Byla 2K-28/2012
Dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

2Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos

32011 m. liepos 15 d. nutartis, kuria nuteistojo M. A. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

4Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. B., K. S. ir R. R., o apeliacinės instancijos teismo nutartimi nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestas. Dėl šių nuteistųjų kasacinių skundų negauta.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6M. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 4 d., apie 18 val., netoli Virvyčios upės tilto, esančio Telšių r., Tryškių mstl., Klaipėdos g., turėdamas tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupe su K. S., T. B. ir R. R., kaip padėjėjas, t. y. suteikdamas priemonę, palengvinančią plėšimo padarymą – automobilį, kurį pats vairuodamas vežiojo bendrininkus sistemingai ieškant aukos, o vėliau padėdamas bendrininkams greitai ir saugiai pasišalinti iš nusikaltimo vietos gyvenvietėje ir tokiu būdu juos pridengdamas, taip pat išrinkdamas ir nurodydamas bendrininkams konkrečią plėšimo auką, padėjo K. S., R. R. ir T. B. plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, kurie, panaudodami fizinį smurtą prieš D. V., t. y. R. R. suduodant lazda, pritaikyta specialiai sužaloti žmogų, nukentėjusiajam per galvą, o šiam pargriuvus, visiems trims suduodant rankomis ir kojomis daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje ir skruoste, muštinę žaizdą pakaušyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė D. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-F300“ 472 Lt vertės ir sidabrinį žiedą 400 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 872 Lt bei sugadino 400 Lt vertės akinius.

7Kasaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

8Nuteistasis teigia, kad teismas, dėstydamas motyvus dėl bausmės dydžio, pats sau prieštaravo, nes aprašomojoje dalyje nurodė, kad jis prisipažino visiškai, o vėliau nuosprendyje teigė, kad atsižvelgia, jog M. A. nepripažino savo kaltės. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi tuo, jog kasatorius neva bandė suklaidinti teismą, tačiau nuosprendyje ši aplinkybė nepagrįsta jokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo teiginiu, jo taip pat niekuo nepagrindžia. Pasak kasatoriaus, į tokią aplinkybę, skirdamas bausmę, teismas negalėjo atsižvelgti. Nuteistajam M. A. apskundus nuosprendį apeliacine tvarka ir nurodžius šį prieštaravimą, apeliacinės instancijos teismas apsiribojo teiginiu, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, ir šio prieštaravimo nepašalino.

9Kasaciniame skunde dar keliami klausimai, kodėl pirmosios instancijos teismas tik vienam M. A. individualizavo bausmę, o kitiems kaltininkams ne, kodėl neatsižvelgta į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, pats pirmas atlygino žalą nukentėjusiajam. Pasak kasatoriaus, teismas neįvertino ir nepasisakė dėl jo individualių savybių, jo asmenybės psichologinių vertybių, artimiausios aplinkos poveikio, jį apibūdinančios medžiagos, ryšių su šeima. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis, kuriame aiškintos senojo BK nuostatos, teigia, kad teismai neteisingai vertino ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes neatsižvelgė į žalos dydį ir pobūdį, bendrininkavimo formą ir kitas aplinkybes. Nuteistojo teigimu, teismas paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus, neatkreipė dėmesio į kitas svarbias aplinkybes individualizuodamas bausmę. Jo vertinimu, buvo pažeistos BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

10Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė teigia, kad pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas, svarstydamas skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio klausimus, teismas pirmiausia turi laikytis BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama veika, sankcijos ribų. Nusikalstama veika, už kurią nuteistas kasatorius, yra priskiriama prie sunkių ir už jos padarymą sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų, todėl teismas, skirdamas trejų metų laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

11Prokurorės manymu, kasatoriaus argumentai, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jaunas, pirmas atlygino žalą nukentėjusiajam, yra nepagrįsti, nes esminės aplinkybės, turinčios reikšmę bausmės dydžiui, nuosprendyje buvo įvertintos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog M. A. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, neprisipažino nusikaltęs, anksčiau neteistas, tačiau 2007 m. lapkričio 5 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už chuliganizmą BK 38 straipsnio pagrindu, taip pat teismas atsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, kad jis savanoriškai atlygino žalą nukentėjusiajam, ir į sunkinančią aplinkybę, kad veikė bendrininkų grupe. Prokurorė mano, kad būtent šios aplinkybės lėmė, jog kasatoriui buvo paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis už sankcijos vidurkį. Kitos kasatoriaus nurodytos aplinkybės, dėl kurių skirdamas bausmę nuosprendyje teismas nepasisakė, t. y. jaunas amžius, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas ir gyvenimas šeimoje, nėra pagrindas teiginiams, kad jų vertinimas turėjo įtakos bausmės dydžio parinkimui, nes jos nemažina nei nusikalstamą veiką padariusio asmens, nei šios veikos pavojingumo. Prokurorė sutinka su teismo pozicija, kad šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be laisvės atėmimo bausmės.

12Prokurorė nesutinka ir su kasatoriaus argumentu dėl nuosprendyje esančių prieštaravimų, susijusių su kaltinamojo prisipažinimo vertinimu. Prokurorė teigia, kad nors ir pripažintina, jog nuosprendžio teiginiai apie M. A. kaltės pripažinimą yra prieštaringi, tačiau nuteistojo tvirtinimas, kad ši aplinkybė turėjo įtakos teisingos bausmės dydžiui, yra nepagrįstas. Ši aplinkybė laikytina teismo apsirikimo klaida, neturėjusia įtakos nuosprendžio pagrįstumui. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas, išanalizavęs ne tik M. A., bet ir visų kitų kaltinamųjų parodymus, pateikė jų vertinimo argumentus. Taip pat prokurorė mano, kad nepagrįsti nuteistojo teiginiai, jog teismo išvada dėl bandymo klaidinti teismą yra neargumentuota. Prokurorės nuomone, teismo išvada yra motyvuota tinkamai, analizuodamas bylos įrodymus teismas konstatavo, kad kaltinamųjų M. A. ir R. R. parodymai apie kiekvieno jų vaidmenį apiplėšiant nukentėjusįjį D. V. yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitų kaltinamųjų T. B. ir K. S. parodymams ir juos įvertino kaip bandymą suklaidinti teismą siekiant palengvinti M. A. padėtį. Esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų

15Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK

16376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Nuteistojo M. A. vertinimu, skiriant jam bausmę, buvo netinkamai pritaikytos BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau iš skundo teksto matyti, kad nuteistasis mano, jog teismai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingos bausmės skyrimui.

17Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas šiuo atveju yra teismų išvada dėl kaltininkui skirtinos bausmės. Tokia išvada susijusi su nuosprendžio pagrįstumu ir yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Šiuo aspektu nuteistojo kasaciniame skunde yra nuorodos tik į netinkamą jo apeliacinio skundo išnagrinėjimą. Būtent šis klausimas, siejant jį su kasatoriaus nurodytomis netinkamai pritaikytomis BK bendrosios dalies normomis, ir yra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

18Dėl kasatoriaus argumentų BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo bei apeliacinio proceso klausimais

19Nuteistasis M. A. kasaciniame skunde nurodo, jog jam paskirta bausmė neatitinka BK 1 straipsnyje apibrėžtos Baudžiamojo kodekso paskirties ir BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismų išvados dėl jo prisipažinimo yra prieštaringos. Pasak kasatoriaus, teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti ir į BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

20Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“

21Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

22Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu skirdamas M. A. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, kaltas neprisipažino, pirmiau neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Taip pat nurodė, kad žala nukentėjusiajam atlyginta ir jis pretenzijų neturi (faktiškai atlygino tik dalį bendrais veiksmais padarytos žalos), pripažindamas šią aplinkybę lengvinančia M. A. atsakomybę, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe. Argumentuodamas bausmės skyrimą, teismas pažymėjo ir tai, kad M. A. bandė suklaidinti teismą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir bausmės tikslai pasiekti paskiriant nedaug mažesnės trukmės, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmę.

23Kasatorius įžvelgia prieštaravimą, kad teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstydamas M. A. parodymus dėl jam pareikšto kaltinimo, nurodo, jog jis kaltas prisipažįsta visiškai, o motyvuodamas bausmės skyrimą teigia, esą jis savo kaltės nepripažino.

24Pagal BPK 271 straipsnį įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. Po to teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia kaltinamąjį, ar šis supranta kaltinimą, ar prisipažįsta kaltas. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad kaltinamasis M. A. kaltas prisipažįsta iš dalies – neprisipažįsta kaltas dėl sužalojimų, o prisipažįsta, kad paėmė daiktus. Tuo tarpu duodamas parodymus apie kaltinimą ir jam žinomas bylos aplinkybes, M. A. nurodė aplinkybes, iš kurių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jis nepripažino savo kaltės ir bandė suklaidinti teismą. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. A. gynėjas, prašydamas sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę iki laisvės atėmimo 4 mėnesiams, motyvavo ir tuo, kad M. A. savo kaltę visiškai pripažino bei davė teismui nuoseklius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino bylos duomenis ir konstatavo, kad M. A. prisipažino kaltas iš dalies, neigdamas esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nuteistojo poziciją, kurią pirmosios instancijos teismas įvardijo kaip bandymą klaidinti teismą, apeliacinės instancijos teismas vertino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, aspektu ir, nenustatęs nuoširdaus gailėjimosi, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino. Taigi, priešingai negu nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas atsakė į gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo M. A. prisipažinimo vertinimo ir taip faktiškai ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vidinį prieštaringumą.

25Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. A., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį bei tikslus (BK 41 straipsnis). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Viena iš Baudžiamojo kodekso paskirčių yra nustatyti bausmes (BK 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kurių skyrimo bendruosius pagrindus nustato kitos BK bendrosios dalies normos. Nagrinėjamu atveju kolegija nenustatė, kad skiriant bausmę netinkamai taikytos šios normos, todėl nebuvo pažeistos ir kasatoriaus nurodomo BK 1 straipsnio nuostatos. Vien tik netinkamų papildomų bausmės M. A. skyrimo motyvų nurodymas (kaltas neprisipažino, bandė suklaidinti teismą) neduoda pagrindo išvadai, kad skiriant bausmę netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

26Kasacinis skundas motyvuojamas ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau baudžiamojoje byloje šio straipsnio taikymo klausimas iš viso nebuvo keliamas ir nagrinėjamas. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. A. gynėjas prašė sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę įstatymo sankcijos ribose – iki laisvės atėmimo 4 mėnesiams. Kasaciniame skunde irgi neprašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino aplinkybes, susijusias su bausmės paskyrimu nuteistajam M. A., ir motyvuotai atmetė jo gynėjo kasacinį skundą.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

28382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Atmesti nuteistojo M. A. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų... 2. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. 2011 m. liepos 15 d. nutartis, kuria nuteistojo M. A. gynėjo apeliacinis... 4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. B., K. S. ir R.... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 6. M. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 4 d., apie 18 val., netoli Virvyčios... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės... 8. Nuteistasis teigia, kad teismas, dėstydamas motyvus dėl bausmės dydžio,... 9. Kasaciniame skunde dar keliami klausimai, kodėl pirmosios instancijos teismas... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 11. Prokurorės manymu, kasatoriaus argumentai, kad teismas, skirdamas bausmę,... 12. Prokurorė nesutinka ir su kasatoriaus argumentu dėl nuosprendyje esančių... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų... 15. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, patikrina... 16. 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla... 17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir... 18. Dėl kasatoriaus argumentų BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto... 19. Nuteistasis M. A. kasaciniame skunde nurodo, jog jam paskirta bausmė... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime... 21. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai... 22. Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu... 23. Kasatorius įžvelgia prieštaravimą, kad teismas, nuosprendžio aprašomojoje... 24. Pagal BPK 271 straipsnį įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto... 25. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismų... 26. Kasacinis skundas motyvuojamas ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis,... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. 382 straipsnio 1 punktu,... 29. Atmesti nuteistojo M. A. kasacinį skundą....