Byla e2A-303-232/2017
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo RAB „MakCentr“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo RAB „Groyan Group“ ir atsakovo UAB „Kelin“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo RAB „Groyan Group“ ieškinį atsakovui UAB „Kelin“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo RAB „MakCentr“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas RAB „Groyan Group“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Kelin“ (toliau – atsakovas) 9409,50 Eur (32489,12 Lt) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovas 2014-02-12 sudarė Sutartį Nr. 946 su atsakovu, pagal kurią ieškovas teikė ekspedijavimo paslaugas atsakovui. Pervežimai buvo organizuojami pagal atskirus atsakovo užsakymus (sutartis):
  3. 2014-02-12 pasirašyta Krovinio pervežimo sutartis Nr. KEL B-000731, pagal kurią ieškovas vežė krovinį atsakovui iš Oleno (Belgija) į N. T. (Rusija). Paslaugų įvykdymą patvirtina prie ieškinio pridedamas patvirtinimas apie transporto priemonės Nr. 10130022/210214/0000425 atvykimą. Už suteiktą krovinio pristatymo paslaugą ieškovas 2014-03-01 pateikė atsakovui sąskaitą-faktūrą Nr. 175/1, 5336,00 Eur sumai (atitikmuo litais 18 424,14 Lt).
  4. 2014-02-14 pasirašyta Krovinio pervežimo sutartis Nr. KEL M-001012, pagal kurią ieškovas vežė krovinį atsakovui iš Ruust (Belgija) į Talzino (Rusiją). Paslaugų įvykdymą patvirtina prie ieškinio pridedamas CMR važtaraštis Nr. 2031. Už suteiktą krovinio pristatymo paslaugą ieškovas 2014-03-06 pateikė atsakovui sąskaitą-faktūrą Nr. 175/2, 7 524,00 Eur sumai (atitikmuo litais 25 978,87 Lt). Atsakovas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras privalėjo sumokėti ieškovui bendrą 12 860,00 Eur sumą (atitikmuo litais 44 403,00 Lt), tačiau atliko tik dalį mokėjimų (3450,50 Eur) ir liko skolingas ieškovui 9409,50 Eur sumą (atitikmuo litais 32 489,12 Lt). Atsakovas ne kartą buvo ragintas padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolos nesumokėjo.
  5. Atsakovas 2014-04-22 yra pateikęs pranešimą ieškovui, kuriuo neva įskaitė priešpriešinius reikalavimus. Su tokiu reikalavimų įskaitymu ieškovas nesutiko ir 2014-05-06 pateikė atsakymą, kuriame dar kartą išdėstė savo reikalavimą susimokėti skolą, o atliktą įskaitymą laiko neteisėtu ir nepagrįstu.
  6. Atsakovas ieškovui jokios pagrįstos reikalavimo teisės neturi dėl šių priežasčių: 1) Atsakovas pranešime mini, jog apgaulės būdu ieškovas gavo 8600,00 neva atsakovui priklausiusių Eurų. Ieškovo nuomone, nustatyti aplinkybę, kad ieškovas apgaulės (t.y. nuskalstamu pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą) būdu gavo tam tikrą pinigų sumą turi teisę tik teismas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu pagal galiojančius įstatymus. Konkrečiu atveju jokios instancijos teismas nėra pripažinęs ieškovo kaltu, o ypač nėra pripažinęs ir atsakovo reikalavimo teisės būtent į ieškovą, todėl šioje dalyje įskaitymas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Jeigu atsakovas turi tam tikrą reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, tai vienareikšmiškai patvirtina aplinkybę, kad reikalavimai nėra priešpriešiniai, t.y. abi šalys turi turėti galiojantį reikalavimą viena kitos, bet ne trečiojo asmens atžvilgiu. 2) Atsakovas pranešime įskaitė 500 Eurų išlaidų juridinėms konsultacijoms dėl skolos susigrąžinimo. Šis reikalavimas yra taip pat visiškai nepagrįstas. Atsakovas jokia forma nėra pateikęs ieškovui įrodymų, kad atsakovas iš viso yra patyręs kokių nors išlaidų teisinėms konsultacijoms skolos atgavimo klausimu iš ieškovo. Ieškovas nebuvo ir nėra atsakovo skolininku – turėtos konsultacijos (jeigu tokių iš viso buvo) niekaip nėra susijusios su atsakovu ir negali būti įskaitomos kaip priešpriešinis reikalavimas.
  7. Atsakovas neturėjo jokios teisės įskaityti reikalavimų, kurie nebuvo apibrėžti, kaip priešpriešiniai ir svarbiausia – iš atsakovo pusės galiojantys ieškovo atžvilgiu. Atsakovas galimai turėdamas reikalavimo teisę trečiojo asmens atžvilgiu pastarajam turėtų reikalavimą ir reikšti, tačiau tai nesuteikia jokios teisės atsakovui įskaityti priešpriešinių reikalavimų forma savo reikalavimo teisės ieškovo atžvilgiu.
  1. Atsakovas UAB „Kelin“ atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, kaip susitariantysis vežėjas ekspedijavo gavėjo krovinio (dispersinė danga, spaudos įrenginių valymo koncentratas, drėkinamasis priedas) (toliau tekste krovinys 1) pervežimą iš Vokietijos Federacijos į Rusijos Federaciją. Savo įsipareigojimams įvykdyti maršrutu Vokietijos Federacija - Lietuvos Respublika, atsakovas pasitelkė vežėją Euro-Trans M. S., Lenkija ir 2014-02-05 sudarė pervežimo sutartį Nr. KEL A- 000895. Krovinio 1 pervežimo faktą patvirtina Euro trans CMR važtaraštis. Krovinį 1 pristačius į atsakovo sandėlį, savo įsipareigojimams įvykdyti maršrutu Lietuvos Respublika - Rusijos Federacija, atsakovas pasitelkė vežėją MAK- TRANS CTUP, Baltarusija ir 2013-02-07 sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. KEL A-000904. Krovinio 1 pervežimo krovinio gavėjui „MakCentr“ faktą patvirtina CMR važtaraštis Serija KEL Nr. 0000001 (Priedas Nr. 3), krovinys gavėjui pristatytas ir iškrautas 2013-02-27.
  2. 2013-02-14 krovinio gavėjo „MakCentr“ užsakymo pagrindu atsakovas, kaip susitariantysis vežėjas ekspedijavo gavėjo krovinio (spausdinimo rašalas) (toliau tekste krovinys 2) pervežimą iš Vokietijos Federacijos į Rusijos Federaciją. Savo įsipareigojimams įvykdyti maršrutu Vokietijos Federacija - Rusijos Federacija, atsakovas pasitelkė vežėją A. P. PĮ, Lietuva ir 2013-02-14 sudarė Pervežimo sutartį Nr. KEL M-000430. Krovinio 2 pervežimo krovinio gavėjui „MakCentr“ faktą patvirtina CMR važtaraštis Serija 8A Nr. 0000563, Krovinys 2 gavėjui pristatytas ir iškrautas 2013-02-27.
  3. Pagal įprastą krovinių gabenimo praktiką į Rusijos Federaciją, užsakymus vežėjams teikia ne krovinių gavėjai ar siuntėjai, bet tarpininkai. Atsižvelgiant į tai, Krovinio 1 ir Krovinio 2 (toliau kartu kroviniai) pervežimas vyko per Rusijos Federacijoje veikiančius tarpininkus ir krovinio gavėjui „MakCentr“ net ir po Krovinių pristatymo nebuvo žinomas susitariantysis vežėjas (ekspeditorius), įsipareigojęs pervežti krovinius. Tokia situacija taip pat susiklostė ir dėl pervežimų specifikos - CMR važtaraščiuose be kita ko nurodomi krovinių siuntėjai, gavėjai ir vežėjai, tačiau nenurodomi ekspeditoriai įsipareigoję būti susitariančiaisiais vežėjais CMR konvencijos prasme.
  4. Ieškovas pasinaudojęs tokia situacija 2013 m. kovo mėn., t.y. atsakovui jau pristačius Krovinius, pateikė „MakCentr“ 2013-02-14 sutartį dėl krovinių pervežimo Nr. 14-02/01 ir 2013-02-27 sąskaitą faktūrą Nr. 94/5 3900 Eur sumai, taip pat 2013-02-14 sutartį dėl krovinių pervežimo Nr. 14-02 ir 2013-02-27 sąskaitą faktūrą Nr. 94/7 4700 Eur sumai už Krovinių pervežimą. Ieškovas, kaip tariamas kreditorius, pateikė niekines, prieštaraujančias gerai moralei ir ex officio negaliojančias sutartis už Krovinių pervežimą, kurio ieškovas neatliko ir neketino atlikti.
  5. Ieškovas taip pat išrašė sąskaitas faktūras už tą patį maršrutą ir tokiai pačiai bendrai sumai (8600 Eur) už kokią Krovinius nuvežti buvo įsipareigojęs atsakovas (įskaitant prastovas ir pan.). Tokiu būdu ieškovas suklaidino skolininką OO „MakCentr“ ir pastarasis 2013-03-03 mokėjimo pavedimais įvykdė prievolę ne tikrajam kreditoriui, atsakovui, bet tariamam kreditoriui, ieškovui. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus „MakCentr“ ką patvirtina CMR važtaraščiai ir atsakovo su vežėjais sudarytos sutartys. Pagal susitarimą su Rusijos Federacijoje veikiančiais tarpininkais už Krovinių pervežimą turėjo atsiskaityti krovinio gavėjas „MakCentr“. Tokį susitarimą patvirtina „MakCentr“ atlikti mokėjimo pavedimai ieškovui.
  6. Po atlikto Krovinių pervežimo, atsakovas kreipėsi į „MakCentr“ dėl 2013-02-28 PVM sąskaitos faktūros Serija KEL Nr. S002265 4 700 Eur sumai ir 2013-02-28 PVM sąskaitos faktūros Serija KEL Nr. S002266 3900 Eur sumai apmokėjimo, kuris nurodė, jog prievolę įvykdė ieškovui bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus - ieškovo pateiktas sutartis, išrašytas sąskaitas bei mokėjimo pavedimus. Tokiu būdu ieškovas suklaidino skolininką „MakCentr“ ir nepagrįstai bei neteisėtai praturtėjo atsakovo sąskaita.
  7. 2013-09-10 atsakovas kreipėsi į Rusijos VRM Vyriausiosios valdybos Pietryčių administracinės apygardos Vidaus reikalų valdybos Pietryčių administracinės apygardos Maskvos miesto policiją dėl tarpininkų ir atsakovo veiksmų teisėtumo ištyrimo. Tyrimo metu nustatytos atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės: 1) Ieškovas po Krovinių pristatymo OOO „MakCentr“ pateikė sutartis ir sąskaitas už tariamai suteiktas paslaugas; 2) už Krovinių pervežimą OOO „MakCentr“ turėjo atsiskaityti su atsakovu, tačiau užmokestis už suteiktas paslaugas buvo pervestas ieškovui (2014-02-06 Nutarimas dėl atsisakymo kelti baudžiamąją bylą). Atsakovas taip pat kreipėsi į Rusijos Federacijoje esančią advokatų kontorą dėl konsultacijų teikimo, dėl ko patyrė papildomų išlaidų.
  8. 2014-02-12 ieškovo ir atsakovo krovinio pervežimo sutarties Nr. KEL B-000731 pagrindu ieškovas ekspedijavo atsakovo krovinį maršrutu Oleno, Belgija - N. T., Rusija. Už suteiktas paslaugas 2014-03-01 atsakovui išrašyta sąskaita - faktūra Nr. 175/1 5336 Eur sumai. 2014-02-14 ieškovo ir atsakovo krovinio pervežimo sutarties Nr. KEL M- 001012 pagrindu ieškovas ekspedijavo atsakovo krovinį maršrutu Ruust, Belgija - N. T., Rusija. Už suteiktas paslaugas 2014-03-01 atsakovui išrašyta sąskaita - faktūra Nr. 175/2 7524 Eur sumai.
  9. 2014-04-22 Pranešimu dėl įskaitymo atsakovas informavo ieškovą, kad įskaito savo reikalavimą ieškovui į nepagrįstai atsakovo sąskaita įgytą 8600 Eur sumą, taip pat 500 Eur sumą išleistą teisinėms konsultacijoms į ieškovo reikalavimą atsakovui pagal sąskaitas - faktūras Nr. 175/1, Nr. 175/2. Iš ieškovo pateikto bylos šalių susirašinėjimo matoma, kad atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo išrašyta sąskaita dalyje dėl prastovų (2014-03-01 sąskaita - faktūra Nr. 175/2), viso 300 Eur, todėl šios sumos neapmokėjo. Po įskaitymo likusi skolos suma buvo pervesta ieškovui, todėl atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu.
  1. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, RAB „MakCentr“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad susitarė su tarpininke D. T., kad už krovinių pervežimą sumokės tiesiogiai pervežimą organizavusiam juridiniam asmeniui, kaip vėliau paaiškėjo – atsakovui. Ieškovas išrašė sąskaitas faktūras ne tik tokiai pat bendrai sumai, už kurią atsakovas organizavo krovinių pervežimo paslaugas, bet taip pat nurodė tuos pačius maršrutus, kuriais atsakovas pervežė krovinius, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo buvo suklaidintas dėl tikrojo asmens, organizavusio pervežimą. Jo 2013-03-01 pavedimu Nr. 001385 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 94/5 ir 2013-03-01 pavedimu Nr. 001386 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 94/7 pervestos atitinkamai 3900 Eur ir 4700 Eur sumos. Šios sumos buvo skirtos atsakovui. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad Trišalės sutarties Nr. 14-02 su ieškovu ir „Whitebay Invest Limited“ nebuvo sudaręs ir pagal šią sutartį jokių mokėjimų neatliko. Atsakovas turėjo reikalavimo teisę į ieškovą dėl 8600 Eur nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo ir turėjo teisę atlikti įskaitymą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t.y. priteisė iš atsakovo ieškovui 809,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 809,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovui priteisė 904,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Nors byloje ir nebuvo pareikštas reikalavimas dėl vienašališko įskaitymo pripažinimo neteisėtu, tačiau teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą ex officio šį klausimą nagrinėjo.
  3. Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, t.y. kad ieškovas, pasinaudojęs situacija, kai CMR važtaraštyje nėra nurodomi ekspeditoriai, kurie įsipareigojo būti susitariančiais vežėjais, pateikė įmonei MakCentr sąskaitas faktūras 3900 Eur ir 4700 Eur sumoms už krovinių pervežimą, sutiko su atsakovo argumentais, kad ši suma (8600 Eur) turėjo būti pervesta susitariančiam vežėjui (pagal CMR konvencijos nuostatas), tačiau suklaidinta įmonė MakCentr padarė pavedimą ir atliko mokėjimą ieškovo, o ne atsakovo (susitariančiojo vežėjo) naudai.
  4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinyje pasisakė dėl atsakovo galimai neteisėtai atlikto įskaitymo, nors visiškai neaptarė galimai nepagrįsto praturtėjimo atsakovo sąskaita.
  5. Teismas, atsižvelgęs į šalių pasisakymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas turėjo gauti nurodytą 8600 Eur sumą iš trečiojo asmens, o ne ieškovas ir kad atsakovas laikytinas tikruoju kreditoriumi (ieškovas – tariamuoju kreditoriumi) trečiojo asmens atžvilgiu.
  6. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad šalys (ieškovas, atsakovas bei trečiasis asmuo) yra veikiančios įmonės skirtingose valstybėse – ieškovas buveinę įregistravęs Baltarusijos Respublikoje, atsakovas – Lietuvos Respublikoje, trečiasis asmuo Ribotos atsakomybės bendrovė Kompanija MakCentr – Rusijos Respublikoje, atsakovui įrodžius, kad trečiasis asmuo už krovinio pervežimo paslaugas turėjo sumokėti atsakovui, o ne ieškovui, padarė išvadą, kad taikant nepagrįsto praturtėjimo normas ir taikant restituciją (įpareigojant grąžinti ieškovą 8 600 Eur sumą trečiajam asmeniui, o trečiąjį asmenį įpareigojant tokią pačią sumą sumokėti atsakovui) būtų pernelyg apsunkintos šalys (bei galimai nepagrįstai padidėtų jų išlaidos), todėl laikė, kad 8 600 Eur sumos atsakovo įskaitymas šiuo konkrečiu atveju nors ir ne visiškai atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, bet yra galiojantis ir nėra pagrindo jo pripažinti neteisėtu.
  7. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo viso atsakovo atlikto įskaitymo laikyti teisėtu ir pagrįstu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje ar kitoje byloje nėra (nebuvo) pareikštas atsakovo priešieškinys dėl sumos, patirtos dėl atsakovo 2013 m. kreipimosi dėl teisinės pagalbos į Rusijos Federacijoje veikiančius teisininkus, ir ši suma nelaikytina klaidingai pervesta trečiojo asmens tariamojo kreditoriaus naudai, sprendė, kad minėta suma įskaityta neteisėtai ir ieškovas be teismo (arbitražo) sprendimo tik vienašaliu atsakovo nurodymu neturėjo teisės tokių veiksmų atlikti. Teismas pažymėjo, kad šiuo sprendimu nėra sprendžiama (nesant reikalavimo) dėl tokios sumos reikalavimo teisės, t.y. atsakovui neužkertamas kelias pareikšti naują ieškinį ir teisme įrodinėti nuostolių pagrįstumo.
  8. Teismas konstatavo, jog ieškovas teismui nurodė ir rašytiniais dokumentais pagrindė, kad 2014 m. vasario mėn. buvo pasirašytos krovinio pervežimo sutartys, o atsakovui pateiktos sąskaitos faktūros. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 9409,50 Eur (32489,12 Lt) skolą, o teismas nusprendė, kad tik 8600 Eur suma įskaityta teisėtai, tuo tarpu atsakovui nepateikus įrodymų, kad likusi pinigų suma sumokėta ieškovui (iki bylos nagrinėjimo ar jos nagrinėjimo metu), o ieškovui įrodžius, kad atsakovo naudai faktiškai suteiktos paslaugos, padarė išvadą, kad neatlygintas skirtumas 809,50 Eur sumai iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti visą ieškinyje reikalautą sumą – 9409,50 Eur ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, priimant sprendimą neatskleista bylos esmė, nepasisakyta dėl esmines bylos aplinkybes įrodančių dokumentų, juos tiesiog nurodant neturinčias reikšmės bylos išnagrinėjimui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  2. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad 8 600 Eur sumos atsakovo įskaitymas šiuo konkrečiu atveju nors ir ne visiškai atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, bet yra galiojantis ir nėra pagrindo jo pripažinti neteisėtu, prieštarauja Civiliniame kodekse ir teismų praktikoje suformuluotoms taisyklėms, kurioms esant įskaitymas yra teisėtas ir galiojantis. Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovo atliktas įskaitymas buvo visiškai neteisėtas.
  3. Atsakovas neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą. Iš atsakovo į bylą pateikto 2014-02-06 Rusijos VRM Vyriausiosios valdybos Pietryčių administracinės apygardos Vidaus reikalų valdybos Maskvos miestui policijos viršininko pavaduotojo, policijos papulkininkio A.V. R. Nutarimas dėl atsisakymo kelti baudžiamąją bylą (toliau tekste nutarimas) vienareikšmiškai patvirtina, jog ieškovas nei atsakovo, nei trečiojo asmens neapgavo ir jokios turtinės žalos nė vienam subjektui nepadarė. Kaip buvo nurodyta ieškovo procesiniuose dokumentuose - jis nėra niekuomet siuntęs jokių sąskaitų trečiajam asmeniui dėl krovinių pervežimo, kurį atliko atsakovas, todėl atsakovo teiginiai, kad neva ieškovas suklaidino trečiąjį asmenį OOO „Kompaniją MakCentr“ yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Ieškovas niekuomet nepripažino, kad būtų išrašęs sąskaitas faktūras, kurias į bylą pateikė atsakovas. Į bylą yra pateikta eilė sąskaitų faktūrų, kurias išrašė ieškovas ir jos visos yra tokios pačios formos, o atsakovo į bylą pateikti dokumentai visiškai neatitinka ieškovo išrašomų dokumentų formos.
  4. Aplinkybę, kad atsakovas neturėjo reikalavimo teisės, patvirtina ir 2013-02-14 pasirašyta skolos pervedimo sutartis Nr. 14-02, kuri sudaryta tarp Didžiojoje Britanijoje registruotos įmonės Whitebay Invest Limited, Baltarusijoje registruoto Apelianto ir Rusijoje registruoto trečiojo asmens OOO „Kompanijos MakCentr“. Minėtos sutarties pagrindu už Whitebay Invest Limited 8600 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovui, skolą įsipareigojo sumokėti trečiasis asmuo OOO „Kompanija MakCentr“, kuris savo įsipareigojimus ieškovui įvykdė dvejais bankiniais pavedimais 2013-03-01. Nė vienas iš susitarimą pasirašiusių subjektų įstatymų nustatyta tvarka minėto susitarimo neginčijo, todėl jis šalims turi įstatymo galią. Į bylą yra pateikti ir CMR važtaraščiai, užsakymai ir bankiniai pavedimai, patvirtinantys, kad santykiai tarp Whitebay Invest Limited ir ieškovo iš tiesų egzistavo, o mokėjimai iš trečiojo asmens OOO „Kompanijos MakCentr“ į ieškovo sąskaitą buvo atlikti ne per klaidą, bet pagal skolos pervedimo sutartį Nr. 14-02. Būtent šios sutarties pagrindu Whitebay Invest Limited tapo nebeskolinga ieškovui, o po 8600 Eur sumokėjimo nebeskolingas tapo ir trečiasis asmuo. Byloje taip pat nėra ir duomenų, kad trečiasis asmuo būtų kreipęsis į ieškovą dėl pinigų grąžinimo.
  5. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas kokia nors forma įgijo reikalavimo teisę į ieškovą, t.y. nėra pateiktos jokios sutarties ar kito dokumento, kurios pagrindu reikalavimo teisę įgytų atsakovas ir prarastų trečiasis asmuo OOO „Kompanija MakCentr“. Jeigu kuris nors iš subjektų ir galėtų reikalauti galimai nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo, tai galėtų būti nebent trečiasis asmuo, kuris faktiškai atliko 8600 Eur mokėjimus ieškovui. Į bylą atsakovas nepateikė jokio užsakymo, patvirtinančio, kokiomis sąlygomis atsakovas įsipareigojo vežti krovinį trečiajam asmeniui ir kas turėjo atsiskaityti su atsakovu už šį pervežimą. Vien tai, kad krovinį vežė atsakovas nesudaro pagrindo teigti, kad būtent tiesiogiai trečiasis asmuo turėjo pareigą atsiskaityti su atsakovu.
  6. Nesuprantama, kodėl tiek atsakovas, tiek bylą nagrinėjęs teismas nusprendė, kad neteisėto praturtėjimo institutui turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Ieškovo nuomone, jeigu ir būtų buvęs praturtėjimas neteisėtas ir nepagrįstas, tai bet kuriuo atveju būtų santykiai tik tarp ieškovo ir trečiojo asmens, bet jokiu būdu ne tarp ieškovo ir atsakovo, todėl Lietuvos įstatymų taikymas ginčui tarp Baltarusijos ir Rusijos įmonių neturėtų būti taikomi.
  7. Atsakovo menamas reikalavimas nebuvo vykdytinas. Atsakovas pretenzijas iš ieškovo dėl neapmokėtų sąskaitų faktūrų yra gavęs, tačiau pats nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų ieškovui, tiesiog 2014-04-22 pranešė apie savo menamos reikalavimo teisės įskaitymą. Atsakovas sąmoningai nevykdė informavimo pareigos. Šiuo atveju buvo akivaizdi teisminio ginčo atsiradimo tikimybė, todėl atsakovas, pranešdamas apie reikalavimų įskaitymą, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, o šalių reikalavimai nėra lygiaverčiai.
  8. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tarp ieškovo ir atsakovo 2014-02-12 sudarytos sutarties sąlygų, draudžiančių tarpusavio reikalavimų įskaitymą.
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje dėl 809,50 Eur priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai pakeisti ir ieškovo ieškinį atmesti visiškai, bei iš ieškovo atsakovo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo reikšti priešieškinį dėl nuostolių priteisimo - atsakovui atlikus savo patirtų nuostolių sumos įskaitymą į ieškovo reikalavimo sumą, atsakovo prievolė atsiskaityti pasibaigė. Įstatymas nedraudžia nuostolių (piniginio reikalavimo) įskaityti į kitos šalies piniginį reikalavimą, tik kilus ginčui dėl įskaitymo, turi būti nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl šios priežasties, teismas šioje civilinėje byloje turėjo nagrinėti ar egzistavo visos ieškovo deliktinės atsakomybės sąlygos tam, kad atsakovas galėtų atlikti įskaitymą ir tik konstatavus, kad visų civilinės atsakomybės sąlygų nėra, atsirastų teisinis pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 500 Eur sumą.
  3. 2013 m. pabaigoje atsakovas kreipėsi teisinės pagalbos į Rusijos Federacijoje veikiančią advokatų kontorą dėl konsultacijos dėl tarpininkų veiksmų ir ieškovo veiksmų įvertinimo, įskaitymo pranešimo parengimo. Atsakovui teisinės konsultacijos buvo būtinos, tikslu išsiaiškinti kokiu būdu trečiasis asmuo buvo suklaidintas ir atsakovo atlygis už suteiktas paslaugas buvo pervestas ieškovui. Tarp atsakovo ir advokatų kontoros 2014-02-01 buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis Nr. 1, už teisines konsultacijas atsakovas sumokėjo 500 Eur, ką patvirtina atsakovui išrašytos sąskaitos, mokėjimo pavedimai ir suteiktų paslaugų aktas. Atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju egzistavo visos būtinos sąlygos kilti ieškovo deliktinei atsakomybei. Ieškovo neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė aktyviais veiksmais, skolininko trečiojo asmens suklaidinimu, siekiant nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Žala yra nuostoliai, kuriuos patyrė atsakovas teisinėms konsultacijoms dėl ieškovo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos (nuostoliai) buvo patirtos išimtinai dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų (tiesioginis priežastinis ryšys), atsakovas pagrįstai įskaitė išlaidas teisinėms konsultacijoms.
  4. Atsakovo atlikto įskaitymo metu egzistavo visos būtinosios įskaitymo sąlygos: 1) ieškovas ir atsakovas turėjo vienas kitam abipusių teisių ir pareigų, t.y. atsakovas turėjo sumokėti ieškovui už pastarojo suteiktas pervežimo paslaugas, o ieškovas turėjo pareigą atlyginti atsakovui nuostolius ir sugrąžinti nepagrįstai įgytas piniginių lėšų sumas; 2) ieškovo ir atsakovo reikalavimai buvo priešpriešiniai, t.y. ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovą, o atsakovas - reikalavimo teisę į ieškovą; 3) tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai buvo vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas buvo toks pats - piniginis reikalavimas; 4) tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai vienas kitam buvo galiojantys ir vykdytini. Taigi, atsakovas atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą laikydamasis CK nustatytos tvarkos apie atliktą įskaitymą informavo 2014 04-22 raštu. Atsakovo atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo metu neegzistavo nė viena iš CK 6.134 straipsnyje nurodytų sąlygų.
  5. Byloje liko neįvertintas tarp šalių kilęs ginčas dėl 2014-03-01 sąskaitoje - faktūroje Nr. 175/2 įrašytos sumos už prastovas 300 Eur. Ieškovo reikalavimas priteisti prastovų išlaidas visiškai nepagrįstas - prastovų ginčo atveju nebuvo, į bylą įrodymų patvirtinančių prastovas nebuvo pateikta. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti 7 524 Eur vadovaudamasis 2014-03-01 atsakovui išrašyta sąskaita - faktūra Nr. 175/2. Iš bylos šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys nesutarė dėl prastovų pagal 2014-02-14 krovinio pervežimo sutartį Nr. KEL M-001012 (toliau - Sutartis KEL M-001012) vykdytą vežimą. Ieškovas 2014-02-24 pretenzijoje Nr. 735 nurodė, kad prastovos skaičiuojamos už 2 (dvi) dienas, tačiau reikalavo 300 Eur nors pagal minėtą sutartį 1 (vienos) dienos prastova apmokestinama 100 Eur. Taip pat pagal Sutarties KEL M-001012 11.5 punktą, prastovos skaičiuojamos tik tuo atveju, jeigu vežėjas į muitinę atvyksta darbo dienos metu iki 10 val. ryto. Šiuo atveju vežėjas atvyko ne darbo dienos metu, 2014-02-22 (šeštadienį), taip pat ne sutartyje nurodytu laiku, o muitinės procedūrų atlikimas ne darbo dieną nebuvo įmanomas. 2014-02-24 buvo atliktos muitinės procedūros ir vilkikas išvyko, todėl skaičiuoti prastovas ieškovas neturėjo teisinio pagrindo. Be to, ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, kadangi į bylą nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas patvirtinantis, kad prastovos iš tiesų buvo.
  1. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  2. Civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje ir ieškovo apeliaciniame skunde pateikiamos pozicijos prieštaringos ir nenuoseklios, todėl lieka neaišku kokios versijos laikosi ieškovas, t.y., kad 1) tarpininkas ieškovo naudai pateikė dokumentus apie iš tiesų neatliktą pervežimą ir tokiu būdu suklaidino trečiąjį asmenį, ar 2) Ieškovas gavo 8 600 Eur sumą skolos pervedimo sutarties pagrindu. Toks Ieškovo versijos nenuoseklumas ir prieštaringumas tik patvirtina atsakovo argumentus, kad ieškovui buvo pervestas atsakovui priklausantis atlygis, o ieškovas nuolat keičia savo versijas tik siekdamas išsaugoti jam nepagrįstai pervestas pinigų sumas.
  3. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir trečiasis asmuo tiek atsiliepime, tiek rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad Skolos pervedimo sutarties Nr. 14-02 (Skolos pervedimo sutartis) niekuomet nepasirašinėjo. Trečiasis asmuo taip pat patvirtino, kad jo 2013-03-01 pavedimu Nr. 001385 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 94/5 ir 2013-03-01 pavedimu Nr. 001386 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 94/7 pervestos atitinkamai 3 900 Eur ir 4 700 Eur sumos, kurias patvirtinantys įrodymai yra byloje ir kurių gavimo fakto ieškovas neginčijo, buvo skirtos atsakovui už atsakovo organizuotą Krovinio 1 ir Krovinio 2 pervežimo paslaugą maršrutu Vokietijos Federacija - Rusija. Į bylą pateikti Didžiosios Britanijos juridinių asmenų registro išrašai taip pat patvirtino, kad Skolos pervedimo sutarties šalies Whitebay Invest Limited tariamai pasirašęs direktorius S. R. niekuomet nebuvo šios bendrovės direktoriumi, todėl neturėjo teisės sudaryti skolos pervedimo sutarties.
  4. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme net negalėjo paaiškinti iš kur šią skolos pervedimo sutartį yra gavęs - teismo posėdžio bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas patvirtino, kad jokių santykių su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir Whitebay Invest Limited pasirašant minėtą sutartį neturėjo, o ją gavo iš tarpininko. Ieškovas taip pat negalėjo paaiškinti kokiu pagrindu ši skolos pervedimo sutartis buvo pasirašyta, kas buvo sutarties pasirašymo iniciatorius, taip pat negalėjo įvykdyti teismo nutarties dėl įrodymų išreikalavimo ir pateikti sutarties originalo.
  5. Šio ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo dalyką ir pagrindą, turėjo nustatyti kokiu pagrindu (kitaip tariant - už ką) buvo pervesta 8 600 Eur suma ieškovui. Vilniaus miesto apylinkės teismas tai ir atliko, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais konstatavo, kad ginčo suma buvo skirta atsiskaityti už atsakovo faktiškai suteiktas paslaugas.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės atsiskaityti teisinis pagrindas egzistuoja Lietuvoje, ir į tai, kad ieškovas nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita, šiam ginčui ir tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai taikė Lietuvos teisę. Ieškovas nesutikdamas dėl taikytinos teisės, nenurodė ir nepagrindė kokios užsienio šalies teisė turėtų būti taikoma.
  7. Šio ginčo atveju egzistavo visos sąlygos sudariusios pagrindą laikyti, kad ieškovas nepagrįstai praturtėjo: 1) ieškovas įgijo Atsakovui priklausančias lėšas be teisinio pagrindo pateikęs niekines sutartis - Krovinių pervežimą atliko atsakovas ir už Krovinių pervežimą trečiasis asmuo turėjo atsiskaityti su atsakovu; 2) turtas buvo gautas - trečiasis asmuo atsiskaitė su tariamu kreditoriumi ieškovu, mokėjimo pavedimu į ieškovo nurodytą sąskaitą; 3) atsižvelgiant į tai, kad ieškovo su atsakovu nesiejo jokie teisiniai santykiai, sąžiningas skolininkas įvykdė prievolę tariamam kreditoriui, įgyto turto negalima išreikalauti panaudojant kitus civilinių teisinių gynimo būdus, kaip tik tikrajam kreditoriui pareiškiant reikalavimą tariamam kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad atsakovas turėjo reikalavimo teisę į ieškovą dėl 8 600 Eur nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo ir galėjo atlikti įskaitymą.
  8. Priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovo reikalavimas buvo aiškus ir apibrėžtas, be to ieškovas 8 600 Eur sumą gavo pateikęs ex officio niekinius dokumentus, todėl apie nepagrįstai gautas pinigines lėšas ieškovui buvo puikiai žinoma.
  1. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  2. Nurodo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad trečiasis asmuo turėjo atsiskaityti už pervežimo paslaugas su atsakovu, o trečiojo asmens atlikti mokėjimai visiškai atsakovo teiginių neįrodo.
  3. Atsakovas įskaitymą atlikinėjo remiantis Lietuvos teise, todėl nesuprantamas ir nepagrįstas jo kreipimasis į Rusijos teisininkus, kuomet ginčas kilo tarp Baltarusijos ir Lietuvos įmonių.
  4. Priešingai, nei teigia atsakovas, į bylą yra pateikti įrodymai, kad prastovos buvo. Pagal Krovimo pervežimo sutarties Nr. KELM M-001012 2 punktą, atsakovas atvykti į pakrovimo vietą turėjo 2014-02-19, o faktiškai atvyko 2014-02-20. Tai patvirtina CMR važtaraščio Nr. 141779 4 punktas. Muitinės procedūrų vietą ir laiką ieškovui buvo nurodęs pats atsakovas. 2014-02-22 ekspedicija „Caspol-Trade“ dirbo ir šeštadienį, todėl tai buvo darbo diena. Ieškovas į vietą nuvyko nurodytu laiku, tačiau dėl atsakovo neparuoštų dokumentų, muitinės procedūros buvo įformintos tik 2014-02-24, pavėlavus 2 dienas. Atsižvelgiant į minėtos sutarties 11.5 punktą ieškovas privalo mokėti 100 Eur dydžio mokestį už prastovas, todėl ieškovas pagrįstai reikalavo iš atsakovo sumokėti 300 Eur.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

  1. .Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
  2. Atsakovas pripažįsta, jog ieškovas 2014 02 12 krovinio pervežimo sutarties Nr. Kel. B-000731 pagrindu ekspedijavo atsakovo krovinį maršrutu O. B. – N. T. Rusija ir kad jam buvo pateikta ieškovo išrašyta sąskaita faktūra Nr. 175/1 už šio krovinio pervežimo organizavimą 5 336 Eur sumai; kad 2014 02 14 krovinio pervežimo sutarties Nr. Kel. M-001012 pagrindu ieškovas ekspedijavo atsakovo krovinį maršrutu Ruust Belgija – N. T. Rusija ir kad jam buvo pateikta sąskaita faktūra Nr. 175/2 už šio krovinio vežimo organizavimą 7 524 Eur sumai.
  3. Atsakovas įskaitė į šią savo skolą ieškovui 8 600 Eur, jo manymu ieškovo neteisėtai pagal pervežimo sutartis gautus iš trečiojo asmens, kuris atsakovo manymu turėjo prievolę atsiskaityti su juo kaip susitariančiu vežėju likusią sumą pagal minėtas sąskaitas faktūras sumokėjo, išskyrus išskyrus 300 Eur, ieškovo priskaičiuotų už prastovą, kurios atsakovas taip pat nepripažįsta.
  4. Taigi, darytina išvada, jog ginčo tarp šalių, dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovas atliko ekspedijavimo paslaugas atsakovui ir, kad atsakovas nepilnai atsiskaitė pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras už atliktus pervežimus vykdant sutartis tarp šalių nėra. Ginčas yra kilęs dėl reikalavimų įskaitymo, kurį atliko atsakovas, bei apmokėjimo už transporto priemonės prastovas.
  5. Atsakovas įskaitė 8 600 Eur sumą, kurią jo manymu ieškovas yra nepagrįstai gavęs iš trečiojo asmens byloje, kaip apmokėjimą už dviejų krovinių pervežimą, pagal ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytas sutartis: 2013 02 14 Nr. 14-02/01 ir 2013 02 14 Nr. 14-02, pateikdamas dvi 2013 02 27 išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 94/5, 3900 Eur sumai, nurodant, jog tai mokėjimas už transportavimo paslaugas Vokietija – Rusija ir Nr. 94/7, 4 700 Eur sumai, nurodant, jog tai mokėjimai už transportavimo paslaugas Vokietija -Rusija. Kad trečiasis asmuo apmokėjo šias sąskaitas 2013 03 01 pervesdamas 3 900 Eur ir 4 700 Eur sumai atsakovas įrodinėja byloje pateiktu išrašu iš banko sąskaitos.
  6. Tačiau apeliantas (atsakovas) teigia minėtų sąskaitų faktūrų neišrašęs, teigia, jog jos išrašytos ant jo blanko skirto laiškams rašyti ir kad byloje yra pateikta visa eilė jo sąskaitų faktūrų, kurios savo forma skiriasi nuo į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų Nr. 94/5 ir 94/7.
  7. Atsakovas teigia, jog šiuos mokėjimus turėjo gauti jis kaip susitariantis vežėjas (ekspeditorius) už krovinių gabenimo organizavimą, ką jo manymu patvirtina CMR važtaraščiai.
  8. Atsakovas teigia, jog aplinkybę, kad atsakovas neturėjo priešpriešinės reikalavimo teisės į ieškovą patvirtina ir jo į bylą pateikta trišalė skolos pervedimo sutartis Nr. 14-02, 2013 02 14 pasirašyta tarp ieškovo skolininko Whiteby Invest Limited trečiojo asmens AOB „Kompanija Makcentr“ sutartyje įvardijamo naujuoju skolininku ir ieškovo, kaip kreditoriaus, pagal kurią skolininkas pervedė naujajam skolininkui, o naujasis skolininkas trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje) prisiėmė sau įsipareigojimą prieš kreditorių (ieškovą) sumokėti už skolininką Whiteby Invest Limited 8 600 Eur skolą. Ši sutartis nėra nuginčyta.
  9. CK 6.130 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
  10. Pagal CK 6.131 straipsnyje numatytą įskaitymo tvarką, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą. Jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui. Jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.
  11. Siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą šioje byloje būtina atsakyti į klausimą ar atsakovas šiuo atveju turėjo teisę taikyti įskaitymą, ar šalių santykiuose egzistavo tarpusavio reikalavimų įskaitymo sąlygos.
  12. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) ne kartą yra išaiškinęs, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos: pirma, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (LAT 2006 12 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2009 06 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 04 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; 2013 09 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013; 2013 12 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; kt.). Viena iš būtinų įskaitymo, atliekamo pagal CK 6.130 straipsnį, sąlygų – abi šalis saistančios priešpriešinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad įskaitymas galimas tik esant priešpriešinėms vienarūšėms prievolėms, teismas, taikydamas šį institutą, privalo nustatyti esant tokias prievoles (LAT 2015 05 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-969/2015).
  13. Kolegijos nuomone šioje byloje negalima teigti jog abi bylos šalys viena kitai turėjo teisių ir pareigų

    8

9ir, šie jų reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti.

  1. Iš pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog atsakovas galimai turėjo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, bet ne į ieškovą ir byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovui trečiasis asmuo kokiu nors teisėtu būdu būtų perleidęs šį reikalavimą atsakovui.
  2. Be to pažymėtina jog tarp trečiojo asmens ir ieškovo yra kilęs ginčas ir dėl paties trečiojo asmens reikalavimo pagrįstumo, kuris nėra išspręstas.
  3. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog prievolę sumokėti 8 600 Eur atsakovui turėjo trečiasis asmuo ir laikydamas, kad 8600 EUR sumos atsakovo įskaitymas šiuo konkrečių atveju ne visiškai atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, bet pripažino jį galiojančiu pasirėmęs geografine šalių padėtimi, kas pirmosios instancijos teismo nuomone apsunkintų šalių atsiskaitymus, pripažinus įskaitymą negaliojančiu, priėmė prieštaringą ir įstatymu bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą.
  4. Remiantis išdėstytu ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl teismo sprendimo pakeitimo dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas pripažino įskaitymą pagrįstu tenkinamas.
  5. Patenkinus minėtą ieškovo apeliacinio skundo dalį atsakovo apeliacinis skundas dalyje, kurioje jis prašė pakeisti teismo sprendimą dėl jo turėtų išlaidų advokatui Rusijoje atmetamas, nes šios išlaidas atsakovas patyrė tirdamas aplinkybes susijusias su pervežimais, iš kurių kildino savo teisę atlikti įskaitymą.
  6. Atsakovo apeliacinis skundas dėl reikalavimo apmokėti prastovos laiką (300 Eur) tenkintinas. Remiantis šalių sudarytų vežimo sutarčių 11.5 punktais tiek pakrovimui, iškrovimui, tiek muitinės procedūroms atlikti ES šalyse duodamos 24 val. NVS šalyse 72 val. su sąlyga, kad automobilis į muitinės terminalą atvažiavo iki 10 val. ryto. Pradelsus sutartą automobilio atleidimo laiką vežėjui mokama prastova skaičiuojant po 100 Eur už dieną. Vairuotojas turi daryti atžymas prastovos lape arba pateikti dokumentą patvirtinantį prastovą, be prastovos lapo prastova neapmokama. Prastovos lapo į bylą ieškovas nėra pateikęs, o į bylą pateikti patvirtinimas apie transporto priemonės atvykimą ir transporto protokolas yra arba neįskaitomi, arba neinformatyvūs.
  7. Todėl kolegija konstatuoja, jog prastovos fakto ieškovas neįrodė ir šioje dalyje ieškovo skundas tenkinamas.
  8. Dalinai patenkinus apeliacinius skundus, peržiūrimos ir sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos

    10

  9. Ieškovas pirmojoje instancijoje nurodė patyręs išlaidų už vertimus, ieškinio parengimą, atstovavimą teisme ir yra sumokėjęs žyminį mokestį. Viso bylinėjimosi išlaidos sudarė 1328,78 Eur. Kadangi iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ieškovo reikalavimas tenkinamas 97 procentais remiantis CPK 93 straipsniu jam priteisiama 1288, 16 Eur bylinėjimosi išlaidų, jo turėtų pirmojoje instancijoje. Patenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą jam priteisiama dalis už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (258 Eur) sudaranti 250.26 Eur. Viso ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą abejose instancijose sumą sudaro 1538,42 Eur.
  10. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

11Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti.

13Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Kelin“ ieškovui RAB „Groyan Group“ priteista 809,50

14EUR skolos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 809,50 Eur sumos nuo bylos

15iškėlimo teisme (2014-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,09 EUR bylinėjimosi

16išlaidų ir tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują

17sprendimą:

18Priteisti iš atsakovo UAB „Kelin“, įmonės kodas 301507365, ieškovo RAB „Groyan Group“, įmonės kodas 191154482 naudai 9 109,46 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą devynis eurus, 46 eurocentus) skolos, 1288,16 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt aštuonis eurus 16 euro centų bylinėjimosi išlaidų, pirmojoje instancijoje ir 250,26 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 26 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 109,46 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 7 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai