Byla 2K-179-693/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties R. L. baudžiamojoje byloje

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Vytauto Masioko (pranešėjas), sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties R. L. baudžiamojoje byloje.

3Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8, 10 punktus, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti teismų sprendimus, panaikinant BK 75 straipsnio taikymą, paaiškinimų,

Nustatė

61. R. L. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 10 d., apie 11.46 val., vairavo L. D. priklausantį automobilį „Opel Vivaro“ (valst. Nr. ( - )) būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,09 ‰ (promilės) etilo alkoholio) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 126, 127 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas ( - ) gatve ( - ) gatvės link, Vilniaus r., ( - ) k., neatsižvelgė į kelio būklę, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, nesugebėjo vairuojamo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priekyje važiavusio ir pristabdžiusio automobilio „Peugeot 607“ (valst. Nr. ( - )), vairuojamo V. B., galą. Nuo smūgio automobilis „Opel Vivaro“ nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį. Dėl eismo įvykio metu patirtų įvairių sužalojimų greitosios pagalbos automobilyje mirė „Opel Vivaro“ keleivė A. B. L., keleiviui J. L. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Peugeot 607“ vairuotojui V. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas automobilis „Peugeot 607“.

72. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Motiejūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

82.1. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atidėdami bausmės vykdymą už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką realia dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistam R. L., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnį ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

92.2. Prokuroras pažymi, kad pagal BK 75 straipsnį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BK 75 straipsnio taikymo praktiką baudžiamosiose bylose dėl BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų.

102.3. Prokuroro manymu, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose bausmės vykdymo atidėjimo netaikymui įtakos turėjo teismų nustatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (nuteistasis anksčiau buvo teistas, be to, baustas už vairavimą esant neblaiviam, ankstesni nubaudimai už vairavimą esant neblaiviam; nuteistasis praeityje jau buvo teistas, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su nepažeidusia Kelių eismo taisyklių transporto priemone; nuteistasis anksčiau baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą apsvaigus, padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino ir jų neatsiprašė bei kt.). Prokuroras pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nutarčių baudžiamosios bylose, kuriose BK 75 straipsnis nebuvo taikomas asmenims, pripažintiems kaltais padarius BK 281 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, ir kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225-895/2016, 2K-7-49-788/2016, 2K-243-648/2015). Šiose bylose priimtose kasacinės instancijos teismo nutartyse (net ir tose, kuriose nebuvo nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo buvo apsvaigęs) buvo pažymėta, jog atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 75 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016 buvo nustatyta, jog kaltininkė alkoholį vartojo dėl psichologinių problemų, jos priklausomybė alkoholiui nenustatyta, ji ištekėjusi, apibūdinama teigiamai, dirba, sutiko atlyginti žalą, jei tokia būtų priteista, nustatytas ir pripažintas kaltininkės išreikštas atsiprašymas nukentėjusiesiems, bylose nagrinėjimo metu buvo gimdymo atostogose, tačiau nurodytos aplinkybės, kasacinio teismo nuomone, nesudarė pagrindo atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Be to, prokuroro teigimu, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, jog, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.)

112.4. Prokuroro teigimu, akivaizdu, kad transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nuteistasis R. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad nusprendęs nuvežti tėvus iki parduotuvės, sėsdamas prie transporto priemonės vairo, jautėsi gerai, nors byloje nustatyta, kad jo kraujyje po eismo įvykio buvo rasta net 2,09 promilės etilo alkoholio. Teisiamojo posėdžio metu R. L. teigė, kad alkoholį vartojo iki 3 val. nakties, o atsikėlęs 9 val. ryte nebuvo pagiringas, jautėsi gerai, ir nurodė, kad alkoholio vartojimas neturėjo įtakos jo reakcijai. Tai rodo, kad R. L. neadekvačiai ir nekritiškai vertino savo savijautą bei elgesį, o proceso metu nepakankamai apgalvojo sukelto eismo įvykio ir jo padarinių priežastinį ryšį (t. y. vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pavojingumą). Pirmosios instancijos teismas bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam R. L., be kita ko, motyvavo ir tuo, kad per eismo įvykį nukentėjusiajam J. L. reikalinga nuteistojo R. L. pagalba, nors byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Prokuroro manymu, nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, sukėlęs vieno žmogaus mirtį ir dviejų žmonių sužalojimus, buvo akivaizdžiai neatsargūs, rodantys abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitų eismo dalyvių, taip pat ir savo artimųjų, gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismai netinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą, nusikaltimo padarymo priežastis ir kilusius padarinius, ir, nesilaikydami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai nuteistajam taikė BK 75 straipsnį, manydami, jog R. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės.

12Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl BK 75 straipsnio taikymo

143. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis).

154. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas) tuo atveju, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (pvz., neatsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus). Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro kasaciniame skunde nėra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Prokuroras kasaciniu skundu (iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus ir nurodo naujas kasacinės instancijos teismo nutartis) ginčija BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam teisėtumą ir žemesnės instancijos teismų išvadą, kad R. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

165. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

176. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad R. L., nors ir savaip interpretavo alkoholio poveikį jo reakcijai, visiškai pripažino savo kaltę ir esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, gailėjosi, o tai sudarė teismui pakankamą pagrindą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje taip pat buvo nustatyta, kad R. L. atlygino nukentėjusiajam V. B. padarytą žalą, nukentėjusysis J. L. civilinio ieškinio nereiškė, bet teisme patvirtino, jog sūnus R. L. jam padeda, todėl atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino ir tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertino bylos duomenis, kad kaltinamasis R. L. anksčiau neteistas, apibūdinamas teigiamai, tačiau jo veiksmai sukėlė sunkius padarinius, nes žuvo žmogus (kaltinamojo motina). Visos nurodytos nustatytos aplinkybės ir nukentėjusiųjų išreikšta pozicija dėl bausmės, ypač nukentėjusiojo J. L. pozicija dėl sūnaus – kad sūnus juo rūpinasi ir jis nenori netekti ir sūnaus, sudarė teismui pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskiriant draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatymo numatytam terminui.

187. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BK 75 straipsnio taikymo R. L. pagrįstumą, įvertinęs aplinkybes, kurių pagrindu šis teismas sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, ir nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas išsamiai motyvavo, kodėl atmeta prokuroro nuorodas į kasacinės instancijos teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, pagal kurią tie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, ir paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad suformuluota taisyklė iš esmės yra bendro pobūdžio, kurios, paprastai turi būti laikomasi, tačiau konkrečios bylos faktinės aplinkybės gali lemti šios taisyklės išimtis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas to nedraudžia, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar ne yra teismo teisė, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atliko kiekvienos prokuroro skunde nurodytų kasacinių nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-770/2005, 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-530/2011, 2K-433/2011, 2K-7-49-788/2016 faktinių aplinkybių analizę ir motyvuotai pasisakė, kodėl jos nelaikytinos precedentais šioje byloje.

198. Kaip matyti iš teismų baigiamųjų aktų turinio, faktų aspektu pagrindai, turėję įtakos BK 75 straipsnio taikymui šioje baudžiamojoje byloje, motyvuotai aptarti ir įvertinti, teismų nuosprendis ir nutartis atitinka BPK 305, 332 straipsniuose jų turiniui keliamus reikalavimus. Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teismai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, tinkamai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdami nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 6. 1. R. L. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 10 d.,... 7. 2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 8. 2.1. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės... 9. 2.2. Prokuroras pažymi, kad pagal BK 75 straipsnį teismas gali atidėti... 10. 2.3. Prokuroro manymu, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija,... 11. 2.4. Prokuroro teigimu, akivaizdu, kad transporto priemonės vairavimas būnant... 12. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo... 13. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 14. 3. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 15. 4. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 16. 5. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne... 17. 6. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad 18. 7. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro... 19. 8. Kaip matyti iš teismų baigiamųjų aktų turinio, faktų aspektu... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 21. Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros...