Byla 2K-396-746/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Jono Prapiesčio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį už 2014 m. rugsėjo 16 d. viešosios tvarkos pažeidimą laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose 22.00–6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu dvidešimt penkioms paroms, 284 straipsnio 1 dalį už 2015 m. vasario 24 d. viešosios tvarkos pažeidimą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, b papunkčiais, paskirtas švelnesnes bausmes pakeitus griežtesnėmis ir šias bausmes iš dalies sudėjus tarpusavyje ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu A. M. paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

3Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

4Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. V. (V. V.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61. A. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 22.35 val., veikdamas kartu su V. V., viešoje vietoje, Vilniuje, prie namo Parko g. 18, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, nežymiai sutrikdė E. K. sveikatą, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir pažeisdamas viešąją tvarką.

72. A. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 27 d., 20.30–20.52 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasikėsino pagrobti nedidelės – 647,97 Lt (187,67 Eur) vertės svetimą – UAB „Palink“ – turtą.

82.1. A. M. Vilniuje, Parko g. 34A esančios UAB „Palink“ parduotuvės „Iki“ prekybos salėje iš lentynos paėmė 169 Lt (48,95 Eur) vertės 0,7 l konjako „Martell VSOP“ butelį, 199 Lt (57,63 Eur) vertės 0,7 l konjako „Hennessy VSOP“ butelį, 129,99 Lt (37,65 Eur) vertės 0,75 l šampano „Drappier Carte DOR“ butelį, 69,99 Lt (20,27 Eur) vertės 0,7 l konjako „Martell VS“ butelį bei 79,99 Lt (23,17 Eur) vertės 0,7 l konjako „Hennessy V.S.“ butelį ir, nesumokėjęs už šias prekes, praėjo pro parduotuvės prekybos salės duris, tačiau prie išėjimo iš prekybos centro buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

93. A. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 24 d., apie 13.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Vilniuje, Genių g. 2 esančios parduotuvės „Iki cento“ vidiniame kieme, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, matant parduotuvės vadovei N. M., kasininkei–pardavėjai A. M., elgėsi agresyviai, įžeidinėjo jas necenzūriniais žodžiais, taip pat dėl chuliganiškų paskatų paėmė UAB „Palink” priklausančius keturis 126,28 Eur vertės „Fiskars“ kastuvus ir norėjo su jais pasišalinti. Prie namo Genių g. 4 apsaugos darbuotojui I. N. sustabdžius A. M., šis vartojo necenzūrinius žodžius, kastuvu sudavė I. N. į kairę ranką ir sukėlė jam fizinį skausmą, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir pažeisdamas viešąją tvarką.

104. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti – jam paskirtas bausmes sušvelninti ir, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

115. Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami jo baudžiamojoje byloje klausimą dėl jam paskirtų bausmių, parinktos bausmės rūšies, dydžio ir netaikydami BK 75 straipsnio, neatsižvelgė į visas baudžiamosios bylos aplinkybes, jį apibūdinančią medžiagą, taip pat netinkamai aiškino ir taikė BK 41, 54 straipsnius, 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 75 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus tvirtinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam galutinę bausmę laisvės atėmimą, taip izoliuojant jį ilgam laikui nuo visuomenės, nutraukiant arba labai apribojant jo socialinius, darbo, profesinius ryšius, paneigiant jo siekį įsitvirtinti gyvenime, dorai dirbti, išlaikyti savo šeimą, nėra pagrįstos išsamiu visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu. Dėl to, kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas jam buvo paskirta nepagrįstai griežta bausmė, neatitinkanti teisingumo, protingumo reikalavimų, priešinga numatytiems bausmės tikslams.

125.1. Kasatorius nurodo, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios E. K. elgesys.

135.1.1. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįsigilino į visas reikšmingas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai neįvertino nukentėjusiosios, liudytojų parodymų ir kitų baudžiamojoje byloje esančių objektyvių įrodymų. Kasatoriaus tvirtinimu, iš baudžiamosios bylos matyti, kad žodinis konfliktas tarp jo su V. V. ir nukentėjusiosios E. K. bei jos draugų prasidėjo dar važiuojant autobusu; įvykio vakarą nukentėjusioji ir jos draugai taip pat buvo vartoję alkoholį ir tai taip pat turėjo įtakos nukentėjusiosios elgesiui ir konflikto eigai. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teisme ir pati nukentėjusioji pripažino juos provokavusi, vartojusi necenzūrinius žodžius, o išlipus iš autobuso ir bandant išsiaiškinti šią situaciją, toliau vadinusi „debilais, idiotais“ ir panašiais įžeidžiančiais žodžiais. Anot kasatoriaus, tai patvirtino ir nukentėjusiosios draugai G. U., R. Ž., E. Š. (Š.).

145.1.2. Kasatoriaus tvirtinimu, esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (kurios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nekonstatavo), kad 2014 m. rugsėjo 16 d. nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios E. K. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jam paskirti švelnesnę bausmę.

155.2. Kasatorius nurodo, kad jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų nusikaltimų, nurodytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pasak kasatoriaus, nors abu nusikaltimai kvalifikuoti pagal tą patį BK straipsnį, tarp jų nėra didelio laiko tarpo, baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas už juos nepagrįstai paskyrė visiškai skirtingas bausmes: už 2014 m. rugsėjo 16 d. padarytą nusikaltimą – devynių mėnesių laisvės apribojimo, o už 2015 m. vasario 24 d. padarytą nusikaltimą – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors šis nusikaltimas, priešingai nei 2014 m. rugsėjo 16 d. padarytas nusikaltimas, nesukėlė neigiamų padarinių, niekas nebuvo sužalotas, nebuvo padaryta turtinė žala. Kasatoriaus tvirtinimu, iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų galima daryti išvadą, kad už 2015 m. vasario 24 d. nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nulėmė teismų padarytos klaidingos išvados, kad jis iki šios nusikalstamos veikos padarymo neva buvo ne sykį teistas, nusikalto neatlikęs 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jam neva ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir kt.

165.2.1. Pasak kasatoriaus, priešingai nei nurodoma skundžiamuose teismų sprendimuose, 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendis buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui ir šioje baudžiamojoje byloje tirtų nusikalstamų veikų padarymo metu jis nebuvo įsiteisėjęs; apie baudžiamosios bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme ir priimtą teismo nutartį dėl 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio pagrįstumo jis sužinojo daug vėliau – po 2015 m. vasario 24 d. nusikaltimo padarymo; be to, iki 2015 m. vasario 24 d. nusikaltimo padarymo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas dar nebuvo pradėtas vykdyti. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal kurias paskirta galutinė subendrinta bausmė paprastai negali būti griežtesnė už bausmę, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos nusikalstamos veikos būtų tiriamos vienoje byloje.

175.2.2. Taigi, kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepagrįstai akcentavę tai, kad iki 2015 m. vasario 24 d. nusikaltimo padarymo jis neva buvo jau teistas už įvairias nusikalstamas veikas, kad jam neva jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir kt., padarė neteisingas išvadas dėl tapačių, 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2015 m. vasario 24 d. padarytų, nusikaltimų pavojingumo laipsnio, jo, kaip kaltininko, asmenybės ir už šiuos nusikaltimus, pažeisdamas BK 41, 54 straipsnio nuostatas, nepagrįstai paskyrė skirtingų rūšių bausmes.

185.3. Kasatorius taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam galutinę subendrintą bausmę realų laisvės atėmimą, neįvertino visų svarbių baudžiamosios bylos aplinkybių, neatsižvelgė į jo asmenybės teigiamus pokyčius, savybes, nesvarstė galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą; apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 75 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas.

195.3.1. Kasatoriaus tvirtinimu, jo baudžiamojoje byloje yra visos BK 75 straipsnyje numatytos sąlygos ir pagrindai, būtini jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui atidėti. Pasak kasatoriaus, iš baudžiamosios bylos matyti, kad: jo padarytos nusikalstamos veikos nepriskirtinos labai sunkių nusikaltimų kategorijai; pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė (be kita ko, galutinė bausmė subendrinta ir paskirta BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, t. y. kaip vienu nuosprendžiu) neviršija ketverių metų baudžiamajame įstatyme nustatytos ribos; po nusikalstamų veikų padarymo sukūrė šeimą, sutuoktinė šiuo metu laukiasi jų kūdikio; yra jauno amžiaus, dirba ir išlaiko šeimą. Kasatoriaus teigimu, duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra. Anot kasatoriaus, priešingai, jo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, šios baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu (ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais, nesislapstymas nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, gailėjimasis dėl savo neteisėto, nusikalstamo elgesio ir pan.), „suponuoja tai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus atlikimo (t. y. atidedant paskirtos bausmės vykdymą)“. Kartu kasatorius pažymi, kad po paskutinio nusikaltimo jis ilgą laiką (daugiau nei metus) nebenusižengė, nepadarė teisės pažeidimų.

205.3.2. Taigi, kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės kartu patvirtina tai, kad, realiai atliekant paskirtą ilgalaikę bausmę pataisos namuose, jis negalės prisidėti prie šeimos išlaikymo, vaiko priežiūros ir auklėjimo, nukentės (galbūt nutrūks) jo socialiniai ryšiai, o tai neigiamai atsilieps jo šeimos, mažamečio vaiko interesams. Vadinasi, paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės vykdymas, pasak kasatoriaus, nepasieks baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų ir tikėtina duos atvirkštinį rezultatą.

216. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.

226.1. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl jam paskirtos neva per griežtos bausmės, nurodo, kad teismai, skirdami A. M. bausmę, atsižvelgė į jo jauną amžių, šeiminę padėtį, sveikatos būklę, ankstesnius teistumus, socialinius ryšius. Prokuroro teigimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus prašymu sumažinti jam bausmės dydį, nes teismas, skirdamas bausmę už visas tris nusikalstamas veikas, ją individualizavo, atsižvelgdamas į kaltinamojo jauną amžių, siekį išlaikyti teigiamus socialinius ryšius, ir bausmės dydį nustatė mažesnį, nei sankcijos mediana. Pasak prokuroro, teismai, skirdami A. M. bausmę, įvertino ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jų pavojingumą, teisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o kasatoriaus nurodytas neva provokuojantis ir rizikingas E. K. elgesys teismų pagrįstai tokiu nepripažintas. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus teiginių apie neva provokuojantį nukentėjusiosios elgesį nepatvirtina bylos aplinkybės, juolab kad ir smurtaujama buvo tik prieš nukentėjusiąją. Be to, prokuroras pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys ikiteisminio tyrimo metu yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė nustatant bausmės dydį; anot prokuroro, kasatorius ir pats nenurodo, kuo gi šis elgesys buvo toks ypatingas, kad tai turėtų būti vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Prokuroras pabrėžia ir tai, kad A. M. yra neatlikęs 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl bausmės, skiriamos skundžiamu nuosprendžiu, bendrintos tarpusavyje su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip švelnesnę bausmę keičiant griežtesne ir sudedant bausmes iš dalies; vadovaujantis bausmės teisėtumo principu, paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti švelnesnė nei ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, nes taip nuteistasis faktiškai liktų nenubaustas, pagerėtų jo teisinė padėtis.

236.2. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl BK 75 straipsnio taikymo, pažymi, kad teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, gali netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam. Prokuroro teigimu, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinama aplinkybių visuma, nė viena atskirai paimta aplinkybė negali lemti teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar neatidėjimo, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Anot prokuroro, nuteistojo asmeninis apibūdinimas (ne kartą teistas už būtent smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat už atvirąją vagystę, nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą neturint tikslo platinti, baustas administracine tvarka) rodo jo padidėjusį polinkį nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir moralės principų. Be to, tai, kad kasatorius būdamas teistas atidėjus bausmės vykdymą, vėl nusikalto, pasak prokuroro, leidžia teigti, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl dar kartą skirti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo, nes akivaizdu, jog tokiu atveju bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) nebus pasiekti. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasatorius neteisingai nurodo, jog BK 63 straipsnis yra susijęs su bausmės dydžio nustatymu ir, remdamasis šiuo straipsniu, klaidingai teigia, kad jį pritaikius, buvo pasunkinta jo padėtis.

247. Nuteistojo A. M. kasacinis skundas atmestinas.

25Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

268. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam galutinę subendrintą bausmę realų laisvės atėmimą, neįvertino visų svarbių baudžiamosios bylos aplinkybių, neatsižvelgė į jo asmenybės teigiamus pokyčius, savybes, nesvarstė galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo; apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 75 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas.

279. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad „bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama“, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-132-942/2016).

2810. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014,

292K-536/2014, 2K-132-942/2016). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-63/2010, 2K-157/2010). Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Pažymėtina ir tai, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010).

3011. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016).

3112. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. M. už 2015 m. vasario 24 d. padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę ir kartu spręsdamas klausimą, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ir atmesdamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl BK 75 straipsnio taikymo, atsižvelgė į visas baudžiamosios bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis, ir su nuteistojo asmenybe.

3212.1. Teismai įvertino tai, kad: A. M. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, iš kurių 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2015 m. vasario 24 d. padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o 2014 m. gruodžio 27 d. padaryta nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis); visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis); 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2015 m. vasario 24 d. padaryti nusikaltimai baigti; A. M. savo kaltę dėl 2014 m. gruodžio 27 d. ir 2015 m. vasario 24 d. padarytų nusikalstamų veikų pripažino; 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2015 m. vasario 24 d. padaryti nusikaltimai yra susiję su fizinio smurto panaudojimu ir padaryti esant apsvaigus nuo alkoholio; A. M. baustas administracine tvarka; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2015 m. vasario 20 d., jis teistas pagal BK 180 straipsnio (Plėšimas) 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, atidėtas dvejiems metams; A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2015 m. gegužės 20 d., teistas pagal BK 178 straipsnio (Vagystė) 2 dalį, 180 straipsnio (Plėšimas) 1 dalį atitinkamai vienerių ir vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo, o pagal BK 259 straipsnio (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) 2 dalį dvidešimties parų arešto bausmėmis, kurias subendrinus tarpusavyje ir su ankstesniu – 2014 m. lapkričio 10 d. – nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, jos vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, atidedant trejiems metams; A. M. 2015 m. vasario 24 d. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu (tiesa, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje buvo neteisingai nurodęs, kad 2014 m. gruodžio 27 d. ir 2015 m. vasario 24 d. nusikaltimus A. M. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą ištaisė nurodydamas, kad A. M. tik 2015 m. vasario 24 d. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės); laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam jau buvo taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiais; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas; A. M. yra jauno amžiaus, jį sieja teigiami socialiniai ryšiai. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl realios laisvės atėmimo bausmės A. M. skyrimo, teisingai nurodė, kad jis „nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų bendro elgesio taisyklių, linkęs pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro“, ir motyvuotai konstatavo, kad „šios nurodytos aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, jog BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistasis A. M. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka“.

3313. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, A. M. neatidėdami jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, BK 75 straipsnio nuostatų nepažeidė ir nuo susiklosčiusios teismų praktikos nenukrypo.

34Dėl kitų kasatoriaus argumentų ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

3514. Nuteistasis kasaciniame skunde taip pat teigia, kad jo baudžiamojoje byloje nepagrįstai buvo netaikytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 61 straipsnio 2 dalies nuostatos, o už 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2015 m. vasario 24 d. padarytus nusikaltimus skirtingų rūšių bausmės paskirtos pažeidžiant BK 41, 54 straipsnius, ir dėsto šiuos teiginius pagrindžiančius savo argumentus. Pažymėtina, kad tokie argumentai nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi šie kasatoriaus skundo teiginiai turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. V. (V. V.),... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1. A. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m.... 7. 2. A. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už... 8. 2.1. A. M. Vilniuje, Parko g. 34A esančios UAB „Palink“ parduotuvės... 9. 3. A. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario... 10. 4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pirmosios ir apeliacinės... 11. 5. Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami jo baudžiamojoje byloje... 12. 5.1. Kasatorius nurodo, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai... 13. 5.1.1. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 14. 5.1.2. Kasatoriaus tvirtinimu, esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei... 15. 5.2. Kasatorius nurodo, kad jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų... 16. 5.2.1. Pasak kasatoriaus, priešingai nei nurodoma skundžiamuose teismų... 17. 5.2.2. Taigi, kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos... 18. 5.3. Kasatorius taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas... 19. 5.3.1. Kasatoriaus tvirtinimu, jo baudžiamojoje byloje yra visos BK 75... 20. 5.3.2. Taigi, kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės kartu patvirtina tai, kad,... 21. 6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 22. 6.1. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl jam paskirtos... 23. 6.2. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl BK 75 straipsnio... 24. 7. Nuteistojo A. M. kasacinis skundas atmestinas.... 25. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo... 26. 8. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam... 27. 9. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės... 28. 10. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo... 29. 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas... 30. 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad... 31. 12. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 32. 12.1. Teismai įvertino tai, kad: A. M. nuteistas už tris nusikalstamas... 33. 13. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 34. Dėl kitų kasatoriaus argumentų ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 35. 14. Nuteistasis kasaciniame skunde taip pat teigia, kad jo baudžiamojoje... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 37. Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti....