Byla N1-107-557/2015
Dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė G. M. sveikatą

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei, gynėjui Irmantui Motužiui, nukentėjusiajam P. M., nukentėjusiajam G. M. ir jo įgaliotajam atstovui V. T., nukentėjusiajai, nukentėjusiojo G. M. atstovei pagal įstatymą N. M., kaltinamojo atstovams pagal įstatymą, civiliniams atsakovams R. J. ir S. J., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., g. ( - ), ( - )., a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. ( - ), 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., ir

Nustatė

2kaltinamasis R. J. 2014 m. gegužės 11 d. apie 20.45 val., turėdamas mažareikšmę dingstį - kerštaudamas G. M. už telefoninį susirašinėjimą su kaltinamojo drauge G. S., įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, užpuolė ir sumušė viešoje vietoje – ( - ) esančiame turgaus paviljone – sėdintį G. M., vieną kartą smogdamas jam kumščiu į veidą ir taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą - stiprų galvos sumušimą su daugybiniais įspaustiniais veido kaulų (kaktikaulio, nosikaulių, dešinės akiduobės medialinės sienelės, akytkaulio lateralinių sienelių, dešinio žandinio ančio medialinės sienelės) lūžimais, pereinančiais į kaukolės pamatą, lydimais nazolikvorėjos ir veido formos deformacijos. Tokiu būdu kaltinamasis R. J. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė G. M. sveikatą.

3Apklaustas teismo, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-05-11 buvo apsipykęs su savo drauge G. S.. Tos pačios dienos vakare jis, su G. S. ir draugu D. S. sėdėdamas ant suoliuko „Maximoje“ pamatė, kad G. S. telefonu susirašinėja su jų pažįstamu G. M.. Jis bandė skambinti G. M. išsiaiškinti, tačiau su juo susisiekti nepavyko. Žinučių turinio neprisimena, tačiau jis labai supyko dėl to, kad jo draugė susirašinėja su G. M.. Su pačia G. S. tuo klausimu nieko nesiaiškino. Maždaug po valandos jis su D. S. lydėjo G. S. namo, praeinant pro turgelį, pamatė ten su kitais jaunuoliais sėdintį G. M.. Nieko nesakęs, jis priėjo prie G. M. ir stipriai smogė jam kumščiu į veidą, po to su D. S. ir G. S. išėjo. Kartu su jais buvo ir tuo metu pro šalį ėjęs E. Ž.. Smogdamas rankoje jokio įnagio neturėjo, po smūgio ranką labai skaudėjo ir ji sutino. Įvykio metu ant rankos riešo buvo užsisegęs laikrodį, todėl mano, kad aplinkiniams galėjo pasirodyti, kad jis turi kokį tai įnagį. Po įvykio tuoj pat paskambino mamai ir pasisakė, ką padaręs. Labai gailisi nusikaltęs ir smerkia savo netinkamą poelgį, po įvykio skambino G. M. ir jo atsiprašė. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1., b. l. 157-161).

4Nukentėjusysis G. M. parodė, kad su kaltinamuoju buvo pažįstamas iš matymo, tačiau su juo nebendravo ir nekonfliktavo. Su G. S. buvo pažįstami, kartais pabendraudavo, kai ši susipykdavo su savo vaikinu R. J.. 2014 m. gegužės 11 d. vakare G. S. jam parašė žinutę, kad vėl susipyko su R. J., ir kvietė ateiti pasikalbėti prie „pumpinės“. Jis atrašė, kad bus turgelyje, ir jeigu ji nori pasikalbėti, tegu ateina į turgelį. Į turgelį jis nuėjo apie 20.15 val., atsisėdo šalia savo draugo E. N., abu išsitraukė telefonus ir žaidė. Praėjus maždaug 10 minučių, netikėtai gavo vieną smūgį tarp kaktos ir nosies. Jis nuo suduoto smūgio sąmonės neprarado, tačiau keletą sekundžių nesuprato, kas vyksta. Pakėlęs galvą, pamatė nuo jo nueinančius R. J. su G. S., taip pat D. S. ir E. Ž.. Iškart po smūgio I. V. iškvietė greitąją ir policiją. Tik po įvykio, kalbėdamas su draugais, buvusiais šalia ir mačiusiais įvykį sužinojo, jog smūgį jam sudavė R. J.. Jis pats nepastebėjo, kaip R. J. prie jo priėjo ir sudavė smūgį, tai pamatė, tik vėliau peržiūrėjęs turgelio vaizdo kamerų įrašus. Tuo metu R. J. jam nieko nesakė ir jis nežino, kodėl buvo sumuštas, draugai mano, kad dėl jo susirašinėjimo su G. S.. Nors pats nematė, mano, kad jam buvo smūgiuota kastetu, nes ranka tokio sužalojimo negalima padaryti. Nuo smūgio jam buvo suskaldyti kaktos kaulai, jis buvo operuojamas, gydytojai išėmė kaulų nuolaužas ir į tą vietą pridėjo nuo pilvo nusiurbtų riebalų, po kelių metų į kaktą bus dedama plastmasinė plokštelė. Šiuo metu kakta yra iš esmės niekuo neapsaugota, ir nuo menko smūgio jis gali patirti mirtiną traumą. Jam pasidarė sunkiau mokytis, svaigsta ir skauda galva, dėl pažeisto akies nervo pablogėjo regėjimas. Po sumušimo apie pusantro mėnesio nelankė mokyklos, ir dabar kartais dėl galvos skausmo negali mokytis, suprastėjo mokslo rezultatai. Anksčiau galvos ir nosies kaulų lūžių nėra turėjęs, maždaug 2013 m. spalio mėn. konflikto metu buvo gavęs „fanarą“ prie akies, tačiau jis savaime išgijo per 3 dienas. Praėjus kuriam laikui po įvykio, jam paskambino iš E. Ž. telefono ir priekaištavo, kad jis kreipėsi į policiją, kaip suprato iš balsų, jam skambino R. J. ir E. Ž.. Taip pat rado įžeidžiamų atsiliepimų savo internetinėje paskyroje, jų autorius liko nežinomas, nes policija nesiėmė tirti šio įvykio, tačiau jis įtaria, kad šiuos atsiliepimus parašė R. J..

5Nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2014 m. gegužės 11 d. vakare jai paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad yra sumuštas jos sūnus. Ten nuvažiavus, atvažiavo ir R. J. su mama ir D. S.. Atsiprašė tik R. mama, R neatsiprašė niekada. Paklausus, kodėl tai padarė, jis pasakė, kad išprovokavo. Vaiką išvežė į Klaipėdos ligoninę, po savaitės išleido į sanatoriją. Po dviejų savaičių sanatoriją nutraukė, nes pradėjo bėgti smegenų skystis. Važiavo konsultacijai į Klaipėdą, išsiuntė į Kauną. Po Kauno pabaigė reabilitaciją ir vėl važiavo tyrimui su kontrastu. Po tyrimo paaiškėjo, kad iš tikrųjų bėga smegenų skystis, yra atviras tarpas ir reikia operacijos. Iki šio laiko buvo viena operacija. Kai susiformuos kaukolė, dės implantą. Ant veido liko randas, deformacija, po traumos išvaizda pasikeitė. Po traumos visą vasarą buvo ligoninėse, tai trukdė darbui, kitą sūnų vežiojo palikti pas gimines. Gydytojai sakė, kad toks, koks buvo, sūnus nebebus. Sakė, kad po traumos yra grėsmė gyvybei, visą laiką gyveno baimėje ir nežinomybėje. Laukia, kol baigsis mokslo metai, ir vėl darys operaciją. Sūnus viską užmiršta, vakarais dreba rankos, pavargsta ir nėra toks energingas, koks buvo anksčiau, nuotaikų kaita ir tai viskas po traumos. Regėjimas buvo pablogėjęs, vartojo vaistus ir gydytojas pasakė, kad tai traumos pasekmė. Vaistus skyrė neurologas. Jai sūnus grasinimus parodė internete, ji - tyrėjai, tačiau tyrėja pasakė, kad netirs. Sūnus sakė, kad buvo ir telefoninis skambutis, tyčiojosi ir šaipėsi. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir nukentėjusysis P. M..

6Liudytoja R. J. parodė, kad jos sūnus R. J. jai paskambino ir pasisakė, kad sumušė G. M.. Jis tuoj pat parėjo, ir ji, sūnus ir D. S. nuvyko į ligoninę. M. ir jo mama buvo priimamajame. Jie atsiprašė, ji visą laiką siūlė pagalbą, nesislėpė nuo atsakomybės. Tačiau nukentėjusieji užsiprašė pernelyg didelio žalos atlyginimo, buvo nusiteikę priešiškai. Sūnus pasakojo, kad viskas dėl G., su kuria sūnus jau ilgai draugauja. Sakė, kad buvo „Maximoje“, sėdėjo ant suoliuko, G. su G. rašinėjosi žinutėmis, ir dėl to jis labai supyko. Sūnus yra fiziškai stiprus, aktyviai sportuoja, sakėsi jokio įnagio rankoje neturėjęs. Ji viena augina ir išlaiko tris vaikus, 19, 17 ir 11 metų. S. J. yra dviejų vaikų tėvas, moka alimentus ir prie auklėjimo neprisideda, sūnui R buvo 2-3 metai, kai išsituokė. Jai sunku patikėti, kad sūnus taip padarė. Mokykloje atsiliepimai geri, niekur nėra nusižengęs. Sūnus buvo pas psichologą, nemiega, pergyvena. Ji uždirba minimumą, moka paskolą už būstą, moka ligonių kasai.

7BPK 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nepilnametės liudytojos M. G. parodymai, 2015-02-03 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 140- 141). Šios apklausos metu liudytoja parodė, kad apie 20–21 val. ji kartu su G., I. V., S. R., E. P. ir E. Š. sėdėjo „Gojaus“ turgelyje ir kalbėjosi. G. su Sandra sėdėjo priešais ją. Jiems kalbantis, atėjo bendraklasis R. J. ir nežinia dėl ko, nieko nesakydamas, priėjo ir trenkė kumščiu G. į veidą virš nosies. Smūgis buvo vienas. Kažkas sublizgėjo ant R. rankos, kuria jis sudavė G. į veidą. Nors tiksliai nematė, kas buvo uždėta ant R. J. dešinės rankos, bet mano ir vėliau su draugais kalbėjo apie tai, kad tai galėjo būti kastetas. Po R. suduoto smūgio visi, buvę turgelyje, puolė žiūrėti kas atsitiko, o R., jo panelė G. ir D. nuėjo. Priėję prie G. pamatė, kad iš karto po suduoto smūgio G. pradėjo bėgti iš nosies kraujas, „išsprogo“ akys. I. paskambino greitajai ir policijai. Atvažiavus greitajai, G. nuvedė prie greitosios automobilio ir jį išsivežė.

8BPK 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nepilnametės liudytojos I. V. parodymai, 2015-02-03 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 141- 142). Šios apklausos metu liudytoja parodė, kad kartu su draugais S. K., M. G., G. M. ir dar dviem ar trim draugais buvo turgelyje. Jie žaidė kortomis. Buvo apie 20–21 val. Žaidžiant išgirdo, kaip S. K. ir M. G. pradėjo šaukti, klausdamos „ar viskas gerai?“. Ji atsisukusi pamatė, kad G. M. yra užsiėmęs už nosies, jam staiga ištino akys. D. S., G. S. ir R. J. nuėjo tiesiai link pagrindinės gatvės. Matė, kaip R. J. kažką nusiėmė nuo dešinės rankos. Tada ji iškvietė policiją ir greitąją. Smūgio sudavimo momento ji nematė, nes buvo nusisukusi nuo G.. Kai atsisuko, pamatė šalia G. stovinčias S. K. ir M. G..

9BPK 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nepilnametės liudytojos G. S. parodymai, 2015-02-03 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 140). Šios apklausos metu liudytoja parodė, kad jai, jos vaikinui R. J. ir jo draugui D. S. būnant prie parduotuvės „Maxima“, ji mobilaus ryšio telefonu susirašinėjo su pažįstamu G. M.. R. J. matė, kad rašo G. M., ir paėmęs mobilaus ryšio telefoną perskaitė žinutę, tačiau nieko jai nesakė. R pasiūlė palydėti ją namo. Ji sutiko. Kartu ėjo ir D. Ėjo pro „Gojaus“ turgelį. Kai atėjo prie turgelio, ji pasitraukė į šoną. R dėjo G. į nosį, pasileido iš nosies kraujas. Tuomet ji atsistojo ir nuėjo namo, kartu su ja ėjo D. ir R. R. rankose jokių daiktų nematė, jie ėjo susikabinę už rankų. Jos nuomone, R per daug sureagavo į G. jai siunčiamas žinutes. Ji dar prieš tą įvykį „Facebook“ tinkle susirašinėjo su G rašė jam, kad yra liūdna, o paklausus G. dėl ko ji liūdi, ji jam parašė priežastį. Ji tuo metu nesuvokė, kad R gali suerzinti žinutės, davė jam skaityti jai siunčiamas žinutes, nes neturėjo ko slėpti nuo savo vaikino, tikrai nenorėjo, jog R. J. sukonfliktuotų su G. M.. R pergyveno dėl suduoto smūgio, jam drebėjo rankos.

10BPK 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nepilnamečio liudytojo D. S. parodymai, 2015-02-03 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 141). Šios apklausos metu liudytojas parodė, kad prie „Maximos“ susitiko su savo draugu R. J., kuris laukė jo su savo panele G. S.. Bendraujant matėsi, kad R buvo truputį keistas, jis praktiškai nesišypsojo, kalbėjo rimčiau nei įprastai. Toks R. elgesys leido manyti, kad jis yra dėl kažko susijaudinęs. Paklausus R., kas jam nutiko, jis nieko rimto neatsakė, tik pasakė „ai, nieko tokio“. Pasikalbėję, nusprendė eiti namo. Visi trys ėjo per Plungės mieste esantį „Gojaus“ turgelį. Turgelyje prie uždaros lauko prekyvietės pamatė sėdinčius pažįstamus: G. M., V. G., I. V.. Priėjęs prie sėdinčių, pasisveikino su jais, o atsisukęs pamatė, kaip R trenkė kumščiu G. į kaktą. Matė, kad smūgio metu R rankose nieko neturėjo. Nors matė, kad G. blogai, nes G. kakta po smūgio buvo įlinkusi, buvo išsprogusios akys, šiek tiek iš nosies bėgo kraujas, tačiau vis tiek kartu su R. ir G. išėjo iš turgelio. Tuo metu nepagalvojo, kad G. yra taip blogai. Dėl suduoto smūgio R labai gailėjosi, o sužinojęs, jog G. išvežė į ligoninę, R paskambino savo mamai ir kartu su ja važiavo į ligoninę.

11BPK 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nepilnamečio liudytojo E. Š. parodymai, 2015-02-10 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 145). Šios apklausos metu liudytojas parodė, kad pažįsta G. M. ir R. J.. Jis tuo metu buvo turgelyje, tačiau nematė, kaip R. J. sulaužė G. M. nosį. Jis tuomet žaidė telefonu, kiti buvę vaikinai ir merginos - kortomis. Jis matė, kad į turgelį ateina R., G. ir D, tačiau į juos nekreipė dėmesio. Girdėjo, kad priėjo prie G., po to išgirdo garsą, lyg kažkas trenktųsi į sieną. Pasisukęs pamatė, kad į sieną atsitrenkė G., o R. nueina. Matė, kad G. nosis sulaužyta, tai suprato iš to, kad buvo įlenkta kakta, išlipusios akys, kraujavo iš nosies. Nors paties smūgio nematė, bet galvoja, kad R. G. sudavė kumščiu. Po įvykio visi kalbėjo, kad R rankose turėjo žiebtuvėlį, kiti sakė, kad kastetą. Jis pats R. rankose jokio daikto nematė. Kiek jam žinoma, konfliktas kilo dėl to, kad G. rašinėjo žinutes R. J. panelei ir būtent dėl to R susinervino. R vėliau jam sakė, kad jis nei kasteto, nei žiebtuvėlio rankose neturėjo.

12Iš vaizdo įrašo, daryto turgelio teritoriją filmuojančia vaizdo kamera matyti, kad 2014-05-11 prieš įvykį turgelyje sėdi keletas asmenų. 20.45.12 val. prie jų prieina ir atsistoja D. S. ir E. Ž.. 20.45.20 val. prie jų prieina R. J., o jam iš paskos – G. S.. 20.45.36 val. R. J. ir G. S. išeina. 20.45.58 val. jiems iš paskos eina ir D. S. bei E. Ž.. 20.57.34 val. atvažiuoja policija ir G. M. nuvedamas prie tarnybinio automobilio (t. 1, b. l. 19-20).

13Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus G. M. mobilaus ryšio telefoną, telefono atmintyje rastas užfiksuotas su susirašinėjimas su G. S. (tel. Nr. 864678981) 2014-05-11 nuo 20.03 iki 20.53 val. (t. 1., b. l. 21-27).

14Iš prie bylos prijungtų duomenų apie „facebook“ žinutes matyti, jog G. M. ir G. S.) 2014 m. gegužės 11 d. nuo 14.10 iki 14.37 val. „facebook“ susirašinėjo žinutėmis (t. 1., b. l. 29-32).

15Specialisto išvadoje Nr. G 1433/14(03) konstatuota, kad G. M. nustatytas stiprus galvos sumušimas su daugybiniais įspaustiniais veido kaulų lūžimais (kaktikaulio, nosikaulių, dešinės akiduobės medialinės sienelės, akytkaulio lateralinių sienelių, dešinio žandinio ančio medialinės sienelės), pereinančiais į kaukolės pamatą, lydimais nazolikvorėjos, veido formos deformacijos. Sužalojimus G. M. galėjo patirti 2014-05-11 paros antroje pusėje stipraus smūginio poveikio kietu buku daiktu į veido sritį pasekoje. Dėl daugybinių įspaustinių veido kaulų lūžimų, pereinančių į kaukolės pamatą, lydimų nazolikvorėjos, veido formos deformacijos, G. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 51-53). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2661/14(03) nurodoma, kad papildomam tyrimui pateiktuose G. M. fotonuotraukose matomi sužalojimai, kompaktiniuose diskuose įrašyti daugybiniai galvos kaulų lūžimai neatspindi konkretaus žalojančio įrankio/daikto individualių savybių, formos, o tik bendrines, būdingas kietiems bukiems daiktams, todėl pasakyti apie žalojančio daikto/įrankio formą nėra galimybės. Tikėtina, kad nustatytus daugybinius įspaustinius veido kaulų lūžimus, pereinančius į kaukolės pamatą, G. M. patyrė paveikus veido sritį kietu buku, ribotą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu, pvz., įspiriant koja, apauta batu, stipriai smogus kumščiu su uždėtu kastetu, akmeniu ar pan. (t.1, b. l. 55-57).

16Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis R. J. tyčia smogė G. M. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

17R. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis smogė nukentėjusiajam rankoje laikytu tyrimo metu nenustatytu kietu buką, ribotą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu. Teismo vertinimu, ši aplinkybė teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaltinamasis R. J., nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažinęs savo kaltę, nuosekliai neigė sudavęs smūgį kastetu ar kokiu nors kitu rankoje turėtu daiktu. Niekas iš apklaustų įvykį mačiusių ar ką nors apie jį žinančių asmenų nepatvirtino, kad R. J. smūgiavo, rankoje laikydamas kokį tai daiktą ar įnagį, priešingai, dalis liudytojų (G. S., D. S.) patvirtino R. J. rankose nieko nematę. R. J. aiškinimas, jog smūgio metu ant rankos riešo jis segėjo laikrodį, kurį po smūgio nusisegė, masažuodamas nuo smūgio pradėjusią skaudėti ir tinti ranką, byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Tuo pačiu kai kurių liudytojų parodymai, jog kažkas sublizgėjo ant R. rankos, kuria jis sudavė G. į veidą (M. G.), R. J. kažką nusiėmė nuo dešinės rankos (I. V.), visiškai atitinka kaltinamojo aiškinimą apie jo segėtą ir po smūgio nusisegtą laikrodį. Kaip matyti, teisiamajame posėdyje dalyvavęs kaltinamasis R. J. yra gerai fiziškai išsivystęs ir fiziškai stiprus, aplinkybę, kad jis aktyviai sportuoja, patvirtina ir mokyklos išduota charakteristika bei liudytojos R. J. parodymai. Iš teismų praktikos kūno sužalojimų bylose žinoma, kad kumštis bendrine prasme teismo medicinos taip pat priskiriamas kietų bukų daiktų kategorijai. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad objektyviai pasakyti apie žalojančio daikto/įrankio formą šioje byloje nėra galimybės, tikėtina, kad nustatytus daugybinius įspaustinius veido kaulų lūžimus, pereinančius į kaukolės pamatą, G. M. patyrė paveikus veido sritį kietu buku, ribotą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių kontekste nėra paneigta, neįtikinama ar neįmanoma, kad fiziškai stiprus kaltinamasis, suduodamas stiprų smūgį kumščiu (išsišovusiais pirštų krumpliais) nukentėjusiajam į veidą, priimant dėmesin dėl jauno amžiaus dar nepakankamai sutvirtėjusią jo veido kaulų sistemą, galėjo padaryti nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus. Tuo būdu kaltinamojo versija, jog jis sužalojo nukentėjusįjį, suduodamas jam stiprų smūgį į veidą kumščiu, bylos duomenimis lieka nepaneigta, atitinkamai tikslinamas ir inkriminuotas kaltinimas. Kita vertus, nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto išvadose užfiksuotus aukščiau aptarto pobūdžio ir sunkumo laipsnio kūno sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis. Akivaizdu, kad suduodamas stiprų smūgį kumščiu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą (galvos veidinę – kaktinę dalį), kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam ne tik įvairaus masto kūno sužalojimus, tačiau ir rimtą pavojų jo sveikatai bei gyvybei ir, nors ir nesiekė kilusių tokio masto pasekmių (būtent sunkaus sveikatos sutrikdymo), tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

18Teismas laiko, kad kaltinamasis smurtavo prieš G. M. dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padarytas prieš kaltinamajam tik iš matymo pažįstamą asmenį, su kuriuo jo nesiejo jokie artimesni tarpusavio santykiai, nusikalsta viešoje vietoje, nusikaltimą stebint dideliam skaičiui pašalinių asmenų, kurie buvo šokiruoti kaltinamojo elgesio. Kaltinamojo agresija prieš nukentėjusįjį, pasireiškusi jo užpuolimu ir sužalojimu, buvo dėl menkavertės dingsties (nukentėjusiojo susirašinėjimo su kaltinamojo drauge), kaltinamasis ir pats pripažįsta, kad nukentėjusiojo elgesyje nebuvo nieko neteisėto ir jis nedavė kaltinamajam jokio pamatuoto pagrindo ar netgi formalaus preteksto fizinio smurto panaudojimui. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, savo veiksmais jis demonstratyviai išreiškė aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Kaltinamojo R. J. veika vertintina kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų ir kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

19Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. ir BK 91 str. nurodytas aplinkybes.

20Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

22R. J. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, be jokio pamatuoto preteksto tyčiniais brutaliais smurtiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nepilnamečio nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė realią grėsmę jo gyvybei. Tik dėka laiku suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos pavyko išsaugoti R. J. sužaloto nukentėjusiojo gyvybę, vienok patirto sužalojimo pasekmės ženkliai sutrikdė nepilnamečio nukentėjusiojo psichofiziologinio vystymosi procesus ir neabejotinai turės neigiamos įtakos tolesniame jo gyvenime. Todėl kaltinamajam skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinant atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį bausmės dydis (nustatant bausmės vidurkį pagal BK 91 str. 3 d. taisykles).

23Kaltinamasis R. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nepilnametis, nusikalto, būdamas tik 15 metų amžiaus, mokosi, iš mokymo įstaigos ir gyvenamosios vietos charakterizuojamas iš esmės teigiamai, turi sveikatos problemų, gyvena nepilnoje šeimoje (tėvai išsituokę, tėvas vaiko auklėjime nedalyvauja). Byloje sukaupti duomenys leidžia daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime, nulemtas atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių. Kaltinamasis labai gailisi nusikaltęs, iš karto po įvykio apie tai pranešė savo motinai ir iš karto su ja nuvyko į ligoninę, kur buvo nugabentas jo sužalotas nukentėjusysis, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvų, dėl patirtų pergyvenimų keletą kartų lankėsi psichikos sveikatos centre, ką patvirtina pateiktos pažymos. Išdėstytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas laiko galimu, tikslingu ir teisingu taikyti kaltinamajam BK 92 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad BK 92 str. nuostatų taikymo kaltinamajam baigiamųjų kalbų metu prašė ne tik kaltinamojo gynėjas, bet ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė bei nukentėjusieji. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam maksimaliai atitiks ir nukentėjusiųjų interesus, kadangi kaltinamasis turės galimybę dirbti (ar toliau mokytis ir įgyti profesiją) ir kuo greičiau atlyginti padarytą žalą.

24Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 64-72), kuriuo prašo iš kaltinamojo ir civilinių atsakovų priteisti nukentėjusiojo 12285 litų 36 ct. (3558,09 euro) dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigų pateiktais duomenimis. Civilinis ieškovas papildomai pateikė teismui 2015-03-18 „Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį“, pagal kurią R. J. įsipareigojo per 60 mėnesių atlyginti visą padarytą žalą, mokant kas mėnesį po 59 eurus, prašydamas šią sutartį patvirtinti ir nurodydamas, kad R. J. iki 2015-04-30 sumokėjo 136,09 euro, likusi neatlyginta žalos dalis – 3422 euro (t. 3. b. l. 21-23). Gynėjas taip pat pateikė teismui duomenis, kad civilinė atsakovė gegužės – birželio mėn. papildomai sumokėjo dar 118 eurų žalos atlyginimo.

25Ieškinys pagrįstas ir iš dalies tenkintinas, priteisiant likusią neatlygintą žalos dalį. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d., 6.276 str. 1 d., kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas. Kadangi nepilnametis žalą padaręs kaltinamasis dar neturi turto ar uždarbio, pakankamų žalai atlyginti, vadovaujantis CK 6.276 str. 2 ir 3 d., 6.6 str. 3 d., žalos atlyginimas subsidiarine tvarka priteisiamas ir iš civilinių atsakovų – nepilnamečio kaltinamojo tėvų R. J. ir S. J. (kasacinė nutartis Nr. 2K-330/2010). Teismo vertinimu, „Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis“, sudaryta tarp Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir R. J., nepagrįstai perkelia kaltinamojo R. J. ir subsidiarinę civilinių atsakovų R. J. bei S. J. pareigą atlyginti žalą vienai R. J., tokiu būdu ne tik nepagrįstai apsunkinant R. J. padėtį, bet ir suvaržant Ligonių kasos galimybes išsiieškoti padarytos žalos atlyginimą (priimant dėmesin, kad civilinių ieškinių užtikrinimui byloje yra laikinai apribotos civilinio atsakovo S. J. nuosavybės teisės į pakankamai didelės vertės turtą). Todėl tvirtinti tokią sutartį nuosprendžiu, kaip to prašo civilinis ieškovas, nėra įstatyminio pagrindo. Atitinkamos sutartys, šalims pageidaujant, galės būti sudarytos nuosprendžio vykdymo proceso metu. Kadangi R. J. iki nuosprendžio priėmimo yra atlyginusi 254,09 euro padarytos žalos, priteisiama likusi neatlyginta žalos dalis 3304 eurai, likusioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

26Nukentėjusieji G. M., N. M. ir P. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo ir civilinių atsakovų priteisti G. M. 43000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o N. M. ir P. M. po 21500 eurų neturtinės ir po 451 eurą turtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 24-41, 49-50).

27Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

28Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

29Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo G. M. iš dalies tenkintinas. Nusikalstamais kaltinamojo R. J. veiksmais nukentėjusysis G. M. buvo labai sunkiai sužalotas ir liko gyvas tik kvalifikuotai suteiktos medicininės pagalbos dėka. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką gydėsi, sveikata ir šiuo metu iki galo neatsistatė, gydymas toliau bus tęsiamas, nepatogumų sukelia liekamieji potrauminiai reiškiniai (tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ir medicininiai dokumentai). Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų G. M. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu – tapo sunkiau mokytis, tenka riboti fizinį aktyvumą, išlieka pavojus patirti rimtą sužalojimą net ir nedidelės traumos šiuo metu kauliniu audiniu neapsaugotoje galvos kaktinėje dalyje atveju. Neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis chuliganiškomis paskatomis bei sukeliant relią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neturtinė žala turi būti atlyginta. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių.

30Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiosios pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra nepilnametis, neturi turto, mokosi. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusysis (priimant dėmesin, kad iš kaltinamojo priteisiama ir pakankamai didelė suma turtinės žalos atlyginimui), nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam panašaus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, teismas laiko, jog nukentėjusiajam G. M. priteistina 25000 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinkanti nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-244-942/2015).

31Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos (išskyrus fizinio asmens gyvybės atėmimo atvejus), nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, ir CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Į tai atkreiptas dėmesys 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29). Šioje byloje tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, buvo sužalotas ir tokiu būdu patyrė žalą nukentėjusysis G. M.. Nepilnamečio nukentėjusiojo G. M. atstovai – tėvai – nagrinėjamu atveju neturi savarankiškos teisės pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo savo vardu ( BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos), ir gali reikalauti tik gydant nukentėjusįjį G. M. patirtos turtinės žalos atlyginimo. Todėl ieškinys dalyje dėl neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems N. M. ir P. M. atmetamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-212-693/2015).

32Nukentėjusiųjų N. M. ir P. M. nurodytos išlaidos, susijusios su sūnaus gydymu (kelionės išlaidos į gydymo įstaigas, išlaidos vaiko maitinimui, aprangai, higienos reikmenims gydantis ligoninėse, išlaidos vaistams, mokamoms medicininėms konsultacijoms) yra iš dalies pagrįstos pateiktais dokumentais, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pažymėtina, kad ieškiniu prašoma priteisti tik 902 eurų turtinės žalos atlyginimą, nors, pagal nukentėjusiųjų pateiktus skaičiavimus, jie nurodo patyrę 971,90 euro turtinę žalą. Todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Kadangi nepilnametis žalą padaręs kaltinamasis dar neturi turto ar uždarbio, pakankamų žalai atlyginti, vadovaujantis CK 6.276 str. 2 ir 3 d., 6.6 str. 3 d., neturtinės žalos atlyginimas G. M. bei turtinės žalos atlyginimas N. M. ir P. M. subsidiarine tvarka priteisiamas ir iš civilinių atsakovų – nepilnamečio kaltinamojo tėvų R. J. ir S. J..

33Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

34Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiojo G. M. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas V. T., iš pateikto kvito matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusioji N. M. sumokėjo 600 eurų. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios prašymas atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo išieškotina 600 eurų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios naudai.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas

Nutarė

36R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti trejiems metams ir, vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 2 p., skirti nuteistajam R. J. auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tęsti mokslą arba dirbti ir kasdien būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

37Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo R. J. 3304 eurus nukentėjusiojo G. M. gydymo išlaidų Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Nuteistajam R. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki R. J. pilnametystės žalos atlyginimą priteisti iš civilinių atsakovų R. J. ir S. J.. Likusioje dalyje procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

38Nukentėjusiųjų G. M., N. M. ir P. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo R. J. 25000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. M., ir po 451 eurą turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems N. M. ir P. M.. Nuteistajam R. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki R. J. pilnametystės žalos atlyginimą priteisti iš civilinių atsakovų R. J. ir S. J.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

39Išieškoti iš nuteistojo R. J. 600 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai N. M..

40Civilinei atsakovei R. J. laikino nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą -butą, unikalus daikto Nr. ( - )., esantį ( - )., apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo jos atžvilgiu įvykdymo.

41Civiliniam atsakovui S. J. laikino nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą - automobilį „AUDI A4", v. n. ( - ) VIN kodas ( - ), apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo jo atžvilgiu įvykdymo.

42Civiliniam atsakovui S. J. ir J. J. laikino nuosavybės teisės į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį ( - ):

431) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. ( - ),

442) pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. ( - ),

453) pastatą - sandėlį, unikalus daikto Nr. ( - ),

464) pastatą-sandėlį, unikalus daikto Nr. ( - ),

475) pastatą-šiltnamį, unikalus daikto Nr. ( - ),

486) pastatą-sandėlį, unikalus daikto Nr. ( - ), apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo S. J. atžvilgiu įvykdymo.

49Voką su kompiuterinėmis laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.

50Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas... 2. kaltinamasis R. J. 2014 m. gegužės 11 d. apie 20.45 val., turėdamas... 3. Apklaustas teismo, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis R. J. kaltu... 4. Nukentėjusysis G. M. parodė, kad su kaltinamuoju buvo pažįstamas iš... 5. Nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2014 m. gegužės 11 d. vakare jai... 6. Liudytoja R. J. parodė, kad jos sūnus R. J. jai paskambino ir pasisakė, kad... 7. BPK 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti... 8. BPK 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti... 9. BPK 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti... 10. BPK 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti... 11. BPK 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti... 12. Iš vaizdo įrašo, daryto turgelio teritoriją filmuojančia vaizdo kamera... 13. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus G. M. mobilaus ryšio... 14. Iš prie bylos prijungtų duomenų apie „facebook“ žinutes matyti, jog G.... 15. Specialisto išvadoje Nr. G 1433/14(03) konstatuota, kad G. M. nustatytas... 16. Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis R. J.... 17. R. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis smogė nukentėjusiajam rankoje laikytu... 18. Teismas laiko, kad kaltinamasis smurtavo prieš G. M. dėl chuliganiškų... 19. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo... 20. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog... 21. BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 22. R. J. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, be jokio pamatuoto... 23. Kaltinamasis R. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra... 24. Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t.... 25. Ieškinys pagrįstas ir iš dalies tenkintinas, priteisiant likusią... 26. Nukentėjusieji G. M., N. M. ir P. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį,... 27. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė... 28. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju... 29. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo G. M. iš dalies... 30. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiosios pareikšto ieškinio dėl... 31. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi... 32. Nukentėjusiųjų N. M. ir P. M. nurodytos išlaidos, susijusios su sūnaus... 33. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki nuosprendžio dalies... 34. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiojo... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas... 36. R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p.,... 37. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies,... 38. Nukentėjusiųjų G. M., N. M. ir P. M. civilinį ieškinį tenkinti iš... 39. Išieškoti iš nuteistojo R. J. 600 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo... 40. Civilinei atsakovei R. J. laikino nuosavybės teisės į jai priklausantį... 41. Civiliniam atsakovui S. J. laikino nuosavybės teisės į jai priklausantį... 42. Civiliniam atsakovui S. J. ir J. J. laikino nuosavybės teisės į jiems... 43. 1) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. ( - ),... 44. 2) pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. ( - ),... 45. 3) pastatą - sandėlį, unikalus daikto Nr. ( - ),... 46. 4) pastatą-sandėlį, unikalus daikto Nr. ( - ),... 47. 5) pastatą-šiltnamį, unikalus daikto Nr. ( - ),... 48. 6) pastatą-sandėlį, unikalus daikto Nr. ( - ), apribojimo terminą... 49. Voką su kompiuterinėmis laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.... 50. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...