Byla e2S-1774-803/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Prostinvest“, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl bankrutuojančiai įmonei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – piniginių lėšų arešto, pagrįstumo ir teisėtumo.

62. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius atsakovo lėšomis nugriauti pradėtą statyti statinį ( - ), kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. ( - ) ir sutvarkyti statybvietę; 2) teismo sprendime nurodyti, kad neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovė turi teisę nugriauti pradėtą statyti statinį ir sutvarkyti statybvietę pati, reikiamas lėšas išieškant iš atsakovo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

73. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Prostinvest“ priklausančias 546 618,44 Eur sumos pinigines lėšas, esančias pas BUAB „Prostinvest“, antstolį D. S. arba kitus trečiuosius asmenis. Pažymėjo, kad yra visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nurodė, jog teisminiai procesai kurių pagrindu pradėti ir vykdymo veiksmai, pagrindžia vengimo vykdyti priimtus teismų sprendimus, aplinkybę, o pasyvus atsakovo elgesys leidžia daryti neabejotiną prielaidą, jog atsakovas vengs vykdyti ir būsimą teismo sprendimą, dėl ko ieškovė turės pasinaudoti jam įstatyme numatyta ir ieškiniu prašoma suteikti teise nugriauti pradėtą statyti statinį, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Pažymėjo, jog prašomą areštuoti 546 618,44 Eur sumą pagrindžia pateikta statinio, esančio ( - ), griovimo darbų lokalinė sąmata Nr. 1, sudaryta atestuotos ypatingo statinio projekto dalies vadovės, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovės M. K. (UAB „KPRS“). Manė, kad atsakovo likvidavimo atveju ieškovei įvykdžius galimą ieškovei palankų teismo sprendimą jos patirtos neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos negalėtų būti išieškotos. Prašymą taip pat grindė viešo intereso egzistavimo aplinkybe, kadangi neteisėto pastato griovimą ir statybvietės sutvarkymą turės finansuoti Lietuvos valstybė mokesčių mokėtojų pinigais.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

96. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi taikė ieškovės prašomas 546 618,44 Eur sumos laikinąsias apsaugos priemones.

107. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

118. Įvertino aplinkybę, jog teismui priėmus galimą ieškovei palankų teismo sprendimą, statinio griovimo darbų vykdymui bus būtinos lėšos, kurios sudaro 546 618,44 Eur sumą, todėl laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo visišką įvykdymą. Mano, jog atsakovas galėtų būti likviduotas, todėl ieškinio patenkinimo atveju įvykdžiusios už atsakovą teismo sprendimą, ieškovės (Lietuvos valstybės) patirtos neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos negalėtų būti išieškotos.

129. Pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ir įvertinus viešojo intereso egzistavimą, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog neteisėto pastato griovimą ir statybvietės sutvarkymą turės finansuoti Lietuvos valstybė mokesčių mokėtojų pinigais.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

1410. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) BUAB „Prostinvest“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1510.1.

16laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su bankroto procesu ir prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) numatytoms imperatyvioms normoms, kadangi ieškovės ieškinys neteismingas Vilniaus apylinkės teismui, o jį turėtų nagrinėti bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Pažymi, jog administratoriaus disponuojamos atsakovo lėšos banko sąskaitose objektyviai negalėtų būti panaudojamos savavališkos statybos padarinių šalinimo finansavimui, kadangi jos yra skirtos atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais, o ĮBĮ nenumato kreditorių sąskaitoje esančių lėšų panaudojimo kitais tikslais nei numatyta IBĮ. Nurodo, jog iš atsakovo lėšos galėtų būti išieškomos tik bendrąja eile ieškovei stojant į kreditorių eilę. Be to, ieškovės reikalavimas prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, įtvirtinančiam imperatyvą, draudžiantį įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo;

1710.2.

18ieškovės reikalavimai nepagrįsti prima facie, kadangi sklype esančio statinio savavališkumas ir atitinkamai savavališkos statybos padariniai atsirado išskirtinai dėl valdžios institucijų kaltės. Be to, panaikinus statybos leidimą ir išregistravus atsakovo teises į sklypą, atsakovas negali būti laikomas statytoju Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo prasme, todėl negali būti keliamas reikalavimas užtikrinti statybvietės saugumą. Mano, jog ieškinyje netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas;

1910.3. teismas nepagrįstai konstatavo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kadangi visos pasekmės bei inter alia poreikis pašalinti savavališkos statybos padarinius yra teismo pripažintų kaltais asmenų (šiuo atveju Lietuvos Respublikos arba savivaldybės) arba sklypo savininkės (Lietuvos Respublikos) atsakomybė ir turi būti šalinamos jų lėšomis ir jėgomis, o ne atsakovo;

2010.4. laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja teisingumo, protingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principams, o jų taikymas lemia nepagrįstą administratoriaus veiklos trikdymą bei bedrovės kreditorių interesų pažeidimą.

2111. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindė grėsmės aplinkybę teismo sprendimo įvykdymui, o ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotiną prielaidą, jog atsakovas nebus suinteresuotas vykdyti teismo sprendimą. Pažymi, jog apeliantas nepagrįstai remiasi ieškinio neteismingumo aplinkybe, kadangi ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio ir juos nagrinėja apylinkių teismai. Mano, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pažeidžiami proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principai.

2212. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nustačius proceso įstatyme įtvirtintų dviejų sąlygų visetą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kadangi ankstesniais teismų sprendimais paneigtas statybą leidžiančio dokumento teisėtumas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-01 nutartimi Nr. 3K-3-192-219/2016 neperdavė valstybei neteisėtos statybos statinio. Mano, jog pasyvūs atsakovo veiksmai leidžia daryti neabejotiną prielaidą, jog priėmus galimą ieškovei palankų teismo sprendimą atsakovas vengs įvykdyti įsipareigojimus, o ieškovė turės neteisėtų statybos padarinių šalinimą atlikti Lietuvos valstybės mokesčių mokėtojų lėšomis, t. y. pagrindžia grėsmės sąlygą.

23Teismas

konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2513. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui (kreditoriui), prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui (skolininkui), prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti.

2614. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagrįstos abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ieškovės prašymą tenkino, areštuodamas 546 618,44 Eur sumos pinigines lėšas, esančias pas BUAB „Prostinvest“, antstolio D. S. depozitinėje sąskaitoje ir trečiuosius asmenis.

2715. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėja ieškinio nepagrįstumo aplinkybę, remdamasis valdžios institucijų kalte, netinkamai suformuluotu ieškinio pagrindu bei jo kaip statytojo statuso Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme nebuvimu.

2816. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti tapatinamas su pareikšto reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

2917. Konstatuotina, jog apelianto argumentai, kuriais jis remiasi įrodinėdamas ieškinio nepagrįstumą, pagal savo pobūdį yra argumentai, dėl kurių teismas pasisako nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, o tokie argumentai negali būti iš esmės vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis atsakovo argumentais teigti, jog ieškovės reikalavimas yra prima facie nepagrįstas, o dėl šios priežasties teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

3018. Nutarties 13 punkte minėta, jog antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – įvertinimas, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė, įrodinėdamas minėtos sąlygos pagrįstumą, rėmėsi atsakovo elgesiu vykdant jau priimtus sprendimus, atsakovo likvidavimo aplinkybe bei būtinybe apginti viešąjį interesą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog konstatuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę apylinkės teismas ir rėmėsi tokiais ieškovės argumentais.

3119. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo konstatuota aplinkybe, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.

3220. Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovo veiksmai, kuriuos nurodė ieškovė vykdant kitus teismo sprendimus, nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės galimam ieškovei palankiam teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju aktuali grėsmės aplinkybė pagal nagrinėjamoje byloje esančias faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, o vykdymo proceso aplinkybės pagal priimtus teismų procesinius sprendimus nėra nagrinėjamo procesinio klausimo dalykas.

3322. Vertintina, jog nurodyta atsakovo likvidavimo aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog bankroto procesas tęsiasi, o tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, ieškovė finansinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje galėtų reikšti iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 26 straipsnis).

3421. Pažymėtina, jog atsakovas yra bankrutavusi įmonė, todėl atsakovo specifinis statusas nulemia ir atsakovo turimo turto naudojimą ĮBĮ nustatyta tvarka. Atsakovo lėšos net ir ieškinio patenkinimo atveju negalėtų būti tiesiogiai panaudojamos savavališkos statybos padarinių pašalinimui, kadangi ieškovė su atitinkamos sumos finansiniu reikalavimu turėtų būti įrašyta į bankrutavusios įmonės kreditorių eilę ir jos finansinis reikalavimas patenkintas ĮBĮ nustatyta tvarka. Taigi bankroto procedūros specifiškumas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus pasiekiamas tikslas - garantuotas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo realus ir tinkamas įvykdymas.

3522. Nesudaro pagrindo vertinti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžia ir viešasis interesas. Pažymėtina, jog bankroto procedūroje taip pat egzistuoja viešasis interesas, o bankroto proceso paskirtis ir tikslas – kuo operatyviau išspręsti kreditorių reikalavimų patenkinimo / nepatenkinimo (nurašymo) klausimą, tuo pačiu likviduojant bankrutavusios įmonės skolų naštą ir taip užtikrinant skolininko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, o taip pat užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009, etc.). Vertintina, jog nagrinėjamu atveju ginant vieną viešąjį interesą (savavališkos statybos padarinių pašalinimą) negali būti paneigiamas bankroto proceso procedūroje egzistuojantis viešasis interesas.

3623. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o nesant vienai iš proceso įstatyme įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3724. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

3825.Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis panaikinama, klausimą išsprendžiant iš esmės – netenkinant ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

39Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

40apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ atskirąjį skundą patenkinti.

41Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria areštuotos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“, juridinio asmens kodas 122223284, 546 618,44 Eur sumos piniginės lėšos ir ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

42Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl bankrutuojančiai... 6. 2. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. 3. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi taikė... 10. 7. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti... 11. 8. Įvertino aplinkybę, jog teismui priėmus galimą ieškovei palankų teismo... 12. 9. Pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ir įvertinus... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 14. 10. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) BUAB „Prostinvest“ prašo... 15. 10.1.... 16. laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su bankroto procesu ir... 17. 10.2.... 18. ieškovės reikalavimai nepagrįsti prima facie, kadangi sklype esančio... 19. 10.3. teismas nepagrįstai konstatavo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę,... 20. 10.4. laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja teisingumo, protingumo,... 21. 11. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 22. 12. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus... 23. Teismas... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. 13. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai... 26. 14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagrįstos abi sąlygos... 27. 15. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėja... 28. 16. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas taikant... 29. 17. Konstatuotina, jog apelianto argumentai, kuriais jis remiasi įrodinėdamas... 30. 18. Nutarties 13 punkte minėta, jog antroji laikinųjų apsaugos priemonių... 31. 19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo konstatuota... 32. 20. Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovo veiksmai, kuriuos nurodė ieškovė... 33. 22. Vertintina, jog nurodyta atsakovo likvidavimo aplinkybė taip pat nesudaro... 34. 21. Pažymėtina, jog atsakovas yra bankrutavusi įmonė, todėl atsakovo... 35. 22. Nesudaro pagrindo vertinti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 36. 23. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas... 37. 24. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas... 38. 25.Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas... 39. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 40. apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“... 41. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį,... 42. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....