Byla 1A-164-417/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei, nuteistojo B. G. gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Gedžiuvienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-05-25 nuosprendžio, kuriuo B. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – B. G. įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iš jų ir alkoholio, B. G. paskirta 20 MGL (1 000 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatytas dvejų metų įpareigojimų vykdymo terminas.

3Nuosprendžio vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (1 para) 2019-07-18.

4Teismas

Nustatė

5I.

6Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

71.

8B. G. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį, t. y. 2019-07-17, apie 23.00–24.00 val., ( - ), namuose, virtuvėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė šeimos narei sutuoktinei G. G. į kairę veido pusę ir šiais savo veiksmais padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nusitęsiančią į kairį skruostą, kraujosruvą po kairės akies jungine, tai sukėlė nukentėjusiajai G. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

9II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Gedžiuvienė (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-05-25 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą B. G. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką (1 parą) – 2019-07-18, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo. Tuo atveju, jeigu nebus patenkintas išdėstytas reikalavimas, prokurorė reiškia alternatyvų reikalavimą – teismui manant, jog tikslinga laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam B. G. atidėti, prašo už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą B. G. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Taikyti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti B. G. 2 metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iš jų ir alkoholio, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei paskirti 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

122.1.

13Prokurorės nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas ir keistinas, kadangi buvo paskirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, nusprendė, kad B. G. baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes, teismo nuomone, švelnesnės bausmės neužkardytų kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Tačiau kartu nurodė, jog tai, kad teisme yra nagrinėjama G. ištuokos byla, leidžia daryti išvadą, kad eliminavus kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendrą gyvenimą, gali išnykti sąlygos kilti smurtui, taip pat tai, kad G. G. jam yra atleidusi, teismas padarė išvadą, kad galima taikyti BK 75 straipsnį ir skirtinos bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindas manyti, kad B. G. gali pasitaisyti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, kurios jį drausmins ir kontroliuos, padės pakeisti jo gyvenimo būdą, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Prokurorės nuomone, teismas pats sau prieštarauja.

142.2.

15Skunde nurodoma, kad vien tai, jog nukentėjusioji ir nuteistasis kartu toliau negyvens, nėra pagrįstas kriterijus vertinti, jog B. G. daugiau nesmurtaus prieš nukentėjusiąją ar kitus asmenis. Nuteistasis B. G. teisiamas ne pirmą kartą. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-05 nuosprendžio, B. G. tai, kad negyveno kartu su buvusia sugyventine, nesutrukdė prieš ją smurtauti. Iš visų smurto atvejų matyti, kad visais atvejais smurto protrūkis iš nuteistojo pusės kyla dėl nepagrįstų jo kaltinimų, pavydo scenų buvusioms ar esamoms gyvenimo partnerėms. Taigi akivaizdu, jog negalima išvada, kad B. G. ir G. G. kartu negyvenant bus eliminuota galimybė B. G. smurtauti prieš G. G.. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad pakartotinis smurtas prieš G. G. buvo vartotas nepraėjus net keturiems mėnesiams po 2019-03-19 baudžiamojo įsakymo priėmimo dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją ir netgi neatlikus už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės.

162.3.

17Prokurorės teigimu, išdėstyti duomenys (teisiamas trečią kartą dėl smurto prieš šeimos narį) atskleidžia nuteistojo asmenybės cinizmą, įžūlumą, požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, parodo, kad jam anksčiau taikytos baudžiamosios atsakomybės priemonės nepasiekė savo tikslų, jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio, net neatlikęs bausmės už ankstesnius padarytus nusikaltimus, turėdamas teistumą, vėl nusikalto pakartotinai. Toks nuteistojo B. G. elgesys rodo, kad jis išvadų nedaro ir nėra linkęs taisytis, savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo, nepadėjo išaiškinti padaryto nusikaltimo, o tik trukdė. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog B. G. daugiau nebenusikals ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo – jam nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės nebus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl B. G. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

182.4.

19Prokurorės nuomone, jeigu B. G. bus atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, siekiant pakeisti jo elgesį, būtina skirti daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, kurios galbūt padėtų pakeisti jo elgesį, nes nuteistasis galėtų būti tinkamai kontroliuojamas probacijos tarnybos, kaip laikosi jam paskirtos poveikio priemonės - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Esant tik poveikio priemonei – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmę vykdanti institucija niekaip negalės kontroliuoti, kaip nuteistasis laikosi šios pareigos, nes jis neturės draudimų nei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nei neišeiti iš namų tam tikru laiku, todėl, teismui nusprendus palikti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, būtina paskirti šias dvi papildomas poveikio priemones nuteistajam.

202.5.

21Atsižvelgusi į tai, kad B. G. yra sunkiai valdomo būdo, linkęs smurtauti prieš šeimos narius, prokurorė mano, kad jam būtina paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri anksčiau jam nėra buvusi paskirta. Akivaizdu, kad toks poveikio priemonės skyrimas ir individualizavimas B. G., siekiant pakeisti jo elgesį, požiūrį į bendravimą su artimais asmenimis, buvo būtinas.

223.

23Teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą prašė tenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas apeliacinį skundą prašė atmesti.

24III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas atmestinas

264.

27Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

285.

29Prokurorė neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, būtent dėl bausmės individualizavimo B. G. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

306.

31Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

327.

33Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

348.

35Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. G. yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams bausme, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant dvejiems metams ir įpareigojant B. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iš jų alkoholio, taip pat paskirta 20 MGL (1000 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojimų vykdymo terminas nustatytas dvejiems metams. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad nors B. G. jau yra teistas dėl smurto, yra linkęs nusikalsti, smurtauti, taip pat turi problemų dėl alkoholio vartojimo, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad teisme yra nagrinėjama nuteistojo ir jo sutuoktinės ištuokos byla, padarė išvadą, kad eliminavus nuteistojo ir nukentėjusiosios bendrą gyvenimą, gali išnykti sąlygos kilti smurtui, į tai, kad nukentėjusioji nuteistajam yra atleidusi ir pretenzijų neturi, padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad B. G. gali pasitaisyti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

369.

37Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės skunde dėstomus argumentus, skundžiamą nuosprendį, byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl pagrįstai atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

3810.

39Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019, 2K-268-693/2019).

4011.

41Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas, darydamas išvadą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo B. G., ne tik atsižvelgė į šiame straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertino bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Teismas vertino visas byloje nustatytas esmines aplinkybes, nė vienai neteikdamas išskirtinės reikšmės, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, atsižvelgė į tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo nagrinėjama nuteistojo ir nukentėjusiosios ištuokos byla, nukentėjusioji nuteistajam yra atleidusi ir pretenzijų neturi. Apygardos teismas papildomai pažymi, kad, nors nuteistasis yra keletą kartų baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 94–95), tačiau šie baustumai nesusiję su smurtiniais nusižengimais, yra dirbantis (2019-07-18 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 25–26, 2019-09-05 Akistatos protokolas, b. t. 1, b. l. 41–43, 2019-07-18 Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 158), baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų pažeidęs Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019-07-18 nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje.

4212.

43Baudžiamojoje byloje yra nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Baudžiamojoje byloje taip pat yra duomenys, kad nuteistajam yra diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, kurį jis gydėsi (b. t. 1, b. l. 78, 82). Įvertinus šią aplinkybę, akivaizdu, kad nuteistajam sąmoningai nevartoti alkoholio yra sudėtinga. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iš jų alkoholio, tinkamas vykdymas praktiškai eliminuoja naujų nusikalstamų veikų padarymo grėsmę. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nuteistasis agresyvus tampa tik pavartojęs alkoholio (tokią aplinkybę nurodė nukentėjusioji (b. t. 1, b. l. 25–26, tokią aplinkybę taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esantys teismų sprendimai). Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaip liudytoja 2020-01-27 teisiamajame posėdyje apklausta nuteistojo ir nukentėjusiosios kaimynė V. L. paaiškino: „girdžiu, pradėjo bartis. Ji (G. G.) daugiau šaukė“ (b. t. 2, b. l. 43). Nors aplinkybė, kad nukentėjusioji konflikto su nuteistuoju metu šaukė, jokiu būdu neeliminuoja nuteistojo kaltės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nesumažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau nurodyta aplinkybė neabejotinai galėjo išprovokuoti nuteistojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją. Išdėstytų aplinkybių visuma bei nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirti įpareigojimai (nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) yra pakankami daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai B. G. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

4413.

45Teisėjų kolegijos vertinimu, B. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – kartu su teismo paskirtais įpareigojimais šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Papildomai pažymėtina ir ta aplinkybė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo apygardos teismo posėdyje metu nuteistojo gynėjas nurodė, kad nuteistasis yra išvykęs ir dirba užsienyje, išvažiavo todėl, kad galėtų sumokėti baudą, kurią paskyrė teismas, stengiasi visais būdais įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant įgyvendinti baudžiamąją atsakomybę, nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam yra pakankamas ir efektyvus, neardantis nuteistojo socialinių ir ekonominių ryšių racionalios baudžiamosios politikos instrumentas, kurį savo praktikoje akcentuoja kasacinės instancijos teismas.

4614.

47Prokurorė savo apeliaciniame skunde taip pat prašo paskirti nuteistajam papildomas poveikio priemones – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (anksčiau jam nėra buvusi paskirta), taip pat įpareigoti nuteistąjį neišvykti už miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Prokurorės nuomone, tokių poveikio priemonių skyrimas ir individualizavimas B. G., siekiant pakeisti jo elgesį, požiūrį į bendravimą su artimais asmenimis, yra būtinas.

4815.

49Teisėjų kolegija nesutinka su tokia prokurorės pozicija. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžtas bausmės nuteistajam proporcingumas. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis, šios dalies 5 punkte nurodyta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš teisingumo principo kylantis reikalavimas kaltininkui paskirti bausmę, proporcingą ne tik jo asmenybei, bet ir padarytai veikai. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018 ir kt.).

5016.

51Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra pakankamos, adekvačios padarytai nusikalstamai veikai bei atitinka BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, todėl yra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui. O paskyrus prokurorės prašomas papildomas poveikio priemones – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti už miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, nagrinėjamu atveju nepagrįstai suvaržytų nuteistojo galimybę dirbti užsienyje bei įvykdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – sumokėti 20 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir nukentėjusioji kartu nebegyvena, nukentėjusioji nuteistajam yra atleidusi ir pretenzijų neturi, be to, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis darydavo tik pavartojęs alkoholio, o nuteistajam paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iš jų alkoholio, tinkamas vykdymas praktiškai eliminuoja naujų nusikalstamų veikų padarymo grėsmę, konstatuotina, kad papildomų baudžiamojo poveikio priemonių – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti už miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, skyrimas būtų perteklinis, pažeistų teisingumo principą nubaudžiant asmenį griežčiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, nepagrįstai suvaržytų nuteistojo galimybę dirbti užsienyje bei įvykdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – sumokėti 20 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl taip pat būtų pažeistas BK įtvirtintas imperatyvus reikalavimas baudžiamojo poveikio priemones suderinti tarpusavyje (BK 75 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais netenkintinas prokurorės reikalavimas dėl papildomų poveikio priemonių B. G. skyrimo.

5217.

53Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-05-25 nuosprendis, kuriuo B. G. už padarytą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iš jų ir alkoholio, ir įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Gedžiuvienės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nuosprendžio vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio... 4. Teismas... 5. I.... 6. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 7. 1.... 8. B. G. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį, t. y.... 9. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės... 12. 2.1.... 13. Prokurorės nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas ir keistinas, kadangi buvo... 14. 2.2.... 15. Skunde nurodoma, kad vien tai, jog nukentėjusioji ir nuteistasis kartu toliau... 16. 2.3.... 17. Prokurorės teigimu, išdėstyti duomenys (teisiamas trečią kartą dėl... 18. 2.4.... 19. Prokurorės nuomone, jeigu B. G. bus atidėtas laisvės atėmimo bausmės... 20. 2.5.... 21. Atsižvelgusi į tai, kad B. G. yra sunkiai valdomo būdo, linkęs smurtauti... 22. 3.... 23. Teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą prašė tenkinti, nuteistojo... 24. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 25. Apeliacinis skundas atmestinas... 26. 4.... 27. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 28. 5.... 29. Prokurorė neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių,... 30. 6.... 31. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau... 32. 7.... 33. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas... 34. 8.... 35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. G. yra... 36. 9.... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės skunde dėstomus argumentus,... 38. 10.... 39. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 40. 11.... 41. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis... 42. 12.... 43. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę... 44. 13.... 45. Teisėjų kolegijos vertinimu, B. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimo... 46. 14.... 47. Prokurorė savo apeliaciniame skunde taip pat prašo paskirti nuteistajam... 48. 15.... 49. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia prokurorės pozicija. Pažymėtina, kad... 50. 16.... 51. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad... 52. 17.... 53. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 55. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros...