išvykti ir tokiu būdu patirs daug nepatogumų. Pareiškėjo teigimu nei jis, nei jo tėvai nebuvo informuoti, kad vyksta tyrimas dėl pareiškėjo pilietybės panaikinimo, pareiškėjui gali tekti kreiptis dėl dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje išdavimo, o taip pat galimos ir papildomos piniginės išlaidos.

41Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog jo galimai patirta žala bus neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, pavyzdžiui, pagrįstais skaičiavimais apie tikėtinas finansines išlaidas ar informacija apie valstybės teikiamas socialines paslaugas. Kaip jau minėta šioje nutartyje, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus galbūt ateityje patiriamus nepatogumus, nelaikytinas proporcingu siekiamam tikslui. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė pagrindo taikyti jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai sustabdyti Įsakymo dalies, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, galiojimą.

42Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

43Pareiškėjas prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Pareiškėjo P. M. (P. M.) atskirąjį skundą atmesti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas P. M. (P. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas įsigaliojo 2020 m. gegužės 13 d., o... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir... 9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog jis neturi jokio kito... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi... 12. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo... 13. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pareiškėjo reikalavimo taikyti... 14. III.... 15. Pareiškėjas P. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1.... 18. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad... 19. 2.... 20. Teismas neįvertino aplinkybės, jog nei pareiškėjas, nei jo tėvai nebuvo... 21. 3.... 22. Pareiškėjas skundo teikimo dieną be Lietuvos Respublikos piliečio paso,... 23. 4.... 24. Ministerijos prielaida, jog pareiškėjas galėtų gauti leidimą gyventi... 25. 5.... 26. Dėl Įsakymo sukeltų pasekmių, pareiškėjas ir jo tėvai neabejotinai... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo... 28. 1.... 29. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš... 30. 2.... 31. Pareiškėjo tėvas D. M. 2019 m. gruodžio 27 d. Departamentui pateikdamas... 32. 3.... 33. Pareiškėjas savo teiginių, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio... 37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima,... 39. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo... 40. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y.... 41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo... 42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Pareiškėjas prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. Pareiškėjo P. M. (P. M.) atskirąjį skundą atmesti.... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį... 47. Nutartis neskundžiama....