Byla 2KT-18/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėse bylose Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013 ir Nr. 2-186-488/2013, iškeltose pagal G. K. pareikštus ieškinius atsakovui Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013, Nr. 2-186-488/2013, dėl kurių perdavimo kitam apylinkės teismui 2013 m. vasario 21 d. nutartimi į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė.

32013 m. vasario 21 d. nutartyje nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. 2-55-812/2013 ieškovas G. K. prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie LR VRM 105 999 Lt neturtinės žalos ir 50 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą sieja su neteisėtais Panevėžio apskrities VPK ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Panevėžio apygardos prokuroro bei Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos R. B. veiksmais priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 150 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnio 2 dalyje, įpareigojant G. K. prievarta konvojuoti į teismo posėdžius, teismui neužtikrinus neviešai nagrinėjamos bylos duomenų apsaugos, dėl ko bylos duomenys buvo skelbiami viešai per visuomenės informavimo priemones. Civilinėje byloje Nr. 2-813-452/2013 ieškovas G. K. prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 30 000 Lt neturtinės žalos, kuri atsirado dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Panevėžio apygardos administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Utenos rajono apylinkės teismo neteisėtų sprendimų ir nutarčių. Civilinėje byloje Nr. 2-186-488/2013, ieškovas G. K. prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, policijos departamento prie LR VRM, Panevėžio VPK 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartyje nurodoma, kad šiose civilinėse bylose ieškovas pareiškė prašymą perduoti nagrinėti civilines bylas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurį motyvavo tuo, jog ieškovas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, ieškovui padaryta žala kildinama iš Panevėžio miesto apylinkės teismo neteisėtų veiksmų, o nagrinėjanti bylą teisėja dirba tame pačiame Panevėžio miesto apylinkės teisme. Be to, dėl ieškovo nuolatinio konvojavimo į Panevėžio miestą jis yra laikomas Panevėžio apskrities VPK areštinėje, dėl ko negali atlikti laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataisos namuose bei naudotis laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui priklausančiomis teisėmis į ilgalaikius pasimatymus, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, būti lauke ir pan. Ieškovas nesinaudoja atstovo pagalba, pageidauja dalyvauti teismo posėdžiuose, o dėl nuolatinio ieškovo konvojavimo į Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdį valstybės lėšos naudojamos ir neekonomiškai ir neracionaliai.

5Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė dėl ieškovo išsakytų teiginių apie šališką teismo procesą ir prašymo perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, padarė išvadą, kad yra reiškiamas nepasitikėjimas ir nušalinimas ne tik Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjoms D. L., I. B., V. S., nagrinėjančioms civilines bylas, bet ir visam Panevėžio miesto apylinkės teismui. Šiose civilinėse bylose prašoma priteisti neturtinę žalą atsiradusią taip pat ir dėl neteisėtų Panevėžio apygardos teismo sprendimų ir nutarčių. Išnagrinėjus bylas Panevėžio miesto apylinkės teisme, apeliaciniai skundai būtų teikiami Panevėžio apygardos teismui. Esant šioms aplinkybėms ir siekiant, kad proceso dalyviams nebūtų sudaromos sąlygos kilti abejonėms dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, bei vadovaujantis CPK 34 straipsnio 3 dalimi, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė nutarė kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl bylų perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

6Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2013 m. vasario 21 d. nutartyje pažymėjo, kad ieškovas G. K. Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1662-629/2013 yra pareiškęs ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto apylinkės teismui (LITEKO duomenimis, trečiuoju asmeniu šioje byloje įtrauktas ir Panevėžio apygardos teismas) dėl to, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme, teismo posėdžių salėse jis negalėjo sėdėti prie stalo kaip kiti proceso dalyviai (prokurorai, advokatai) ir patyrė neturtinę žalą. Teisėjas iš proceso Panevėžio miesto apylinkės teismo nepašalino, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės nuomone, bet kuriuo atveju proceso dalyviams gali kilti abejonių dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumo.

7Pareiškimas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (teisėjų) nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje atmestinas.

8Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimą, taip pat apylinkės teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui klausimą, išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

9Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

10Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

11Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

12Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Šios CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas ir reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Tokiais atvejais teismai ir teisėjai negali būti traukiami ir trečiaisiais asmenimis, todėl, jei teismai ar teisėjai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, bylą nagrinėjantis teismas turi imtis atitinkamų veiksmų, kad teismai ir teisėjai tokiose bylose apskritai neturėtų byloje dalyvaujančio asmens statuso.

13Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad nėra pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjančio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškinį, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas. Siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti teismo (teisėjo) objektyvumu, bylą nagrinėjantis teisėjas, neatsižvelgiant į tai, ar jis įtrauktas, ar neįtrauktas į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tais atvejais, kai byloje prašoma atlyginti žalą, padarytą šio teisėjo veiksmais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-159/2012).

14Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė dėl ieškovo išsakytų teiginių apie šališką teismo procesą ir prašymo perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, padarė išvadą, kad yra reiškiamas nepasitikėjimas ir nušalinimas ne tik Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjoms D. L., I. B., V. S., nagrinėjančioms šias civilines bylas, bet ir visam Panevėžio miesto apylinkės teismui. Susipažinus su bylų medžiaga matyti, kad civilinėse bylose Nr. 2-55-812/2013 ir Nr. 2-813-452/2013 ieškovas G. K. pareiškė nušalinimus teismo posėdžių sekretorėms, kurie buvo atmesti atitinkamai 2013 m. vasario 13 d. ir 2013 m. vasario 12 d. nutartimis. Civilinėje byloje Nr. 2-55-812/2013 ieškovas G. K. reiškė pastabas teismo posėdžio protokolui motyvuodamas tuo, kad teisėjos žodžių ir klausimų bei ieškovo klausimų neįrašymas į protokolą pažodžiui atima ieškovo teisę ateityje kelti klausimą dėl teismo šališkumo. Civilinėje byloje Nr. 2-813-452/2013 ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad kitame posėdyje pareikš teisėjai nušalinimą. Tačiau tiesiogiai visam Panevėžio miesto apylinkės teismui nušalinimas civilinėse bylose Nr. 2-55-812/2013 ir Nr. 2-813-452/2013 pareikštas nebuvo. Civilinėje byloje Nr. 2-186-488/2013 ieškovas prašė perduoti šią civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismas, ieškovo nuomone, negalės nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos, nes šis teismas nagrinėja bylą pagal G. K. ieškinį dėl žalos, kildinamos iš Panevėžio miesto apylinkės teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (b. l. 125). Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei nurodžius, kad pritaria, jog byla būtų perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl ekonomiškumo ir racionalumo, ieškovas atsisakė savo prašymo ir prašė bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar trys civilinės bylos, Panevėžio apygardos administraciniame teisme – dar penkios bylos, o Šiaulių apygardos administraciniame teisme – dar septynios bylos, todėl vienos bylos perdavimas esmės nepakeis. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2013 m. vasario 21 d. nutartimi padariusi išvadą, kad nušalinimas pareikštas visam Panevėžio miesto apylinkės teismui, prašė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko spręsti klausimą dėl minėtų civilinių bylų Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013, Nr. 2-186-488/2013 perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje ir dėl to, kad veiksmai, kuriais padarytos žalos atlyginimo prašo ieškovas, padaryti Panevėžio miesto apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme.

15Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, aplinkybė, kad pagal ieškovo G. K. ieškinius dėl žalos atlyginimo iškeltose bylose, nagrinėjamose Panevėžio miesto apylinkės teisme (bylos Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013) ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. I-1662-629/2013), prašoma žalos atlyginimo už Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, negali būti laikoma pagrindu abejoti visų Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų (teisėjų) nešališkumu ir perduoti civilines bylas Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013, Nr. 2-186-488/2013 iš Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Juo labiau, kad civilinėje byloje Nr. 2-186-488/2013 prašoma atlyginti žalą, kilusią dėl kitų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir (ar) sprendimų, o apie žalą, kilusią dėl Panevėžio apygardos teismo bei Panevėžio miesto apylinkės teismo veiksmų, nekalbama. Be to, kaip minėta, kitose bylose, jeigu tokių yra Panevėžio miesto apylinkės teisme ar kituose teismuose, atsakovais ar trečiaisiais asmenimis patraukti teismai ir teisėjai bylą nagrinėjančio teismo nutartimi iš proceso turi būti pašalinti.

16Esant tokiai situacijai konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nešališkumo nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013, Nr. 2-186-488/2013, todėl nėra pagrindo perduoti šias bylas iš Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

17Pažymėtina, kad esant pareikštam Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų nu(si)šalinimui, klausimą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui kompetentingas spręsti Panevėžio apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.). Tuo tarpu pripažinus, kad kitame teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (išskyrus išimtinio teismingumo atvejus), bylą kitam teismui nutartimi perduoda teismas, kuris nagrinėja bylą (CPK 34 str. 2 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

19Netenkinti Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymo perduoti civilines bylas Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013, Nr. 2-186-488/2013 nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras... 2. Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Panevėžio miesto apylinkės teisme... 3. 2013 m. vasario 21 d. nutartyje nurodoma, kad civilinėje byloje Nr.... 4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartyje nurodoma,... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė dėl ieškovo išsakytų... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2013 m. vasario 21 d.... 7. Pareiškimas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (teisėjų) nušalinimo... 8. Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui,... 9. Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į... 10. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į... 11. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet,... 12. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl... 13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad nėra... 14. Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė dėl... 15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, aplinkybė, kad pagal... 16. Esant tokiai situacijai konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų... 17. Pažymėtina, kad esant pareikštam Panevėžio miesto apylinkės teismo... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja dalimi... 19. Netenkinti Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymo perduoti civilines...