Byla e2-1890-155/2017
Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo ( - ) skyriaus atstovei G. S., atsakovo atsakovo ( - ) atstovei advokato padėjėjai N. P.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui ( - ) dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ( - ) 43095,46 EUR vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.

5Ieškinyje nurodė, kad juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju 2012-09-15 Vilniuje, ( - ), privažiavime prie prekybos centro ( - ), M. K., vairuodamas krovininį automobilį MAN LE, v/n ( - ) ir važiuodamas atbulas mirtinai sužalojo ( - ) darbuotoją M. J. R.. VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-02-26 sprendimu Nr. 6-15-412 šis mirtinas įvykis – nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Eismo įvykio kaltininku pripažintas M. K.. VSDFV Vilniaus skyrius 2014-03-07 sprendimu Nr. 6-18-1050 mirusiojo sutuoktinei E. R. paskyrė 43095,46 EUR vienkartinę draudimo išmoką, dėl kurios atlyginimo regreso tvarka 2015-07-31 raštu kreipėsi į draudimo bendrovę – atsakovą ( - ), kuris eismo įvykio metu buvo apdraudęs M. K. vairuojamo automobilio MAN LE, v/n ( - ) valdytojo civilinę atsakomybę. Atsakovas 2015-10-08 raštu atsisakė atlyginti ieškovui žalą, pateikė priešingus skaičiavimus, nurodė jog E. R. jau yra atlyginta realiai patirta turtinė žala atsiradusi mirus jos sutuoktiniui dėl jo negautų pajamų. Ieškovo patirtos žalos atsakovas iki šiol neatlygino. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, remiasi LAT 2015-04-08 nutartyje Nr. 3K-3-205-686/2015 nurodytais skaičiavimo metodais. Pagal ieškovo skaičiavimus, įvertinus tikėtiną žuvusiojo gyvenimo trukmę, iš sutuoktinio E. R. būtų turėjusi teisę gauti 40575,07 EUR sumą sutuoktinio pajamų, taip pat 48842,91 EUR sumą dėl pagalbos buityje netekimo, iš viso, E. R. žala, patirta dėl jos sutuoktinio M. J. R. mirties, įvertinus tiek materialinę paramą, tiek pagalbą buityje, įvertinta 89417,98 EUR, kuri viršija ieškovo išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo nuomone, visa dėl įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe E. R. išmokėta vienkartinė išmoka yra pagrįstai vertintina kaip jos šeimos narių patirtos žalos kompensavimas, todėl ieškovui išmokėta suma turi būti atlyginta iš atsakovo.

6Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su ieškiniu, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakovo manymu, ieškovas, skaičiuodamas E. R. negautas pajamas, be pagrindo ima visas per atitinkamą laikotarpį M.J. R. draudžiamąsias pajamas ir dalina jas iš atitinkamo mėnesių skaičiaus. Draudžiamosios pajamos yra tos, nuo kurių skaičiuojamos Sodros įmokos, todėl skaičiuojant E. R. patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, turėtų būti imamos M.H. R. faktiškai gautos pajamos: darbo užmokestis ir pensija. Šiuo atveju atsakovas siekdamas atlyginti E. R. patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo sutuoktinio negautų pajamų išmokėjo jai 2524,39 EUR dydžio draudimo išmoką. Be to atsakovas taip pat E. R. išmokėjo ir 8188,60 EUR draudimo išmoką, kurią sudaro: 17 264 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 2814,60 Lt laidojimo išlaidos, 720 Lt kapavietės įsigijimas, 1925 Lt gedulingi pietūs, 550 Lt duobės kasimas, 5000 Lt paminklo pastatymo išlaidos. Pažymi, kad E. R. po sutuoktinio mirties gavo papildomas pajamas, t.y. valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ir periodinę draudimo išmoką, kuri mokama mirus apdraustajam. Našlių pensija nuo 2012-09-15 yra 20,27 EUR per mėnesį. Periodinė draudimo išmoka, mokama mirus apdraustajam yra 72,18 EUR per mėnesį. Atsakovas prašo teismo remtis LAT 2015-01-07 nutartimi Nr. 3K-3-45/2015, kurioje LAT išaiškino, jog skaičiuojant mirusiojo apdraustosios šeimos narių patirtos ir atlygintinos žalos dydį, nustatytinos mirusiojo faktinės pajamos, o ne bendros draudžiamosios pajamos per mėnesį, taip pat atsižvelgtina į draudiko jau kompensuotas (periodinių išmokų apdraustajam mirus ir valstybės našlaičių (našlių) pensijos) sumas. Atsakovas taip pat teikia Vilniaus apygardos teismo 2015-03-04 nutartį Nr. 1A-78-312/2015, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kuria konstatuotas įvykio metu žuvusiojo ir nuteistojo kaltės laipsnis atitinkamai 30 ir 70 procentų. Priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio, teismas turėtų atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Kadangi M.J. R. mirtį 30 proc. sąlygojo ir jo paties rizikingas elgesys, tai jo sutuoktinei E. R. priskaičiuotos negautos pajamos turėtų būti mažinamos 30 proc. Atsakovas mano, kad yra pilnai, netgi daugiau negu kad priklauso kompensavęs E. R. faktiškai patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo M.J. R. negautų pajamų.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Prašė teismo remtis jų paskaičiuotais žalos nustatymo kriterijais, nes jie tikslesni negu atsakovo ir taip atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodomu žalos paskaičiavimu būdu, nesutinka, kad numatomas žuvusiojo darbo laikotarpis sudaro 11,5 metų, kad žuvusysis sulaukęs beveik 70 metų dar 11,5 metų galėjo išdirbti nuolat gaudamas turėtas pajamas, prašė remtis jų atsiliepime į ieškinį nurodytu žalos apskaičiavimo būdu.

9Ieškinys atmestas.

10Byloje nustatyta, kad 2012-09-15 Vilniuje, ( - ), privažiavime prie prekybos centro ( - ), M. K., vairuodamas krovininį automobilį MAN LE, v/n ( - ) ir važiuodamas atbulas mirtinai sužalojo ( - ) darbuotoją M. J. R.. Dėl šio įvykio M. K. yra nuteistas baudžiamojoje byloje (pirmos instancijos teismo Nr. 1-1193-843/2015, apeliacinės instancijos Nr. 1A-78-312/2015). Teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą nustatė, kad dėl įvykio yra 30 proc. nukentėjusiojo ir 70 proc. nuteistojo kaltė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2014-02-26 sprendimu Nr. 6-15-412, 2012 m. rugsėjo 15 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintinas draudiminiu įvykiu. M. J. R., gim. 1944-07-25 žuvo būdamas santuokoje, sudarytoje 1975 m. lapkričio 28 d. su E. R.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2014-03-07 sprendimu Nr. 6-18-1050 nuspręsta skirti žuvusiojo sutuoktinei E. R. 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir pripažinti šį įvykį draudžiamuoju. Šią sumą ieškovas išmokėjo E. R.. Eismo įvykio kaltininko M. K. vairavusio automobilį MAN 12.224, v/n ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą ( - ). 2015-07-31 ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas atlyginti 45516,15 EUR žalą, kurią sudaro 2420,69 EUR periodinių draudimo išmokų ir 43095,46 EUR vienkartinės draudimo išmokos. 2015-10-08 atsakovas pateikė ieškovui rašytinį atsakymą, kuriame nurodė, jog pervedė 2420,69 EUR sumą ieškovui, o likusios 43095,46 EUR dydžio sumos mokėti nesutinka dėl jos nepagrįstumo. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimais, nes jo nuomone, jau yra pilnai atlyginęs E. R. patirtą žalą, o ieškovo atlikti papildomos žalos išmokėjimo E. R. skaičiavimai yra neteisingi, nepagrįsti. Atsakovas nesutinka su ieškovo skaičiavimu padarytu skaičiuojant žuvusiojo pajamas nuo draudžiamųjų pajamų, neatskaičius mokesčių, o taip pat nesutinka, kad ieškovas apskaičiavo draudžiamas pajamas už 11,52 metų (138 mėn.) laikotarpį laikydamas šį laikotarpį terminu kurį žuvusysis būtų gyvenęs ir dirbęs – iki maždaug 81 metų amžiaus. Nurodė, kad ieškovas realiai turėjo remtis Lietuvos statistikos departamento duomenis, pagal kuriuos vidutinė tikėtina vyrų, gyvenančių Vilniaus apskrityje, gyvenimo trukmė yra 68,54 m., ir atitinkamai negautos pajamos turėjo būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo žuvusiojo mirties iki jam būtų sukakę 68,54 m.

11CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

12Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia NADPLSDĮ) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime taip pat pasisakyta, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, gali būti už jas didesnis arba mažesnis. Šios neatitiktys galimos dėl to, kad socialinio draudimo įstaigos mokėtinos kompensacijos dydį skaičiuoja įstatyme nustatytu būdu, t. y. pagal teisės aktuose įtvirtintus objektyvius kriterijus, kurie neatspindi visų individualių, konkrečiam nukentėjusiam apdraustajam būdingų parametrų (vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus atveju – net ir jo buvusių draudžiamųjų pajamų dydžio). Tokia socialinio draudimo išmokos (dėl apdraustojo mirties patirtos žalos kompensacijos) apskaičiavimo tvarka privaloma ją mokančiai socialinio draudimo įstaigai, tačiau dėl dydžio nustatymo pobūdžio ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą.

13Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, žala iš ją padariusio asmens atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktą ir jos dydį turi įrodyti atlyginti žalą prašantis (reiškiantis atgręžtinį reikalavimą) asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014).

14Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo patirtos žalos ir jos dydžio, reikšminga yra tai, kad socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos skirtos atlyginti nukentėjusio asmens negautas pajamas (NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Suprantama, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) socialinio draudimo įstaiga gali teikti atsikirtimus ir įrodymus, paneigiančius atsakovo pateiktus įrodymus. Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014).

15Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad buvo draudžiamasis įvykis. Atsakovas kvestionuoja NADPLSDĮ išmokėtų išmokų dydį, nurodydamas, jog atsakovas yra atlyginęs visą patirtą žalą žuvusiojo sutuoktinei E. R., kad ieškovas reikalaudamas priteisti iš atsakovo papildomą žalos atlyginimą, pasirinko netinkamą žalos apskaičiavimo būdą, ieškovo apskaičiuota ir išmokėta E. R. suma negali būti laikoma žalos atlyginimo kompensavimu. Tarp šalių kilo ginčas dėl grąžintinų socialinio draudimo įstaigos išmokėtų draudimo išmokų apimties. Atitinkamai byloje būtina išspręsti klausimą ar visa socialinio draudimo įstaigos sumokėta žuvusiojo sutuoktinei E. R. suma laikytina žalos atlyginimu.

16NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 27 straipsnį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 straipsnį. NADPLSDĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, nustatoma, kad socialinio draudimo išmokas dėl apdraustojo asmens mirties išmokėjusios VSDFV reikalavimo teisės į atsakingą draudiką apimtį nulemia: pirma, socialinio draudimo išmokų, lygių jas gavusių asmenų patirtai turtinei žalai arba mažesnių už ją, dydis, antra, žalos, kurią atsakingas draudikas privalo atlyginti minėtiems asmenims dydis. Tokiu būdu apskaičiuojant E. R. patirtos žalos dėl sutuoktinio mirties dydį, būtina nustatyti laikotarpį, kuriuo ji išlaikymą būtų gavusi, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis jai tekdavo. Vėliausioje kasacinio teismo praktikoje (LAT 2014-10-01 nutartis Nr. 3K-3-405/2014, LAT 2014-11-07 nutartis Nr. 3K-3-477/2014) nurodoma, kad apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama ½ šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę, t.y laikoma, kad sutuoktinio mirties atveju gyvas likęs sutuoktinis neteko pusės mirusio sutuoktinio pajamų. Dėl to byloje sutinka abi šalys. Ginčo atveju bylos šalys skaičiuodamos likusios gyvos sutuoktinės E. R. patirtą turtinės žalos dydį pasirinko skirtingus žalos apskaičiavimo būdus, rėmėsi skirtingais statistiniais duomenimis, pasirinko skirtingus terminus už kuriuos turi būti skaičiuojama žala, žalos dydį skaičiavo nuo skirtingų sumų.

17Ieškovas suskaičiavo ir išmokėjo žuvusiojo sutuoktinei E. R. iš viso bendrą 43095,46 EUR negautų pajamų žalos atlyginimą. Šią sumą skaičiavo, atsižvelgdamas į tai, kad 2012-09-15 nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusiąjam buvo 68 metai ir 2 mėnesiai. Remiantis 2012 metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis ieškovas nustatė, jog 2012 m. 70 metų sulaukusių vyrų gyvenimo trukmė dar yra 11,52 metų (138 mėn.). Žuvusiojo draudžiamosios pajamos per 2012 m. 8 mėnesius buvo 7920,47 Lt, t.y. 990,06 Lt per mėnesį, taip pat jis gavo senatvės pensiją – 1040,35 Lt per mėnesį. Pagal šiuos duomenis ieškovas atsižvelgdamas į tikėtiną žuvusiojo gyvenimo trukmę, kurią turėtų sudaryti dar 11,52 metų, suskaičiavo, jog E. R. dalis gautų sutuoktinio per šį numanomą laikotarpį pajamų būtų 40575,07 EUR. Be to, ieškovas apskaičiavo, jog žuvusiojo sutuoktinė E. R. patyrė ir 48842,91 EUR žalos dėl pagalbos buityje netekimo, kurią irgi skaičiavo atsižvelgdamas į minimalios mėnesinės algos dydį ir tikėtiną žuvusiojo gyvenimo trukmę. Ieškovo skaičiavimais bendra E. R. patirta žala turėtų būti 89417,98 EUR suma, kuri viršija ieškovo išmokėtą apdraustąjam mirus vienkartinę draudimo išmoką. Kadangi ieškovas žuvusiojo sutuoktinei išmokėjo 43095,46 EUR sumą, tai ją prašo priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo biudžetui, kaip žalos atlyginimą.

18Nesutikdamas su tokia ieškovo skaičiuote, ir laikydamas ja nepagrįsta atsakovas nurodė, jog ieškovas skaičiuodamas žuvusiojo negautas pajamas be pagrindo įskaičiuoja visas M.J. R. draudžiamąsias pajamas kurias dalina iš mėnesių skaičiaus, kurį žuvusysis būtų gyvenęs. Ieškovas, skaičiuodamas negautas pajamas neatsižvelgia į realiai turėtas gauti pajamas, imamas jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir pensija. Atsakovas rėmėsi kitais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal kuriuos vidutinė tikėtina vyrų gyvenančių Vilniaus apskrityje, gyvenimo trukmė yra 68,54 m. Toks statistinis vidurkis žuvusiajam M.J. R., gim. 1944-07-25, 68,5 m. būtų suėję 2013 m. sausio mėn., t.y. praėjus beveik 4 mėnesiams po jo žūties. Atitinkamai, atsakovo įsitikinimu negautos žuvusiojo pajamos turėjo būti skaičiuojamas iki 2013 m. sausio mėn. Atsakovo skaičiavimu per 2012 m. spalio-gruodžio mėn. faktiškai žuvusio M.J. R. gautas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 715 Lt (207,08 EUR) ir per 2013 m. sausio mėn. 824,50 Lt (238,79 EUR), M.J. R. pensija per mėn. sudarė 1040,35 Lt (301,31 EUR). Iš šių sumų skaičiuojant E. R. negautas pajamos dėl sutuoktinio mirties nuo 2012-09-15 iki 2012-12-31 (3,5 mėn.) sudarytų 889,68 EUR (362,39 EUR darbo užmokesčio ir 527,29 EUR pensijos), negautos 1 mėn. pajamos (2013-01-01) sudarytų 270,06 EUR ( iš jų 119,40 EUR darbo užmokesčio ir 150,66 EUR pensijos). Visos negautos pajamos iki M.J. R. būtų suėję 68,5 m. amžiaus sudarytų 1159,74 EUR sumą. Atsakovas nurodė teismui, kad E. R. yra sumokėjęs 2524,39 EUR dydžio draudimo išmoką, kuria atlyginta turtinė žala dėl žuvusiojo negautų pajamų. Tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 2420,69 Eur ginčo tarp šalių nėra. Atsakovo įsitikinimu, sutuoktinės E. R. patirta turtinė žala dėl žuvusiojo negautų pajamų yra visiškai atlyginta. Be 2420,69 Eur mokėjimo atsakovas atlygino E. R. papildomai 8188,60 EUR turtinę žalą dėl kitų jos turėtų išlaidų. Atsakovo manymu, ieškovas nepagrįstai vadovaujasi LApT nutartimi Nr. 2A-427-381/2015, skaičiuodamas E. R. prarastos pagalbos natūra turtinę žalą piniginiu ekvivalentu, atsižvelgdamas į minimalios mėnesinės algos dydį, nes ieškovo nurodytoje nutartyje, minimalios mėnesinės algos dydžiu buvo įvertintas “nuolatinis rūpinimasis dviejų nepilnamečių vaikų buitimi ir priežiūra”. Mano, kad analogišką kriterijų šioje byloje taikyti nėra pagrindo, kad neturėtų būti piniginiu ekvivalentu įvertinta mirusio sutuoktinio pagalbą buityje. Be to atsakovas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje dėl šio įvykio, konstatuota ir žuvusiojo kaltė, nustatyta, kad yra 70 proc. nuteistojo kaltė, o 30 proc. žuvusiojo kaltė, kad dėl to atitinkamai turėtų būti mažinamas žalos atlyginimas, kad atsižvelgiant į pačio nukentėjusiojo kaltės laipsnį, jo skaičiuotinos negautos pajamos turėtų būti mažinamos 30 procentų.

19Kadangi ginčo šalys remiasi skirtingos trukmės terminu iki kurios nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti dėl negautų pajamų patirtos žalos atlyginimą, todėl byloje sprendžiamas klausimas iki kurio laiko nukentėjęs asmuo galėtų reikalauti atlyginti dėl negautų pajamų patirtą žalą, iki kada socialinio draudimo išmokos laikytinos ne valstybės teikiama socialine garantija, bet žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme. Bendrąja prasme darbingo amžiaus asmenimis pripažįstami asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatymas senatvės pensijos amžiaus sulaukusį asmenį pripažįsta nedarbingo amžiaus asmeniu, kas atitinkamai reiškia, kad asmuo, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nėra aktyvus darbo rinkos dalyvis. Priešinga nuostata turi būti ir gali būti paneigta įrodymais, pagrindžiančiais, jog, nepaisant senatvės pensijos amžiaus sukakties, nukentėjęs asmuo išliko ar realiai siekė išlikti aktyviu darbo rinkos dalyviu. Parodaksalu manyti, kad negautos darbo pajamos būtų kompensuojamos ir gavus senatvės pensiją - iki 70, 80 ar dar senesnio amžiaus. Tokia pozicija neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto protingumo principo, nes statistiškai vertinant absoliuti dauguma pensinio amžiaus sulaukusių asmenų jau nebedalyvauja darbo rinkoje ir atitinkamai nebegauna darbo pajamų iš darbo, ypač tai liečia asmenis nuo 70 metų amžiaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 2A-41/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis Nr. 3K-3-93/2014).

20Ginčo atveju, žuvusysis, būdamas pensininku, turėdamas 68 metus, toliau dirbo ( - ). Remdamasis šia aplinkybe ieškovas apskaičiavo, jog žuvusysis pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis būtų sulaukęs 70 metų ir dar būtų gyvenęs 11,52 metų. Taip nustatęs būsimą žuvusiojo gyvenimo trukmę, ieškovas padarė išvadą, kad visą šį laikotarpį žuvusysis butų nuolat dirbęs, t.y., kad jis iki 81 metų amžiaus būtų aktyvus darbo rinkos dalyvis. Konkrečių kitų įrodymų ieškovas neteikė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė negalėjo nurodyti kitų kriterijų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad žuvusysis būtų sulaukęs 70 metų, dar dirbtų 11,52 metų. Vien ta aplinkybė, kad žuvusysis būdamas pensininku, nelaimingo įvykio metu dirbo neleidžia labiau tikėtinai pripažinti ieškovo atlikto skaičiavimo teisingesniu už atsakovo skaičiavimus. Kaip aukščiau minėta, nesant papildomų ir patikimų įrodymų pagal teismų praktiką nelaikoma teisinga ir protinga CK 1.5 str. prasme išvada, jog dirbantis pensijinio amžiaus asmuo ir toliau iki 70, 80 metų dirbs ir gaus darbo pajamas. Atsakovo pasirinktas kriterijus yra teisingesnis, objektyvesnis ir protingesnis. Žuvusysis gyveno ir dirbo Vilniaus mieste. Atsakovas naudodamas statistiką, naudoja statistinius duomenis, kurie tiesiogiai susiję su žuvusiojo vietove. Pagal tokią statistiką Vilniaus mieste gyvenančių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 68,54 metai. T.y. atsakovo taikomi statistiniai duomenys yra glaudžiau susiję su kilusiu ginču ir atitinkamai yra patikimesni. Kadangi pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis mieste gyvenančių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė 2012 metais buvo 68,54 metai, tai nustatyta, kad žūties dieną - 2012 m. rugsėjo 15 d. M. J. R., gimusiam 1944 m. liepos 25 d., buvo ~ 68,1 metų amžiaus. Pagal vidutinę Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenančių Vilniaus mieste tikėtiną trukmę jis galėjo gyventi dar ~ 4 mėnesius. Tai, kad atsakovo pateikti duomenys tikėtinai yra tesingesni rodo ir kitos aplinkybės. Kaip nurodyta LAT praktikoje taikant tikslesnius statistinius skaičiavimo metodus, kuriais turėtų vadovautis teismas reikia pagrįsti pasirinktais skaičiavimo modeliais. Ieškovas byloje neįrodė, kad jo pasirinktas žalos apskaičiavimo būdas yra teisingesnis. Ieškovas remiasi statistine amžiaus grupe, kurios žuvusysis nebuvo pasiekęs ir kuriai žūties dienai jis nepriklausė. Ieškovas remiasi statistiniais duomenimis pagal kuriuos skaičiuojama gyvenimo trukmė asmenų, pasiekusių 70 metų amžiaus, tuo tarpu žuvusiąjam nebuvo suėję 70 metų, jam buvo 68 metų amžiaus ir atitinkamai jis priklausė kitai vertintinai statistinei grupes. Tai lėmė, kad ieškovas skaičiuodamas galimai negautas pajamas rėmėsi neteisingais, kitai statistinei grupei priklausančiais duomenimis. Byloje nenustatyta akivaizdžių trūkumų atsakovo pateiktoje skaičiuotėje. Atsakovo skaičiavimas labiau atitinka LR CK 1.5 str. nustatytus principus. Šių principų ieškovo skaičiuotė neatitinka. Akivaizdi ir visų asmenų vienodai suprantama aplinkybė yra ta, kad sulaukę vyresnio amžiaus žmonės jau nebedirba iki jų mirties dienos, kad būdami ir labia gyvybingi bei darbo rinkoje aktyvūs pensijinio amžiaus asmenys pradirbę kurį laiką, jau atsisako darbinės veiklos. Todėl mažai tikėtina, kad žuvusysis M.J. R. būtų sulaukęs 70 metų ir būtų dirbęs dar iki 81 metų amžiaus. Tokią mažai tikėtiną išvadą pagrindžia ir tai, kad žuvusysis būdamas pensininku jau dirbo rizikingai, jau nebuvo tiek apdairus ir atidus, kiek galėjo būti turėdamas jaunesnį amžių, ką patvirtina faktas, kad darbo pareigas jis atliko su nepamatuota rizika, kad taip, rizikingai atliekamas darbas sąlygojo 30 proc. pačio žuvusiojo kaltę. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad atsakovo pasirinktas termino už kurį skaičiuotinas žalos atlyginimas yra priimtinesnis, labiau atitinkantis visiško nuostolių atlyginimo principo turinį, labiau atitinkantis LR CPK 1.5. str. nustatytus principus, negu kad ieškovo pasiūlytas žalos skaičiavimo terminas.

21Pagrįstu ir teisėtu pripažįstamas ir kitas atsakovo argumentas, paneigiantis ieškovo apskaičiuotą patirtą žalą dėl negautų pajamų, skaičiuotų pagal žuvusiojo gautas pajamas neatskačius valstybės biudžetui mokėtinus mokesčius. Realiai žuvusysis M.J. R. niekada negavo tokių pajamų, nuo kurių ieškovas skaičiuoja jo sutuoktinei žalą dėl negautų jai tenkančios sutuoktinio pajamų dalies, pajamų. Žuvusiąjam buvo mokamos darbo pajamos atskaičius mokesčius, realiai jis visada gavo mažiau negu suma, iš kurios ieškovas skaičiuoja nergautų darbo pajamų mokėjimą, tokia skaičiuotė sudarė prielaidas reikalauti priteisti iš draudiko didesnę sumą už realiai patirtą žalą. LAT 2015-12-21 nutartimi Nr. 3K-3-682-248/2015 yra konstatuota, kad apdraustojo sutuoktiniui tenka atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius, todėl apskaičiuojant, kokią žalą patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, turėtų būti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius; priešingu atveju būtų atlyginama daugiau, negu buvo patirti turtiniai praradimai dėl sutuoktinio mirties. Atsižvelgiant į tai sutiktina su atsakovu, jog skaičiuojant E. R. patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, turi būti imamos M.J. R. faktiškai gautos darbo pajamos, bet ne jam apskaičiuotos iki mokesčių sumos. Ieškovo apskaičiuotas žalos dydis neatskaičius mokesčių laikomas neteisingu, nes kaip aukščiau minėta, jis prieštarauja teismų praktikai, yra nerealus, sudarantis sąlygas gauti negautų darbo pajamų žalos atlyginimą didesnį, negu, kad gyvam esant žuvusysis realiai gavo.

22Teismų praktikoje (LAT 2015-12-21 nutartyje Nr. 3K-3-682-248/2015) yra išaiškinta, kad tuo atveju kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, tai konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Ginčo atveju nustatyta, kad ieškovas padarytame skaičiavime neteisingai skaičiavo žuvusiojo pajamas, rėmėsi ne jo realiai gautomis pajamomis, bet jam apskaičiuotomis neatskaičius mokesčius pajamomis, be to rėmėsi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal amžiaus grupę, kuriai žuvusysis nepriklausė, nesirėmė tikėtinu darbo veiklos terminu. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nenurodė papildomų aplinkybių ar kriterijų dėl kurių, ieškovo manymu, jų apskaičiuotas žalos būdas, nepaisant nustatytų trūkumų yra teisingesnis už atsakovo. Teismas atsižvelgęs ir įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su žalos atsiradusios dėl negautų pajamų dydžiu, vadovaujasi atsakovo apskaičiuotu žalos dėl negautų pajamų apskaičiavimo būdu, kuris skaičiuotas pagal realiai žuvusiojo gautas pajamas. Atitinkamai, skaičiuojama ir pergyvenusios žuvusyjį jo sutuoktinės E. R. patirta turtinė žala. Byloje atsižvelgiama ne tik į žuvusiojo realiai gautas pajamas, skaičiuojamas atskaičius mokesčius, bet ir už terminą kuris atitinka statistinę vidutinę vyrų gyvenimo trukmę Vilniaus mieste, kas sudaro 68,54 m., Taip nustačius termino, ir pajamų dydžio aplinkybes laikoma, kad sutuoktinio mirties atveju pergyvenusi sutuoktinė neteko pusės jo mirusio sutuoktinio pajamų.

23M.J. R. realios ir faktinės darbinės pajamos, atskaičius mokesčius buvo 715 Lt (207,08 EUR) per 2012 m. spalio – gruodžio mėn. (jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 850 Lt; gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) – 58,50 Lt; valstybinio socialinio draudimo mokestis (toliau – VSD) – 76,50 Lt) (850-58,50-76,50). Nuo 2013 m. sausio realios faktinės darbinės pajamos (atskaičius mokesčius) sudarė 824,50 Lt (238,79 EUR) (alga neatskaičius mokesčių 1000 Lt; Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) – 85,50 Lt; Valstybinio socialinio draudimo mokestis (toliau – VSD) – 90 Lt) (1000-85,50-90). M.J. R. pensija per mėnėsį sudaro 1040,35 Lt (301,31 EUR) sumą. Žuvusiajam M.J. R., gim. 1944-07-25, 68,5 metai būtų suėję 2013 m. sausio mėn., t.y. praėjus apytiksliai 4 mėn. po jo žūties. Skaičiuojant tokį laikotarpį, iki 2012-12-31 per 3,5 mėn. E. R. negavo 362,39 EUR darbo užmokesčio bei 527,29 EUR pensijos, nuo 2013 m. sausio mėn. per 1 mėn. neteko 119,40 EUR darbo užmokesčio bei 150,66 EUR pensijos. Iš viso E. R. negautos pajamos už laikotarpį nuo 2012-09-15 (mirties datos) iki 2013 m. sausio mėn. (kai žuvusiajam būtų suėję 68,5 m.) būtų 1159,74 EUR. Atsakovas yra išmokėjęs E. R. 2524,39 EUR dydžio draudimo išmoką dėl negautų pajamų po jos sutuoktinio mirties. Todėl iš esmės laikytina, kad atsakovas jau yra atlyginęs E. R. žalą atsiradusią dėl negautų pajamų po sutuoktinio mirties.

24Byloje ieškovas nurodo, kad ieškovo išmokėtą E. R. žalą sudaro ir 48842,91 EUR suma skaičiuojama už netekimą išlaikymo-pagalbos buityje ar ūkyje forma. Nurodo, kad kad siekiant piniginiu ekvivalentu įvertinti pagalbą natūrą, tikslinga ir racionalu remtis minimalios mėnesinės algos dydžiu, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-14 nutartimi Nr. 2A-427-381/2015.

25Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-46/2015). Kiekvienas sutuoktinis prisidėdamas prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ne tik materialiai vienas kitą remia, teikdami išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, tame tarpe ir padėdami atlikti buities darbus, kurie irgi turi ekonominę vertę.

26Ginčo atveju atsakovas nesutinka su ieškovo apskaičiuota 48842,91 EUR žala dėl prarastos pagalbos buityje natūra, kurią ieškovas apskaičiuoja pagal minimalios mėnesinės algos dydį, nes ieškovas vadovaujasi teismų praktika, kurioje buvo sprendžiami nepilnamečių vaikų ar asmenų, kurie nėra vyresni nei 24 metų amžiaus, išlaikymo klausimai. Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti minimalaus mėnesinės algos dydžio skaičiuojant prarastos pagalbos ūkyje žalą. Teismas sutinka ir su šiuo atsakovo argumentu. Ieškovas, nustatydamas išlaikymo natūra, pagalba buityje ar ūkyje dalyje pagal minimalios mėnesinės algos dydį rėmėsi praktika ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-427-381/2015), kuri po tėvų mirties sprendė nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus, bet nesprendė mirusio sutuoktinio pagalbos natūra buityje klausimo iki mirusio sutuoktinio tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės pabaigos. Ieškovas teismui nenurodė pagrindų ir kriterijų kuriais turi būti įvertinta mirusio sutuoktinio pagalbą buityje. Nepilnamečių vaikų išlaikymas, visokeriopa pagalba vaikams ir pensijinio amžiaus sulaukusių sutuoktinių pagalba vienas kitam buityje yra iš esmės skirtingi teisiniai santykiai. Tėvams uždėtos pareigos jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu esmingai skiriasi nuo pareigų kurias turi sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu. Vien tai, kad pareigą išlaikyti turi tėvai savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu, nedaro šių pareigų vienodomis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgia į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jas sieja su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste; galima remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t.y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2012). Pažymėtina, kad sutuoktinių abipusės pareigos nurodytos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Vykdydami šias abipuses pareigas, sutuoktiniai ne tik prisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, bet ir kartu teikia vienas kitam tiek materialinę, tiek moralinę paramą, tiek paramą buityje. Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi šias savo abipuses pareigas (pagalbos ūkyje ar buityje) sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių miršta, iš esmės nėra. Tokiais atvejais preziumuotina, jog likęs gyvas sutuoktinis iš sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramą, lygią pusei jo pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagalba ūkyje ir buityje priskiriama prie negautų sutuoktinės pajamų, bet ne kaip savarankiška pinigais ar MMA apskaičiuota pagalbos ūkyje vertė. Ginčo atveju ieškovas apskaičiuotą 48842,91 EUR žalą dėl pagalbos buityje netekimo, neįrodinėjo, rašytiniais įrodymais negrindė, nenurodė koks išlaikymas natūra, pagalba buityje ar ūkyje ir kasdienis rūpestis buvo E. R. prarastas, kuris, be kita ko, turi ekonominę vertę. Byloje nenustatyta, kad žuvusiojo sutuoktinei buvo teikiama išskirtinė pagalba ūkyje, kad tai galėjo sąlygoti, jos neįgalumas, prasta sveikata reikalainga specialios priežiūros ar specialaus aptarnavimo ir pan. Byloje neįrodyta, kad visas namų ūkis ir jo priežiūra, kad pagalba sutuoktinei buvo išskirtinai reikalinga, kad po sutuoktinio mirties namų ūkio priežiūra tapo neproporcinga našta žuvusiojo našlei. Abstrakčiai išdėstytos ieškinyje aplinkybės ir teismo posėdyje įvardyta apskaičiuota 48842,91 EUR žala dėl pagalbos buityje ar ūkyje netekimo remiantis vien minimalia mėnesine alga ir vidutine 70 metų sulaukusių vyrų gyvenimo trukme bei nesusijusia su ginču teismų praktika, neįrodo apskaičiuoto dydžio pagrįstumo. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad E. R., be dalies sutuoktinio negautų pajamų ( jo darbo užmokesčio ir pensijos), jam žuvus prarado ir kitos rūšies pajamas už pagalbą buityje ar ūkyje, išlaikymą.

27Baudžiamosios bylos Nr. 1A-78-312/2015 duomenys patvirtina, kad dėl draudžiamojo įvykio nustatyta 30 proc. žuvusiojo kaltė. Todėl nukentėjusiojo kaltės laipsnio (30 procentų) dalyje turėtų būti mažinamas ir žalos atlyginimas. Priteisus 100 procentų žalos atlyginimą ir neatsižvelgus į nukentėjusiojo, žuvusio M.J. R. kaltę, būtų nesilaikoma LR CK 1.5. str. nustatytų principų. Pagal teisinį reglamentavimą į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama tik išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas (LR CK 6.282 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovas apskaičiuodamas žalą dėl negautų pajamų žuvus M.J. R., turėjo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo kaltės 30 proc. laipsnį, ir šioje dalyje mažinti skaičiuotą žalą 30 proc.

28Byloje atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiajai, žuvusio M.J. R. sutuoktinei E. R. yra mokama našlės pensija bei periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Periodinių draudimo išmokų ir našlių pensijos apskaičiavimas (dydis) yra nustatomas siejant jas su žuvusio asmens buvusiomis pajamomis, o tai, teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šios išmokos yra skirtos žalai kompensuoti, todėl šios papildomai valstybės skiriamos žuvusiojo sutuoktinei sumos turėtų būti priskiriamos negautoms pajamoms padengti. Šiuo atveju ieškovas apskaičiuodamas žalą dėl negautų pajamų, nevertino žuvusiojo sutuoktinei skirtų papaildomų pajamų. Teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog yra įrodyta 1159,74 EUR žala, kurią sudaro negautos pajamos, kurias atsakovas jau atlyginęs. Esant pagrindui taikyti 30 proc. žalos atlyginimo mažinimą, darytina išvada, jog atsakovas įrodė, kad neturi pareigos atlyginti ieškovo išmokėtą socialinio draudimo išmoką, kuri viršija nukentėjusiosios realiai patirtą žalą. Dėl šios priežasties socialinio draudimo išmokos mokėjimas E. R. šiuo atveju vertintinas kaip valstybės suteikta socialinė garantija, o ne žalos atlyginimas, todėl pagrindo priteisti iš atsakovo 43095,46 EUR žalos atlyginimą nėra.

29Dėl aukščiau išdėstyto daroma išvada, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

30Tokia teismo išvada atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Patenkinus ieškinį būtų sukurta situacija žuvusiojo sutuoktinei gauti sutuoktinio pajamų dalį, kurių jis realiai negavo ir už laikotarpį iki jo galimos gyvenimo trukmės, kuri skaičiuota pagal kitų asmenų grupei priskiriamus gyventojus ir kartu gauti MMA per mėnesį išlaikymą už pagalbą namų ūkyje ir gauti papildomai našlės bei periodinę draudimo išmoką, tai yra susidarytų situacija kurioje žuvusiojo sutuoktinė gautų ženklai didesnes sumas, negu kad gyvas būdamas gavo jos sutuoktinis. Reikalauti, kad tokią situaciją kompensuotų draudimo bendrovė yra neteisinga ir nesąžininga.

31Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

32Atmestus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, tačiau atlygintinos atsakovo bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 480 EUR už teisinę advokato padėjėjos pagalbą.

34CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Todėl konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikoma, kad šiuo atveju atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su teisine pagalba yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai, t.y. 480 EUR už teisinę advokato padėjėjos pagalbą.

35Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

36Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Nutarė

37ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atmesti.

38Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (j.a.k.) 191683350) atsakovo ( - ) (j.a.k. ( - )) naudai – 480 EUR bylinėjimosi išlaidų.

39Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo... 3. Teismas... 4. ieškovas Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 5. Ieškinyje nurodė, kad juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys, dėl kurių... 6. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su ieškiniu,... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį... 9. Ieškinys atmestas.... 10. Byloje nustatyta, kad 2012-09-15 Vilniuje, ( - ), privažiavime prie prekybos... 11. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 12. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK... 13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, žala iš ją padariusio... 14. Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į... 15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad buvo draudžiamasis įvykis.... 16. NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl... 17. Ieškovas suskaičiavo ir išmokėjo žuvusiojo sutuoktinei E. R. iš viso... 18. Nesutikdamas su tokia ieškovo skaičiuote, ir laikydamas ja nepagrįsta... 19. Kadangi ginčo šalys remiasi skirtingos trukmės terminu iki kurios... 20. Ginčo atveju, žuvusysis, būdamas pensininku, turėdamas 68 metus, toliau... 21. Pagrįstu ir teisėtu pripažįstamas ir kitas atsakovo argumentas,... 22. Teismų praktikoje (LAT 2015-12-21 nutartyje Nr. 3K-3-682-248/2015) yra... 23. M.J. R. realios ir faktinės darbinės pajamos, atskaičius mokesčius buvo 715... 24. Byloje ieškovas nurodo, kad ieškovo išmokėtą E. R. žalą sudaro ir... 25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad netektas asmens turtinio pobūdžio... 26. Ginčo atveju atsakovas nesutinka su ieškovo apskaičiuota 48842,91 EUR žala... 27. Baudžiamosios bylos Nr. 1A-78-312/2015 duomenys patvirtina, kad dėl... 28. Byloje atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiajai, žuvusio M.J. R.... 29. Dėl aukščiau išdėstyto daroma išvada, jog ieškovo ieškinys yra... 30. Tokia teismo išvada atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo... 31. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 32. Atmestus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo... 33. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi... 34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš ieškovo... 36. Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas... 37. ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus... 38. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...