Byla 2A-1848-590/2014
Dėl netesybų priteisimo ir prievolės įvykdymo natūra, tretieji asmenys UAB „Architectura humana“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

2teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. J. ir S. J. bei atsakovo M. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. J. ir S. J. ieškinį atsakovui M. A. dėl netesybų priteisimo ir prievolės įvykdymo natūra, tretieji asmenys UAB „Architectura humana“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovai D. J. ir S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo M. A. 35 000 Lt netesybų, 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo 2013-02-19 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2013-04-08), t. y. 230,13 Lt, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovą M. A. įvykdyti prievolę natūra, t. y. savo lėšomis ir jėgomis ne vėliau kaip iki 2013-10-01 pakeisti įsigytų dviejų žemės sklypų (unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) dalių, kurių bendras plotas 7,13 arų, paskirtį iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), atidalijant juos iš bendros dalinės nuosavybės, ir suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu, nustatant, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra iki 2013-10-01, atsakovui skiriama 100 Lt bauda už kiekvieną praleistą dieną, baudą išieškant ieškovų naudai. Nurodė, kad 2011-02-07 S. J. ir atsakovas M. A. pasirašė preliminariąją žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Šalių buvo sutarta, kad žemės sklypo dalis bus įsigyjama už 71 000 Lt. 2011-03-07 tarp D. J. ir S. J. bei atsakovo M. A. buvo pasirašytos 2 žemės sklypų dalių pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias ieškovai iš atsakovo įsigijo 2 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, t. y. 5,29 arų žemės sklypo dalį, patenkančią į 2,1530 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 1,84 arų žemės sklypo dalį, patenkančią į 8,2900 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Pagal sutarčių 5.7 ir 5.13 punktus atsakovas, be kita ko, įsipareigojo ir užtikrino, kad iki 2013-01-01 bus patvirtintas žemės sklypų dalių detalusis planas ir paskirtis bus pakeista iš „žemės ūkio“ į „kita“; savo lėšomis padengti šio detaliojo plano išlaidas; savo lėšomis suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu iš nupirktų atskirų 2 žemės sklypų dalių; gauti visus reikalingus sutikimus ir leidimus žemės sklypų dalių sujungimui. Pagal sutarčių 5.10 punktus, jeigu iki 2013-01-01 nebus patvirtintas nurodytų žemės sklypų dalių detalusis planas ir nebus pakeista žemės sklypų dalių paskirtis iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti pirkėjams 71 000 Lt kompensaciją pagal kiekvieną iš sutarčių, iš viso 142 000 Lt; pardavėjas kompensaciją įsipareigojo sumokėti per 14 kalendorinių dienų po pirkėjų raštiško prašymo. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Rašytiniu prašymu buvo kreiptasi į atsakovą. Atsakovas be pagrindo atsisakė mokėti netesybas ar derėtis dėl netesybų dydžio ir sumokėjimo tvarkos. Pažymėjo, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis laiku ir tinkamai neįvykdė sutarčių 5.7, 5.10 ir 5.13 punktuose prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovo kaltė preziumuojama. Atsakovas, veikdamas kaip profesionalas ir prisiimdamas atitinkamus įsipareigojimus, privalėjo įvertinti galimą riziką, savo galimybes įvykdyti sutartį tinkamai ir laiku, tačiau jis aplaidžiai ir nerūpestingai to nepadarė, todėl jis yra kaltas dėl sutarčių neįvykdymo. Nurodė, kad sutartimis susitarta iš viso dėl 142 000 Lt netesybų (pasiūlytų paties atsakovo), tačiau ieškovai iš atsakovo prašo priteisti tik 35 000 Lt (24,6 procentus) netesybų. Iš atsakovo įsigiję žemės sklypą ir jam laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovai iš esmės prarado galimybę įsigyti kitą žemės sklypą, kuriame būtų galėję nedelsiant statyti namą. Pamačius, kad per atsakovo žadėtą terminą paskirtis nebus pakeista bei reikės dar ilgai laukti, ieškovai, siekdami pagerinti gyvenimo sąlygas, 2011-09-20 sudarė 4 kambarių buto, esančio Įsruties g. 20-49, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį. Butas buvo įsigytas už 270 000 Lt: 27 000 Lt pardavėjui buvo sumokėti savais pinigais, o likusi dalis padengta paimant iš banko būsto kreditą. Buto rinkos vertė šiai dienai yra 242 000 Lt, t. y. jo kaina 28 000 Lt mažesnė, nei jo įsigijimo metu. Tai nuostolis, kuris iš esmės susijęs su atsakovo teisės pažeidimu. Nuostoliai pasireiškia ir tuo, kad atsakovui pažeidus prievolę, iš esmės dėl atsakovo kaltės ieškovai iššaldė 27 000 Lt, kuriuos 2011-09-20 sumokėjo buto pardavėjams, nes jų negali atsiimti pardavę butą, o tuo pačiu panaudoti pagal paskirtį, gauti palūkanas ir pan. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nėra įvykdęs sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, todėl jis įpareigotinas įvykdyti prievolę natūra. Jeigu atsakovas neįvykdys teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra, iki 2013-10-01, jam skirtina 100 Lt bauda už kiekvieną praleistą dieną, baudą išieškant ieškovų naudai.

6Atsakovas M. A. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad detalieji planai buvo pradėti rengti dar 2007-04-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-850 pagrindu (Įsakymas Nr. 1). Įsakymu buvo patvirtinta planavimo užduotis ir planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti. Kadangi planavimo užduotis su sąlygomis gali būti tvirtinami tik trejiems metams, detaliojo planavimo rengimo darbams ir derinimams užsitęsus, 2010-04-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-1214 (Įsakymas Nr. 2) tikslu užbaigti pradėtą planavimo procesą. Atsakovui sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo gautos planavimo sąlygos, informuota visuomenė ir rengiami dokumentai derinimui su Nuolatine statybos komisija. Po sutarčių pasirašymo darbai buvo tęsiami. Detalusis planas 2011-11-30, 2011-12-01, 2011-12-28 šalinant derinimo pastabas buvo teikiamas Nuolatinei statybos komisijai derinti. Gautos pastabos buvo ištaisytos ir planas 2012-02-22 pakartotinai pateiktas derinti Nuolatinėje statybos komisijoje. Detaliojo planavimo sprendiniams pritarta su sąlyga, kad bus pakeistas administracijos direktoriaus įsakymas, kuriame būtų pakoreguotos planuojamos teritorijos ribos. Planuojamos teritorijos ribos administracijos direktoriaus buvo pakoreguotos tik 2012-10-29 įsakymu (Įsakymas Nr. 3). Savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas Įsakymus Nr. l ir Nr. 2, Miesto plėtros departamentui pavedė organizuoti 53 ha ploto teritorijos detaliojo plano rengimą, o priėmus Įsakymą Nr. 3 pavesta organizuoti tik 36 ha ploto teritorijos planavimą. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas pirmuosius įsakymus, klaidingai nurodė planuojamos teritorijos plotą, taip į planavimo procesą įtraukdamas žemės plotus, kurių savininkai neketino detaliai planuoti savų žemės sklypų ar keisti jų naudojimo paskirties. Klaidai ištaisyti, savivaldybė Įsakyme Nr. 3 jau tinkamai patvirtino detaliajame planavime dalyvaujančių asmenų žemės plotų teritoriją, tačiau dėl tokio savivaldybės sprendimo visas iki tol atliktas detalusis planavimas turėjo būti atliktas iš naujo. Atsakovas objektyviai negalėjo numatyti savivaldybės klaidos dėl planuojamos teritorijos ploto, kadangi detalųjį planavimą organizavo ne atsakovas, o savivaldybė. Atsakovui tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal sutartis nebeliko objektyvios galimybės, nes ilgai trunkantį planavimo procesą atlikti per kelis mėnesius objektyviai neįmanoma. Pažymėjo, jog ieškovai neteisingai aiškina žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 5.7, 5.10 punktų sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad žemės sklypo paskirties pakeitimas nėra vien nuo šalių valios priklausanti aplinkybė. Atsakovas atliko visus nuo jo valios priklausančius veiksmus. Atsakovas negarantavo dėl detaliųjų planų parengimo datos, o tik įsipareigojo dėti maksimalias pastangas dėl planų parengimo nustatytai dienai. Net jei sutartimis ir būtų nustatyta tokia pareiga atsakovui, ši būtu negaliojanti ir niekinė, kadangi prievolės dalyku negali būti neįmanoma. Ieškovai nepagrįstai nurodo žemės sklypų vertę po 71 000 Lt. Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarčių, žemės sklypų kaina buvo 35 000 Lt ir 5 000 Lt. Ieškovų reikalaujamos netesybos akivaizdžiai prasilenkia su protingumu, kadangi sudaro net 87 proc. įsigyto turto vertės. Netesybų dydis yra neprotingas, nesąžiningas ir neproporcingai apribojantis atsakovo teises bei teisėtus interesus.

7Ieškovai 2013-10-18 prašymu patikslino antrąjį ieškinio reikalavimą, prašydami įpareigoti atsakovą M. A. įvykdyti prievolę natūra, t. y. savo lėšomis ir jėgomis ne vėliau kaip iki 2015-01-01 pakeisti įsigytų dviejų žemės sklypų (unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) dalių, kurių bendras plotas 7,13 arų, paskirtį iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), atidalijant juos iš bendros dalinės nuosavybės, ir suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu, nustatant, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra, iki 2015-01-01, atsakovui skiriama 400 Lt bauda už kiekvieną praleistą dieną, baudą išieškant ieškovų naudai.

8Atsakovas M. A. atsiliepime į patikslintą reikalavimą prašė ieškovų 2013-10-18 prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atmesti; teismui nusprendus prašymą dėl dalyko pakeitimo tenkinti, ieškovų patikslintą ieškinį atsakovui atmesti visa apimtimi.

9Trečiasis asmuo UAB „Architectura humana“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai netinkamai vertina atsakovo vaidmenį detaliojo plano rengimo procese, neįvertina šio proceso specifikos, todėl prieina nepagrįstos išvados dėl atsakovo neteisėto neveikimo. Žemės sklypų planavimo darbai buvo atliekami vadovaujantis 2007-07-03 Trišale tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartimi Nr. A70-45(07/014). Ji įtvirtino kiekvieno planavimo dalyvio vaidmenis, projektavimo organizatoriumi numatant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą (organizatorius), žemės sklypų savininkams esant mokėtojams, mokantiems už planavimo darbus (mokėtojai), o rengėju paskiriant trečiąjį asmenį. Atsakovas planavimo procese tebuvo vienas iš mokėtojų ir kitų papildomų teisių ar pareigų, kaip ir kiti mokėtojai, jis neturėjo. Atsakovo atsakomybės klausimas galėtų būti keliamas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovas nevykdė Trišale sutartimi nustatytų įsipareigojimų bei šis nevykdymas būtų lėmęs projekto atmetimą. Projekto eiga daugeliu atvejų užsitęsė detaliojo plano derinimo procedūrų metu. Galutinėje planavimo stadijoje, t. y. pateikus projektą derinti Nuolatinėje statybos komisijoje, buvo pateikta pastaba, kad 53 ha teritorija negali būti planuojama ir turi būti mažinamas planuojamos teritorijos plotas. Nors pastaba dėl planuojamos teritorijos ploto neatitikimo pateikta dar 2012 m. vasario mėnesį, naujas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas tik 2012-10-29. Parengti projektą 2013-01-01 tapo objektyviai neįmanoma. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo veikė vadovaudamiesi Trišale sutartimi, įsipareigojimus, prisiimtus Trišale sutartimi, vykdė tinkamai, planavimo eiga nebuvo vilkinama, todėl nėra pagrindo konstatuoti nei atsakovo, nei trečiojo asmens veiksmų neteisėtumo.

10Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus bei teisės aktų nuostatas. Nurodė, kad atsakovas netinkamai ir klaidingai interpretuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus. 2007-07-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracija (atstovaujama Miesto plėtros departamento direktoriaus), - organizatorius, grupė privačių asmenų bei įmonių (suinteresuotų detaliojo plano parengimu, - iniciatorių), - mokėtojai ir UAB „Architectura humana“, - rengėjas, susitarė ir sudarė Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį Nr. A70-45, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip planavimo organizatorius, įsipareigojo teikti rengėjui ir mokėtojui konsultacijas ir turimą informaciją, susijusias su rengiamu projektu, o rengėjo parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir/ar Vilniaus miesto tarybai tvirtinti (4.5 ir 4.6 p.). Rengėjas UAB „Architectura humana“ įsipareigojo, vadovaudamasi planavimo užduotimi bei nustatytomis detaliųjų planų rengimo normomis ir taisyklėmis, kokybiškai parengti apie 53 ha teritorijos tarp Smalinės, Geležių ir Varnės gatvių, Vilniuje detaliojo plano projektą, organizuoti teritorijos planavimo viešumą užtikrinančių priemonių, įgyvendinimą, informuoti organizatorių apie planavimo eigą ir parengtus detaliojo plano sprendinius svarstymui su visuomene ir kt. Sutarties 6.4 punkte buvo įtvirtinta, kad organizatorius neatsako už pasekmes, atsiradusias nepatvirtinus projekto ne dėl organizatoriaus kaltės. Pasirašydami Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį, tiek teritorijos tarp Smalinės, Geležių ir Varnės gatvių detaliojo plano iniciatoriai, tiek rengėjas UAB „Architectura humana“ žinojo apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-16 įsakymą Nr. 30-850 bei juo numatomos planuoti teritorijos ribas ir plotą, kokie sklypai patenka į tą teritoriją. 2008-12-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas detaliojo plano rengėjo UAB „Architectura humana“ raštas Nr. A50-23865 (2008-12-01 Nr. 48A) „Dėl sutarties nutraukimo“ su prašymu nutraukti 2007-07-03 trišalę sutartį Nr. A70-45, sudarytą su viena iš įmonių UAB „Baltic Real Estate Vilnius“, kaip įmone, kuri nevykdo pagrindinių sutartyje numatytų įsipareigojimų. Minėtam asmeniui atsisakius dalyvauti detaliojo plano rengimo procese ir detaliai planuoti savo žemės sklypą, jau 2008 m. planavimo rengėjas turėjo žinoti, kad ne visi planuojamos teritorijos valdytojai/naudotojai sutinka dalyvauti detaliojo plano rengimo procese, todėl apie 53 ha teritorijos tarp Smalinės, Geležių ir Varnės gatvių, Vilniuje detaliojo plano projektas negalės būti kokybiškai parengtas. Tiek planavimo sąlygos, tiek planavimo užduotis detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo patvirtinti ir išduoti planuojamai apie 53 ha ploto teritorijai. Jau tada turėjo būti aišku, kad parengtas mažesnės teritorijos detalusis planas neatitiks išduotų planavimo sąlygų, planavimo užduoties ir jų reikalavimų, o rengiant visos teritorijos planavimo dokumentą, jis nebus suderintas su visais planuojamų sklypų valdytojais ir naudotojais. Vadovaujantis tuo, kad UAB „Architectura humana“, kaip rengėjas pagal 2007-07-03 Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį Nr. A70-45, bei kaip profesionalas, turintis teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus, turėjo žinoti ir nesitikėti, kad detalusis planas, neatitinkantis išduotų planavimo sąlygų ir kitų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų negalės būti patvirtintas. 2012-10-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė naują įsakymą Nr. 30-2120 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos tarp Smalinės, Zujūnų ir Varnės gatvių detaliojo plano rengimą“, kuriuo Miesto plėtros departamentui pavedė organizuoti apie 36 ha teritorijos tarp Smalinės, Zujūnų ir Varnės gatvių detaliojo plano rengimą. 2012-12-13 patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-356-(2.15.1.21-MP2). 2013-06-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracija (atstovaujama Miesto plėtros departamento direktoriaus), - organizatorius, grupė privačių asmenų bei įmonių (suinteresuotų detaliojo plano parengimu, - iniciatorių), - mokėtojai ir UAB „Architectura humana“, - rengėjas susitarė ir sudarė Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį Nr. A70-27(3.1.36-MP). Nurodė, kad tiek detaliojo plano rengėjui, tiek iniciatoriams (mokėtojams) atliekami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai buvo žinomi, jiems buvo pritarta ir nebuvo ginčyti kaip neatitinkantys teisės aktų ir jų reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko teisės aktams prieštaraujančių veiksmų bei nepriėmė neteisėtų sprendimų (įsakymų), o pats ginčo teritorijos detalusis planas negalėjo būti teikiamas tvirtinti dėl pagrįstų ir teisės aktais reglamentuojamų priežasčių.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo M. A. ieškovų D. J. ir S. J. naudai 15 000 Lt netesybas, 98,63 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 098,63 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 284,40 Lt bylinėjimosi išlaidų; įpareigojo atsakovą M. A. įvykdyti prievolę natūra, t. y. savo lėšomis ir jėgomis ne vėliau kaip iki 2015-08-23 pakeisti įsigytų dviejų žemės sklypų (unikalus Nr. 4400-0409-4000 ir Nr. 0101-0167-0437) dalių, kurių bendras plotas 7,13 arų, paskirtį iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), atidalijant juos iš bendros dalinės nuosavybės, ir suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu, nustatant, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra, iki 2015-08-23, atsakovui skiriama 60 Lt bauda už kiekvieną praleistą dieną, baudą išieškant ieškovų naudai; likusių reikalavimų netenkino; teismas taip pat skyrė atsakovui M. A. 150 Lt baudą už priesaikos sulaužymą. Teismas sutiko su ieškovų teiginiais, kad sutartyse numatyta kompensacija (kiekvienoje sutartyje po 71 000 Lt) laikytina netesybomis. Teismas, įvertinęs sutarčių sąlygų nuostatas, proceso dalyvių paaiškinimus, padarė išvadą, kad pirkimo-pardavimo sutarčių šalys susitarė dėl netesybų už sutartyse nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą sutartyse nustatytu terminu. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos spręsti klausimą dėl netesybų priteisimo. Atsakovo M. A. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis laiku ir tinkamai neįvykdė sutarčių 5.7 ir 5.13 punktuose numatytų įsipareigojimų (CK 6.246 str.). Teismas nesutiko su atsakovo aiškinimu, kad buvo susitarta tik dėti maksimalias pastangas patvirtinti detalųjį planą, o ne pasiekti tam tikrą rezultatą, nes toks aiškinimas neatitinka prisiimtų įsipareigojimų pagal sutarčių nuostatas esmės. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovui, kaip apdairiam ir rūpestingam žemės sklypų pardavėjui 2011-03-07 sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, iš tikrųjų turėjo būti žinomos aplinkybės, jog jo sutartimi prisiimti įsipareigojimai negalės būti įvykdyti iki 2013-01-01. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas taip pat nesutiko ir su ieškovų teiginiais, kad žemės sklypai buvo įsigyti už 71 000 Lt. Įvertinęs sutarčių nuostatas, teismas nustatė, kad vienos sutarties kaina – 35 000 Lt, o kitos – 5 000 Lt, todėl sutarčių kaina laikytina 40 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutarčių šalys buvo susitariusios dėl netesybų, taip pat į sutarčių kainą bei ieškovų pasirinktą gynybos būdą, t. y. siekį pasilikti žemės sklypus, sprendė, jog yra pagrindas ieškovų reikalavimą dėl netesybų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovams iš atsakovo 15 000 Lt netesybų. Šią sumą teismas siejo su ieškovų nurodytu statybų darbų ir medžiagų kainų augimu bei ieškovų tikėtinais nuostoliais dėl pinigų perdavimo atsakovui už žemės sklypus ir negalėjimu realizuoti teisių dėl namo statybos, atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas priteisti 35 000 Lt netesybų prieštarautų prievolių įvykdymo skatinamajai funkcijai ir siekiamiems tikslams. Teismas, įvertinęs terminus, kurie atsakovui nustatyti įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus (1 metai 9 mėnesiai 24 dienos), terminą įvykdyti prievolei natūra skaičiavo nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-10-30 sprendimo Nr. 1-1533, kuriuo pritarta apie 36 ha teritorijos tarp Smalinės, Zujūnų ir Varnės gatvių detaliojo plano konceptualiajai daliai, ir įpareigojo atsakovą M. A. savo lėšomis ir jėgomis ne vėliau kaip iki 2015-08-23 pakeisti įsigytų dviejų žemės sklypų paskirtį iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), atidalijant juos iš bendros dalinės nuosavybės, ir suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu. Teismas, atsižvelgdamas į įstatyminį reguliavimą, jog baudos dydį nustato teismas, nustatė 60 Lt baudą už kiekvieną dieną atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra, kuri skaičiuojama nuo 2015-08-24.

12Apeliaciniu skundu ieškovai D. J. ir S. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-22 sprendimą iš dalies, t. y. priteisti ieškovams D. J. ir S. J. iš atsakovo M. A. 35 000 Lt netesybų, atitinkamai pakoreguojant sprendimą dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; sprendime nurodyti, kad laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendinio įvykdymo; taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovų tikėtini nuostoliai yra žymiai didesni negu prašomos priteisti netesybos (35 000 Lt). Teismas, sumažindamas prašomas priteisti netesybas iki 15 000 Lt, jas sumažino daugiau negu ieškovų pateikti tikėtini nuostoliai. Tokiu būdu teismas pažeidė įstatyme reglamentuotas bei teismų praktikoje išplėtotas netesybų mažinimo taisykles. Pažymi, jog jeigu atsakovas būtų veikęs sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, tai jis, matydamas ir žinodamas, kad laiku negalės įvykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų (įsipareigojimams įvykdyti atsakovas turėjo beveik 2 m. terminą), turėjo nedelsiant ieškovus apie tai informuoti, dar nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, pateikti išsamius paaiškinimus ir priežastis, dėl ko laiku negali įvykdyti savo prievolės, tartis ir derėtis, tačiau šių savo pareigų atsakovas grubiai ir aplaidžiai nevykdė, t. y. veikė nesąžiningai ir nebendradarbiavo. Byloje įrodyta, kad atsakovas nebuvo sąžiningas ir prievolės atsiradimo metu, jis sąmoningai teikė melagingą informaciją.

13Atsakovas M. A. atsiliepimu į ieškovų D. J. ir S. J. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš ieškovų atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai dalį savo nuostolių grindžia teiginiu, kad didėjant statybos kainoms ieškovų išlaidos statyboms ateityje padidės, t. y. ieškovai nurodo, kad šiuo metu namo statybos kainuoja daugiau, negu būtų kainavusios 2013 m. pradžioje. Vis dėlto, ieškovai taip ir nepateikė jokių įrodymų, kad jie apskritai ketino vykdyti kokias nors statybas, yra gavę ar ateityje gaus statybos leidimą, buvo sudarę kokią nors preliminarią sutartį dėl būsimų statybų, turi namo projektą, visiškai nėra aišku, kokio dydžio ir kokios kainos namą ieškovai nori statyti, kokiu būdu jį ketina statyti, kokias medžiagas naudoti. Pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nustatė, kad ginčo sandorių bendra kaina siekia 40 000 Lt, minėta kaina yra patvirtinta ir notarinėse sutartyse, todėl ieškovų teiginiai, kad bendra sandorių kaina siekia 71 000 Lt neatitinka tikrovės. Nurodo, kad ieškovų būsto įsigijimo išlaidos ir už būstą mokamos palūkanos priskirtinos būtinosioms ieškovų išlaidoms, kurios niekaip nėra susijusios su ginčo sutarčių vykdymo aplinkybėmis.

14Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovų D. J. ir S. J. apeliacinį skundą prašo dėl ieškovų apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti, atsižvelgiant į šiame atsiliepime, taip pat kituose pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl prievolės įvykdymo natūra, t. y. konkretaus detaliojo plano parengimo, derinimo ir patvirtinimo, apskritai nėra tikslinga tokio įpareigojimo įgyvendinimą sieti su konkrečia data. Šiuo atveju konkretaus termino nustatymas atsakovo atžvilgiu būtų labai sąlyginis ir formalus. Įvertinus tai, kad 2013-12-13 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-176- (2.15.1.7-AD4) galioja 5 metus, t. y. iki 2018-12-13, o su tuo sutiko tiek ieškovai, tiek atsakovai, pasirašydami tokią sutartį, atsakovo M. A. įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra ne vėliau kaip iki 2015-08-23, laikytinas neatitinkančiu sutarties šalių (tame tarpe ir ginčo šalių) išreikštos valios. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atmetė atsakovo teiginius, kad detalusis planas nebuvo parengtas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės.

15Atsakovas M. A. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-22 sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovų D. J. ir S. J. ieškinį, taip pat prašo priteisti iš ieškovų atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė 2011-03-07 pirkimo-pardavimo sutarčių 5.7, 5.10 ir 5.13 punktų nuostatas. Sutarčių 5.13 p. ir 5.7 p. nuostatos privalo būti aiškinamos kartu ir negali būti kvalifikuojamos kaip sukuriančios įpareigojimą atsakovui veikti tam tikru būdu, kadangi atsakovas objektyviai negali atlikti ir užtikrinti, jog būtų pakeista atsakovui nebepriklausančių ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ar parengtas teritorijos, kuri nepriklauso atsakovui, detalusis planas. Ginčo sutarčių 5.7, 5.10 ir 5.12 punktų nuostatos, neatsižvelgiant į jų pažodinį aiškinimą, privalo būti aiškinamos ne kaip sukuriančios įpareigojimą atsakovui veikti tam tikru būdu, bet kaip atsakovo garantija, kad ateityje ieškovų įsigyjamas daiktas bus tinkamas naudoti pagal iš anksto aptartą daikto paskirtį, t. y. ieškovų įsigyti žemės sklypai atitiks iš anksto šalių aptartus kriterijus. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų fakto. Skundžiame sprendime nėra nurodyta (konkretizuota), už kokius neteisėtus veiksmus (neveikimą) atsakovui yra taikoma civilinė atsakomybė. Pažymi, jog civilinė atsakomybė atsakovui gali kilti tik dėl neteisingos garantijos pateikimo, todėl pagal tai ir nustatytinas atsakovo civilinės atsakomybės dydis. Nurodo, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.327 str. 2 d. nuostatas, taip pat CK 6.259 str. 1 d. nuostatas ir atitinkamai paskirstyti sutarties netinkamo įvykdymo riziką ne tik atsakovui, bet ir ieškovams, nes dėl ginčo situacijos šiuo atveju yra kaltas ne atsakovas, bet abi ginčo šalys, kadangi nei atsakovas, nei ieškovai nesielgė pakankamai apdairiai ir protingai, kaip to būtų reikalaujama normaliomis sąlygomis. Jeigu teismas nuspręstų, kad yra sąlygos atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės arba jo civilinė atsakomybė turėtų būti maksimaliai sumažinta remiantis CK 6.259 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, taip pat CK 6.253 str. 3 d. nuostatomis, nes atsakovas garantijos neištesėjo dėl nenumatytų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų. Nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsakovas buvo įpareigotas vykdyti prievolę natūra, yra nepagrįsta ir neteisėta bei realiai neįgyvendinama, nes net nėra aišku, kokius veiksmus ir ką dar turi padaryti atsakovas, kokių veiksmų iš atsakovo dar trūksta. Be to, nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nevykdęs kokių nors iš jo reikalaujamų veiksmų ar sąlygų. Ieškovai be deklaratyvaus ir abstraktaus teiginio, kad atsakovas privalo užtikrinti, kad būtų patvirtintas žemės sklypų detalusis planas, taip ir nepaaiškino, ką konkrečiai turi padaryti atsakovas, kadangi atsakovas nėra įgaliotas tvirtinti ar rengti žemės sklypų detaliuosius planus.

16Ieškovai D. J. ir S. J. atsiliepimu į atsakovo M. A. apeliacinį skundą prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-22 sprendimo dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai savo apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo sutarčių 5.7, 5.10 ir 5.12 punktų nuostatos, neatsižvelgiant į jų pažodinį aiškinimą, privalo būti aiškinamos ne kaip sukuriančios įpareigojimą atsakovui veikti tam tikru būdu, bet kaip atsakovo garantija, kad ateityje ieškovų įsigyjamas daiktas bus tinkamas naudoti pagal iš anksto aptartą daikto paskirtį. Toks sutarčių nuostatų aiškinimas ne tik, kad yra nieko bendro neturintis su tuo, kas jose parašyta, bet ir prasilenkiantis su sveika logika ir protu, visiškai neatitinkantis bylos faktinėms aplinkybėms, prieštaraujantis paties atsakovo ankstesniems veiksmams ir teiginiams. Sutarčių 5.7, 5.10 ir 5.12 punktų nuostatos yra visiškai aiškios, jos vienareikšmiškai tvirtina, jog atsakovas savo rizika prisiėmė įsipareigojimus atlikti visus reikalingus ir būtinus veiksmus bei užtikrino (t. y. prisiėmė prievolę garantuoti), kad ne vėliau kaip iki 2013-01-01 bus pakeista ieškovų įsigytų 2 žemės sklypų (atitinkamai unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) dalių, kurių bendras plotas 7,13 arų, paskirtis iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), atidalijant juos iš bendros dalinės nuosavybės, ir suformuojant vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu; priešingu atveju, atsakovas sumokės atitinkamo dydžio netesybas. Atsakovo motyvai dėl sutarčių 5.7, 5.10 ir 5.12 punktų aiškinimo kaip atsakovo garantija ieškovams dėl daikto kokybės yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl jie turėtų būti atmesti. Pažymi, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovo sutartimis prisiimtos prievolės, t. y. įsipareigojimo atlikti visus reikalingus ir būtinus veiksmus, kad ne vėliau kaip iki 2013-01-01 būtų pakeista ieškovų įsigytų 2 žemės sklypų paskirtis bei suformuotas vienas žemės sklypas su atskiru unikaliu numeriu, buvo objektyviai neįmanoma įvykdyti. Priešingai, byloje nustatyta, kad nėra jokių objektyvių kliūčių, jog planuojamoje teritorijoje negalėtų būti rengiamas detalusis planas ir keičiama žemės sklypų naudojimo tikslinė paskirtis. Juo labiau, turint omenyje terminą, per kurį ši prievolė turėjo būti įvykdyta, t. y. beveik per 2 metus. Tai, kad atsakovas savo rizika prisiėmęs prievolę ir elgdamasis neatsakingai bei nerūpestingai, iš esmės nesiėmė jokių realių veiksmų, jog prisiimta prievolė būtų tinkamai ir laiku įvykdyta bei dėl to prievolės neįvykdė, nedaro jo prisiimtos prievolės neįmanoma. Nurodo, kad būtent atsakovas sutartyse įsipareigojo savo rizika atlikti visus reikalingus ir būtinus veiksmus, kad parduotų ieškovams žemės sklypų paskirtis būtų pakeista bei prisiėmė prievolę garantuoti (užtikrinti), jog tai bus padaryta iki 2013-01-01, tačiau laiku to nepadarė, todėl jam kyla civilinė atsakomybė. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovų įsigytų žemės sklypų paskirtis 2013-01-01 nėra pakeista, tad vien ši aplinkybė yra pakankamas ir akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė sutartį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai įpareigojo atsakovą įvykdyti prievolę natūra, nes tik tokiu būdu gali būti apgintos ieškovų pažeistos teisės ir interesai.

17Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

18Ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

19Dėl atsakovo pareigos sumokėti netesybas ir netesybų dydžio

20Kolegija atmeta atakovo argumentus, kad nesant jo kaltės, jis neturi pareigos mokėti netesybas. Pagal 2011-03-07 žemės sklypų pirkimo – pardavimo 5.7 punkto nuostatas iki 2013-01-01 nepatvirtinus žemės sklypo dalies detaliojo plano ir nepakeitus žemės sklypo paskirties iš „žemės ūkio“ į „kita“ naudojimosi būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“, pardavėjas įsipareigojo sumokėti pirkėjui 71 000 Lt kompensaciją. Šalys sutartyje nurodytą kompensaciją aiškina kaip netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda delspinigai). Pagal to paties straipsnio 3 dalį netesybos gali būti nustatomos ir už prievolės įvykdymo termino praleidimą. CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi teisės normos nedraudžia šalims susitarti dėl netesybų už termino praleidimą mokėjimo be kaltės. Nagrinėjamu atveju pagal sutarties 5.7 punkto sąlygas atsakovo įsipareigojimas sumokėti netesybas kaip tik ir nesiejamas su jo kalte, nes atsakovas įsipareigojo sumokėti netesybas, jeigu iki 2013-01-01 nebus patvirtintas žemės sklypo dalies detalusis planas ir nebus pakeista žemės sklypo paskirtis iš „žemės ūkio“ į „kita“ naudojimosi būdas „gyvenamosios teritorijos“. Kolegija sprendžia, kad atsakovas privalo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo netesybas.

21Kolegija atmeta ieškovų ir atšsakovo argumentus dėl netesybų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012 nurodė, kad „nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. (T. M.) ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

22Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007).“

23Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl nustatyto 15000 Lt netesybų dydžio ir jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismo nustatytas netesybų dydis neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, ir nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros. Atsakovas apeliaciniame skunde, nenurodė jokių konkrečių kriterijų, kurie pagrįstų delspinigių mažinimą nagrinėjamoje byloje, o ieškovų apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl delspinigių dydžio atitinka teisės normas, kasacinio teismo praktiką ir paminėtus teisės principus, apeliantai nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl mažinti arba didinti pirmosios instancijos teismo nustatytą delspinigių dydį nėra pagrindo.

24Dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra

25Tenkinamas atsakovo apeliacinis skundas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra. Pirmosios isnatncijos teismas įpareigojo atsakovą M. A. įvykdyti prievolę natūra, t. y. savo lėšomis ir jėgomis ne vėliau kaip iki 2015-08-23 pakeisti įsigytų dviejų žemės sklypų (unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) dalių, kurių bendras plotas 7,13 arų, paskirtį iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), atidalijant juos iš bendros dalinės nuosavybės, ir suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu, nustatant, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra, iki 2015-08-23, atsakovui skiriama 60 Lt bauda už kiekvieną praleistą dieną, baudą išieškant ieškovų naudai.

26CPK 270 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisnius argumentus. Taigi minėta teisės norma reikalauja, kad teismas priimdamas sprendimą, jį teisiškai pagrįstų. Nagrinėjamu atveju pirmosios intsancijos teismas įpareigojimą įvykdyti prievolę natūra grindė 2011-03-07 žemės sklypų pirkimo – pardavimo 5.7 punkto nuostatomis, nurodydamas, kad atsakovas pagal sutartis prisimė tam tikrus įsipareigojimus. Kitų teisės normų pagrindžiančių atsakovo įpareigojimą teismas nenurodė. Pagal sutarties 5.7 punktą atsakovas įsipareigojo dalyvauti detaliojo plano rengime, ir užtikrino, kad atliks visus nuo jo priklausančius veiksmus, susijusius su detaliojo plano patvirtinimu ir iki 2013-01-01 bus patvirtintas žemės sklypo dalies detalusis planas. Pagal sutarties 5.13 punktą atsakovas įsipareigojo savo lėšomis suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu iš pirkėjų nupirktų atskirų žemės sklypo dalių, įsipareigojo gauti visus reikalaingus sutikimus ir leidimus žemės sklypų dalių sujungimui. Tačiau pagal minėtas sutarties nuostatas atsakovas negali būti įpareigotas pakeisti ieškovų įsigytų dviejų žemės sklypų paskirtį, atidalinti juos iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuoti vieną žemės sklypą, nes šiems veiksmams atlikti nekanaka vient atsakovo valios. Iš bylos aplinkybių matyti, kad visi paminėti veiksmai, kuriuos pirmosios instancijos teismas įpareigojo atlikti atsakovą M. A., susiję su teritorijos, kuriame yra ir ieškovų įsigyti sklypai, detaliojo plano parengimu (t.1, b.l.169-232; t.2, b.l. 32-34; t. 3, b.l. 11-14, 18-19, 161-166). Duomenų apie detaliojo plano parengimą ir jo patvirtinimą byloje nėra. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį detalusis palanas turi būti suderintas dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje, patikrintas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; patvirtintas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. To paties įstatymo 27 straipsnio 4 dalis nustato, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Byloje nėra pateikta įrodymų, apie detaliojo palno patvirtinimą ir įregistravimą. Pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija) 9 punktą pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Taigi nesant detaliojo plano negali būti pakeista ir žemės paskirtis ir (ar) būdas. Detaliojo plano rengimas ir žemės sklypo paskirties keitimas priklauso ne tik nuo sklypų savininkų ar kitų suinteresuotų asmenų valios, bet ir nuo atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atsakovui įvykdyti prievolę natūra, t.y pakeisti žemės sklypo paskirti ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus nesiderina su paminėtoms teisės normos, todėl sprendimas šioje dalyje panaikinamas (CPK 330 str.).

27Kadangi atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinio reikalavimo yra patenkintas, iš ieškovų D. J. ir S. J. lygiomis dalimis atsakovo M. A. naudai priteisiama 144,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

30Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovas M. A. yra įpareigotas įvykdyti prievolę natūra, t. y. savo lėšomis ir jėgomis ne vėliau kaip iki 2015-08-23 pakeisti įsigytų dviejų žemės sklypų (unikalus Nr. 4400-0409-4000 ir Nr. 0101-0167-0437) dalių, kurių bendras plotas 7,13 arų, paskirtį iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), atidalijant juos iš bendros dalinės nuosavybės, ir suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu, nustatant, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra, iki 2015-08-23, atsakovui skiriama 60 Lt bauda už kiekvieną praleistą dieną, baudą išieškant ieškovų naudai.

31Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovų D. J. ir S. J. lygiomis dalimis atsakovo M. A. naudai 144,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovai D. J. ir S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 6. Atsakovas M. A. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš... 7. Ieškovai 2013-10-18 prašymu patikslino antrąjį ieškinio reikalavimą,... 8. Atsakovas M. A. atsiliepime į patikslintą reikalavimą prašė ieškovų... 9. Trečiasis asmuo UAB „Architectura humana“ atsiliepimu prašė ieškinį... 10. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-22 sprendimu ieškinį tenkino iš... 12. Apeliaciniu skundu ieškovai D. J. ir S. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto... 13. Atsakovas M. A. atsiliepimu į ieškovų D. J. ir S. J. apeliacinį skundą... 14. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 15. Atsakovas M. A. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 16. Ieškovai D. J. ir S. J. atsiliepimu į atsakovo M. A. apeliacinį skundą... 17. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.... 18. Ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas... 19. Dėl atsakovo pareigos sumokėti netesybas ir netesybų dydžio ... 20. Kolegija atmeta atakovo argumentus, kad nesant jo kaltės, jis neturi pareigos... 21. Kolegija atmeta ieškovų ir atšsakovo argumentus dėl netesybų dydžio.... 22. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama... 23. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl nustatyto 15000... 24. Dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra... 25. Tenkinamas atsakovo apeliacinis skundas panaikinti pirmosios instancijos teismo... 26. CPK 270 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą sprendimo motyvuojamojoje dalyje... 27. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinio reikalavimo yra... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą iš dalies... 30. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovas M. A. yra įpareigotas įvykdyti... 31. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 32. Priteisti iš ieškovų D. J. ir S. J. lygiomis dalimis atsakovo M. A. naudai...