Byla 2A-41/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant ieškovei G. Š., ieškovės atstovams advokatei Reginai Baranauskienei, A. B., atsakovo atstovams advokatei Laurai Juozumaitei, R. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-806-524/2006 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė G. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 1997 m. vasario 10 d. iki 2005 m. sausio 27 d. dirbo atsakovo bendrovėje laidų rinkinių formuotoja. Dirbant bendrovėje jai pablogėjo sveikata, todėl 2001 metais ji kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų ir 2004 m. lapkričio 8 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. 04-03-032 jai buvo konstatuota profesinė liga, 2004 m. lapkričio 30 d. nustatyta III invalidumo grupė bei 30 procentų darbingumo praradimas, o 2004 m. gruodžio 2 d. išduotos rekomendacijos dėl darbo pobūdžio, kuriose nurodyta, kad ieškovė gali dirbti lengvą fizinį darbą. Atsakovas, gavęs profesinės ligos patvirtinimo aktą, nesudarė ieškovei normalių darbo sąlygų, o 2005 m. sausio 27 d. atleido ją iš darbo DK 136 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu, tai yra dėl to, kad pagal sveikatos būklę negali dirbti šio darbo. Ieškovės nuomone, tokie darbdavio veiksmai neteisėti, nes atsakovas, neperkėlęs jos į darbą, atitinkantį sveikatos būklę, pažeidė DK 273 straipsnio pirmosios dalies, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 10 punkto, Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio septintosios dalies reikalavimus. Be to, atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, nepaisė Invalidų socialinės integracijos įstatyme nustatytų invalidų atleidimo iš darbo apribojimų.

4Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo kaltės ji neteko pajamų, patyrė bei patiria gydymosi, reabilitacijos ir kitas išlaidas, todėl atsakovas turi atlyginti tą nuostolių dalį, kurios nekompensuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Dėl to ieškovė prašė priteisti 20 048,44 Lt turtinės žalos atlyginimą: 1 900,20 Lt gydymosi išlaidų, 8 Lt papildomų išlaidų ir 18 140,24 Lt netektų pajamų už laikotarpį nuo 2004 m. liepos mėnesio iki teismo sprendimo priėmimo. Taip pat ieškovė prašė įpareigoti atsakovą kas mėnesį apskaičiuoti ir išmokėti jai žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp ieškovės vidutinio atlyginimo ir per mėnesį gautų VSDF išmokų, bei kas mėnesį kompensuoti dėl profesinės ligos gydymo turėtas gydymo išlaidas. Atsižvelgdama į sveikatos sužalojimo dydį, sveikatos būklę, patirtus pergyvenimus ir skausmą, amžių, įsidarbinimo ir darbo galimybes, šeimos padėties pablogėjimą, į tai, jog augina du nepilnamečius vaikus, padeda senai motinai, turi mokėti paskolą už būstą, ieškovė prašė priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, jog tik atsakovo suteiktoje darbo vietoje buvo kenksmingos darbo sąlygos, kurios sąlygojo profesinės ligos atsiradimą. Ieškinyje neatskirtas žalos dydis, kuris tenka atsakovui, kaip paskutiniam darbdaviui, nėra paskaičiavimų, kokią dalį žalos atlyginimo privalėtų sumokėti VSDFV bei buvę ieškovės darbdaviai.

6Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei 2 588,85 Lt turtinės ir 160 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovo kaip darbdavio kaltė dėl ieškovės profesinės ligos yra nustatyta minėtu profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, o bylos medžiaga patvirtina atsakovo neteisėtą veiką ieškovės atžvilgiu. Teismas konstatavo, jog atsakovas nagrinėjamu atveju yra ieškovei neteisėtais veiksmais žalą padaręs asmuo, nes pats atsakovas sutiko su ieškovės pozicija ir bylos medžiaga, jog ieškovės faktinis darbo stažas siuvėja VĮ ,,Gintaras‘‘, valstybinėje buitinių paslaugų įmonėje ,,Buities rūmai‘‘ buvo tik apie 10 mėnesių iš 7 metų, nes tuos metus ji praktiškai buvo išėjusi dviejų vaikų gimdymo ir auginimo atostogų (b. l. 124).

7Teismas priteisė ieškovei 1 788, 82 Lt patirtų gydymosi išlaidų. Nurodė, kad su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos turi būti priteisiamos pagal patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, šių išlaidų dydis gali keistis, todėl sprendė, jog gydymosi išlaidos negali būti priteistos neterminuotai. Taip pat teismas nurodė, kad netekto darbingumo procentas ieškovei nustatytas 2004 m. lapkričio 30 d., todėl turėtas gydymosi išlaidas priteisė nuo šios datos iki 2006 m. lapkričio 1 d., bei atmetė reikalavimo dalį dėl 111,38 Lt gydymosi išlaidų, turėtų 2004 m. liepos - spalio mėnesiais.

8Teismas priteisė ieškovei 800,03 Lt darbo užmokesčio skirtumo už 2004 m. gruodžio mėn. ir 2005 m. sausio mėn., o ieškinio reikalavimus dėl skirtumo, susidarančio tarp vidutinio darbo užmokesčio pajamų ir gautų per mėnesį VSDFV išmokų, atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki jos atleidimo dienos turėjo negautų pajamų, kurias būtų gavusi, jei jos sveikata nebūtų sužalota (CK 6.283 str.). Teismas atmetė kitą šio reikalavimo dalį, motyvuodamas tuo, jog pagal CK 6.283 straipsnio antrąją dalį turi būti atlyginamos tik tos pajamos, kurias nukentėjusysis būtų gavęs, jei jo sveikata nebūtų sužalota, tačiau šiuo atveju ieškovė buvo atleista iš darbo, todėl, teismo nuomone, negalima preziumuoti, kad ieškovė minėto dydžio vidutinį darbo užmokestį būtų gavusi iki gyvos galvos. Be to, teismas iš invalidumo pažymėjimo nustatė, kad ieškovė gali dirbti lengvą fizinį darbą, yra persikvalifikavusi, dalį netekto darbingumo jai kompensuoja draudimo įstaiga, o atsakovas, teismo teigimu, negali būti atsakingas už ieškovės nesėkmingas kito lengvesnio darbo paieškas.

9Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertino ieškovės sužalojimo laipsnį, įtaką tolesniam gyvenimui, patiriamus skausmus, atsižvelgė į tai, jog ieškovės liga nepagydoma, į žalą padariusio atsakovo kaltę ir priteisė 160 000 Lt šios žalos atlyginimą, tai yra pusę tos sumos, kurią ieškovė būtų uždirbusi pas atsakovą iki pensijos, skaičiuojant nuo jos 1 244 Lt vidutinio darbo užmokesčio (CK 6.250 str. 2d., 1.5 str.). Teismas atsižvelgė į tai, jog už žalą atsakingas atsakovas ilgą laiką nevykdė žalos atlyginimo prievolės, nors buvo raštu supažindintas su profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, neperkėlė ieškovės į lengvesnį darbą, visiškai nesprendė jos materialinių problemų, kurios paprastai iškyla susirgus, o tai dar labiau sustiprino ieškovės dvasinius išgyvenimus. Teismas konstatavo, jog atsakovas buvo visiškai abejingas ieškovės sveikatos sužalojimui ir tai suponuoja galimybę priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą nei nustatyta teismų praktikoje. Taip pat, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertino aplinkybę, jog atsakovas yra užsienio kapitalo įmonė, pelningai veikianti Lietuvoje, turinti 195 268 505 Lt vertės turto. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra ypatingai bloga: jos turtas yra 56 000 Lt vertės, metinės pajamos yra 7 302 Lt, ji yra našlė, augina du nepilnamečius vaikus, šeimos pajamos yra apie 700 Lt per mėnesį, turi mokėti 50 000 Lt būsto paskolą.

10Apeliaciniu skundu ieškovė G. Š., atstovaujama Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos, prašo minėtą teismo sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pakeisti, tai yra priteisti ieškovei vienkartinį turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2005 m. vasario mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio – 17 340,24 Lt, bei gydymo išlaidas už 2004 m. liepos-spalio mėnesius – 111,38 Lt, taip pat įpareigoti atsakovą kas mėnesį mokėti ieškovei žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp jos vidutinio atlyginimo ir per mėnesį gautų VSDFV išmokų, bei ieškovės turėtas profesinės ligos gydymo išlaidas. Prašymus grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas nesivadovavo CK 6.283 straipsnio nuostatomis, protingumo kriterijumi, ir be pagrindo nepriteisė 111,38 Lt gydymosi išlaidų už 2004 m. liepos-spalio mėnesius, motyvuodamas tuo, kad darbingumo procento netekimas nustatytas 2004 m. lapkričio 30 d. Ieškovės profesinė liga yra lėtinė, o juridinio fakto nustatymo momentas neparodo tikro susirgimo momento.
  2. Teismas neteisingai taikė turtinės žalos atlyginimo normas (CK 1.5, 6.283 str. 1 d.), nes šiuo atveju turi būti vadovaujamasi restitucijos principu, pagal kurį nukentėjęs asmuo turi būti grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje jis būtų, jei jam nebūtų sužalota sveikata. Ieškovei turi būti atlyginta ir likusi netektų pajamų suma už 2005, 2006 metus (17 340,24 Lt).
  3. Teismas nesivadovavo Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu, pagal kurio 6 straipsnio antrąją dalį, žalos atlyginimas susirgus profesine liga turi būti mokamas nepaisant nukentėjusiojo gaunamų kitų pajamų.
  4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima žalos priteisti į ateitį, nes tiek restitucijos principas, tiek žalos atlyginimo principai įtvirtina nuostatą, kad žala turi būti visiškai atlyginama. Be to, teismas turi vadovautis minėto Laikinojo įstatymo 20 straipsniu, pagal kurį žalos atlyginimą apskaičiuoja ir moka asmenys, atsakingi už žalos atlyginimo mokėjimą.

11Atsiliepimu į šį apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad gydymo išlaidų atlyginimo priteisimas už tą laikotarpį, kada dar nebuvo nustatytas profesinio susirgimo faktas, pažeistų teisinio apibrėžtumo principą. Faktas, kad asmuo serga profesine liga, yra nustatomas atskira procedūra ir būtent nuo to momento atsiranda tiek deliktinė darbdavio, tiek sutartinė draudiko atsakomybė. Atsakovo nuomone, ieškovė netinkamai suvokia netektas pajamas, nes jos turi būti skaičiuojamos ne iš vidutinio atlyginimo atėmus per mėnesį gautų VSDF išmokų sumą, o vadovaujantis netekto darbingumo koeficientu nustatomas nuostolių dėl netekto darbingumo dydis ir iš jo yra atimama VSDF išmoka. Atsakovas nurodė, jog teismas teisingai nustatė negautų pajamų dydį ir pagrįstai konstatavo, jog priteisti negautas pajamas galima tik už tą laikotarpį, kai ieškovė dirbo atsakovo bendrovėje ir dėl ligos negalėjo gauti vidutinio darbo užmokesčio. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė būtų dirbusi pas atsakovą visą laiką ir kad būtų gavusi tokio dydžio vidutinį darbo užmokestį. Be to, ieškovė gali dirbti lengvesnį fizinį darbą, turi visas persikvalifikavimo galimybes, todėl turi realią galimybę ateityje dirbti ir gauti atlyginimą.

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes nebuvo nustatytos būtinos darbdavio atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, bei kaltė. Skundą atsakovas grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas, nes šio straipsnio normos taikomos tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, tai yra kai žalą padaro darbo santykiais nesusiję asmenys.
  2. Teismas negalėjo priimti sprendimo dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovės turėtas sveikatos grąžinimo išlaidas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė negali gauti jokių kompensuojamų paslaugų, jų gavimas yra priklausomas nuo ieškovės valios, todėl negali sukelti teisinės atsakomybės atsakovui.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nesirūpino ieškove. Šioje byloje nėra ginčijamas ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumas, todėl turi būti laikoma, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai.
  4. Teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimui pusę tos sumos, kurią ji būtų uždirbusi iki pensijos, skaičiuojant nuo jos 1 244 Lt vidutinio darbo užmokesčio, prieštarauja pats sau, nes pats sprendime nustatė, kad negalima preziumuoti, jog ieškovė vidutinį darbo užmokestį būtų gavusi iki gyvos galvos.
  5. Teismas atsakovo kaltę preziumavo remdamasis vieninteliu rašytiniu įrodymu – 2004 m. lapkričio 8 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, tuo tarpu šiuo aktu nustatytas ieškovės profesinio susirgimo faktas, tačiau ne atsakovo kaltė. Darbdavys atsako ne už žalą, o už tai, kad neužtikrino saugių darbo sąlygų, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti jokie atsakovo padaryti darbų saugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai.
  6. Teismas neteisingai nustatė terminą, kurį ieškovė dirbo kitose darbo vietose, veikiant profesinės rizikos veiksniams. Pagal ieškovės darbo stažą patvirtinančius dokumentus, ieškovė dirbo kitą darbą apie 2 metus ir 10 mėnesių ir tai galėjo turėti įtakos profesinio susirgimo atsiradimui. Teismas nepagrįstai nustatė, jog darbas pirmoje įmonėje neturėjo įtakos ieškovės profesiniam susirgimui ir visą atsakomybės naštą perkėlė atsakovui. Eesant kenksmingiems veiksnio dydžiams ieškovė atsakovo bendrovėje dirbo tik 2,5 metų. Byloje nėra nustatyta, kokiomis sąlygomis ieškovė dirbo pirmoje įmonėje, kokią įtaką jos sveikatos pablogėjimui turėjo ankstesnis darbas, ar tai nebuvo susirgimo priežastimi, dėl ko išsivystė vėliau progresavusi liga.

13Ieškovės G. Š. ir atsakovo UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

14Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo 20 048,44 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigoti atsakovą kas mėnesį mokėti žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp vidutinio ieškovės atlyginimo ir jos per mėnesį gautų VSDFV išmokų, bei įpareigoti atsakovą kas mėnesį kompensuoti gydymo išlaidas (b. l. 2, 143).

15Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei 2 588,85 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 160 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

16Apeliaciniu skundu ieškovė prašo šį teismo sprendimą pakeisti: priteisti ieškovei vienkartinį 17 340,24 Lt turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2005 m. vasario mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio, bei 111,38 Lt gydymosi išlaidų už 2004 m. liepos-spalio mėn., įpareigoti atsakovą kas mėnesį mokėti ieškovei žalos skirtumą, susidarantį tarp jos vidutinio atlyginimo ir per mėnesį gautų VSDF išmokų, bei įpareigoti atsakovą kas mėnesį mokėti ieškovės turėtas profesinės ligos gydymo išlaidas. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, svarbias šiam ginčui išspręsti, ne visada teisingai išaiškino bei pritaikė įstatymą, nepakankamai įvertino teismų praktiką, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 263, 185 str.). Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tokiais argumentais:

18Dėl taikytinos teisės

19Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, apeliantai nesutinka su tuo, kokiomis teisės normomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog nuo atsakymo, kokias teisės normas reikia taikyti, gali iš esmės priklausyti ir bylos nagrinėjimo rezultatas, pirmiausia tikslinga išsiaiškinti su taikytina teise susijusias problemas.

20Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas be pagrindo nesivadovavo Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu (toliau Laikinasis įstatymas). Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, kuris nuo šios datos ir yra taikomas žalos, atsiradusios susirgus profesine liga, kompensavimui, kai nukentėjęs asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe, ir žala atsiranda dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, kurie pripažinti draudiminiais įvykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003, 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1001/2003, 2005 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005, 2003 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-846/2003). Taigi konstatavus profesinės ligos faktą po 2000 m. sausio 2 d., žala dėl profesinio susirgimo turėtų būti atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – Socialinio draudimo įstatymas). Šio įstatymo 36 straipsnis numato, kad jo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po 2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

21Nagrinėjamu atveju ieškovei profesinė liga buvo konstatuota 2004 m. lapkričio mėnesį 8 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. 04-03-032, 2004 m. lapkričio 30 d. nustatyta III invalidumo grupė bei 30 procentų darbingumo praradimas. Nustatyta, kad ieškovė, įsigaliojus Socialinio draudimo įstatymui, dirbo atsakovo bendrovėje iki 2005 m. sausio 27 d. (atleista iš darbo DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu). Kadangi ieškovė po 2000 m. sausio 1 d. dirbo ir iki jos atleidimo iš darbo dienos buvo draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga, pagal Socialinio draudimo įstatymą (įstatymo 4 str.), tai profesinės ligos jai nustatymas 2004 m. lapkričio 8 d. yra priskiriamas draudiminiams įvykiams ir ieškovei padaryta žala turi būti atlyginama pagal Socialinio draudimo įstatymą.

22Taip pat atmestini atsakovo skunde išdėstyti argumentai, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas, nes, atsakovo nuomone, šio straipsnio normos taikomos tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, o šiuo atveju ieškovė buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe, todėl darbdavio atsakomybė turėtų atsirasti tik tada, jei būtų įrodyta, kad ieškovė dirbo nelegaliai ar nebuvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Žala fiziniam asmeniui dėl profesinio susirgimo atsiranda iš delikto, tai yra darbdaviui neužtikrinus saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų, nulėmusių profesinį susirgimą ar sudariusių jam sąlygas. Taikant civilinę deliktinę atsakomybę, turi būti siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, tai yra visiškai atlyginti jo turėtus nuostolius. Pagal CK 6.283 straipsnio pirmąją dalį, jei sužalojama fizinio asmens sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Atsakovas teisingai nurodė, kad šis straipsnis taikomas tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.283 str. 4 d.). Taip pat pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju, ieškovė buvo apdrausta minėtu socialiniu draudimu ir pagal Socialinio draudimo įstatymą atsirado ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajai netekto darbingumo kompensaciją, tačiau ieškovei padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo.

23Taigi nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, o toje padarytos žalos dalyje, kurios nepadengia atlyginimas pagal šį įstatymą, turi būti taikomos bendrosios civilinės teisinės atsakomybės teisės normos (CK 6.283 str.).

24Dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų

25Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbdavio kaltė dėl ieškovės profesinio susirgimo yra nustatyta 2004 m. lapkričio 8 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte (t. 1, b. l. 18). Atsakovas UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ su tokia teismo išvada dėl jo kaltės nesutiko. Nurodė, kad teismas neteisingai nustatė laiką, kurį ieškovė dirbo kitose įmonėse veikiant profesinės rizikos veiksniams, o minėtu aktu nustatytas ieškovės profesinio susirgimo faktas, tačiau ne atsakovo kaltės klausimas. Atsakovo nuomone, nėra jo kaltės ir priežastinio ryšio su pasekmėmis. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas neteisingai nustatė terminą, kurį ieškovė dirbo kitose darbo vietose, veikiant profesinės rizikos veiksniams, neįvertino to, kad prieš dirbdama atsakovo bendrovėje, ieškovė dirbo kitoje įmonėje, o jos dirbto laiko trukmė ir profesinės rizikos veiksniai abejose darbovietėse buvo labai panašūs.

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimą dėl ieškovės profesinio susirgimo, įvertino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė yra dirbusi ne tik atsakovo bendrovėje, tačiau ir kitose bendrovėse ieškovę veikė panašaus pobūdžio kenksmingos darbo sąlygos. Norint visapusiškai išspręsti kilusį ginčą, buvo būtina ištirti aplinkybes, susijusias su ieškovės darbo kitose įmonėse įtaka jos sveikatai. Turėjo būti nustatyta, ar profesinės ligos atsiradimą įtakojo vien darbas atsakovo bendrovėje, ar tam neturėjo įtakos prieš tai buvusios darbovietės, taip pat turėjo būti nustatyta kiekvienam už žalą atsakingam asmeniui tenkanti žalos nedraudiminė dalis bei kokią žalos dalį turi atlyginti draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003).

27Nurodytos faktinės aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi šioje byloje paskyrė medicininę ekspertizę (t. 2, b. l. 37-40). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG51(145)/08(01) padaryta išvada, jog, atsižvelgiant į konkrečius laikotarpius, per kuriuos ieškovė dirbo skirtinguose darbuose, tikrąją darbo trukmę bei į tai, kad ieškovės pirmieji sveikatos sutrikimo simptomai medicininėje kortelėje fiksuojami tik nuo 1998 metų, o toliau liga progresavo, tenka laikyti, kad jos susirgimui profesine liga, nustatyta 2004 m. lapkričio 8 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte, priežastimi buvo darbas atsakovo įmonėje UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“. Ekspertai atmetė galimybę, kad ieškovės darbas VĮ ,,Gintaras“ galėjo turėti įtakos profesinės ligos atsiradimui ar išsivystymui (t. 2, b. l. 60-69).

28Atmestini atsakovo atstovės teismo posėdyje išdėstyti argumentai dėl šio ekspertizės akto, kaip įrodymo, netinkamumo. Kaip žinoma, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo teiginius ar reikalavimus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo paskirtos ekspertizės išvadas ar leistų suabejoti jų pagrįstumu (CPK 185 str.). Kaip matyti iš ekspertizės išvadų formulavimo, į užduotus klausimus buvo atsakyta vienareikšmiškai, nepaliekama abejonių dėl to, jog ieškovės sveikatos sužalojimui esminę įtaką darė jos darbas atsakovo įmonėje. Šią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo minėtas 2004 m. lapkričio 8 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas (t. 1, b. l. 25). Tuo tarpu atsakovas nepateikė tokias išvadas paneigiančių įrodymų, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nesutikdamas su ekspertizės išvadomis, nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir iki tol savo procesiniuose dokumentuose – kad ieškovė dirbo UAB ,,Gintaras“ tokį patį darbą, kad jau 1998 metais skundėsi negalavimais ir pan. Kaip matyti iš ekspertizės išvados, šios aplinkybės buvo įvertintos ir buvo pateikta vienareikšmiška išvada, jog profesinės ligos priežastimi buvo ieškovės darbas atsakovo bendrovėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė atsakovo įmonėje dirbo nuo 1997 metų vasario mėnesio, o pirmieji negalavimai atsirado 1998 metais, tai yra jau dirbant atsakovo bendrovėje. Atmestini ir atsakovo argumentai, jog žala turėtų būti sumažinta pripažįstant, kad ieškovė, neatskleisdama savo negalavimų, nesiekė nedidinti tos žalos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės profesinė liga yra lėtinė, ji vystėsi palaipsniui, o profesine liga ji buvo pripažinta tik 2004 m. lapkričio mėnesį. Taigi dėl lėtos šios ligos eigos, tikėtina, jog nebuvo galimybės atsiradus pirmiesiems negalavimams atpažinti, jog liga yra susijusi su darbu. Be to, atsakovo elgesys po to, kai jis buvo informuotas apie ieškovės profesinę ligą, neduoda pagrindo pripažinti, jog atsakovas rūpinosi suteikti ieškovei lengvesnį darbą, jog bandė spręsti problemą bei ieškojo abiem šalims priimtinų išeičių (CPK 185 str.). Atsakovas tokių savo pastangų taip pat neįrodė (CPK 178 str.).

29Atmestini ir atsakovo argumentai, jog darbdavys atsako ne už žalą, o už tai, kad neužtikrino saugių darbo sąlygų, tačiau, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti jokie atsakovo padaryti darbų saugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, DK 2 straipsnio pirmosios dalies 5 punkte nustatyta, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo teisinių santykių teisinio reguliavimo principas, kurio įgyvendinimas yra darbdavio pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Šiose įstatymų normose yra imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, o vien tai, jog ieškovei buvo konstatuota profesinė liga bei nustatytas 30 procentų nedarbingumas, kurių priežastis, kaip minėta, buvo darbas atsakovo bendrovėje, duoda pagrindą laikyti, kad atsakovas neįvykdė minėtos savo pareigos užtikrinti ieškovės, kaip savo darbuotojos, saugą ir sveikatą. Šiuo atveju atsakovo kaltei konstatuoti užtenka paties profesinės ligos konstatavimo fakto bei įrodymų, jog ši liga atsirado dėl darbo atsakovo bendrovėje (CPK 185 str.).

30Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į ekspertizės išvadą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog atsakovas, kaip darbdavys, nevykdė pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojams, todėl pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimą bei darbo įstatymus (DK 260 str. 2 d., 261 str. 1 d.) ir šie pažeidimai sukėlė ieškovės profesinę ligą, todėl atsakovas turi atsakyti už ieškovei padarytą žalą. Tuo pasireiškia jo kaltė. Dėl to yra visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.283 str.).

31Dėl turtinės žalos atlyginimo

32Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė teisingai nurodė, kad atsakovas, esant visoms jo civilinės atsakomybės sąlygoms, privalo atlyginti jai tą nuostolių dalį, kurios nekompensuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Asmens sveikatai daroma žala turi būti atlyginama už ją atsakingų asmenų (deliktinė atsakomybė), taip pat kitais įstatymo numatytais būdais (kitos žalos kompensavimo sistemos, pvz., draudimas). Kaip minėta, ieškovės prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas iš esmės susideda iš dviejų dalių: gydymo išlaidų, tiek turėtų, tiek būsimų ateityje, bei ieškovės netektų pajamų, taip pat tiek jau netektų, tiek tų, kurias ieškovė būtų gavusi, priteisimo.

  1. Dėl netektų pajamų priteisimo

33Dėl žalingo sveikatai veikimo asmeniui daroma fizinė žala, kurios turtinė išraiška yra negautos pajamos – dėl darbingumo sumažėjimo ar praradimo neįmanomos toliau uždirbti lėšos. Bendroji norma, reglamentuojanti atsakomybę dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju, yra CK 6.283 straipsnis. Jo ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, kaip jau buvo minėta ir kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003, ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė, ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal šį įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Taigi sprendžiant klausimą dėl netektų pajamų priteisimo ieškovei, būtina išsiaiškinti ar ieškovė, keldama reikalavimą dėl šios žalos atlyginimo, į prašomą priteisti sumą įskaičiavo jos gaunamas socialines išmokas, koks yra netektų pajamų dydis, iki kada ieškovei turi būti skaičiuojamos šios netektos pajamos ir pan.

34Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Taip pat nustatyta, jog ieškovė neteko 30 procentų profesinio darbingumo neterminuotam laikui ir nuo 2004 m. lapkričio 30 d. jai suteikta III invalidumo grupė (t. 1, b. l. 25, 26-27). Iš darbo ieškovė buvo atleista 2005 m. sausio 27 d. pagal DK 136 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą, tai yra dėl to, kad pagal sveikatos būklę negalėjo dirbti iki tol jos dirbto darbo. Kaip nustatė teismas, ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1 244,06 Lt (t. 1, b. l. 125). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės darbo užmokestis sumažėjo dar iki atleidimo iš darbo, kas buvo taip pat susiję su jos sveikatos sužalojimu. Taigi ieškovė turėjo negautų pajamų iki jos atleidimo iš darbo, kurias būtų gavusi, jei nebūtų sužalota jos sveikata. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog šios negautos pajamos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su profesine liga, todėl atsakovas privalo jas atlyginti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei jos buvusio atlyginimo, kurį ji būtų gavusi, jei nebūtų susirgusi profesine liga, ir jos gautų pajamų, įskaitant ir socialines išmokas, skirtumą už 2004 m. gruodžio bei 2005 m. sausio mėnesius – 800,03 Lt. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas taip pat nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė negautų ieškovės pajamų dydį.

35Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jai minėtų negautų pajamų už laikotarpį po jos atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo, tai yra nuo 2005 m. vasario mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio. Už šį laikotarpį ieškovė prašo priteisti vienkartinį 17 340,24 Lt turtinės žalos atlyginimą. Taip pat ieškovė prašė pakeisti teismo sprendimą ir toje dalyje, kuria teismas atmetė jos reikalavimą priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamą netektų pajamų atlyginimą, tai yra skirtumą tarp jos vidutinio atlyginimo ir gaunamų VSDF išmokų.

36Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog teismas nepagrįstai atmetė šiuos ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo iki tol, kol ieškovė sulauks senatvės pensijos amžiaus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas (CPK 185 str.).

37Kaip jau buvo minėta, atsakingas už žalą asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visą dėl jo kaltės atsiradusią žalą (CK 6.283 str.). Tuo atveju, kai nukentėjusiajam yra mokamos socialinės išmokos, dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo privalo atlyginti tą žalos dalį, kurios neatlygina minėtos išmokos. Šioje nutartyje taip pat jau buvo minėta, jog nagrinėjamu atveju dėl ieškovei atsiradusios žalos, tai yra profesinio susirgimo, yra kaltas atsakovas. Nustačius visas būtinas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, jis privalo, kiek tai yra įmanoma, grąžinti ieškovę į tą padėtį, kuri būtų buvusi, jei ieškovės sveikata nebūtų sužalota. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl to, ar atsakovas turi atlyginti negautas pajamas, tai yra skirtumą tarp ieškovės gauto atlyginimo ir jos gaunamų socialinių išmokų, laikotarpiu po ieškovės atleidimo iš darbo.

38Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas šio skirtumo atlyginti neprivalo. Teismas, atmesdamas šį reikalavimą, nurodė, jog pagal CK 6.283 straipsnio antrąją dalį, atlyginamos tik tos pajamos, kurias nukentėjusysis būtų gavęs, jei jo sveikata nebūtų sužalota. Teismas nurodė, kad ieškovė yra atleista iš darbo ir negalima preziumuoti, jog ji vidutinį atsakovo darbo užmokestį būtų gavusi iki gyvos galvos. Teismas teigė, kad ieškovė gali dirbti lengvą fizinį darbą, yra persikvalifikavusi, o atsakovas negali būti atsakingas už nesėkmingas kito darbo paieškas. Nors iš principo šie teismo teiginiai gali būti laikomi teisingais, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, tokia išvada prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 str.). Pirma, kaip jau buvo minėta, ieškovė iš darbo atsakovo įmonėje buvo atleista ne dėl kokios nors kitos priežasties, o dėl to, kad nebegalėjo dirbti jai pavesto darbo dėl savo sveikatos būklės, tai yra dėl profesinės ligos. Tokia jos sveikatos būklė atsirado būtent dėl atsakovo sudarytų darbo sąlygų, neperkėlimo į lengvesnį darbą ir t. t. Taigi iš esmės ieškovė nebegalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų dėl atsakovo kaltės, todėl yra pagrindas konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp ieškovės sužalojimo ir jos atleidimo iš darbo. Dėl to atsakovas privalo atlyginti ieškovės negautas pajamas, kurios yra skirtumas tarp jos galėto uždirbti atlyginimo bei po atleidimo iš darbo gaunamų išmokų (CPK 185 str.). Antra, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė piktnaudžiauja susidariusia padėtimi, tai yra nesistengia rasti kito darbo ir tikisi gauti dėl to išmokų iš atsakovo. Teismas nustatė, o atsakovas neginčijo to, kad ieškovė gali dirbti lengvą fizinį darbą, dar turi 70 procentų darbingumo, yra persikvalifikavusi, tačiau, nepaisant visų jos pastangų, ji negali susirasti kito darbo. Atsakovui nepateiktus jokių priešingą išvadą leidžiančių daryti įrodymų, yra pagrindas spręsti, jog ieškovės galimybes įsidarbinti apsunkina būtent profesinė liga. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės gaunamų pajamų sumažėjimas yra priežastiniame ryšyje su profesine liga, kurios kaltininkas yra atsakovas, ieškovei bei į tai, jog ieškovė, nors ir dėdama pastangas, negali įsidarbinti, ieškovei priteistinas ir jos pajamų skirtumas tarp pajamų, kurias ji gaudavo dirbdama pas atsakovą, bei tų išmokų, kurias ji gauna šiuo metu, nes dėl atsakovo kaltės nebegali dirbti iki tol dirbto darbo ir, net ir parsikvalifikavusi, nėra paklausi darbo rinkoje.

39Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, apskaičiuodama jos negautas pajamas, įskaičiavo gaunamas VSDF išmokas ir jų dydžiu sumažino prašomą priteisti sumą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas iš dalies patenkinamas ir priteistina jai iš atsakovo 17 340,24 Lt negautų pajamų atlyginimas. Taip pat priteistina iš atsakovo ieškovei mėnesinės išmokos, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp jos gauto vidutinio darbo užmokesčio, tai yra 1 244,06 Lt, bei gaunamų išmokų – pagal paskutinius byloje esančius duomenis 199,98 Lt (t. 1, b. l. 147). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina periodinė 1 044 Lt išmoka per mėnesį. Pažymėtina, jog darbo užmokestį ieškovė būtų gavusi iš atsakovo iki senatvės pensijos amžiaus, todėl šios išmokos jai turi būti priteisiamos iš atsakovo būtent iki to laiko, kai ji sulauks šio amžiaus, tai yra iki 2025 m. spalio 11 d. (CK 1.5, 6.283 str.).

40Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, kad negautas pajamas galima priteisti tik už tą laikotarpį, kuomet ieškovė dirbo pas atsakovą ir dėl ligos negalėjo gauti vidutinio darbo užmokesčio. Kaip teisingai nurodė pats atsakovas, atlyginamos turi būti tos pajamos, kurias nukentėjusysis būtų gavęs, jei jo sveikata nebūtų sužalota, o nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės atleidimo iš darbo priežastis, akivaizdu, jog ji darbo užmokesčio neteko dėl profesinės ligos, trukdžiusios jai tęsti darbinę veiklą. Dėl to, atsižvelgiant į bylos specifiką, tai yra į tai, jog tai yra su darbo teisiniais santykiais bei asmens sveikatos sužalojimu susijusi problema, jog ieškovė pripažinta III grupės invalide dėl profesinės ligos, jog ši liga yra nepagydoma, jog ieškovė išlaiko šeimą, o taip pat į tai, jog ieškovei, nepaisant persikvalifikavimo bei pastangų, nepavyksta rasti naujo darbo, atsakovas privalo atlyginti dėl jo kaltės suluošinto asmens nuostolius bei prisidėti prie jo ir jo šeimos išlaikymo, kurio ji neteko dėl profesinės ligos.

41Atmestini ir atsakovo teiginiai, jog ieškovė netinkamai suvokia netektas pajamas, nes, atsakovo teigimu, šios pajamos turi būti skaičiuojamos ne iš vidutinio atlyginimo atėmus per mėnesį gautų VSDF išmokų sumą, o vadovaujantis netekto darbingumo koeficientu turi būti nustatomas nuostolių dėl netekto darbingumo dydis ir iš jo atimama VSDF išmoka. Nors atsakovo aptariamas žalos atlyginimo modelis yra teisingas bei naudojamas, tačiau kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl profesinio susirgimo, atlyginimo dydžio, turi būti įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, kiekvieno konkretaus atvejo specifika. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovės iš VSDF gautos pajamos buvo įskaitytos į prašomos priteisti žalos dydį. Tuo tarpu netekto darbingumo dydis nagrinėjamu atveju nėra toks reikšmingas, nes, kaip jau buvo minėta, ieškovė iš darbo buvo atleista būtent dėl profesinės ligos, o kitokio darbo atsakovas jai nepasiūlė. Dėl didelio nedarbingumo procento bei neterminuoto susirgimo, nors ir dedant pastangas, ieškovei nepavyksta įsidarbinti. Tai yra iš esmės likusio jai darbingumo ji negali panaudoti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės gaunamų išmokų dydžio ir buvusio atlyginimo, kuriuo pats atsakovas buvo įvertinęs jos darbą, skirtumas ir yra dėl atsakovo kaltės patiriama žala. Atsakovas privalo atlyginti tik dėl jo kaltės atsiradusią žalą, o nagrinėjamu atveju minėtas skirtumas yra tokia žala. Tarp nustatytos atsakovo kaltės, susijusios su ieškovės profesinio darbingumo netekimu, ir ieškovės gaunamų pajamų skirtumo, yra priežastinis ryšys.

42Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies patenkina ieškovės apeliacinį skundą ir dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovo 17 340,24 Lt negautų pajamų nuo 2005 m. vasario mėnesio iki 2006m. lapkričio mėnesio, bei periodines 1044 Lt išmokas per mėnesį nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. spalio 11 d., tai yra iki tol, kol ieškovė sulauks senatvės pensijos amžiaus. Pažymėtina, jog ieškovei pavykus įsidarbinti ar pasikeitus jos gaunamų išmokų dydžiui, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl šios dalies peržiūrėjimo. 2. Dėl gydymo išlaidų priteisimo

43Ieškovė prašė priteisti jos turėtas bei būsimas gydymosi išlaidas, tai yra 1 900,20 Lt gydymosi išlaidų už laikotarpį nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2006 m. lapkričio 1 d. bei būsimas gydymo išlaidas kas mėnesį.

44Teismas priteisė ieškovei 1 788,82 Lt patirtų gydymosi išlaidų už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2006 m. lapkričio 1 d. ir atmetė reikalavimą dėl 111,38 Lt gydymosi išlaidų, turėtų 2004 m. liepos-spalio mėnesiais, priteisimo, nurodydamas, jog ieškovei netekto darbingumo procentas nustatytas 2004 m. lapkričio 30 d., todėl nuo šios datos ir priteistinos turėtos gydymosi išlaidos. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo sprendimu nepriteisti gydymosi išlaidų už 2004 m. liepos-spalio mėnesiais, nurodė, kad ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, nes profesinė liga yra lėtinė ir juridinio fakto nustatymo momentas neparodo tikro susirgimo momento.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teisė į žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai dėl profesinio susirgimo, atlyginimą, atsiranda nuo profesinio susirgimo konstatavimo teisės aktų nustatyta tvarka momento, pareiga atlyginti žalą kyla nuo darbingumo netekimo nustatymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2006, 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1737/2002). Profesinės ligos pripažinimas draudiminiu įvykiu sietinas ne su jos nustatymo diena, o su susirgimo profesine liga diagnozavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2003). Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, aplinkybė, kad ieškovei 2004 m. lapkričio 30 d. buvo nustatyta profesinė liga, reiškia ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos konstatavimą.

46Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sveikatos sutrikimas, kaip profesinės ligos pagrindas, gali atsirasti staiga (esant ūmiai profesinei ligai) ar išsivystyti (esant lėtinei profesinei ligai) dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio poveikio. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota ir ekspertizės akte, ieškovės profesinė liga yra lėtinė. Taigi, ji atsirado ne staiga, o išsivystė palaipsniui, todėl bet kokios konkrečios datos, nuo kurios galima teigti ieškovę sergant šia profesine liga, nustatymas yra tik sąlyginis. Taigi profesinės ligos konstatavimo data nereiškia, jog tik nuo tos datos ieškovei buvo reikalingi medikamentai šios ligos gydymui. Tai buvo reikalinga ir anksčiau. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė atsakovo bendrovėje dirbo nuo 1997 m. vasario mėnesio, pirmieji sveikatos sutrikimo simptomai fiksuojami nuo 1998 metų, o gydymosi išlaidas ji prašo priteisti nuo 2004 m. liepos mėnesio, tai yra prašo šių išlaidų atlyginimo už tris mėnesius iki profesinės ligos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, jog liga lėtinė, o prašoma priteisti gydymosi išlaidas tik keletą mėnesių iki ligos konstatavimo momento, be to, įvertinus tai, kad prašoma priteisti suma – 111,38 Lt, juridiniam asmeniui nėra didelė, tuo tarpu fiziniam, sveikatą praradusiam asmeniui ji nėra maža, o taip pat nepamirštant to, kad už sveikatos sutrikdymą yra atsakingas atsakovas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti gydymosi išlaidas nuo 2004 m. liepos mėnesio. Dėl to teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovei 111, 38 Lt gydymosi išlaidų, turėtų 2004 m. liepos – spalio mėnesiais (CPK 185 str.). Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

47Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl būsimų gydymosi išlaidų priteisimo, nurodydamas, jog CK 6.283 straipsnio pirmoji dalis numato galimybę atlyginti nukentėjusiajam tik patirtus nuostolius. Teismas sprendė, kad gydymosi išlaidos negali būti priteistos neterminuotai.

48Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta bei teisėta, o naikinti ar keisti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo (CPK 185 str.). Kaip žinoma, pagal civiliniame procese galiojanti rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių būsimas išlaidas patvirtinančių įrodymų, šios išlaidos yra nenustatytos. Be to, jos gali keistis priklausomai nuo ligos eigos. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokio pobūdžio reikalavimas įpareigoti atsakovą kompensuoti būsimas gydymo išlaidas yra pagrįstas prielaidomis, o teismo sprendimas prielaidomis grindžiamas negali būti. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta ieškovei kelio kreiptis į teismą dėl gydymo išlaidų priteisimo, kai paaiškės šių išlaidų dydis.

49Atsakovas apeliaciniame skunde nesutiko su teismo išvada, kad jis turi atlyginti ieškovės turėtas sveikatos grąžinimo išlaidas. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė negali gauti kompensuojamos medicininės pagalbos ar vaistų. Atsakovo nuomone, jo atsakomybė šiuo klausimu galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei ieškovė įrodytų, kad negalėjo pasinaudoti kompensuojamomis paslaugomis ar privalėjo naudoti būtent tokius vaistus, kurių kainos valstybė nekompensuoja.

50Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus. Kaip jau buvo minėta, byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jis turi atlyginti ieškovei jos turėtą žalą, taip pat ir išlaidas gydymui. Iš minėto ekspertizės akto išvadų matyti, jog ieškovės į nagrinėjamą bylą pateiktuose vaistų receptuose nurodyti vaistai (išskyrus maisto papildus) bei vartotos procedūros yra skirtos jai nustatytai profesinei ligai gydyti (t. 2, b. l. 69). Dėl to darytina išvada, jog atsakovas turi atlyginti ieškovės turėtas išlaidas vaistams bei procedūroms. Išlyga, jog maisto papildai nėra skirti profesinės ligos gydymui, neduoda pagrindo kitokiai išvadai, atsižvelgiant į ieškovės turimą invalidumo grupę bei į tai, jog pagerintas maitinimas paprastai yra būtinas siekiant stiprinti sergančio žmogaus sveikatą, gebėjimą sveikti. Tuo labiau, jog ekspertai konstatavo, jog ieškovės profesinė liga yra lėtinė bei nepagydoma. Tokiu atveju papildomos žmogaus stiprinimo priemonės yra būtinos (CPK 185 str.).

51Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje teismas išsprendė klausimą dėl būsimų gydymo išlaidų atlyginimo, yra pagrįsta bei teisėta (CPK 263 str.).

52Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei išvadas turtinės žalos atlyginimo klausimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, padidinant ieškovei priteistiną turtinės žalos atlyginimą iki 17 451,62 Lt (17 340,24 Lt negautų pajamų + 111,38 Lt gydymo išlaidos 2004 m. liepos – spalio mėnesiais) ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 1044 Lt dydžio periodines mėnesines išmokas nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki ieškovės senatvės pensijos amžiaus, tai yra iki 2025 m. spalio 11 d.

53Dėl neturtinės žalos atlyginimo

54Ieškovė prašė priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teismas šį prašymą patenkino iš dalies ir priteisė 160 000 Lt minėtai žalai atlyginti. Ieškovė šios teismo sprendimo dalies neskundžia, tačiau atsakovas savo apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą teismo sprendimą bei ieškinį atmesti. Taigi, atsakovas nesutinka ir su minėta teismo išvada, o atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia abi proceso šalys, apeliacinės instancijos teismas nėra ribojamas CPK 313 straipsnio nuostatų.

55Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką, atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, elgesį tiek prieš nelaimingą atsitikimą darbe, tiek po jo, turtinės žalos dydį, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus ir pan. (CK 1.5, 6.250 str.). Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės profesinio susirgimo pobūdį bei pasekmes, į tai, jog šis sveikatos sutrikimas nėra pagydomas, sukelia ypatingai didelius skausmus, į tai, jog profesinis susirgimas atėmė iš ieškovės galimybę laisvai judėti, todėl ir gyventi pilnavertį gyvenimą, į tai, kad ieškovės sveikatos sužalojimas dėl profesinės veiklos turi įtakos jos darbinei veiklai. Be to, teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio taip pat reikšmingos yra atsakovo elgesį apibūdinančios aplinkybės: atsakovas, nors ir supažindintas su profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, neperkėlė ieškovės į lengvesnį darbą, visiškai nepadėjo jai spręsti materialinių problemų, atsirandančių susirgus. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės patvirtina atsakovo abejingumą ieškovės sveikatos sužalojimui. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į sunkią ieškovės turtinę padėtį, pastangas susirasti kitą darbą ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nurodytas aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad tai suponuoja galimybę priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą nei nustatyta teismų praktikoje (CPK 185 str.).

56Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.

57Svarbu pažymėti tai, kad minėtas nukrypimas nuo teismų suformuotos praktikos, turi būti ne tik argumentuotas, pagrindžiamas bei pateisinamas, tačiau ir proporcingas, jis negali paneigti esminių suformuotų principų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 160 000 Lt, net keletą kartų viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamus šios žalos atlyginimo dydžius. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 26 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovei dėl profesinės ligos netekus 5 procentų darbingumo, teismai pagrįstai priteisė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (civilinė byla Nr. 3K-3-129/2008); dėl netekto 40 procentų darbingumo priteista 30 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006), dėl netekto 50 procentų darbingumo – 40 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007); dėl netekto 85 procentų darbingumo, esant dideliam darbuotojo neatsargumui – priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno teismų praktikos pavyzdžio, kuriuo grįstų neturtinės žalos atlyginimo dydį (CPK 185 str.).

58Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei vidutiniškai panašiais atvejais priteisiama suma (CPK 185 str.), tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką bei į proporcingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.), ieškovei priteistinas 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.282, 6.285 str.). Dėl to teisėjų kolegija iš dalies patenkina atsakovo apeliacinį skundą bei sumažina ieškovei priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 100 000 Lt.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, jog taikant šią teisės norma, taip pat turi būti atsižvelgiama į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei į ginčo specifiką. Nagrinėjamu atveju byla priskirtina jautrių bylų kategorijai, nes sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios dėl profesinės ligos, atlyginimo. Pažymėtina, jog ginčo šalys yra nelygiavertės tiek savo finansiniu pajėgumu, tiek nagrinėjamo klausimo joms svarbumu: atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, tai tėra turtinis klausimas, tuo tarpu ieškovei tai susiję su išgyvenimo galimybėmis, gyvenimo kokybe, o pažeistos buvo vienos iš svarbiausių vertybių – žmogaus sveikata. Be to, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, būtina įvertinti ir tai, jog šia nutartimi buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir nors apeliaciniai skundai abu buvo patenkinti iš dalies, tačiau ieškovės apeliaciniu skundu kelti reikalavimai praktiškai visi patenkinti – tai yra atmestas tik reikalavimas dėl būsimų gydymosi išlaidų priteisimo (nors šis klausimas paliktas atviras, nes ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti jau turėtas gydymosi išlaidas), bei atmestas reikalavimas priteisti negautas pajamas nuo ieškovės senatvės pensijos amžiaus. Tuo tarpu atsakovo, kuris prašė ieškinį visiškai atmesti, skundas patenkintas žymiai mažesnėje dalyje – tai yra tik sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį, o tai padaryta ne dėl to, jog buvo kitaip nei pirmosios instancijos teismo įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, o dėl to, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į teismų praktiką, nors ir teisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes.

61Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidas, turėtos apeliacinės instancijos teisme, valstybei turi atlyginti atsakovas (CPK 185 str.). Dėl to iš atsakovo valstybei priteistina 44,2 Lt išlaidų, turėtų įteikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 216). Be to, atsakovas taip pat turi atlyginti išlaidas už ekspertizę, tai yra pervesti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriui 725 Lt (t. 2, b. l. 56, 57). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog abu skundai patenkinti iš dalies, šalims bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nėra priteisiamos.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

63Iš dalies patenkinti ieškovės G. Š. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ apeliacinius skundus.

64Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti.

65Padidinti ieškovei G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (įmonės kodas 1146589) priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 17 451,62 Lt (septyniolika tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt vienas litas 62 ct).

66Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ 1 044 Lt (vienas tūkstantis keturiasdešimt keturi litai) per mėnesį periodines išmokas nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki ieškovės senatvės pensijos amžiaus, tai yra iki 2025 m. spalio 11 d.

67Sumažinti ieškovei G. Š. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 100 000 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų).

68Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

69Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui (įmonės kodas 191351330) 725 Lt (septyni šimtai dvidešimt penki litai) išlaidoms už atliktą byloje ekspertizę atlyginti (sąskaitos Nr. ( - ).

70Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ valstybei 44,2 Lt (keturiasdešimt keturi litai 20 ct) išlaidų, turėtų procesinių dokumentų įteikimui, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė G. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Yazaki... 4. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo kaltės ji neteko pajamų, patyrė bei... 5. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, ieškovė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas priteisė ieškovei 1 788, 82 Lt patirtų gydymosi išlaidų. Nurodė,... 8. Teismas priteisė ieškovei 800,03 Lt darbo užmokesčio skirtumo už 2004 m.... 9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertino... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė G. Š., atstovaujama Valstybinių ir privačių... 11. Atsiliepimu į šį apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti.... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ prašo... 13. Ieškovės G. Š. ir atsakovo UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva“... 14. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo 20 048,44 Lt... 15. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo šį teismo sprendimą pakeisti: priteisti... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei susiklosčiusią... 18. Dėl taikytinos teisės... 19. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, apeliantai nesutinka su tuo,... 20. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas be pagrindo nesivadovavo... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovei profesinė liga buvo konstatuota 2004 m.... 22. Taip pat atmestini atsakovo skunde išdėstyti argumentai, kad teismas... 23. Taigi nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami... 24. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų... 25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbdavio kaltė dėl ieškovės... 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas teisingai nurodo, jog pirmosios... 27. Nurodytos faktinės aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, todėl Lietuvos... 28. Atmestini atsakovo atstovės teismo posėdyje išdėstyti argumentai dėl šio... 29. Atmestini ir atsakovo argumentai, jog darbdavys atsako ne už žalą, o už... 30. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į ekspertizės išvadą, teisėjų... 31. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė teisingai nurodė, kad atsakovas,... 33. Dėl žalingo sveikatai veikimo asmeniui daroma fizinė žala, kurios turtinė... 34. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų... 35. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu... 36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog teismas... 37. Kaip jau buvo minėta, atsakingas už žalą asmuo privalo nukentėjusiajam... 38. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, apskaičiuodama jos negautas... 40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini atsakovo atsiliepime į... 41. Atmestini ir atsakovo teiginiai, jog ieškovė netinkamai suvokia netektas... 42. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies patenkina ieškovės... 43. Ieškovė prašė priteisti jos turėtas bei būsimas gydymosi išlaidas, tai... 44. Teismas priteisė ieškovei 1 788,82 Lt patirtų gydymosi išlaidų už... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 46. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir kitas reikšmingas... 47. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl būsimų gydymosi išlaidų... 48. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra... 49. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutiko su teismo išvada, kad jis turi... 50. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus. Kaip jau buvo minėta,... 51. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 52. Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei išvadas turtinės žalos atlyginimo... 53. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 54. Ieškovė prašė priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau... 55. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 56. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime... 57. Svarbu pažymėti tai, kad minėtas nukrypimas nuo teismų suformuotos... 58. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 60. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,... 61. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 63. Iš dalies patenkinti ieškovės G. Š. ir atsakovo uždarosios akcinės... 64. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti.... 65. Padidinti ieškovei G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo... 66. Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės... 67. Sumažinti ieškovei G. Š. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės... 68. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 69. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yazaki Wiring... 70. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yazaki Wiring...