Byla 2K-132-942/2016
Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Gintaro Godos ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties.

3Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuteistojo K. R. apeliacinis skundas atmestas.

5Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. Z., E. C., L. J. ir Ž. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71. K. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. Z., E. C., L. J. ir Ž. L., įgijo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, būtent:

8K. R. iki 2011 m. gegužės 23 d., tikslesnė data nenustatyta, subūrė bendrininkų grupę apysunkiam nusikaltimui – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimui – daryti. Nurodytu laiku K. R. parengė nusikalstamos veikos planą, susitarė, kad jis organizuos ir kontroliuos neteisėtu būdu gauto turto įgijimą, L. J. ir Ž. L. atgabens į sutartą vietą neteisėtu būdu gauta turtą – vogtus automobilius, V. Z. suras vietą tokiems automobiliams slėpti ir kartu su E. C. saugos minėtą turtą. Pasiekę susitarimą, vykdydami iš anksto aptartą planą, ne anksčiau kaip 2011 m. gegužės 23 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytoje vietoje K. R. įgijo automobilį „BMW X5“, registruotą Vokietijos Federacijos Respublikoje (valst. Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - )), kurio vertė 60 000 Eur, žinodamas, kad šis automobilis pavogtas 2011 m. gegužės 23 d. Vokietijos Federacijos Respublikoje. K. R. lydimi, L. J. ir Ž. L. atgabeno minėtą vogtą automobilį į Kėdainių rajone Nociūnų kaime esančios Ž. S. įmonei priklausančias lentpjūvės patalpas ir ten paliko E. C. bei V. Z. priežiūrai, o pastarieji pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veiklos planą šį automobilį saugojo. Tęsdami nusikalstamą veiką, ne anksčiau kaip 2011 m. gegužės 29 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytoje vietoje K. R. įgijo automobilį „BMW X6“, registruotą Vokietijos Federacijos Respublikoje (valst. Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - )), kurio vertė 45 000 Eur, žinodamas, kad šis automobilis pavogtas 2011 m. gegužės 29 d. Vokietijos Federacijos Respublikoje. 2011 m. gegužės 30 d., apie 13.30 val., K. R. lydimi, L. J. ir Ž. L. atgabeno minėtą vogtą automobilį į Kėdainių rajone Nociūnų kaime esančios Ž. S. įmonei priklausančias lentpjūvės patalpas ir ten paliko E. C. bei V. Z. priežiūrai, o pastarieji pagal iš anksto parengtą nusikalstamo veiklos planą šį automobilį saugojo, kol 2011 m. gegužės 30 d. 21 val. policijos pareigūnai kratos metu surado ir paėmė minėtus vogtus automobilius. Taip K. R., V. Z., E. C., L. J. ir Ž. L., veikdami bendrininkų grupe, įgijo didelės vertės turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

92. Kasaciniame skunde nuteistasis K. R. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

102.1. Kasatorius nurodo, kad apylinkės teismas, netaikydamas jam BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtinto įrodymų vertinimo reikalavimo ir įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų. Skundžiamuose teismų nuosprendyje ir nutartyje, anot kasatoriaus, BK 75 straipsnio taikymo galimybė analizuota remiantis vien tik jam nepalankiais bylos duomenimis, o šių duomenų turinys ir teisinė reikšmė atskleista nevisiškai ir tendencingai (akcentuotas ankstesnis teistumas, nors nuosprendžio priėmimo metu teistumas jau buvo išnykęs, paminėti du atliekami ikiteisminiai tyrimai, nors jie buvo nutraukti, vertintos nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors nuosprendžio priėmimo metu galiojančių nuobaudų beveik nebuvo).

112.2. Nuteistasis pažymi, kad prieš tris savaites iki nuosprendžio priėmimo įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, kuri praplėtė šios normos taikymo ribas ir sudarė galimybę teismams atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą net už sunkaus nusikaltimo padarymą, o jis yra nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo, už kurį numatyta maksimali sankcijos riba yra dvigubai mažesnė už viršutinę sunkių nusikaltimų sankcijos ribą. Kasatoriaus įsitikinimu, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos santykinai mažesnis pavojingumas turėjo būti vertinamas jo naudai, tačiau teismai, anot kasatoriaus, šiuo klausimu apskritai nepasisakė.

122.3. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-61-895/2015), kai per penkerių metų laikotarpį šešis kartus teistam asmeniui buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos.

132.4. Neneigdamas jam nepalankių bylos duomenų BK 75 straipsnio taikymo aspektu (neišnykusio teistumo pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendį ir byloje nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės), kasatorius atkreipia dėmesį į jį teigiamai apibūdinančius duomenis, kuriuos, pasak kasatoriaus, tendencingai ignoravo teismai, t. y. ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko ir baudą sumokėjo, daug metų dirba, neįrašytas į Psichikos sveikatos centro ir narkologinę įskaitą, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad per pastaruosius ketverius metus būtų daręs naujas nusikalstamas veikas. Tai, anot kasatoriaus, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie padidintą polinkį nusikalsti. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai akcentavo tai, kad jis nevedęs ir neturi vaikų, taip pažeisdami nacionalinėje teisėje ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtintą asmens apsisprendimo laisvę.

142.5. Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad už analogišką nusikalstamą veiką tuo pačiu nuosprendžiu kiti asmenys nuteisti daug švelnesnėmis bausmėmis (V. Z. ir E. C. nubausti 200 MGL dydžio baudomis), o kasatoriui paskirta griežčiausia BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis.

152.6. Apibendrindamas nuteistasis K. R. nurodo, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir bausmės skyrimo proporcingumo principams. Kasatoriaus įsitikinimu, jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, teigiami socialiniai ryšiai, santykinai mažas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas patvirtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ištyrė ne visus įrodymus ir juos vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl to netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė į BK 54 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas papildomo tyrimo neatliko ir rėmėsi tik apkaltinamajame nuosprendyje esančiais, išimtinai nepalankiais ir atskirai įvertintais bylos duomenimis.

163. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą prašo jį atmesti.

173.1. Prokuroras nurodo, kad teismas, paskirdamas kaltinamajam K. R. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, t. y. bausmę skyrė neperžengdamas BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos ribų, įvertino padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus ir tikslą, baigtumo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas K. R. asmenybę, pažymėjo, jog jis buvo pagrindinis nusikaltimo iniciatorius, subūręs bendrininkų grupę ir parengęs nusikalstamos veikos planą, dėl to jo vaidmuo buvo pavojingiausias, be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylos nagrinėjimo metu nuolat pažeidinėjo kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje – sąlygas, anksčiau teistas du kartus, o šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko pripažintas recidyvistu. Įvertinęs byloje esančius K. R. neigiamai apibūdinančius duomenis, teismas, anot prokuroro, padarė pagrįstas išvadas, kad jis turi padidintą polinkį nusikalsti, nepaiso akivaizdžių teisės ir moralės normų, nėra abejingas pelnymuisi iš nusikalstamos veikos ir kad skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu. Šias išvadas, prokuroro teigimu, teismas padarė atsižvelgdamas į nuosprendyje išsamiai aptartus įrodymus.

183.2. Prokuroras taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų ir laikėsi teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į K. R. apeliacinio skundo argumentus, apsvarstė klausimą dėl galimybės jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir, anot prokuroro, padarė motyvuotą išvadą, kad esant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytoms aplinkybėms ir įvertinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus apelianto polinkius, juolab kad praeityje jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką. Prokuroras sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, nes bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju tik ribotai galėtų leisti pasiekti bausmės paskirtį ir užtikrinti teisingumo įgyvendinimą. Prokuroras pažymi tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo teisė, o ne pareiga.

194. Nuteistojo K. R. kasacinis skundas atmestinas.

204.1. Kasatorius K. R. prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes jo padaryta nusikalstama veika ir už ją paskirta bausmė atitinka formalius BK 75 straipsnio reikalavimus, be to, byloje yra daug teismų neįvertintų jį ir jo socialinius ryšius teigiamai apibūdinančių duomenų, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

214.2. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. K. R. padaryta nusikalstama veika ir už ją paskirta bausmė iš tiesų atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio, tačiau pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad K. R. galėtų būti atidėtas bausmės vykdymas ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.

224.3. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

234.4. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai. Kiekvienu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje, 54 straipsnyje ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Iš skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad klausimas dėl BK 75 straipsnio taikymo K. R. buvo sprendžiamas abiejų instancijų teismuose. Teismai, atsižvelgę į jo vaidmenį padarantį nusikalstamą veiką, ankstesnius baustumus už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvertinę tai, kad jis nėra vedęs, vaikų neturi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuolat pažeidinėjo kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje – sąlygas, praeityje teistas du kartus, įtariamas viešosios tvarkos pažeidimu Palangos miesto policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje, yra teistas Prancūzijos Respublikos teismo, nusikaltimą padarė turėdamas dar neišnykusį teistumą, taip pat jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad K. R. vėl nenusikals, o bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą.

244.5. Su teismų išvadomis dėl BK 75 straipsnio 1 dalies netaikymo sutiktina. Pagrindinis kasacinio skundo argumentas, kodėl K. R. turėtų būti taikoma BK 75 straipsnio 1 dalis, iš esmės yra susijęs su vertinamąja sąlyga – nuteistąjį, jo nuomone, teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis ir jo socialiniais ryšiais, tačiau vien šis argumentas neleidžia daryti išvados dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. R. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas ir neišnykus teistumui. Bylos duomenys patvirtina, kad padaryta nusikalstama veika jam nebuvo atsitiktinė. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad BK 75 straipsnyje numatyto instituto taikymas praeityje nepadarė K. R. pozityvaus poveikio, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nepažeidinėtų įstatymų ir nenusikalstų. Atsižvelgus į kitas baudžiamojoje byloje teismų nustatytas aplinkybes (K. R. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, buvo pagrindinis šio nusikaltimo iniciatorius, subūręs bendrininkų grupę ir parengęs nusikaltimo planą, jo vaidmuo buvo pavojingiausias lyginant su kitais nuteistaisiais, kuriems paskirtos švelnesnės bausmės, yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta lengvinančių atsakomybę aplinkybių, be to, jis ne kartą pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, jis visiškai nepripažįsta ir nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų), pritartina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadai, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016 ir kt.). Šiuo atveju kasatoriaus nurodomos jį teigiamai apibūdinančiomis aplinkybės (atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir sumokėjo baudą, dirba, neįrašytas į Psichikos sveikatos centro ir narkologinę įskaitą, per pastaruosius ketverius metus nedarė naujų nusikalstamų veikų) nėra pakankamos minėtoms abejonėms pašalinti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismas, net ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, K. R. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijos vidurkis. Be to, nuo bausmės atlikimo K. R. pasislėpė, o tai tik patvirtina išvadą apie jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo negalimumą.

254.6. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-61-895/2015, kurioje per penkerių metų laikotarpį šešis kartus teistam asmeniui buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau vien tai, kad kitoje byloje kitam asmeniui buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, niekaip nepagrindžia būtinybės BK 75 straipsnio nuostatas taikyti ir kasatoriui, juolab kad šiose bylose nustatytos aplinkybės, nuteistųjų asmenybės ir turimi socialiniai ryšiai nėra tapatūs.

264.7. Niekuo nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad teismai neįvertino santykinai mažesnio nusikalstamos veikos pavojingumo lyginant su sunkiais nusikaltimais, už kurių padarymą taip pat yra numatyta galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis kasatoriaus logika, bausmės vykdymo atidėjimas turėtų būti privalomai taikomas visais atvejais, kai padarytas nesunkus ar apysunkis nusikaltimas, nes jie yra mažiau pavojingi už bet kurį sunkų nusikaltimą. Sutikti su šiais kasatoriaus argumentais nėra teisinio pagrindo, nes tai neatitinka nei baudžiamojo įstatymo nuostatų, nei formuojamos teismų praktikos.

274.8. Remdamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teismai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, tinkamai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai K. R. atžvilgiu netaikė bausmės vykdymo atidėjimo.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Atmesti nuteistojo K. R. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu K.... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. Z., E. C., L. J. ir Ž. L., tačiau ši... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1. K. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. Z., E. C.,... 8. K. R. iki 2011 m. gegužės 23 d., tikslesnė data nenustatyta, subūrė... 9. 2. Kasaciniame skunde nuteistasis K. R. prašo pakeisti Kėdainių rajono... 10. 2.1. Kasatorius nurodo, kad apylinkės teismas, netaikydamas jam BK 75... 11. 2.2. Nuteistasis pažymi, kad prieš tris savaites iki nuosprendžio priėmimo... 12. 2.3. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika... 13. 2.4. Neneigdamas jam nepalankių bylos duomenų BK 75 straipsnio taikymo... 14. 2.5. Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad už... 15. 2.6. Apibendrindamas nuteistasis K. R. nurodo, kad realios laisvės atėmimo... 16. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 17. 3.1. Prokuroras nurodo, kad teismas, paskirdamas kaltinamajam K. R. bausmę,... 18. 3.2. Prokuroras taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 19. 4. Nuteistojo K. R. kasacinis skundas atmestinas.... 20. 4.1. Kasatorius K. R. prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 21. 4.2. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne... 22. 4.3. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų... 23. 4.4. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo... 24. 4.5. Su teismų išvadomis dėl BK 75 straipsnio 1 dalies netaikymo sutiktina.... 25. 4.6. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis... 26. 4.7. Niekuo nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad teismai neįvertino... 27. 4.8. Remdamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma,... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Atmesti nuteistojo K. R. kasacinį skundą....