Byla e2YT-11286-615/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

2sekretoriaujant Laurai Jeselskytei, Vilmai Mikelionienei,

3dalyvaujant pareiškėjui V. J. ir jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

4nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

6Teismas

Nustatė

7

  1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė S. J., mirusios ( - ) palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
  2. Pareiškėjas pareiškime (popierinė bylos kopija, b. l. 3-7) nurodė, kad pareiškėjo tėvas J. J. ( - ) mirė, jo palikimą priėmė sutuoktinė S. J.. ( - ) mirė pareiškėjo motina S. J.. Nors pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl kreipimosi į notaro biurą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti - naudojasi patikėjos daiktais, jais disponuoja, prižiūri. Pareiškėjo motina S. J. neturėjo jokio nekilnojamojo turto, palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė tik asmeniniai daiktai: drabužiai, namų apyvokos daiktai, knygos ir pan. Kadangi pareiškėjas iki motinos mirties gyveno kartu su ja, tai po palikėjos mirties jai priklausančius asmeninius daiktus pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti kaip savo. 2018 m. vasario 14 d. pareiškėjas gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą J. J. įpėdinei S. J. dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo mirusio J. J. vardu. Taip pat Kauno apskrities archyvas pateikė 2006 m. balandžio 12 d. pažymą Nr. (10.6) VI0-1817 dėl žemės, kurioje nurodė, kad V. J., J. J. tėvas, miręs ( - ), ( - ) turėjo nekilnojamojo turto ( - ): nuosavos žemės 1560m2, 4 gyvenamuosius namus, dėl kurio yra pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Pareiškėjas nori atkurti nuosavybės teises ir paveldėti V. J. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl S. J., mirusios ( - ), palikimo priėmimo.
  3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (popierinė bylos kopija, b. l. 26-28) nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos S. J. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui patenkinti, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
  4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko. S. J. yra pareiškėjo motina. Palikimą priėmė po motinos mirties, mirusioji iki mirties gyveno pas jį. Mirusiosios sutuoktinis miręs, daugiau jokių įpėdinių nėra. Į teismą kreipėsi, nes paaiškėjo, kad mirusioji turi teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Dėl palikimo jokių ginčų nebuvo ir nėra.
  5. Liudytoja B. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjo kaimynė. S. J. pažinojo. Pareiškėjas yra vienintelis jos sūnus. Pareiškėjas priėmė visus savo mamos daiktus, rūpinosi laidotuvėmis.

8Teismas

konstatuoja:

9Pareiškimas tenkintinas.

  1. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).
  2. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
  3. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  4. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. J. buvo pareiškėjo motina (popierinė bylos kopija, b. l. 9). S. J. mirė ( - ) (popierinė bylos kopija, b. l. 13). S. J. iki mirties gyveno kartu su sūnumi (pareiškėju). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusioji testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (popierinė bylos kopija, b. l. 14). Mirusioji nekilnojamojo turto neturėjo (popierinė bylos kopija, b.l. 15). Aplinkybę, kad po S. J. mirties, pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, patvirtino byloje dalyvavusi liudytoja B. P., kuri nurodė, kad mirusioji gyveno kartu su pareiškėju, pareiškėjas ja rūpinosi, o po mirties perėmė jos daiktus. Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime ir pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti savo motinos turtą po jos mirties ( - ) Pareiškėjas rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, juo naudojosi. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.
  5. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo motinos S. J. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos S. J. mirties ( - ) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
  6. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

10Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

Nutarė

11pareiškimą tenkinti.

12Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas ( - ) priėmė savo motinos S. J., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

13Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

14Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai