Byla 2A-865-755/2016
Dėl kreditorinio reikalavimo įstatyminiam turto paveldėtojui, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) rajono notarė A. G

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-783/2016 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui V. V. dėl kreditorinio reikalavimo įstatyminiam turto paveldėtojui, trečiasis asmuo – ( - ) rajono notarė A. G.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovė S. M. ieškiniu prašė iš atsakovo V. V., priėmusio V. V., mirusios ( - ), palikimą, priteisti 10487,47 € (36211,12 Lt). 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu Kupiškio rajono apylinkės teismas sprendimą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. V. ieškovei S. M. 826,95 € (2855,30 Lt) V. V. gydymo ir laidojimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. 2014 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos teismas tenkino apeliacinį ieškovės skundą, sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodė, kad reikalavimą atsakovui reiškia CK 5.52 str. ir 5.63 str. pagrindais, nes ji yra palikėjos V. V. kreditorė, todėl turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui dėl paveldimo turto. Jai palikėja yra skolinga už gyvenamojo namo bei pagalbinių pastatų remontą, namų valdos priežiūrą. Taip pat atsakovas turi jai atlyginti visas V. V. laidojimo ir gydymo išlaidas. Teigė, jog V. V., nors ir buvo santuokoje su V. V., nuo 1993 m. gyveno atskirai, vedė atskirus ūkius ir santuokoje jokio bendro turto su atsakovu neįgijo. V. V. nuo 1994 m. apsigyveno tėvų namuose, esančiuose ( - ) r., ( - ) k., kuriuose gyveno iki mirties. Vienai seseriai gyventi kaime, prižiūrėti pastatus ir visą ūkį, mokėti mokesčius, šildyti namus ir prasimaitinti buvo sunku tiek fiziškai, tiek finansiškai. Kadangi atsakovas, sesers vyras, visiškai nepadėjo seseriai, jos abi nutarė gyventi kartu. Nuo 2000 m. liepos 1 d. ji persikėlė gyventi pas seserį, pradėjo vesti bendrą ūkį partnerystės būdu be rašytinės sutarties. Savo turėtą nekilnojamąjį turtą (butą, sodą ir garažą) ji pardavė už 1158,48 € (4000 litų). Pradėjusios kartu gyventi, bendromis lėšomis tvarkė, remontavo tėvų namą ir ūkinius pastatus, kurie buvo įregistruoti sesers V. V. vardu, prižiūrėjo namų valdą, šiems darbams samdydamos žmones. Trylika metų, iki pat sesers mirties, abi savo gaunamas pensijas naudojo V. V. vardu įregistruoto turto išsaugojimui. Ji, ieškovė, gaudavo 222,76 € (769,13 Lt) senatvės pensiją, o V. V. - 179,06 € (618,25 Lt) senatvės pensiją. Kadangi jos pajamos buvo 43,70 € (150,88 Lt) didesnės nei sesers, todėl ji prie ūkio prisidėdavo didesne dalimi nei V. V.. Nurodė, jog per laikotarpį nuo 2000 m. liepos mėn. iki ( - ) m. ( - ) ( - ) d. bendrų jos ir mirusiosios V. V. lėšų buvo išleista įvairiems mokesčiams, namo ir ūkinių pastatų remontui, namų valdos priežiūrai, tai yra: sumokėta 382,99 € (1.322,40 Lt) žemės mokesčio, 1573,06 € (5431,47 Lt) sumokėta už elektros energiją, 1128,20 € (3895,46 Lt) sumokėta už langus, 159,29 € (550 Lt) kainavo kadastriniai matavimai, 289,62 € (1000 Lt) kainavo gyvenamojo namo lietvamzdžių keitimas, 231,69 € (800 Lt) kamino remontas (medžiagos ir darbai), 492,35 € (1700 Lt) virtuvės remontas, 868,86 € (3000 Lt) kambarių remontas (keistos grindys, du kartus atliktas sienų remontas), už 579,24 € (2000 Lt) pakeistos vidaus ir lauko durys, 1158,48 € (4000 Lt) kainavo naujai permūryta veranda, 289,62 € (1000 Lt) kainavo ūkinių pastatų stogo lietvamzdžių keitimas (medžiagos ir darbai), 231,67 € (800 Lt) kainavo ūkiniams pastatams žaibolaidžių įrengimas (3vnt.), 470,63 € (1625 Lt) kainavo pastatų draudimas, 2259,04 € (7800 Lt) kiemo tvarkymas ir šienavimas (43,44 € (150 Lt) x4 kartai per metus x l3 m.), 677,71 € (2340 Lt) už sodo genėjimą (52,13 € (180 Lt) xl3m.), 5647,59 € (19500 Lt) už malkas (434,43 € (1500 Lt) metams), iš viso išlaidas sudaro 16208,39 € (55964,33 Lt). Be to, ji pirko įvairiausių smulkių daiktų, skirtų V. V., tačiau neišsaugojo pirkimo kvitų. Atsižvelgiant į tai, kad jos gaunama pensija buvo didesnė, todėl jos indėlis V. V. ūkiui išlaikyti buvo didesnis bei sudarė 55,44 proc. visų patirtų išlaidų, o V. V. indėlis turtui išlaikyti sudarė 44,56 proc. Ieškovė mano, jog ji V. V. naudai išleido 8985,93 € (31026,62 Lt), o V. V. savo naudai - 6928,21 € (23921,74 Lt). Teigia, jog šios 8985,83 € (31026,26 Lt) išlaidos V. V. turto išsaugojimui ir pagerinimui yra V. V. skola jai, ieškovei, kurią atsakovas, kaip mirusiosios turto perėmėjas, turi atlyginti. Ieškovė taip pat ieškinyje išdėstė argumentus dėl gydymo, transporto išlaidų į gydymo įstaigas, laidojimo išlaidų atlyginimo.

42. Atsakovas V. V. atsiliepime nurodė, jog su ieškinio dalimi, dėl kurios byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nesutinka, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

53. Teismo posėdyje ieškovė S. M. palaikė reikalavimą bei prašė jį tenkinti. Parodė, jog į ( - ) r., ( - ) k. esančią sodybą, kur gyveno sesuo V. V., sugrįžo gyventi 2000 m. liepos 1 d. ir šiame name pragyveno iki 2015 m. spalio. 5 d., kol nebuvo perkelta į ( - ) esančius globos namus. Gyvendama kartu su seserimi V. V., ( - ) kaime vedė bendrą ūkį, visos pajamos, kurias naudojo ūkiui išlaikyti, remontuoti, buvo bendros, jų neskirdavo. Gyvendamos kartu augino ir prižiūrėjo galvijus, parduodavo produkciją (pieną), turėjo 12 ha žemės, kurią nuomodavo. Patvirtino, jog jai gyvenant ( - ) kaime, 2002 - 2003 metais buvo keisti namo lietvamzdžiai, 2007 ar 2008 metais remontavo virtuvę, 2001 - 2002 metais pakeitė lauko duris, o 2005 ar 2006 metais - keitė vidaus duris. 2003 ar 2004 metais mūrijo verandą, ją įrengė, 2006 metais įrengė žaibolaidžius, 2008 metais - pakeitė langus. Kiek kainavo lietvamzdžių pakeitimas, neprisimena, virtuvės remontui išleido apie 492,35 € (1700 Lt), durų keitimas - 1158,48 € (4000 Lt), verandos įrengimas - 1158,48 € (4000 Lt). Remonto darbų dalį atliko bendrovės, dalį - fiziniai asmenys (R. S., S.), tačiau šie jau yra mirę, o dokumentų, susijusių su remontu, neišsaugojo. Visi darbai buvo finansuojami jų abiejų lėšomis, neskirstydavo, kiek prisidės viena, kiek kita. Taip pat nurodė, jog kartu mokėdavo ir už malkas, kurias pirko namui apšildyti, sodo priežiūros darbus. Parodė, jog sesuo nuo 2000 metų su atsakovu negyveno, tik kurį laiką pas jį nuvykdavo, tačiau nuo 2008 metų su atsakovu nustojo bendrauti, tačiau dėl kokių priežasčių, sesuo jai nepasakė.

64. Ieškovės atstovas advokatas A. P. palaikė reikalavimą, prašė jį tenkinti ir, atsižvelgus į tai, jog ankstesniu sprendimu jau yra priteistos V. V. laidojimo išlaidos, priteisti likusią sumą - 8985,93 €. Šią sumą sudaro ieškovės kartu su V. V. namo remontui, sodybos priežiūrai išleistų lėšų dalis, kurią apskaičiavo atsižvelgus į ieškovės ir V. V. gautas pajamas. Teigia, jog namas buvo pagerintas jos ir mirusiosios V. V. lėšomis, todėl atsakovas V. V., priėmęs palikimą, turi atlyginti ieškovei dalį išlaidų, kurių ji patyrė, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia CK 6.969 straipsniu.

75. Atsakovas V. V. teismo posėdyje su ieškinio dalimi, dėl kurio grąžinta civilinė byla nagrinėti iš naujo, nesutiko, prašė jį atmesti.

86. Atsakovo V. V. atstovas advokatas K. P. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

107. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovės ieškinio dalį dėl 8985,93 Eur priteisimo atmetė,panaikino laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teisę į 0,2200 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius ( - ) r. sav., ( - ) k., ( - ) g. ( - ), įregistruotus V. V., mirusios ( - ), vardu, priteisė iš ieškovės 1048 Eur bylinėjimosi išlaidų V. V. naudai.

118. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2014 m. gegužės 23 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimo bei 2014 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties ieškovės reikalavimo dydis yra 8985,93 Eur (31026,62 Lt). Šį kreditorinį reikalavimą S. M. grindžia tuo, jog ji per laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki pat V. V. mirties ( - ) m. ( - ) ( - ) d. padėjo šiai išlaikyti gyvenamąjį namą ( - ) r. sav., ( - ) šen., ( - ) k., ( - ) g. ( - ), šį namą savo, kartu su sesers lėšomis, remontavo, prižiūrėjo aplinką ir juo rūpinosi.

129. Teismas pripažino, jog ieškovė įrodė, kad seseriai V. V. priklausančiame gyvenamajame name gyveno nuo 2000 m. liepos 1 d. iki pat sesers mirties ( - ) m. ( - ) ( - ) d., tačiau neįrodė, jog ji dėl to įgijo teisę reikalauti iš V. V. palikimą priėmusio V. V. 8985,93 €, atsižvelgus į išlaidas namui prižiūrėti, remonto išlaidas, jos ir sesers pensijų dydžius.

1310. Teismas nurodė, kad nors ieškovės atstovas nurodė, kad tarp ieškovės ir jos sesers buvo susiklostę faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, tačiau pagal CK 6.969 str. 4 d., jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o jeigu šios sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, ji tampa negaliojanti. Todėl CK 6.969 str. - 6.977 str. numatytas institutas teisiniams šalių santykiams negali būti taikomas.

1411. Teismas konstatavo, kad papildomo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog ieškovė S. M., mirus jos ir V. V. tėvams, buvo priėmusi tėvų palikimą, tokių aplinkybių nenustatyta ir nagrinėjant bylą iš naujo.

1512. Teismas nustatė, kad po J. M. mirties kolūkiečio kieme liko tik V. V., tuometinė V. M., kuriai po tėvų mirties perėjo nuosavybės teisė į šiuos pastatus, tačiau buvo įregistruota tik 2008 m. spalio 16 d. Tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to atsirado nuosavybės teisė ir ieškovei S. M..

1613. Teismas vertino, kad dalis reikalavimų (išlaidos aplinkos tvarkymui, elektrai, draudimui, mokesčiams) yra susiję su einamosiomis išlaidomis, jos patirtos ir pačios ieškovės naudai (ji tuo metu pati ir gyveno tame name, naudojosi ūkiniais pastatais), todėl jų reikalauti iš palikimą priėmusio asmens nepagrįsta.

1714. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad ji patyrė tokio dydžio išlaidas, kurių dalies reikalauja iš V. V. palikimą priėmusio V. V.. Nustatė, kad yra tikėtina, jog už langų pakeitimą mokėjo pati V. V.. Kadangi V. V. pensiją, pajamas už priduodamą gyvulininkystės produkciją gaudavo ne per banko sąskaitą, todėl sprendė, kad iš 1216,40 € (4200 Lt), paimtų nuo 2006-01-11 iki 2006-03-17, pragyvenimui skirti lėšų nebuvo poreikio.

1815. Teismas vertino, kad visi kiti ieškovės pateikti įrodymai (pačios ieškovės paaiškinimai, liudytojų P. B., G. V., A. M. parodymai) nepatvirtina išlaidų namo remonto darbams, kurias ieškovė nurodė ieškinyje ir paaiškinimuose. Teismas vertino, kad turi būti pateikti konkretūs įrodymai dėl šių darbų apmokėjimo, o nesant tokių įrodymų, teismas negali priteisti šių sumų.

1916. Teismas nurodė, kad sprendime pakartotinai nepasisako dėl gydymo, transporto, laidojimo išlaidų atlyginimo, nes šis klausimas jau išspręstas 2014 m. gegužės 23 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu, ši sprendimo dalis yra galiojanti.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

2117. Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo 8985,93 Eur skolos, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2218. Ieškovė teigia, kad teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, nevykdė teisės aktais pavestų funkcijų ir pareigų. Tvirtina, kad ,nagrinėjant bylą iš naujo, teismas neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo argumentus. Bylą išnagrinėjo formaliai, nors aukštesnės instancijos teismas buvo pažymėjęs, kad formalus bylos aplinkybių vertinimas šioje byloje neatitinka CPK 185 str. ir 263 str. 1 d. nuostatų.

2319. Pažymi, kad 2014-11-21 Panevėžio apygardos teismo nutartyje buvo nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė suprato ir/ar davė sutikimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo V. V. vardu. Tvirtina, kad, nagrinėjant šią bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme turėjo būti išsiaiškintos nurodytos aplinkybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių tarp ieškovės ir jos sesers V. V..

2420. Ieškovė nurodo, kad aukštesnės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė ieškovei galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus, ką ji ir padarė, tačiau jos patikslinti ieškinio reikalavimai nebuvo priimti.

2521. Apibendrindama pažymi, kad bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas negali nepaisyti apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų konkrečioje byloje. Priešingu atveju tai prieštarautų proceso vientisumo ir eiliškumo principams. Teigia, kad nesant naujų įrodymų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadas, priešingai konstatuodamas nei apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai, išvadas padarė neatitinkančias faktinių aplinkybių, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

2622. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašo jį atmesti, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jam iš ieškovės patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

2723. Pažymi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu atsisakė piniginio reikalavimo dėl 8985,93 Eur skolos priteisimo, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl savo tėvų palikimo faktinio valdymo pradėjimo bei įpareigoti VĮ „Registrų centras“ pakeisti nekilnojamojo turto registre esantį įrašą. Teismas atsisakė priimti ieškovės patikslintus ieškinius, nes jais nebuvo patikslinti pradinio ieškinio reikalavimai, bet pareikštas visiškai naujas ieškinys.

2824. Nurodo, kad 2015-07-01 civilinėje byloje Nr. 2-181-100/2015 ieškovė pateikė prašymą, kuriuo atsisakė nuo pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei įpareigoti VĮ „Registrų centras“ pakeisti įrašą nekilnojamojo turto registre . 2015-12-17 teismas civilinę bylą nutraukė.

2925. Dėl paminėtų aplinkybių, tvirtina, kad ieškovei, atstovaujamai teisininko -advokato, buvo sudarytos galimybės patikslinti ieškinio reikalavimus.

3026. Pažymi, kad ieškovė šioje byloje nereikalavo pripažinti ją priėmus tėvų palikimą. Be to, teismas, ištyręs bylos įrodymus, nenustatė, kad ieškovė būtų priėmusi savo tėvo palikimą. Byloje pagrįstai konstatuota, kad ieškovė negalėjo paveldėti tėvo ūkio, nes pagal buvusį teisinį reglamentavimą paveldėjimo santykiai apskritai neatsirado.

3127. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-3 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės

3228. Apeliaciniu skundu nekeliamas reikalavimas pripažinti ieškovę priėmusią dalį tėvų palikimo. Ieškovė byloje neturi nuoseklios pozicijos.

3329. Atsakovas nepripažįsta, kad ieškovė pas jo sutuoktinę atsikėlė gyventi 2000 m., tačiau tokia aplinkybė nekeičia bylos esmės.

3430. Byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti grąžinama tik išimtinais atvejais.

35Teisėjų kolegija konstatuoja:

36III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3731. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas nekeičiamas ir nenaikinamas.

3832. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.).

3933. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).

4034. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

4134. Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių jo motyvų.

4235. Kolegijos vertinimu, nepagrįstai teigiama, jog teismo sprendimas ydingas, nes pirmos instancijos teismas nepaisė apeliacinės instancijos teismo išvadų, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo argumentus.

4336. Apeliacinės instancijos teismas konkrečių išvadų 2014 m.lapkričio 21 d. nutartyje dėl ieškinio dalies perduotos nagrinėti iš naujo nesuformulavo, o tik nurodė aplinkybes, kurias reiktų papildomai aiškintis bei kokias aplinkybes pakartotinai nagrinėjant ištirti, svarstyti, pasisakė dėl galimų teisinio vertinimo prielaidų.

4437. CPK nenustato, kad apeliacinės instancijos teismo turi įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinę galią ( CPK 182 str.2 p.).

4538. Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

4639. Pozityvusis res judicata poveikis įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

4740. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą, bylos Nr. 3K-3-294-916/2015).

4841. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju CPK 182 straipsnio 2 punkto norma negali būti taikoma, kai tam tikras faktines aplinkybes nustato anksčiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nes tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės.

4942. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme byla nebuvo baigta priimant teismo sprendimą, o teismo nutarties nuorodos neturi privalomosios galios.

5043. Nepagrįstai tvirtinama,jog Panevėžio apygardos teismo nutartyje buvo nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė suprato ir/ar davė sutikimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo V. V. vardu, nagrinėjant šią bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme turėjo būti išsiaiškintos aplinkybės dėl galimo ieškovės paveldėjimo po tėvų mirties , bet tas nebuvo padaryta.

5144. Dėl šių aplinkybių pirmos instancijos teismas pasisakė ir pagrįstai nurodė į 1964 metų CK normas, reglamentavusias kolūkinio kiemo teisinį režimą, kurių pagrindu sprendė, jog ieškovė turto nepaveldėjo ir su tokiu jų aiškinimu sutinkama.

5245. Iš 1973-1990 metų ( - ) kaimo ūkinių knygų įrašų ( t.II, b.l.4-11) matyti, jog ieškovė nebuvo kolūkinio kiemo nare iki pat šio kiemo pabaigos ( iki 1990-11-27 kai buvo panaikintas tokio kiemo turto teisinis reglamentavimas). Po ieškovės ir V. V. tėvų mirties 1980-1985 metais palikimas kolūkiniame kieme neatsirado , nes jis atsirasdavo tik mirus paskutiniajam kiemo nariui, o kiemo turtas( šio ginčo atveju tai pastatai) likdavo kitiems kiemo nariams , šiuo atveju V. V. ( 1964 m.CK 601 str.). Kadangi V. V. po tėvų mirties pagal tuometinį teisinį reglamentavimą kolūkinio kiemo turto nepaveldėjo, o buvo jo savininke įstatymo pagrindu, teisiškai nereikšminga, kad tik 2008 metais statiniai buvo užregistruoti V. V. vardu, nes taip tik buvo formalizuotas

53( įformintas) egzistuojantis turto valdymo nuosavybės teise faktas. Nesvarbu ir tai ar ieškovė žinojo apie tokią registraciją, ar su ja sutiko, nes turtinių teisių konstatavimui tas neturi reikšmės. Ji negalėjo kaip palikimo priimti tokio turto, kuris nebuvo palikimo objektu.

5446. Tai, jog, po tėvų mirties V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į turtą – žemę, kurią pardavusi, V. V. 2005-10-29 pervedė ieškovei 10000 Lt irgi neįrodo, jog ieškovė priėmė palikimą po tėvų mirties. Ši žemė iki kolūkinio kiemo pabaigos nebuvo to kiemo turtu. Nuosavybės teisės į ją atkurtos ne pagal bendrąsias CK normas, o pagal specialų teisinį aktą- Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymo 2 str.1 d. 2 p. sąlygas, kad mirus buvusiam savininkui jos atkuriamos jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui (įvaikiui), nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Nuosavybės teisių atkūrimas vaikams pagal šį teisinį reglamentavimą nėra siejamas su tuo ar jie yra priėmę palikimą pagal CK taisykles, o teisių atkūrimo sąlygos: pilietybės turėjimas, gyvenimas Lietuvoje, prašymo atkūrimui ir reikiamų giminystės, turto priklausimo buvusiam savininkui dokumentų pateikimas ( buvimas).

5547. Kaip priekaištą teismo sprendimui dėl ko nebuvo išsiaiškintos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės, apeliantė nurodo, jog ieškovei buvo suvaržyta galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus, nes tą ji padarė, tačiau patikslinti ieškinio reikalavimai nebuvo priimti. Tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino faktiškai susiklosčiusių tarp ieškovės ir jos sesers V. V. teisinių santykių.

5648. Kolegija šiuos motyvus atmeta kaip nepagrįstus.

5749.Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su anksčiau nurodytu CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas.

5850. Ieškinio pagrindo, dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo teisė ( CPK 135 str.1 d.2 p.,141 str.). Nors apeliantė kalba apie ieškinio tikslinimo neleidimą, bet nenurodo kaip ji ketino tikslinti ieškinį ir kokia tikėtina būtų buvusi patikslinimo įtaka sprendimo esmei.

5951. Iš proceso eigos matyti, jog ieškovė tikslino ieškinį , bet jį buvo atsisakyta priimti dėl jo neatitikimo proceso reikalavimams. Su 2015-01-21 teismo nutartimi tuo klausimu ieškovė sutiko, nes ji nebuvo skųsta( t.II, b.l.117-118). Ieškovė pateikė savarankišką reikalavimą kitame procese( dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog ieškovė priėmė palikimą faktiškai valdydama, nustatymo) ir bylos nagrinėjimą teismas sustabdė iki šio proceso pabaigos. Dėl nežinomų priežasčių ieškovė šio reikalavimo atsisakė ir byla buvo nutraukta( 2015-12-17 teismo nutartis ,t.II, b.l.138).Ginčo teisena nagrinėjamos bylos procesas buvo atnaujintas, bet vėliau ieškinys nebebuvo tikslintas.

6052. Procesinė bylos eiga leidžia spręsti, jog teismas sudarė ieškovei, atstovaujamai profesionalaus teisininko, procesines sąlygas ieškinio pagrindą ar dalyką, reikalavimus, esant būtinumui, patikslinti, bet tas nebuvo atlikta dėl pačios šalies procesinio elgesio, o ne dėl teismo veiksmų, todėl ši nuoroda į sprendimo ydingumą nepagrįsta. Kolegija pastebi, jog procesiniai veiksmai šioje byloje nesudaro kliūčių , esant pagrindui, teikti kitame procese naujus reikalavimus kitu pagrindu.

6153.Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas pasisakė ar ieškovės ir V. V. veiksmai galėtų būti vertinami kaip susitarimas dėl jungtinės veiklos ir padarė išvadą, jog tokio susitarimo buvimas neįrodytas, jis negaliotų dėl privalomos rašytinės formos nesilaikymo.

6254.Kolegijos vertinimu, teismo išvada dėl tokio susitarimo negaliojimo esant formos trūkumui, klaidinga, todėl ji pripažįstama nepagrįsta. Ieškove su V. V. pradėjo sykiu gyventi, vedė bendrą ūkį nuo 2000 metų liepos. Jeigu vertinti pagrįstu ieškovės atstovės tvirtinimą dėl bendros jungtinės veiklos pradžios jau tuo metu, išvada dėl susitarimo formos nesilaikymo ir to pasekmių netiksli. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 472-476 str. nenumatė sąlygos, jog rašytinės ar kitos sutarties formos nesilaikymas sutartį darytų negaliojančia ( kaip nustato CK 6.969 str.4 d.). Sutartį sudarius galiojant 1964 metų CK, naujuoju CK nustatyti formos reikalavimai netaikomi ( CK patvirtinimo , įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 str.).

6354.Seserų susitarimas dėl lėšų panaudojimo V. V. turtui išlaikyti, pagerinti, jų naudojimas bendram pragyvenimui, ūkio reikmėms ir pan. negali būti laikomas sutartimi dėl jungtinės veiklos ir jo pabaigoje tokios sutarties dalykui taikomos pasekmės, numatytos CK 6.971, 6.974, 6.975 str.

6455. Pagal CK 6.969 str. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinio teismo aiškinama ,jog bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje U. B. ir kt. v. šokių studija „Alemanda“, bylos Nr. 3K-3-121/2013; 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-495/2011; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A .K. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-392/2009; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008). Vien naudojimosi pastatytu sau gyventi namu faktas nėra pakankamas jungtinės veiklos asociacijos sutarties sudarymui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-158-695/2015).

6556. Taigi, ieškovei tik naudojantis V. V. turtu, tikėtina ir skiriant dalį savo lėšų šiam turtui išlaikyti, pagerinti, tas neduotų pagrindo jų santykius vertinti kaip susitarimą dėl jungtinės veiklos.

66Pastebima, jog ieškovė nereikalavo statinių pripažinti bendru jos ir V. V. turtu sukurtu realizuojant susitarimą dėl tokio turto sukūrimo.

6757. Be to, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ,jog ieškovė apskritai neįrodė savo teiginio apie jos lėšų panaudojimą V. V. turto išlaikymui , pagerinimui.

6858. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

6959. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių procesinių dokumentų, jų paaiškinimų teismo posėdžiuose, liudytojų parodymų ir kitų rašytinių įrodymų, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.) Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

7060. Aplinkybė, jog ieškovė gaudavo lėšų- pensiją savaime neįrodo, jog jos ir buvo panaudotos pagal bendrą jos ir V. V. susitarimą ar tik jų bendrų interesų patenkinimui. Rašytiniai įrodymai tokių mokėjimų nepatvirtina. Apklausti byloje liudytojai negalėjo nurodyti kieno konkrečiai lėšos buvo naudotos reikalingiems mokėjimams atlikti.

7161. Kiti apeliacinio skundo argumentai ginčo esmei teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

7262. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovas turi teisę reikalauti jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo ( CPK 93,98 str.).Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

7363. Rengiant atsiliepimą į skundą, atsakovas patyrė 500 € išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tas patvirtinama pateiktais įrodymais ( t.III, b.l.77-78). Vienok, pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Dėl to atsakovo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Tokios praktikos aiškinant atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybę laikosi ir aukštesnės instancijos teismai ( žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-495-117/2015

74Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

75ieškovės S. M. apeliacinį skundą atmesti, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4-783/2016 palikti nepakeistą.

76Atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas atmesti.

1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1. Ieškovė S. M. ieškiniu prašė iš atsakovo V. V., priėmusio V. V.,... 4. 2. Atsakovas V. V. atsiliepime nurodė, jog su ieškinio dalimi, dėl kurios... 5. 3. Teismo posėdyje ieškovė S. M. palaikė reikalavimą bei prašė jį... 6. 4. Ieškovės atstovas advokatas A. P. palaikė reikalavimą, prašė jį... 7. 5. Atsakovas V. V. teismo posėdyje su ieškinio dalimi, dėl kurio grąžinta... 8. 6. Atsakovo V. V. atstovas advokatas K. P. prašė ieškinį atmesti kaip... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 7. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu... 11. 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2014 m. gegužės 23 d.... 12. 9. Teismas pripažino, jog ieškovė įrodė, kad seseriai V. V.... 13. 10. Teismas nurodė, kad nors ieškovės atstovas nurodė, kad tarp ieškovės... 14. 11. Teismas konstatavo, kad papildomo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta,... 15. 12. Teismas nustatė, kad po J. M. mirties kolūkiečio kieme liko tik V. V.,... 16. 13. Teismas vertino, kad dalis reikalavimų (išlaidos aplinkos tvarkymui,... 17. 14. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad ji... 18. 15. Teismas vertino, kad visi kiti ieškovės pateikti įrodymai (pačios... 19. 16. Teismas nurodė, kad sprendime pakartotinai nepasisako dėl gydymo,... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai... 21. 17. Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo panaikinti Kupiškio rajono... 22. 18. Ieškovė teigia, kad teismas padarė procesinės teisės normų... 23. 19. Pažymi, kad 2014-11-21 Panevėžio apygardos teismo nutartyje buvo... 24. 20. Ieškovė nurodo, kad aukštesnės instancijos teismas, grąžindamas bylą... 25. 21. Apibendrindama pažymi, kad bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas... 26. 22. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašo jį... 27. 23. Pažymi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu atsisakė piniginio... 28. 24. Nurodo, kad 2015-07-01 civilinėje byloje Nr. 2-181-100/2015 ieškovė... 29. 25. Dėl paminėtų aplinkybių, tvirtina, kad ieškovei, atstovaujamai... 30. 26. Pažymi, kad ieškovė šioje byloje nereikalavo pripažinti ją priėmus... 31. 27. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-3 nutartimi... 32. 28. Apeliaciniu skundu nekeliamas reikalavimas pripažinti ieškovę... 33. 29. Atsakovas nepripažįsta, kad ieškovė pas jo sutuoktinę atsikėlė... 34. 30. Byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti grąžinama tik išimtinais... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 36. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 37. 31. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas nekeičiamas ir... 38. 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 39. 33. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio... 40. 34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek... 41. 34. Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai... 42. 35. Kolegijos vertinimu, nepagrįstai teigiama, jog teismo sprendimas ydingas,... 43. 36. Apeliacinės instancijos teismas konkrečių išvadų 2014 m.lapkričio 21... 44. 37. CPK nenustato, kad apeliacinės instancijos teismo turi įsiteisėjusio... 45. 38. Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir... 46. 39. Pozityvusis res judicata poveikis įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte,... 47. 40. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus... 48. 41. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju CPK 182... 49. 42. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme byla nebuvo baigta priimant... 50. 43. Nepagrįstai tvirtinama,jog Panevėžio apygardos teismo nutartyje buvo... 51. 44. Dėl šių aplinkybių pirmos instancijos teismas pasisakė ir pagrįstai... 52. 45. Iš 1973-1990 metų ( - ) kaimo ūkinių knygų įrašų ( t.II, b.l.4-11)... 53. ( įformintas) egzistuojantis turto valdymo nuosavybės teise faktas. Nesvarbu... 54. 46. Tai, jog, po tėvų mirties V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į... 55. 47. Kaip priekaištą teismo sprendimui dėl ko nebuvo išsiaiškintos... 56. 48. Kolegija šiuos motyvus atmeta kaip nepagrįstus.... 57. 49.Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio... 58. 50. Ieškinio pagrindo, dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo teisė (... 59. 51. Iš proceso eigos matyti, jog ieškovė tikslino ieškinį , bet jį buvo... 60. 52. Procesinė bylos eiga leidžia spręsti, jog teismas sudarė ieškovei,... 61. 53.Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas pasisakė ar ieškovės ir... 62. 54.Kolegijos vertinimu, teismo išvada dėl tokio susitarimo negaliojimo esant... 63. 54.Seserų susitarimas dėl lėšų panaudojimo V. V. turtui išlaikyti,... 64. 55. Pagal CK 6.969 str. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar... 65. 56. Taigi, ieškovei tik naudojantis V. V. turtu, tikėtina ir skiriant dalį... 66. Pastebima, jog ieškovė nereikalavo statinių pripažinti bendru jos ir V. V.... 67. 57. Be to, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ,jog... 68. 58. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti... 69. 59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai... 70. 60. Aplinkybė, jog ieškovė gaudavo lėšų- pensiją savaime neįrodo, jog... 71. 61. Kiti apeliacinio skundo argumentai ginčo esmei teisiškai nereikšmingi,... 72. 62. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovas turi teisę reikalauti jo patirtų... 73. 63. Rengiant atsiliepimą į skundą, atsakovas patyrė 500 € išlaidų... 74. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 75. ieškovės S. M. apeliacinį skundą atmesti, Kupiškio rajono apylinkės... 76. Atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme...