Byla 3K-3-360/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ekspedita“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 16 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ekspedita“ ieškinį atsakovui UAB „Chemtransa“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Ekspedita“ prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Chemtransa“ 30 000 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad abi šalys yra įmonės, teikiančios ekspedicijos paslaugas. Ieškovo UAB „Ekspedita“ darbuotojai O. J. V. (įmonės direktorius), V. K., V. S., V. G. ir J. T. per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 31 d. iki 2003 m. vasario 7 d. nutraukė darbo sutartis ir pradėjo dirbti UAB „Chemtransa“. Ieškovo teigimu, atsakovas kvietė minėtus darbuotojus pereiti dirbti į UAB „Chemtransa“. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui. Atsakovo veiksmai (siūlymas konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį bei nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų) vertintini kaip Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas. Dėl tokių veiksmų ieškovui buvo padaryta turtinė žala (reikėjo apmokyti naujai priimtus darbuotojus, sumažėjo apyvarta, klientų skaičius).

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus. Įvertinęs liudytojų – buvusių UAB „Ekspedita“ darbuotojų – parodymus, kad darbo sutartį su ieškovu jie nutraukė dėl blogų santykių su naujuoju UAB „Ekspedita“ vadovu, teismas konstatavo, jog vien tik įsidarbinimo atsakovo bendrovėje faktas nėra pakankamas atsakovo nesąžiningų veiksmų įrodymas.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 24 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, konstatavusi, kad teismai netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2002).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB „Ekspedita“ apeliacinį skundą, 2006 m. sausio 3 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo praktika, pagal kurią vien faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos, – svarbu yra nustatyti konkuruojančio subjekto pasiūlymo faktą, kurį įrodyti pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2002). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas, nesąžiningai konkuruodamas su ieškovu, atliko veiksmus, nurodytus Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė. V. K. DK 127 straipsnio pagrindu (darbuotojo pareiškimu) darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2003 m. vasario 7 d., o V. S., V. G. ir J. T. – 2003 m. sausio 31 d. O. J. V. buvo atleistas iš darbo vienintelio akcininko sprendimu 2003 m. vasario 7 d. Teisėjų kolegija nustatė, kad per trumpą laiką po darbo santykių su ieškovu nutraukimo atsakovo įmonėje įsidarbino tik V. K. ir V. G., kurie ir iki tol ėjo antraeiles pareigas UAB „Chemtransa“. Tuo metu ieškovas neprieštaravo dėl minėtų asmenų darbo konkuruojančioje įmonėje. J. T., V. S. ir O. J. V. įsidarbino UAB „Chemtransa“ praėjus beveik dviem mėnesiams nuo darbo sutarčių su UAB „Ekspedita“ nutraukimo. Darbuotojai nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukė ne raginami atsakovo, o dėl to, kad pasikeitė UAB „Ekspedita“ administracijos vadovas. Teisėjų kolegija nustatė, kad naujasis UAB „Ekspedita“ direktorius S. G. pradėjo eiti pareigas vėliau nei buvo atleisti darbuotojai, tačiau dar iki to jis bendravo su darbuotojais, stengdamasis juos įtikinti pasilikti įmonėje. Apie tai, kad įmonės direktoriaus pareigas vietoje O. J. V. eis S. G., įmonės darbuotojai sužinojo dar sausio mėnesį. Vienintelio akcininko sprendimas atleisti direktorių O. J. V. iš darbo patvirtina šio teiginius apie nesutarimus su akcininku ir ketinimus dėl to nutraukti darbo sutartį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina darbuotojų paaiškinimus dėl darbo sutarčių nutraukimo motyvų (buvusio direktoriaus išėjimo iš darbo, o ne atsakovo pasiūlymo pereiti dirbti pas jį). Nesąžiningos konkurencijos fakto nepatvirtina ir kita apelianto nurodyta aplinkybė – mobiliųjų telefonų numerių perrašymas atsakovo vardu. Iš šios aplinkybės galima spręsti apie kai kurių buvusių ieškovo darbuotojų ketinimus įsidarbinti pas atsakovą, tačiau minėta aplinkybė nepatvirtina, kad siūlymą nutraukti darbo sutartis su ieškovu darbuotojai gavo iš atsakovo ar su juo susijusių asmenų. Teisėjų kolegija nurodė, kad, nenustačius atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nėra pagrindo svarstyti jo civilinės atsakomybės klausimo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas „Ekspedita“ prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo paliktas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 16 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl ieškovo teisių pažeidimo pripažinimo, ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies – ieškinį patenkinti; 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2006 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo 2004 m. birželio 16 d. sprendimas atmesti ieškovo ieškinį dėl 30 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o konstatavus, kad ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo patenkinimas negrąžinant pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėti iš naujo neužkerta kelio ieškovui reikšti ieškinio reikalavimus dėl likusios žalos atlyginimo priteisimo – priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio dalį dėl 30 000 Lt žalos atlyginimo patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Teismai nesiaiškino tikrųjų veiksnių, turėjusių įtakos darbuotojų valiai nutraukti darbo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje civilinėje byloje jau yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar darbuotojui buvo siūloma nutraukti darbo sutartį, reikia vadovautis tikraisiais darbo sutarties šalių ketinimais sutarties nutraukimo metu, o ne jų subjektyviais aiškinimais. Aplinkybė, ar buvo pasiūlymas pereiti į konkuruojančią bendrovę, gali būti patvirtinama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, taigi teismai turėjo vertinti ir netiesioginius įrodymus: darbuotojų elgesį, aplinkybių sutaptis, veiksmų suderinamumą, darbuotojų veiksmus iki darbo sutarties nutraukimo, laikotarpio, per kurį darbuotojai pakeitė įmonę, trukmę, ankstesnius santykius su konkuruojančio subjekto vadovais, giminystės ryšius, o ne vien apsiriboti apklaustų kaip liudytojai darbuotojų patvirtinimu, kad darbo sutartis nutraukė neraginami atsakovo.

122. Teismai netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Esant didesnei tikimybei, kad darbuotojų perėjimas pas atsakovą įvyko esant atsakovo pasiūlymui, nei kad jo nesant, teismas turėjo pripažinti nesąžiningos konkurencijos faktą nustatytu.

133. Teismai nepagrįstai netaikė įrodinėjimo pareigos paskirstymo principo, pagal kurį vieną ar kitą faktą turi įrodyti ta šalis, kuriai tai padaryti yra lengviau. Toks proceso teisės principas yra suformuluotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2003, 2001 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2001). Ieškovui pateikus argumentus ir netiesioginius įrodymus dėl darbuotojų perviliojimo, atsakovui tenka pareiga pateikti įrodymus, kad ieškovo darbuotojų perėjimą pas atsakovą lėmė kiti racionalūs ir teisėti veiksniai.

144. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, nagrinėjusios šią civilinę bylą, išaiškinimais.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Chemtransa“ prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius motyvus:

161. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, pripažįstant, ar ūkio subjektas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, siūlydamas konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padaryti žalą šiam ūkio subjektui, svarbu nustatyti pasiūlymo faktą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodyto pasiūlymo faktą, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad buvusių ieškovo darbuotojų įsidarbinimas UAB „Chemtransa“ savaime dar nereiškia, jog atsakovas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

172. Apeliacinės instancijos teismas aiškinosi visas ieškovo nurodytas darbo sutarties nutraukimo aplinkybes ir įvertino visus jo pateiktus įrodymus, tačiau ieškovas net neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovas siūlė ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartį.

183. Kasatorius, teigdamas, kad teismai turėjo taikyti įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal kurią tam tikrą faktą turi įrodyti ta šalis, kuriai tai padaryti yra lengviau, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-593/2003 ir Nr. 3K-3-600/2001. Šiose nutartyse yra suformuluotos įrodinėjimo taisyklės, taikytinos nagrinėjant civilines bylas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kuriose atleidimo iš darbo neteisėtumas yra preziumuojamas, todėl šios taisyklės netaikytinos sprendžiant ginčus dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

21Ieškovo UAB „Ekspedita“ darbuotojai nutraukė darbo santykius su ieškovu pagal DK 127 straipsnį (darbuotojo pareiškimu): V. K. – 2003 m. vasario 7 d., o V. S., V. G. ir J. T. – 2003 m. sausio 31 d. UAB „Ekspedita“ direktorius O. J. V. buvo atleistas iš darbo vienintelio akcininko sprendimu 2003 m. vasario 7 d. UAB „Chemtransa“ 2003 m. kovo 17 d. sudarė darbo sutartis su O. J. V., V. S. ir J. T., o V. G. ir V. K., tuo metu jau ėjusių UAB „Chemtransa“ antraeiles pareigas, darbo sutartys atitinkamai nuo 2003 m. vasario 3 d. ir 2003 m. vasario 10 d. buvo pakeistos, pervedant į pirmaeiles pareigas visu etatu.

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese, pažeidimo.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama šią civilinę bylą kasacine tvarka, 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-223/2005) nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-581/2002), sprendžiant, ar darbuotojui buvo siūloma nutraukti darbo sutartį, reikia vadovautis tikraisiais darbo sutarties šalių ketinimais sutarties nutraukimo metu, o ne jų subjektyviais aiškinimais; ketinimai gali būti nustatyti pagal tai, kaip šalys elgėsi iki ir po sutarties nutraukimo, nors aiškino, kad darbo sutarties nutraukimas neturi nieko bendra su konkuravimu. Kai yra daugiau įrodymų (ne tik darbo sutarties vienoje įmonėje ir įsidarbinimo kitoje įmonėje faktai), patvirtinančių kryptingą darbuotojų ruošimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų buvimo ar nebuvimo įrodytumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad buvę ieškovo darbuotojai darbo sutarties nutraukimą motyvavo nesutarimu su bendrovės akcininku, naujuoju vadovu, o įsidarbinimą pas atsakovą – atsitiktinai gautu pasiūlymu po darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, tačiau darbuotojų išėjimo iš darbo metu naujasis vadovas dar nebuvo pradėjęs eiti pareigų, be to, darbuotojai nenurodė konkrečių juos netenkinusių įmonės akcininko ar administracijos elgesio faktų, paskatinusių juos nutraukti darbo sutartis, neturint kito darbdavio įdarbinimo garantijų. Visi darbuotojai darbo sutartis nutraukė per savaitę, 3 darbuotojai konkuruojančioje įmonėje įsidarbino tą pačią dieną. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad teismas visas bylos aplinkybes turi vertinti kompleksiškai. Vertindamas liudytojų parodymus, teismas turi atsižvelgti į tai, kad jie šiuo metu yra atsakovo darbuotojai, todėl jų paaiškinimus būtina vertinti kartu su kitais įrodymais, atsižvelgiant, ar įrodymai papildo vienas kitą, ar prieštarauja vienas kitam. Teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje pažymėjo, kad faktų egzistavimas ar neegzistavimas gali būti nustatomas ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais.

25Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, pažeisdami CPK 362 straipsnio 2 dalį, į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus neatsižvelgė.

26Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį konkurencijos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Ieškinys šioje civilinėje byloje buvo pareikštas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, pagal kurį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui. Šioje normoje yra apibrėžtos aplinkybės, įrodinėtinos civilinėje byloje dėl žalos, padarytos pažeidus nurodytas sąžiningos konkurencijos nuostatas, atlyginimo, tai yra įrodinėjimo dalykas. Teismai, nagrinėdami šią civilinę bylą, turėjo vadovautis nurodyta norma ir aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurie leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Šios aplinkybės gali būti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiškinantis darbuotojų darbo sąlygas, sulygtą darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sąlygas ieškovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieškovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieškovo ir atsakovo, kaip ūkio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, priešingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei būklei mastą ir kitas svarbias aplinkybes.

27Civilinės bylos duomenimis, UAB „Ekspedita“ ir UAB „Chemtransa“ yra konkuruojantys ūkio subjektai, teikiantys ekspedicijos paslaugas. Ieškovo UAB „Ekspedita“ darbuotojai V. S., J. T., V. G. ir V. K. per vieną savaitę nutraukė darbo sutartis savo noru, o direktorius O. J. V. buvo atleistas iš darbo vienintelio akcininko sprendimu. Darbuotojai nurodė, kad jie nusprendė nutraukti darbo sutartis dėl nesutarimų su naujuoju įmonės direktoriumi S. G. S. G. pradėjo eiti direktoriaus pareigas jau darbuotojams išėjus iš darbo. Visi darbuotojai įsidarbino UAB „Chemtransa“ per dviejų mėnesių laikotarpį, iš jų trys – tą pačią dieną. UAB „Chemtransa“ buvo įsteigta 2002 m. birželio 5 d. Buvę UAB „Ekspedita“ darbuotojai O. J. V., V. S. ir J. T. UAB „Chemtransa“ pradėjo dirbti 2003 m. kovo 18 d., V. K. – 2002 m. spalio 10 d. (antraeilės pareigos, nuo 2003 m. vasario 10 d. – pirmaeilės), o V. G. – 2002 m. gruodžio 2 d. (antraeilės pareigos, o nuo 2003 m. vasario 3 d. – pirmaeilės). Dar prieš nutraukiant darbo sutartis tuo metu dirbęs UAB „Ekspedita“ direktoriumi O. J. V. įgaliojo J. T. perrašyti du UAB „Ekspedita“ mobiliųjų telefonų numerius, kuriais naudojosi UAB „Ekspedita“ darbuotojai ir kurie buvo žinomi šios įmonės klientams, atsakovui UAB „Chemtransa“, kurio vardu prašymą ir sutartį pasirašė tuo metu ėjęs antraeiles pareigas UAB „Chemtransa“ ieškovo darbuotojas V. G. Byloje taip pat yra duomenų, kad į UAB „Chemtransa“ perėję darbuotojai buvo visi UAB „Ekspedita“ darbuotojai (t. y. tuo metu UAB „Ekspedita“ dirbo tik penki darbuotojai), o UAB „Chemtransa“ iki ieškovo darbuotojų atėjimo dirbo tik du darbuotojai. Buvę „Ekspedita“ darbuotojai teigė nutraukę darbo sutartis neturėdami darbo pasiūlymų iš UAB „Chemtransa“ ir įsidarbinę joje atsitiktinai. Šie ir kiti reikšmingi civilinėje byloje surinkti duomenys turėjo būti teismo ištirti, patikrinant jų įrodomąją reikšmę, palyginant skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją (CPK 249, 250 straipsniai), ir įvertinti, įsitikinant, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų. Teismai turėjo įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą, pagal vidinį įsitikinimą padarydami nešališkas išvadas. Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodytų įrodinėjimo taisyklių nesilaikė, tik konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Chemtransa“ pasiūlymo darbuotojams pereiti dirbti pas jį fakto. Pažymėtina, kad šis faktas gali būti įrodinėjamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais (tai buvo nurodžiusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje).

28Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, vadovaujantis taisykle, kad tam tikrą faktą turi įrodyti šalis, kuriai tai padaryti yra lengviau. Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas teisingai nurodo, kad tose kasacinio teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai netaikytini nagrinėjant bylą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Šioje civilinėje byloje įrodinėjimo pareigos paskirstomos vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatomis, pagal kurias šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nei CPK, nei kituose įstatymuose nėra nurodyta materialinių ar proceso teisės normų, pagal kurias būtų kitaip paskirstomos įrodinėjimo pareigos šios kategorijos civilinėse bylose.

29Taip pat pažymėtina, kad teismai neatkreipė dėmesio į byloje esančius duomenis, jog Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje yra iškelta baudžiamoji byla pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymius, dėl UAB „Ekspedita“ atsakingų darbuotojų galimų nusikalstamų veikų. Teismai nesiaiškino, ar ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, reikšmingų šiai civilinei bylai.

30Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad šioje byloje buvo pažeistos CPK 85 straipsnio 2 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias ieškinio sumą turi nurodyti ieškovas. Ieškovas UAB „Ekspedita“ ieškinyje nurodė tik preliminarią 30 000 Lt ieškinio sumą. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu turėjo pasiūlyti patikslinti ieškinio reikalavimus (CPK 226 straipsnis), tačiau to nepadaryta.

31Nurodyti pažeidimai vertintini kaip esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurių negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, dėl to byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu,

Nutarė

33Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.