Byla e2A-8-755/2016
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-737-223/2015 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 49 722,22 Lt pagal gera valia neįvykdytą regresinį reikalavimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-01-06 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4152-798/2013 ieškovo UAB „Litagros prekyba“ naudai priteisė solidariai iš atsakovų A. P., J. V. ir D. Š. 137566,36 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,1210 Lt už advokato pagalbą ir 2 127 Lt žyminio mokesčio, t.y.viso 149166,67 Lt. Ieškovas, kaip vienas iš solidariųjų skolininkų, siekdamas išvengti papildomų įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinio vykdymo išlaidų, o taip pat palūkanų skaičiavimo, 2014-10-16 sumokėjo visą galutiniu sprendimu priteistą UAB „Litagros prekyba sumą, o pastaroji patvirtino,jog nebereikš reikalavimų dėl šio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo nei vienam iš solidariųjų skolininkų ateityje Šią aplinkybę patvirtina UAB „Litagros prekyba“ išduotas patvirtinimas apie atsiskaitymą. Kadangi ieškovas vienasmeniškai įvykdė savo prievolę kreditoriui, todėl jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas, solidarusis skolininkas D. Š., per ieškovo nustatytą 14 dienų terminą, kuris baigėsi 2014-11-12, geranoriškai neįvykdė jam tenkančios prievolės dalies.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priėmė galutinį sprendimą, ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovui 14400,55 Eur (49722,22 Lt) pagal gera valia neįvykdytą regresinį reikalavimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015-01-06 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1343,90 Eur ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-01-06 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-152-798/2013 UAB „Litagros prekyba“ naudai solidariai iš atsakovų A. P., J. V. ir D. Š. priteisė 39 841,97 Eur (137 566,36 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 350,44 Eur (1 210 Lt) už advokato pagalbą ir 616,02 Eur (2 127 Lt) žyminio mokesčio, t.y. iš viso 43 201,65 Eur (149 166,67 Lt) sumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-16 nutartimi galutinį sprendimą paliko nepakeistą, todėl galutinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti. Ieškovas 2014-10-16 kaip vienas iš solidariųjų skolininkų sumokėjo visą 2014-01-06 galutiniu sprendimu priteistą sumą kreditoriui UAB „Litagros prekyba“. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-01-19 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš D. Š. 14 400,55 Eur (49 722,22 Lt) pagal gera valia neįvykdytą regresinį reikalavimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015-01-06 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 155,95 Eur (538,45 Lt) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 162,00 Eur (559,37 Lt) žyminį mokestį ieškovui.

4Teismas atsakovo argumentą, kad ieškovas pagal pateiktą skolos mokėjimo dokumentą ieškovui neturi teisės reikšti regresinį reikalavimą dėl dalies skolos priteisimo iš kitų bendraskolių laikė nepagrįstu, kadangi iš 2014-10-16 kreditoriaus UAB „Litagros prekyba“ išduoto patvirtinimo apie atsiskaitymą matyti, kad būtent ieškovas įvykdė civilinėje byloje Nr. 2-4152-798/2013 Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 galutinį sprendimą, sumokėdamas 43 201,65 Eur (149 166,67 Lt).Kreditoriaus išduotas patvirtinimas apie atsiskaitymą pasirašytas bendrovės direktoriaus ir patvirtintas bendrovės antspaudu. Be to, piniginių lėšų pervedimo dokumente yra nurodyta, jog mokėtojas R. P. moka už A. P. pagal įsiteisėjusį 2014-01-06 galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4152-798/2013. Teismas darė išvadą, kad prievolę UAB „Litagros prekyba“ įvykdė būtent A. P., o ne kitas asmuo. Kokie yra susiklostę teisiniai santykiai tarp A. P. ir R. P. dėl minėtų piniginių sumų teismas sprendė, jog reikšmės šios bylos nagrinėjimo dalykui neturi, nes neginčytina, kad A. P. įvykdė prievolę kreditoriui. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, jog dėl pagrindinės prievolės kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ neįvykdymo yra kaltas ieškovas A. P. kaip ŽŪK „Viridis Group“ vadovas, dėl ko iš jo skola ieškovui neturėtų būti priteista. Ieškovo reikalavimas kildinamas iš bendraskolių laiduotojų solidarios prievolės. Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog už BŽŪK „Viridis Group“ prievoles laidavusiems asmenims taikoma solidari civilinė atsakomybė. Šis galutinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Be to, prievoliniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp sutarties šalių BŽŪK „Viridis Group“ ir UAB „Litagros prekyba". Nei vienas iš laiduotojų nebuvo šių sutartinių teisinių santykių šalimi ir nebuvo skolininkais, nors ir buvo laikomi solidariai atsakingais su pagrindiniu skolininku. Laiduotojų solidari atsakomybė kilo iš laidavimo teisinių santykių. Atsakovo argumentas, jog vieno iš laiduotojų, t.y. ieškovo, neteisėtas veikimas ar neveikimas pagrindiniam skolininkui BŽŪK „Viridis Group" vykdant prisiimtas prievoles kreditoriui, neturi reikšmės sprendžiant dėl regresinių reikalavimų, reiškiamų tarp pačių laiduotojų, tenkinimo klausimą.

5Taip pat teismas sprendė, kad kitas atsakovo argumentas, jog dėl prievolės kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ neįvykdymo yra kaltas ieškovas, yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog už BŽŪK „Viridis Group“ prievoles laidavusiems asmenims taikoma solidari civilinė atsakomybė, šis galutinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo matyti, kad prievoliniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp sutarties šalių. Laiduotojų solidari atsakomybė kilo iš laidavimo teisinių santykių. Teismas nurodė, kad skola atsirado dėl pagrindinio skolininko BŽŪK „Viridis Group“, už kurio prievoles laidavo trys fiziniai asmenys, veiksmų (nemokumo). Teismas pripažino, kad atsakovo argumentas, jog vieno iš laiduotojų, t.y. ieškovo, neteisėtas veikimas ar neveikimas pagrindiniam skolininkui BŽŪK „Viridis Group“ vykdant prisiimtas prievoles kreditoriui, neturi reikšmės, sprendžiant regresinių reikalavimų,todėl sprendė, kad CK 6.9 str. 5 d. nuostatos netaikytinos.

6Kadangi ieškovas vienasmeniškai įvykdė solidariąją prievolę pagal Vilniaus apygardos teismo galutinį sprendimą, sumokėdamas kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ visą iš solidarių atsakovų priteistą 43201,65 Eur (149166,67 Lt) skolą, jis įgijo teisę reikšti atgręžtinius reikalavimus kitiems solidariesiems bendraskoliams, o tame tarpe ir atsakovui. Ieškovas solidariam skolininkui D. Š. pateikė rašytinį pasiūlymą per 14 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą jo sumokėtą kiekvienam iš bendraskolių jų tenkančią dalį, t.y. po 1/3 dalį nuo bendros sumokėtos 14 400,55 Eur (49722,22 Lt) sumos. D. Š. per ieškovo nustatytą terminą, kuris baigėsi 2014-11-12, nesumokėjo jam tenkančios prievolės dalies, todėl šią sumą priteisė iš atsakovo ieškovo naudai.

7Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Teigia, jog byloje esminis ginčas kilo dėl ieškovo A. P. teisės pareikšti regresinį reikalavimą. Mano, kad ieškovas yra netinkamas subjektas ieškiniui dėl skolos regreso tvarka priteisimo reikšti, nes kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ 150000 Lt sumą pervedė ne pats ieškovas, o mokėtojas R. P.. Todėl, atsižvelgiant į CK 6.50 str. 3 d., šiuo atveju R. P. įvykdžius prievolę, jam pereina UAB „Litagros prekyba“ teisės, susijusios su skolininkais. Kadangi ieškovas pats prievolės už bendraskolius neįvykdė, jis neturi regresinės reikalavimo teisės. Buvo svarbu nagrinėti ar A. P. yra tinkamas ieškovas.Teismas formaliai išnagrinėjo bylą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą sprendimą.

8Apeliantas nesutinka su teismo argumentais ir išvadomis, jog šioje byloje netaikytinas CK 6.9 str. 5 d., jo manymu teismas nepagrįstai nenagrinėjo bei neanalizavo apelianto argumentų dėl paties A. P. kaltės dėl prievolės kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ neįvykdymo, atitinkamai už solidarios prievolės neįvykdymą jam vienam tenkančios atsakomybės. Neaišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju CK 6.9 str. 5 d. nuostatos netaikytinos.Ieškovas ir teismas tiek preliminariame bei galutiniame sprendime rėmėsi CK 6.9 str. 1 d. Be to, CK 6.9 str. 5 d. nenumatyta, kad ji negali būti taikoma bendraskoliams, kuriems bendra skola trečiajam asmeniui atsirado laidavimo pagrindais. Asmenys bendraskoliais tapo teismo sprendimo pagrindu. Mano, jog skolos iš solidarių skolininkų (laiduotojų) buvo priteistos, nes ieškovas inicijavo bankroto bylos iškėlimą ŽŪK „Viridis Group“, kuris, atsakovo manymu, nebuvo nemokus. Be to, jeigu ieškovas, užuot kėlęs bankroto bylą, būtų 2013 m. užtikrinęs ŽŪK „Viridis Group“ veiklą, neatlygintinai neperleidęs tretiesiems asmenims ŽŪK „Viridis Group“ pasėlių, atsiskaitęs už įsigytas sėklas su UAB „Lyitagros prekyba“ , 2013 m. nuėmus derlių laiduotojams nebūtų reikėję atsakyti už ŽŪK „Viridis Group“ skolą. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų dalis įsigytų sėklų buvo nepanaudotos ir sugedo, t.y. turėjo būti sumokėta UAB „Litagros prekyba“ už nepanaudotas ir sugedusias sėklas. A. P. nesiėmė jokių priemonių dėl sėklų grąžinimo. Apibendrindamas nurodo, kad dėl ŽŪK „Viridis Group“ vadovo A. P. neteisėtų veiksmų susiklostė tokia situacija, kad už kooperatyvo prievoles UAB „Litagros prekyba“ naudai laidavusiems pajininkams solidariai buvo priteista ŽŪK „Viridis Group“ skola už kooperatyvui pristatytas ir dėl direktoriaus kaltės (netinkamai organizuojant veiklą, neišsaugant kooperatyvo turto) iš dalies nepanaudotas žieminių rugių ir rapsų sėklas.Kadangi atsakovui prievolė kilo išimtinai dėl buvusio ŽŪK „Viridis Group“ vadovo veiksmų ir kaltės, todėl ieškovas turi atsakyti už visą skolą UAB „Litagros prekyba“.

9Mano, jog egzistuoja absoliutus teismo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes į bylą nebuvo įtrauktas R. P., o teismas pasisakė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apelianto argumentais, jog šioje byloje nėra tinkamas ieškovas, nes UAB „Litagros prekyba“ patvirtino, jog būtent ieškovas tinkamai įvykdė civilinėje byloje Nr. 2-4152-798/2013 Vilniaus apygardos teismo 2013-01-06 galutinį sprendimą, sumokėdamas 43201,65 Eur. Mokėjimo dokumente nurodyta, jog R. P. moka už ieškovą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas prievolę kreditoriui įvykdė. Argumentas, jog reikalavimo teisę dėl skolos turi ieškovas, o ne R. P. teisėtumas jau yra patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1361-302/2015, kurioje atsakovo atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2015-04-22 nutarties (ja tenkintas ieškovo prašymas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą BUAB Viridis Group“ 14400,55 Eur sumai) buvo atmestas. Apeliantas dėsto apeliaciniame skunde tuos pačius argumentus kaip ir prieštaravime dėl preliminaraus teismo sprendimo priėmimo ir nesutinka su argumentais, jog ieškinys turėjo būti atmestas CK 6.9 str. 5 d. pagrindu, nes ši teisės norma laidavimo teisiniams santykiams negali būti taikoma. Nei ieškovas, nei atsakovas, nei J. V. nebuvo sutarties šalys, pagrindinė prievolė nebuvo solidari, todėl nurodyta teisės norma apeliantas remiasi nepagrįstai, apeliantas neturi teisinio pagrindo kelti ieškovo kaltės dėl pagrindinės prievolės tinkamo ar netinkamo įvykdymo klausimo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog laiduotojų atsakomybė kyla iš laidavimo teisinių santykių, kadangi laidavimas yra šalutinė prievolė, todėl ir laiduotojai atsako tik tada, kai pagrindinis skolininkas neįvykdo pagrindinės prievolės. Taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog trečiuoju asmeniu į bylą turėjo būti įtrauktas R. P..

11Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

12Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgement of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).

13Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo D. Š. argumentai dėl ieškovo A. P. regresinės reikalavimo teisės nepagrįstumo, neteisingo CK 6.9 str. 5 d. nuostatų taikymo bei egzistuojančio absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p., atmetami kaip nepagrįsti.

14Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nebekartoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, tad pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų

15Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-152-798/2013 UAB „Litagros prekyba“ naudai solidariai iš atsakovų A. P., J. V. ir D. Š. priteisė 39841,97 Eur (137566,36 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 350,44 Eur (1210 Lt) už advokato pagalbą ir 616,02 Eur (2127 Lt) žyminio mokesčio, t.y. iš viso 43201,65 Eur (149 166,67 Lt). Vilniaus apygardos teismas galutiniu sprendimu nustatė, kad ieškovas trečiojo asmens ŽŪK „Viridis group“ įsipareigojimų pagal prekybos sutartį su UAB „Litagros prekyba“įvykdymo užtikrinimui su atsakovu D. Š., A. P., J. V. 2012-04-02 pasirašė laidavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jei ŽŪK „Viridis group“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys savo prievoles. Teismas, nustatęs, kad ŽŪK „Viridis group“ nepagrįstai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų bei nesumokėjo pardavėjui 137566,36 Lt už perduotas prekes, atsižvelgęs į tai, kad CK 6.81 str. 1 d. numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, sprendė, kad ŽŪK „Viridis group“ pažeidus prekybos sutartį – už jos neįvykdymą atsakovai (D. Š., A. P., J. V.) ieškovui (UAB „Litagros prekyba“) atsako kaip solidariąją prievolę turintys ŽŪK „Viridis group“ bendraskoliai, o reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas (b.l.7-14). 2014-09-16 Lietuvos apeliacinis teismas galutinį sprendimą paliko nepakeistą, tad galutinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

16Šioje byloje nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Lytagros prekyba“ 2014-10-16 patvirtinimu apie atsiskaitymą nurodyta, kad ieškovas (A. P.) 2014-10-16 kaip vienas iš solidariųjų skolininkų, sumokėjo visą 2014-01-06 galutiniu sprendimu priteistą sumą kreditoriui UAB „Litagros prekyba“, o 2014-10-14 atliktas piniginių lėšų pervedimas(dokumento Nr. 960) patvirtina, kad Pinigų pervedimo dokumentu mokama už A. P. pagal 2014-01-06 galutinį sprendimą .

17Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, apeliantas D. Š. faktiškai neginčijo to, kad jis savo prievolės UAB „Litagros prekyba“ neįvykdė, taip pat neginčijo prievolės dydžio. Tačiau apeliaciniu skundu, nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-01 galutiniu sprendimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas yra netinkamas ieškovas regresiniam reikalavimui reikšti, nes kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ atitinkamą sumą pervedė ne ieškovas, o mokėtojas R. P.. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas dėl paminėtų atsakovo argumentų motyvuotai pasisakė ir išvadą, jog būtent A. P. įvykdė prievolę UAB „Litagros prekyba“, pagrindė rašytiniais bylos įrodymais, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visiškai pakankami minėtai išvadai padaryti. Iš 2014-10-16 kreditoriaus UAB „Lytagros prekyba“ išduoto patvirtinimo apie atsiskaitymą matyti, kad ieškovas A. P. tinkamai įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 galutinį sprendimą, sumokėdamas 149166,67 Lt ir 833,33 Lt sumas (b.l. 22), o piniginių lėšų pervedimo dokumente yra nurodyta, jog mokėtojas R. P. moka už A. P. pagal įsiteisėjusį 2014-01-06 galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4152-798/2013 (b.l. 110). Pažymėtina, kad 2014-10-16 UAB „Lytagros prekyba“ dokumente kreditorius nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 sprendimas buvo tinkamai įvykdytas pareiškėjo A. P. ir bendrovė nebereikš reikalavimų dėl šio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo nei vienam iš solidariųjų skolininkų ( b.l. 22).

18Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prievolę UAB „Litagros prekyba“ įvykdė vienas iš laiduotojų – ieškovas A. P., pažymi, kad dėl R. P. mokėjimo už A. P. aplinkybės jau yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015-06-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1361-302/2015, kurioje dalyvavo tie patys asmenys -apeliantas D. Š. ir į BŽŪK „Viridis group“ kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius A. P.. Ginčas paminėtoje byloje buvo kilęs dėl bankrutavusio ŽŪK „Viridis group“ kreditoriaus (A. P.) finansinio reikalavimo patvirtinimo. Paminėtoje byloje D. Š. atskiruoju skundu, ginčydamas Panevėžio apygardos teismo 2015-04-22 nutartį, kuria į bankrutavusio ŽŪK „Viridis group“ kreditorių sąrašą įtrauktas ieškovas A. P., nesutikimo argumentu nurodė tai, kad kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ sumokėjo R. P., bet ne A. P., o teismas buvo suklaidintas dėl asmens, įvykdžiusio prievolę kreditoriui – UAB „Litagros prekyba“. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-06-30 nutartimi ieškovo D. Š. atskirąjį skundą atmetė,nurodė, kad įstatymas nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę skolininko vardu ir interesais (CK 6.50 str.), o byloje nėra duomenų apie teisines kliūtis (asmeninis skolininko prievolės pobūdis ar šalių susitarimas) R. P. įvykdyti prievolę už vieną iš solidariųjų skolininkų – A. P., nėra duomenų apie tai, kad R. P. būtų pareiškęs regresinius reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu, todėl sprendė, kad ŽŪK „Viridis group“ šioje bankroto proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino A. P., kaip solidarią prievolę įvykdžiusio skolininko, finansinį reikalavimą. Apygardos teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-30 nutartį, sprendžia, kad pakartotinai aplinkybės, kokia buvo R. P. 2014-10-14 atlikto mokėjimo paskirtis, nebereikia įrodinėti (CPK 182 str.2 p.). Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismas 2015-04-22 nutartimi, esant patvirtintam BŽŪK „Viridis group“ kreditoriumi A. P. ir jo 14400,55 Eur kreditoriniam reikalavimui, teismui nustačius tai, kad prievolę už solidarius skolininkus įvykdė A. P., papildomai įrodinėti, kad ieškovas šioje byloje turi teisę į regresinį reikalavimą atsakovui, nes R. P. atliktu sumokėjimu A. P. įvykdė prievolę kreditoriui, nėra pagrindo.

19Dėl paminėto atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti reikalavimą priteisti iš atsakovo kaip solidaraus skolininko ieškovo sumokėtos UAB „Litagos prekyba“ skolos dalį, vertinami kaip nepagrįsti.

20Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skunde dėstoma argumentacija, kad ieškovas yra kaltas dėl prievolės neįvykdymo kreditoriui UAB „Litagros prekyba“, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos CK 6.9 str. 5 d. nuostatos, numatančios, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą.

21Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime išdėstytais argumentais ir pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šioje dalyje apelianto argumentai dėl CK 6.9 str. 5 d. taikymo yra teisiškai nepagrįsti. Nors apeliantas skundu pažymi, kad jis neprašo CK 6.9 str. 5 d. nuostatų taikyti pagrindinio skolininko (BŽŪB „Viridis group“) ir kitų asmenų (laiduotojų) teisiniams santykiams, o teigia, kad CK 6.9 str. 5 d. nuostatos yra reikšmingos sprendžiant būtent bendraskolių - laiduotojų tarpusavio santykių, vykdant atgręžtinius reikalavimus regreso tvarka pagrįstumo klausimą, tačiau apeliantas skunde faktiškai dėsto argumentus, susijusius su A. P., kaip ŽŪB „Viridis group“ vadovo, kalte dėl prievolės kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ neįvykdymo. Būtent todėl, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CK 6.9 str. 5 d. įtvirtinta taisyklė netaikytina.

22Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str.). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 str.3 punktas), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

23CK 6.81 str. 3 d. bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.Laidavimo atveju, kai prievolė neįvykdyta, atsiranda solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.1 dalis). Pagal CK 6.83 str.1 dalyje įtvirtintą taisyklę, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo atsakomybė kilo 2012-04-02 laidavimo sutarties pagrindu, laiduotojai skolininkais tapo tik ŽŪK „Viridis Group“ nevykdant sutartinės prievolės. Teismas neturi pagrindo išvadai, jog laidavimo sutartis buvo sudaryta išimtinai vieno bendraskolių interesais ar ji neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės. Skolininku pagal sandorį su UAB „Litagros prekyba“ buvo ne laiduotojai, o pirkėjas - ŽŪK „Viridis Group“. Laiduotojai skolininkais tapo tik ŽŪK „Viridis Group“ nevykdant sutartinės prievolės. Tai, minėta, seka iš CK 6.81 str. 1 d. reglamentavimo, jog skolininkas ir laiduotojas atsakovo kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai kai prievolė neįvykdyta, o ieškovui padengus teismo priteistą solidarią skolą UAB „Litagros prekyba“, susiklostė CK 6.9 str. 1 d. įtvirtinti teisiniai santykiai. Todėl CK 6.81 str. 5 d. prasme pagrindinio skolininko ŽŪK „Viridis Group“ galimas kaltės klausimas nenagrinėtinas. Pagrindinis skolininkas pats įvykdęs laidavimu užtikrintą prievolę neįgyja teisės reikšti atgręžtinio reikalavimo savo laiduotojams. Tai yra būtent dėl to, jog pagrindinė prievolė nėra laikoma solidaria, laidavimas yra šalutinė (savarankiška) prievolė (CK 6.76 str. 1 d.), o pagrindinio skolininko ir laiduotojų solidari atsakomybė kyla tik tada, kai skolininkas neįvykdo kreditoriui pagrindinės prievolės.

24Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog atsakovo cituojama CK 6.9 str. 5 d. nagrinėjamu atveju nėra taikoma. Atsakovas CK 6.9 str. 5 d. galėtų remtis tik tuo atveju, jei pagrindinė prievolė būtų solidari, t. y. pagrindinės sutarties šalimis būtų ne tik BŽŪK „Viridis group“ ir UAB „Litagros prekyba“, bet ir nagrinėjamo ginčo šalys. Tokiu atveju atsakovas galėtų remtis CK 6.9 str. 5 d. įtvirtinta taisykle bei kelti klausimą, kuris iš solidariųjų skolininkų yra atsakingas,jog solidari prievolė yra neįvykdyta .

25Dėl to kas paminėta, apeliacinio skundo motyvacija dėl A. P. kaltės dėl neįvykdytų ŽŪK „Viridis group“ ir UAB „Litagros prekyba“ sutartinių įsipareigojimų, kolegijos vertinimu, teisiškai nereikšminga, nes apelianto nurodomos aplinkybės susijusios su galimai netinkamu bendrovės vadovo darbinių funkcijų atlikimu sąlygotu žalos atsiradimu. Nagrinėjamu atveju atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš kitų faktinių aplinkybių - atsakovo laidavimo už ŽŪK „Viridis group“ prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl ieškovo veiksmais padarytos žalos atsakovui. Kaip matyti, šis klausimas taip pat nekeltas ir civilinėje byloje Nr. 2-4152-798/2013, kurioje teismas sprendė UAB „Litagros prekyba“ skolos priteisimo iš šalių bei J. V. reikalavimo pagrįstumą. Beje, paminėtoje byloje teismas sprendė, kad ieškovas perdavė tinkamo kiekio ir kokybės prekes (b.l. 13). Dėl nepagrįsto skolos priteisimo iš bendraskolių, esant A. P. kaltei, atsakovas galėjo įrodinėti skolos priteisimo byloje. Šiuo gi atveju nagrinėjamas tik atgręžtino A. P. reikalavimo pagrįstumas.

26Apeliantas skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, esant absoliučiam jo negaliojimo pagrindui, nes buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto R. P. materialiųjų teisių ir pareigų – teismas turėjo duomenų, jog 150000 Lt sumą UAB „Litagros prekyba“ sumokėjo R. P., tačiau konstatavo faktą, jog prievolę kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ įvykdė A. P., taigi, pasisakė dėl R. P., kuris nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, materialiųjų teisių ir pareigų.

27Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), konstatuojamas ne visais atvejais, kai į procesą neįtraukiami visi teisinį suinteresuotumą turintys asmenys, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Pagal kasacinio teismo praktiką „nusprendė“ turinys suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str.2 d.2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas jam sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).Kai asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

28Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, su apelianto teiginiu dėl CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindo egzistavimo, nesutinka ir sprendžia, kad apeliacinio skundo prašymas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra pagrindo.

29Pirmosios instancijos teismas sprendimu tiesiogiai nesukūrė R. P. materialiųjų subjektinių teisių ar pareigų, juo nebuvo nustatytos ar panaikintos R. P. teisės ar pareigos, todėl jo įtraukimas į bylos procesą nebuvo teisiškai reikalingas. Bylos įrodymai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prievolę UAB „Litargros prekyba“ įvykdė būtent A. P., o ne kitas asmuo. Tai patvirtina jau prieš tai jau šioje nutartyje minėti rašytiniai įrodymai byloje, o būtent 2014-10-14 pinigų pervedimo dokumentas, iš kurio matyti, kad R. P. mokėjimo paskirtyje nurodė, jog „mokama už A. P. visiškas atsiskaitymas pagal įsiteisėjusį 2014-01-06 VAT galutinį sprendimą civ.b. Nr. 2-4152-798/2013 ir bylinėjimosi išlaidos (88,33 Lt) (b.l. 110), UAB „Litagros prekyba“ 2014-10-16 patvirtinimas apie atsikaitymą, iš kurio matyti, kad kreditorius nurodė, jog 2014-10-14 A. P. pilnai įvykdė ir atsikaitė pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 galutinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje nr. 2-4152-798/2013, sumokėdamas bendrą 150000 Lt sumą (b.l. 22). Taigi, teigti, jog pirmosios instancijos teismas pripažinimu, kad A. P. įvykdė prievolę kreditoriui UAB „Litagros prekyba“, sprendė dėl šį mokėjimą atlikusio asmens A. P. teisių ir pareigų, nėra pagrindo. Priešingai teigdamas konkrečių duomenų atsakovas nepateikė, todėl jo nurodomos aplinkybės, jog teismas pasisakė dėl sumokėjimą atlikusio asmens R. P. teisių ir pareigų, atsakovas neįrodė. To nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek skundžiamo teismo sprendimo turinį, tiek prieš tai aptartus rašytinius įrodymus bei duomenų, kad R. P. sietų su UAB „Litagros prekyba“kokie nors teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju tarp R. P. ir A. P. susiklostę santykiai dėl pirmojo atlikto mokėjimo už A. P. nebuvo vertinami, todėl teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos nebuvo pasisakyta dėl R. P. materialiųjų teisių ir pareigų.

30Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

31Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, A. P. iš apelianto priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į D. Š. apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas patyrė 786,50 Eur išlaidų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), atsiliepimas motyvuotas, procesinių jo trūkumų nenustatyta, todėl išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, o, atmetus apeliacinį skundą, jos priteistinos ieškovui iš apelianto (CPK 93 str., 98 str.).

32Kadangi iš byloje esančios 2015-07-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad apeliantas D. Š. buvo atleistas nuo dalies – 274 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (b.l. 162), o apeliacinis skundas netenkinamas, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš D. Š. (a.k. ( - ) A. P. (a.k. ( - ) 786,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 49 722,22 Lt pagal gera valia... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu... 4. Teismas atsakovo argumentą, kad ieškovas pagal pateiktą skolos mokėjimo... 5. Taip pat teismas sprendė, kad kitas atsakovo argumentas, jog dėl prievolės... 6. Kadangi ieškovas vienasmeniškai įvykdė solidariąją prievolę pagal... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 8. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais ir išvadomis, jog šioje byloje... 9. Mano, jog egzistuoja absoliutus teismo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d.... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą... 11. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 12. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog... 13. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių... 14. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos... 15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 galutiniu sprendimu... 16. Šioje byloje nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Lytagros prekyba“ 2014-10-16... 17. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, apeliantas D. Š. faktiškai... 18. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad... 19. Dėl paminėto atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad... 20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skunde dėstoma... 21. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime... 22. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas... 23. CK 6.81 str. 3 d. bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu... 24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog atsakovo cituojama CK... 25. Dėl to kas paminėta, apeliacinio skundo motyvacija dėl A. P. kaltės dėl... 26. Apeliantas skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas... 27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo... 28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, su... 29. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tiesiogiai nesukūrė R. P.... 30. Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia,... 31. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovas prašo priteisti... 32. Kadangi iš byloje esančios 2015-07-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. galutinį... 35. Priteisti iš D. Š. (a.k. ( - ) A. P. (a.k. ( - ) 786,50 Eur advokato...