Byla 2A-4-516/2016

Dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. P., A. K., K. K. (toliau – ir Ieškovai) ir ieškovų A. N., A. B., A. S., A. R., A. V., B. V., S. V., A. S., A. L., A. L., N. L., A. P., E. S., Č. S., G. O., H. B. R., D. M., J. N., J. M., K. L., L. V., R. R., N. K., A. K., N. R., R. K., K. K., M. V., R. R., R. G., V. K., V. Š., V. C., V. J., V. Ž., V. R., V. A., O. L. A., V. V., D. Š., V. S., V. S., Š. K., A. Š., P. L., J. L., M. S., R. S., K. V.-S., V. P., V. Š., R. B., Š. B., V. I., A. I., I. C., I. Č., B. G., D. V., B. J., A. R., I. S., R. V., M. Z., E. V., R. M., J. R., G. V., J. Ž., N. P., R. K., A. E. J., A. D., R. T., J. L., A. B., A. K., V. B., R. B., R. L., G. K., J. A. S., A. J., A. A. K., E. B., A. M., R. K., R. D.-K., E. K., K. R., R. K., V. Ž., L. S., V. S., E. K., V. B., V. J. B., A. L., A. V., L. V., N. K., Ž. J., G. K., A. P., V. J., L. J., D. J., J. D., T. Š., D. P., A. G., S. P., D. S., Z. B., O. T., A. T., J. K., L. T., A. K., A. Ž., E. V., A. L., J. L., A. L. komercijos įmonės, A. Z. gydymo įmonės „Pulsas“, J. M., G. S., V. S., A. M., I. Š.-D., A. B., S. B., R. B., J. K., E. L., E. M., T. V., V. J., V. K., I. K., S. G., B. E. G., A. L., A. J. Č., V. M., A. S., T. P., B. Z., A. N., R. N., J. N., Ž. A. G., L. G., J. S., N. P., A. L., V. P., D. K., A. B., L. L., S. K., V. V., F. M., O. J., J. K., J. D., UAB „Mažeikių autoservisas“, J. R., V. P., uždarosios akcinės bendrovės „Alksnio dūmas“, R. M., E. V. K. A. B., L. M., M. J., G. R., A. T., G. V., G. G., D. G., I. A., Šiaulių futbolo veteranų klubo „33“, viešosios įstaigos „Pramogų sala“, V. Š., B. J., A. Z. K., T. K., S. B., R. B., L. P., G. O., S. Ž., akcinės bendrovės „Imeda“, V. K., K. P., G. K., M. M., J. P., V. P., D. T., A. M., A. J. R., bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“, L. K., J.E. S., L. P., O. G., L. G., V. A., R. R., J. V., L. V., A. M., B. M., R. M., V. P., A. V., J. M., I. M., A. S., T. F., V. K. S., D. M., R. M., R. Č., M. N., I. L., R. K., O. B., B. M., I. Š., T. B., J. G., D. G., J. K., N. V., J. B.-R., T. R., J. U., N. E. V., S. G., K. K., S. M., J. N., V. A., N. R., R. S., D. A., V. Ž., L. D., V. J., A. R., A. M., D. D., V. D., L. M., G. K., K. B., O. B., A. J., V. P., R. P., D. L., E. M., N. J., R. V., E. B., S. V., A. Z., V. M., A. R. T. R. C., E. J., P. B., T. C., G. M., V. V., A. B., N. B., R. B., L. V., uždarosios akcinės bendrovės „Zenasta“, A. M. (toliau – ir Jungtiniai ieškovai), bei atsakovų bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2441-661/2013 pagal Ieškovų ir Jungtinių ieškovų ieškinius atsakovams valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras (tretieji asmenys – Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublika) dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai ir Jungtiniai ieškovai (toliau kartu – ir ieškovai) kreipėsi į teismą atskirais ieškiniais prašydami:

51) pripažinti, kad jų pagal obligacijų pasirašymo sutartis (toliau – ir Obligacijų sutartys) ir indėlių sertifikatų sutartis (toliau – ir Indėlio sertifikato sutartys) atsakovui BAB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti iš atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – ir IID) draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur atitinkančios sumos litais, konkrečias priteistinas sumas nustatant pagal priedus;

62) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad jų pagal Obligacijų bei Indėlio sertifikato sutartis bankui perduotos piniginės lėšos nėra indėliai, kaip nustatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje, priteisti iš IID draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur atitinkančios sumos litais, konkrečias priteistinas sumas nustatant pagal priedus;

73) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad jų įsigytos banko obligacijos ir indėlių sertifikatai nėra drausti, pripažinti ieškovų su banku sudarytas Obligacijų bei Indėlio sertifikato sutartis negaliojančiomis ab initio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnį ir (ar) 1.91 straipsnį bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad banko pagal Obligacijų ir Indėlio sertifikato sutartis ieškovų perduotos lėšos yra ieškovų banko einamosiose sąskaitose laikytos lėšos;

84) pripažinus jų su banku sudarytas Obligacijų bei Indėlio sertifikato sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją priteisti iš IID ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur atitinkančios sumos litais, konkrečias priteistinas sumas nustatant pagal priedus;

95) priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

10Pirmiau nurodytus reikalavimus ieškovai grindė tuo, kad bankas Snoras, platindamas obligacijų emisijas ir indėlių sertifikatus, sudarė sąlygas ieškovams manyti, jog nurodytoms finansinėms priemonėms yra taikoma IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga. Ieškovai buvo suklaidinti arba sąžiningai suklydo dėl obligacijoms ir indėlių sertifikatams taikytinos draudimo apsaugos, taip pat dėl atsakovo tikrosios finansinės padėties. Obligacijų ir Indėlio sertifikato sutarčių pobūdis, teisinė prigimtis, jų įsigijimo tikslai suponuoja pagrindą laikyti ieškovų perduotas lėšas atsakovui indėliais IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalies prasme. Tą, anot ieškovų, patvirtina aplinkybės, kad bankas, platindamas ginčo vertybinius popierius, veikė kaip subjektas, teikiantis investavimo paslaugas, o obligacijas ir indėlių sertifikatus pristatė kaip analogiškas priemones indėliams. Remiantis 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – ir Indėlių direktyva) indėliu laikytini visi banko sandoriai, kuriais jis pritraukia iš klientų lėšas.

11Ieškovai pabrėžė, kad teismui atsisakius pripažinti, jog jų teisinis statusas yra lygiavertis kitų indėlininkų statusui ir jiems taikytina IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga, jiems turi būti pripažinta teisė į draudimo apsaugą ir draudimo išmoka mokama bent kaip investuotojams pagal IĮIDĮ 3 straipsnio 3 dalį ir 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – ir Investuotojų direktyva). Tokia pozicija buvo motyvuojama tuo, jog pagal Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 1 dalį nesant kitokios banko klientų, įsigijusių banko indėlių sertifikatus bei obligacijas, apsaugos sistemos nei ta, kuri nustatyta pagal IĮIDĮ, jokios draudimo apsaugos išimtys šiuo atveju negali būti taikomos.

12Ieškovų įsitikinimu, teismui nusprendus, kad draudimo apsauga ieškovams nei kaip indėlininkams, nei kaip investuotojams nėra taikoma, ieškovų su banku Snoras sudarytos Obligacijų ir Indėlio sertifikato sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis kaip sudarytos dėl suklydimo ar apgaulės, o šalys restitucijos būdu turėtų būti grąžintos į pirminę padėtį su iš to kylančiais padariniais. Ieškovai pažymėjo, kad bankas pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) 22 straipsnio nuostatas, aiškiai ir suprantamai neinformuodamas ieškovų apie siūlomų finansinių priemonių esmę ir riziką. Ieškovai nėra profesionalūs banko klientai, neturi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, jiems turėjo būti taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis. Bankas informacijos sklaidos priemonėmis obligacijas ir indėlių sertifikatus pristatė kaip patikimas finansines priemones, akcentuodamas jų saugumą, kaip alternatyvą indėliams, ir suteikė pagrindo tikėtis, kad ieškovų investicijos neišvengiamai bus sėkmingos. Anot ieškovų, sudarant ginčo sandorius, jų valia buvo iškreipta, nes žinodami tikrą ir teisingą informaciją, kad obligacijos ir indėlių sertifikatai nėra drausti, jie tokių sandorių nebūtų sudarę.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu pripažino, kad R. K. turi teisę į 3 000 Lt draudimo išmoką, V. P. turi teisę į 3 452,80 Lt draudimo išmoką, V. I. turi teisę į 75 000 Lt draudimo išmoką, R. M. turi teisę į 78 723,84 Lt draudimo išmoką, A. K. turi teisę į 31 800 Lt draudimo išmoką, A. L. turi teisę į 5 000 Lt draudimo išmoką, T. V. turi teisę į 4 000 Lt draudimo išmoką, J. P. turi teisę į 9 000 Lt draudimo išmoką, V. P. turi teisę į 45 000 Lt draudimo išmoką, A. M. turi teisę į 5 000 Lt draudimo išmoką, R. B. turi teisę į 26 100 Lt draudimo išmoką, G. P. turi teisę į 12 413,63 Lt draudimo išmoką, UAB „Mažeikių autoservisas“ turi teisę į 100 000 Lt draudimo išmoką, J. M. turi teisę į 210 072,60 Lt draudimo išmoką, N. K. turi teisę į 5 762,42 Lt draudimo išmoką, o Š. B. turi teisę į 11 231,96 Lt draudimo išmoką tiek, kiek tai neviršija IĮIDĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios 100 000 Eur atitinkančios sumos litais draudimo išmokos, įvertinus jiems jau išmokėtas draudimo išmokas, kylančias iš kitų reikalavimų bankui. Kitų ieškovų reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kredito įstaigos skolos vertybiniai popieriai nėra draudžiami pagal IĮIDĮ, tokių vertybinių popierių įgijėjams negali būti taikomos garantijos ir kaip investuotojams, kurios buvo nustatytos IĮIDĮ, įgyvendinant Investuotojų direktyvą. IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalyje aptarta išimtis apima ne tik indėlių sertifikatus, bet ir kitus teisės aktuose nurodytus skolos vertybinius popierius (įskaitant ir obligacijas), todėl teismas pripažino, kad IĮIDĮ nustatytos garantijos dėl 100 000 Eur atitinkančios sumos litais nėra taikomos banko platintiems tiek indėlių sertifikatams, tiek obligacijoms. Teismas pripažino, kad ieškovams netaikytinos IĮIDĮ nuostatos, taip pat Investuotojų direktyvos nuostatos dėl jų, kaip investuotojų, apsaugos, nes nėra draudimo objekto ir tam būtinų sąlygų, t. y. ieškovams yra perduoti vertybiniai popieriai, jie turi nuosavybės teises į juos (IĮIDĮ 2 straipsnio 2, 12 dalys, 3 straipsnio 2 dalis 9 straipsnis).

16Ieškovų sudarytas Obligacijų ir Indėlio sertifikato sutartis, kurių įsigaliojimo momentas buvo numatytas po 2011 m. lapkričio 16 d., teismas pripažino pasibaigusiomis draudžiamojo įvykio dieną (2011 m. lapkričio 24 d.), o pagal jas sumokėtas lėšas – ieškovų indėliais IĮIDĮ prasme. Lėšos, sumokėtos pagal Indėlio sertifikato sutartis, kurių įvykdymo data pasibaigė tarp 2011 m. lapkričio 16 d. ir 2011 m. lapkričio 24 d., teismo taip pat buvo pripažintos draudžiamais indėliais.

17Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė buvę suklaidinti dėl ginčo sandorių esmės ir kad bankas būtų teigęs, kad jo platinamos finansinės priemonės yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrindė, kad esmine ginčijamų sutarčių sąlyga buvo obligacijų ar indėlių sertifikatų draudžiamumas, o ne jų pelningumas. Visos investavimo rizikos ieškovams buvo atskleistos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties (toliau – ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis) prieduose. Banko ieškovams pateiktoje medžiagoje, IID platintuose lankstinukuose buvo atskleista banko nemokumo rizika ir tai, kad IĮIDĮ nustatytas draudimas netaikomas, todėl, teismo nuomone, ieškovų elgesys sudarant ginčo sandorius neatitiko vidutiniškai rūpestingo ir atidaus asmens standarto. Teismas pabrėžė, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovo prospekte pateikta informacija apie atsakovo finansinę padėtį neatitiko tikrovės, nes byloje nėra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad esą atsakovas ginčo sutarčių sudarymo metu buvo nemokus.

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19Ieškovai (G. P., A. K. ir K. K.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl sandorių nepripažinimo negaliojančiais ir draudimo išmokos nepriteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20Skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad bankas Ieškovus suklaidino, jog ginčo finansinės priemonės yra draustos, o jo finansinė padėtis – gera. Jeigu ieškovams būtų buvusi tinkamai atskleista visa informacija, jie nebūtų sudarę Obligacijų ir Indėlio sertifikato sutarčių (CK 1.90, 1.91 straipsniai, FPRĮ 22 straipsnio 3, 8 dalys).

21Jungtiniai ieškovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti ieškovų reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

221. Teismas ydingai aiškino IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalį.

232. Sprendime netinkamai aiškinama Europos Sąjungos teisė.

243. Bankas neįvykdė įsipareigojimų išpirkti ginčo finansines priemones, suėjus sutartam terminui, todėl nagrinėjamu atveju yra aplinkybės Investuotojų direktyvos draudimo apsaugai taikyti.

254. Teismas neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą – būtent bankas turėjo įrodyti savo veiksmų teisėtumą ir ginčo sutarčių galiojimą. Bankas turėjo įrodyti, kad atliko jam, kaip kredito įstaigai, tenkančias pareigas, kurios turėjo būti atliktos prieš sudarant sutartis su ieškovais, ir kad ieškovai nebuvo klaidinami.

265. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai vertindamas ieškovų nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teismas nevertino ieškovų pateiktų straipsnių spaudoje, reklaminių pranešimų ir kt., ieškovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, šiems įrodymams nesuteikdamas jokios įrodomosios vertės. Be to, teismui įžvelgus kokius nors prieštaravimus tarp dalies ieškovų parodymų, teismas turėjo juos iškviesti liudyti pakartotinai ir šias aplinkybes patikslinti.

276. Teismas netinkamai aiškino ir taikė finansinių paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės aktų normas dėl veikimo išimtinai klientų interesais ir jų tinkamo informavimo. Teismas skundžiamame spendime nepagrįstai konstatavo, kad FPRĮ nenustatyta pareiga bankui informuoti neprofesionalius klientus apie finansinių priemonių draustumą. Bankas Snoras informaciją apie parduodamas finansines priemones turėjo pateikti iš anksto klientams suprantama, supaprastinta forma. Taigi vien tai, kad bankas tokios informacijos iš anksto nepateikė, reiškia, kad jis netinkamai vykdė klientų informavimo pareigą. Banko Snoras darbuotoja turėjo imtis priemonių žodžiu informuoti klientus apie nedraustumą bei atsakovo nemokumo riziką. Be to, daliai ieškovų atsisakius pateikti informaciją apie save, bankas Snoras turėjo atsisakyti teikti tolesnes paslaugas. Bankas turėjo veikti išimtinai savo klientų interesais ir užtikrinti tinkamą ieškovų informavimą apie susijusias rizikas, nes šiurkščiai pažeidė šias pareigas, sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas dėl informavimo ir todėl negaliojančios.

287. Bankas siekė suklaidinti ieškovus, nes obligacijas ir indėlių sertifikatus klientams pristatė kaip analogiškas ir lygiavertes terminuotiesiems indėliams priemones. Bankas klaidino ieškovus ne tik nepagrįstais teiginiais dėl ginčo finansinių priemonių saugumo, bet ir dėl savo finansinės padėties. Viešai prieinama informacija apie atsakovo banko Snoras finansinę padėtį ir veiklos rezultatus neabejotinai neatitiko realybės. Bankas Snoras ieškovus klaidino ir pastariesiems atvykus į banką. Banko darbuotojai įtikinėjo ieškovus sudaryti obligacijų sutartis, nurodydami, kad obligacijos ir indėlių sertifikatai iš esmės yra analogiškos terminuotam indėliui finansinės priemonės ir yra draudžiamos, ir akcentuodami tik gerąsias ginčo finansinių priemonių savybes.

298. Sudarydami indėlių sertifikato įsigijimo ir (ar) obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai sąžiningai klydo, kad jų įsigyjamos finansinės priemonės yra apdraustos kaip indėliai iki 100 000 Eur, o A. L., D. M., A. Š. ir V. V. manė, kad jų įsigyjamos priemonės yra apdraustos kaip investicijos iki 22 000 Eur.

30Atsakovas IID apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti dalies ieškovų reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

311. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų su banku sudarytos Obligacijų ir Indėlio sertifikato įsigijimo sutartys pasibaigė paskelbus banko veiklos moratoriumą (Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo (toliau – ir ABMVPASĮ) 7, 8 straipsniai, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – ir BĮ) 76 straipsnio 7 dalies 3, 4 punktai).

322. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovus, įsigijusius indėlių sertifikatus 2010 m. lapkričio 15 d., banko indėlininkais, motyvuodamas tuo, kad jų indėlių sertifikatų išpirkimo terminas numatytas 2011 m. lapkričio 17 d., t. y. iki banko pripažinimo nemokiu (IĮIDĮ 2 straipsnio 11 dalis, 9 straipsnio 1 dalis).

333. Ieškovų bankui sumokėtos lėšos tapo jo nuosavybe, todėl indėlių sertifikatų ar obligacijų išpirkimas po Lietuvos banko nutarimų priėmimo pažeistų BĮ 76 straipsnį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į priežiūros institucijos taikomų poveikio priemonių įtaką banko prievolėms vykdyti.

344. Ieškovai kaip investuotojai IĮIDĮ prasme, investavę į draudimo objektu nelaikomus vertybinius popierius, neturi teisės reikalauti draudimo išmokų.

35Bankas Snoras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti dalies ieškovų reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

361. Moratoriumo bankui paskelbimas nėra pagrindas pripažinti ginčo sutartis pasibaigusiomis. Obligacijų ar indėlio sertifikatų įsigaliojimo data nurodo tik palūkanų už obligacijas ar indėlio sertifikatą skaičiavimo pradžią, tačiau nedaro įtakos nuosavybės teisės į obligacijas ar indėlio sertifikatą atsiradimo momentui (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalis).

372. Ieškovai laikytini investuotojais, bet ne indėlininkais (IĮIDĮ 2 straipsnio 3, 4, 11, 12 dalys, 3 straipsnio 2, 4 dalys). Byloje nėra įrodymų, kad bankas perleido ar panaudojo už obligacijas ar indėlių sertifikatus sumokėtas lėšas be ieškovų valios (IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis).

383. Ieškovų įsigyti vertybiniai popieriai – indėlių sertifikatai – paskelbus banko veiklos moratoriumą nepakeitė teisinio statuso ir netapo indėliais, o liko indėlių sertifikatais.

39Atsiliepime į Ieškovų apeliacinį skundą Jungtiniai ieškovai prašo jį tenkinti.

40Atsiliepime į IID ir banko apeliacinius skundus Jungtiniai ieškovai prašo juos atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

41Atsiliepime į banko apeliacinį skundą IID prašo jį tenkinti.

42Atsiliepime į IID apeliacinį skundą bankas Snoras prašo jį tenkinti.

43Atsiliepime į banko Snoras apeliacinį skundą ieškovas G. P. prašo jį atmesti.

44Atsiliepime į Ieškovų ir Jungtinių ieškovų apeliacinius skundus bankas Snoras prašo juos atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

451. Aplinkybes dėl sandorio negaliojimo turi įrodyti ieškovai. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punkte nustatyta blanketinė sąlyga, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis IID. Tai nereiškia, kad absoliučiai visi banko Snoras įsipareigojimai yra apdrausti. Sutartyje nėra nurodoma, kad obligacijos ir indėlių sertifikatai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl atsakovas neapteikė ieškovams melagingos informacijos ir jų nesuklaidino.

462. FPRĮ 22 straipsnyje finansų makleris įpareigojamas atskleisti ekonomines rizikas, o ne informuoti apie taikomas ar netaikomas IĮIDĮ numatytas garantijas.

473. Ieškovai neįrodė, kad draudžiamumas pagal IĮIDĮ jiems buvo esminė sąlyga, o ieškovams pateiktuose dokumentuose buvo atskleista atsakovo nemokumo rizika. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte nurodyta, kad ieškovai gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką. Šiame punkte nurodyta, kad ieškovai susipažino su šiais jiems pateiktais dokumentais. Ieškovai nepateikė šį faktą paneigiančių įrodymų. Minėtas finansinių priemonių pobūdžio ir jos būdingos rizikos aprašymas yra pritaikytas neprofesionaliam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios. Aprašyme aiškiai nurodyta, kad riziką investuojant į obligacijas lemia obligacijų kainos kitimas ir galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).

484. Ieškovai pasirašė kiekviename Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties lape, taip patvirtindami, kad įdėmiai perskaitė visą sutartį, ją suprato, kad gavo visus sutartyje nurodytus dokumentus. Informacijos suteikimas patvirtinamas ir Obligacijų sutarčių 1.22 punkte.

495. Ieškovų argumentai dėl FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies pažeidimo nepagrįsti, nes minėta norma nustato pareigą rinkti joje numatytą informaciją tik tada, kai finansų maklerio įmonė planuoja teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą. Be to, bankas rinko minėtoje normoje nustatytą informaciją. Tai patvirtina byloje esančios anketos (priedai 1-F). Be to, remiantis FPRĮ 22 straipsnio 9 dalyje nurodytu reikalavimu, priede 1-F buvo įspėjimas dėl padarinių, jei klientas atsisakytų pateikti renkamą informaciją.

506. Pirmosios instancijos teisme Jungtiniai ieškovai nereiškė reikalavimo dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį.

517. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, būtent ieškovai turi įrodyti savo ieškinio pagrindą. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovai nenurodė net faktinių aplinkybių, kaip kiekvienas ir būtent kuris konkretus ieškovas buvo apgautas ar suklaidintas. Neaišku, kurie ieškovai buvo suklaidinti, kurie apgauti. Ieškovams to nenurodžius, atsakovas nežino, nuo ko ginti, o teismas negali daryti jokių išvadų dėl kiekvieno ieškovo.

528. Tai, kad bankas klientams pristatė finansines priemones su didesnėmis palūkanomis, nei jas siūlė už terminuotus indėlius, nereiškia, kad siūlydamas šias finansines priemones atsakovas elgėsi nesąžiningai ar taip siekė apgauti ieškovus. Obligacijos ir indėlių sertifikatai laikomi nesudėtingomis priemonėmis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas buvo nemokus prospekto sudarymo ar ginčijamų sutarčių pasirašymo metu.

53Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos bankas prašo jį atmesti.

54Atsakovas IID atsiliepimuose į ieškovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimuose nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

551. Skundžiamame sprendime tinkamai aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos, inter alia IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalis, taip pat Europos Sąjungos teisė.

562. Ieškovų skundo argumentai prieštarauja vieni kitiems.

573. Nėra pagrindo ieškovams taikyti garantijas Investuotojų direktyvos ir IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad banko obligacijų neišpirkimas laikomas pagrindu Investuotojų direktyvos draudimo apsaugai taikyti.

584. Teismas tinkamai taikė finansinių paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės aktų normas. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies paskirtis – įpareigoti finansų maklerį atskleisti ekonomines rizikas. Informaciją apie banko produkto draustumą bankas turi pateikti ne pagal ieškovų nurodomą FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, o pagal IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalį. Tai, kad atsakovas įvykdė šią pareigą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedas, Veiksmų, kurių ėmėsi bankas siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką ir t. t.).

595. Įrodinėjimo našta tarp šalių paskirstyta tinkamai ir nebuvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Ieškovų siekis perkelti įrodinėjimo naštą atsakovams prasilenkia su fundamentaliais civilinio proceso principais. Ieškovai turi neginčijamą pareigą įrodyti savo ieškinio argumentus, o ne atsakovai turi teikti juos paneigiančius įrodymus. Ieškovų prašymas išreikalauti įrodymus iš banko buvo iš dalies patenkintas, todėl abstraktaus pobūdžio argumentai apie apsunkintas ieškovų galimybes savarankiškai gauti ir pateikti teismui įrodymus yra atmestini. Priešingai, nei interpretuoja ieškovai, teismas sprendimu neatmetė ieškovų akcentuojamų netiesioginių įrodymų (straipsnių ir t. t.) bei teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, o kritiškai įvertino jų turinį. Tai, kad teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė suklydimo ar apgaulės, nereiškia, jog teismas neatsižvelgė į įrodymus. Teismas neturėjo itin išsamiai aptarti kiekvieno įrodymo, perrašinėti jų turinio. Be to, net ir nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus negaliojimo pagrindas. Pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu motyvuojamojoje sprendimo dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla išspręsta neteisingai.

606. Dauguma ieškovų apeliacinio skundo argumentų nesudaro apeliacijos pagrindo. Nei ieškinyje, nei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme ieškovai nekėlė reikalavimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnį.

617. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad bankas siekė suklaidinti ieškovus. Ieškovams įrodinėjant, kad jie buvo apgauti sudarant ginčo sutartis, svarbu vertinti atsakovo veiksmus sudarant šias sutartis, o ne bendrą finansinę veiklą ir klientams siūlomų banko produktų įvairovę bei rinkodarą. Be to, pačių ieškovų parodymai patvirtina, kad finansinė banko padėtis nebuvo esminis ginčo sandorių elementas, nulėmęs ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčo sutartis. Ieškovai patys patvirtino, kad jų apsisprendimą sudaryti sutartis lėmė palūkanų norma.

628. Ieškovai neįrodė, kad banko informacija buvo klaidinanti, o ieškovų suklydimas (net jei toks ir būtų) negali būti pateisintas, nes jį nulėmė jų pačių nerūpestingumas, taigi nėra pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnį.

63IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

65Nagrinėjamoje byloje ieškovai G. P., A. K. ir K. K. bei Jungtiniai ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydami, kad pagal atskirų ieškovų su BAB banku Snoras sudarytas Obligacijų sutartis bei Indėlio sertifikato sutartis atsakovui bankui Snoras perduotos piniginės lėšos būtų pripažintos indėliais ir ieškovams pagal IĮIDĮ būtų priteistos draudimo išmokos; tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad bankui perduotos piniginės lėšos nėra indėliai, prašė priteisti iš IID draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur atitinkančios sumos litais; tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog ieškovų įsigytos obligacijos ir indėlių sertifikatai nėra drausti, pripažinti ieškovų su banku sudarytas Obligacijų bei Indėlio sertifikato sutartis negaliojančiomis ab initio pagal CK 1.90 straipsnį ir (ar) 1.91 straipsnį bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad ieškovų perduotos pagal minėtas sutartis bankui lėšos yra ieškovų banko einamosiose sąskaitose laikytos lėšos ir priteisti ieškovams iš IID draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur atitinkančios sumos litais; tuo atveju, jei nebūtų tenkintas nė vienas iš pirmiau nurodytų reikalavimų, priteisti iš Lietuvos Respublikos patirtos žalos atlyginimą iki 100 000 Eur atitinkančios sumos litais; taip pat priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

66Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. ir 2012 m. spalio 17 d. nutartimis ieškovų ir Jungtinių ieškovų ieškinių reikalavimas dėl patirtos žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos banko, Vyriausybės ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išskirtas į atskirą bylą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinės bylos, iškeltos pagal ieškovų ir Jungtinių ieškovų ieškinius dėl draudimo išmokų priteisimo arba Obligacijų ir Indėlio sertifikato sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo sujungtos, suteikiant bylai bendrą Nr. 2-4477-611/2012.

67Vilniaus apygardos teismui 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu iš dalies patenkinus ieškovų ieškinį, apeliacinius skundus dėl atitinkamai jiems nepalankios sprendimo dalies padavė tiek abu atsakovai (BAB bankas Snoras ir IID), tiek ir ieškovai bei Jungtiniai ieškovai.

68Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad šios bylos bei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tuo metu nagrinėtos bylos Nr. 3K-7-172/2014 ratio decidendi itin panašios, ir į tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, į kurį kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimtas prejudicinis sprendimas dėl kasacinio teismo suformuluotų ginčui aktualių direktyvų aiškinimo klausimų turės esminę reikšmę atliekant šioje byloje apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinę kontrolę, sustabdė civilinės bylos Nr. 2A-24-516/2016 nagrinėjimą tol, kol bus išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline tvarka nagrinėjama byla Nr. 3K-7-172/2014 (Nr. 3K-7-602-684/2015).

69Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą.

70Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovo G. P. ir atsakovų BAB banko Snoras bei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ taikos sutartis, o civilinės bylos dalis pagal ieškovo G. P. ieškinio reikalavimus, susijusius su indėlių sertifikatų sutartimis, atsakovams BAB bankui Snoras ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nutraukta.

71Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtino ieškovų V. Š., B. J., R. V., R. K.-B., A. P., L. J., R. B., E. M., S. G., T. P., V. P., K. A. B. teisių perėmėjos S. B., M. M., UAB „Zenasta“, J. V., L. V., I. L., M. N., A. J., P. B., N. B., L. V. ir atsakovų BAB banko Snoras bei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ taikos sutartį ir civilinės bylos dalį pagal minėtų ieškovų ieškinio reikalavimus, susijusius su indėlių sertifikatų sutartimis, atsakovams BAB bankui Snoras ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nutraukė.

72Dėl dalies apeliacinių skundų ir ieškinio reikalavimų atsisakymo

73Nagrinėjamam ginčui reikšmingoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 kasacinis teismas, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime pateiktą Indėlių direktyvos ir Investuotojų direktyvos nuostatų aiškinimą bei atsakymus į užduotus klausimus, išaiškino, kad nagrinėjamu atveju indėlio sertifikatas negali būti laikomas vertybiniu popieriumi, kuriam taikoma Indėlių direktyvos I priedo 12 punkte ir IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis, jis negali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims laisvai ir be apribojimų, bankui nedalyvaujant tokiame sandoryje, yra vardinis, todėl tokiam indėlio sertifikatui turi būti taikoma indėlių garantijų sistema.

74Atsižvelgdami į pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, BAB bankas Snoras ir IID pateikė jų apeliacinių skundų dalių, susijusių su indėlių sertifikatais, atsisakymus.

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 308 straipsniu ir priėjusi išvadą, kad apeliacinių skundų dalies atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ir (ar) imperatyvioms įstatymo normoms, BAB banko Snoras ir IID apeliacinių skundų dalies atsisakymą priima ir apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalies, kuria tenkinti UAB „Mažeikių autoservisas“, J. M., N. K. bei Š. B. reikalavimai, susiję su turėtais indėlių sertifikatais, nutraukia.

76Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui žinomi ieškinio atsisakymo padariniai.

77Nagrinėjamu atveju ieškovai A. L., E. S., J. N., J. M., R. R., N. K., R. R., V. J., Š. B., N. P., R. T., V. B., E. B., V. B., V. J. B., Ž. J., V. J., D. J., Z. B., L. T., V. S., A. M., I. Š.-D., A. J. Č., J. S., UAB „Mažeikių autoservisas“, V. P., UAB „Alksnio dūmas“, E. V., J. B.-R., J. U., M. J., A. T., futbolo klubas „Gintra“ (anksčiau – Šiaulių futbolo veteranų klubas „33“), VšĮ „Pramogų sala“, L. P., S. Ž., V. K., K. P., J. E. S., L. P., R. R., R. M., J. K., T. F., B. M., K. B., O. B., D. A., D. L., E. M., N. R., R. S., V. Ž., A. M. ir A. R. T., nurodę, kad IID 2015 m. gruodžio 14 d. išmokėjo AB banko Snoras indėlių sertifikatus įsigijusiems asmenims, taip pat ir pirmiau išvardytiems ieškovams priklausančias draudimo išmokas, pateikė visų pagrindinių ieškinio reikalavimų (išskyrus reikalavimus dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo), kuriais ieškovų siektas rezultatas jau pasiektas IID išmokėjus draudimo išmokas, atsisakymą. Pareiškėjai nurodė žinantys ieškinio atsisakymo teisinius padarinius (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

78Pastebėtina, kad nors ieškovai, nurodydami ieškinio reikalavimus, kurių atsisako, jose mini ne tik Indėlio sertifikato, bet ir Obligacijų sutartis, teisėjų kolegija, įvertinusi visą pareiškimo turinį, be kita ko, ir tai, kad ieškovai nurodė, jog atsisako visų pagrindinių reikalavimų, kuriais „siekiamas rezultatas pasiektas“, o faktiškai pasiektas rezultatas (išmokėtos draudimo išmokos) tik dalyje dėl indėlių sertifikatų, konstatuoja, kad ieškovų ieškinio dalies atsisakymas susijęs tik su ieškovų pasirašytomis Indėlių sertifikato sutartimis.

79Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto pareiškimo (ieškinio dalies atsisakymo) turinį, ieškovų patvirtinimą dėl ieškinio atsisakymo padarinių žinojimo, vadovaudamasi CPK 140 straipsniu ir priėjusi išvadą, kad ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui bei imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškinio dalies atsisakymą priima ir civilinės bylos dalį pagal pirmiau išvardytų ieškovų reikalavimus, susijusius su Indėlių sertifikato sutartimis, atsakovams BAB bankui Snoras ir IID nutraukia.

80Dėl atsisakymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

81Jungtiniai ieškovai 2016 m. sausio 11 d. papildomuose paaiškinimuose, be kita ko, prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pateikiant Teisingumo Teismui tokius klausimus: 1) ar Investuotojų direktyvai ir (ar) Indėlių direktyvai neprieštarauja išaiškinimas, kad tuo atveju, kai vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas Snoras) sutampa, emitento bankrotas nėra draudžiamasis įvykis; 2) ar Investuotojų direktyvai ir (ar) Indėlių direktyvai neprieštarauja ir jų nuostatų nepagrįstai nesusiaurina išaiškinimas, kad indėlių ir (ar) investuotojų draudimo įgyvendinimas nacionalinėje teisėje gali būti siejamas su papildomomis sąlygomis, nenumatytomis Europos Sąjungos direktyvose?

82CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.

83Pažymėtina, kad esant sąlygoms, paminėtoms normoje, teismai turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, o pareigą kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją, iškilus Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimui, turi tik teismas, kuris yra galutinė instancija konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nėra galutinė instancija šioje byloje, nes dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę paduoti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties.

84Be to, kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą turi būti paremtas iškilusiu tam tikros Europos Sąjungos teisės normos aiškinimo ir (ar) galiojimo klausimu, bet ne siekiu nuginčyti jau esantį, tam tikrai šaliai nepalankų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimą ir taikymą. Kaip matyti iš ieškovų nagrinėjamoje byloje pateikto prašymo turinio, ieškovai, prašydami kreiptis dėl prejudicinio sprendimo, faktiškai siekia nuginčyti šiai bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kasacinio teismo, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais dėl Indėlių ir Investuotojų direktyvų, pateiktas išvadas dėl draudimo BAB banko Snoro obligacijoms netaikymo, nesant draudžiamojo įvykio. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiam ginčui aktualios teisės normos jau yra išaiškintos, dėl jų aiškinimo ir galiojimo teismui nekyla klausimų, todėl ieškovų prašymas kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją netenkintinas.

85Dėl draudimo apsaugos BAB banko Snoras obligacijoms netaikymo

86Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatuota, kad banko Snoras išleistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Nors kasacinis teismas neneigė to fakto, kad obligacijoms, kaip tokioms, iš esmės gali būti taikoma apsauga pagal Investuotojų direktyvą, tačiau pažymėjo, jog tam, kad konkrečiu atveju būtų taikoma šioje direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi būti tenkinamos Investuotojų direktyvoje nustatytos sąlygos, pagal kurias investuotojų garantijų sistema taikoma tais atvejais: kai kompetentingos institucijos nustato, kad investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams ir pastaruoju metu nematyti, kad šie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau; arba dėl tiesiogiai su investicinės įmonės finansine padėtimi susijusių priežasčių teismas priėmė sprendimą, dėl kurio stabdoma investuotojų galimybė kelti jai savo reikalavimus. Kompensacija pagal šią direktyvą mokama tada, kai investicinė įmonė negali grąžinti investuotojams lėšų arba negali grąžinti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). Kompensacija pagal direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grąžinti finansines priemones. Savo ruožtu aplinkybė, kad bankrutuoja vertybinių popierių emitentas, neleidžia teigti, kad savo įsipareigojimų (grąžinti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė.

87Apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus, kasacinis teismas pripažino, kad tai, jog nagrinėjamu atveju vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas Snoras) sutapo, nesudaro pagrindo išplėsti Investuotojų direktyvos apsaugos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos, kai nuostoliai atsirado ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (šiuo atveju obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, įgydamas obligaciją, asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens nemokumo riziką ir Investuotojų direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) tokiam asmeniui nagrinėjamu atveju nemokėtina.

88Nagrinėjamos bylos atveju, daugumos ieškovų (išskyrus R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M., R. B. bei G. P.) Obligacijų sutartys yra pasirašytos ir įsigaliojusios, obligacijos perduotos ir priklauso ieškovams (šių aplinkybių ieškovai neginčija), taigi, akivaizdu, kad Obligacijų sutartis pasirašiusių ir obligacijas įgijusių ieškovų nuostoliai kilo būtent dėl banko Snoras, kaip emitento, o ne investicinės įmonės, bankroto ir nebegalėjimo išpirkti obligacijų, todėl, remiantis pirmiau išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais, ieškinyje nurodyti reikalavimai priteisti ieškovams draudimo išmokas pagal Indėlių direktyvą arba Investuotojų direktyvą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti, nes ieškovams šiuo atveju netaikytinos minėtose direktyvose, taigi ir IĮIDĮ, įgyvendinančiame direktyvas nacionaliniu mastu, nustatytos indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemos.

89Dėl Obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

90Nagrinėjant ieškovų su BAB banku Snoras sudarytų Obligacijų sutarčių (ne)galiojimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad, kaip teisingai pastebėjo atsiliepime į apeliacinį skundą IID, ieškovai nei ieškinyje, nei vėliau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nėra pateikę reikalavimo pripažinti sandorius (Obligacijų pasirašymo ir (ar) Indėlių sertifikato sutartis) negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį, atsakovui BAB bankui Snoras pažeidus, ieškovų nuomone, imperatyvias klientų informavimo taisykles.

91Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Be to, nors pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015; kt.).

92Pastebėtina ir tai, kad tiek ieškinyje, tiek faktiškai ir apeliaciniame skunde ieškovai BAB banko Snoras padarytus FPRĮ reikalavimų pažeidimus iš esmės sieja su banko prisidėjimu prie ieškovų suklydimo arba banko sąmoningu klientų klaidinimu dėl esminių sandorių aplinkybių. Todėl, nors apeliaciniame skunde ieškovai nurodė papildomą, pirmosios instancijos teisme neakcentuotą, sandorių negaliojimo pagrindą – CK 1.80 straipsnį (ieškinio dalies atsisakyme, nurodant pagrindinius reikalavimus, paminėtas tik sandorių pripažinimas negaliojančiais dėl suklydimo bei apgaulės), teisėjų kolegija, įvertinusi Jungtinių ieškovų apeliacinio skundo turinį bei pirmiau nurodytas teisines bei faktines aplinkybes, šio sandorių negaliojimo pagrindo atskirai nenagrinėja, papildomai pažymėdama, kad tam, jog sandoris būtų pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį, būtent pats sandoris (jo egzistavimas) turi prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, o tam tikras netinkamas vienos sandorio šalies pareigų atlikimas iki sandorio sudarymo, jei netinkamas pareigų atlikimas būtų konstatuotas, sukėlęs kitai sandorio šaliai nuostolius, galėtų būti pagrindas reikalauti atlyginti žalą.

93Kaip jau minėta, ieškovai su banku Snoras sudarytas Obligacijų sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis dėl banko apgaulės (CK 1.91 straipsnis) ir (ar) ieškovų esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis).

94Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

95Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje yloje Nr. 3K-3-7-687/2016; kt.).

96Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje J Nr. 3K-3-517/2014; 2016 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016; kt.).

97Savo ruožtu apgaulė pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

98Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015; kt.).

99Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas BAB bankas Snoras yra kredito įstaiga, iki 2011 m. lapkričio 16 d. galėjusi teikti licencines finansines paslaugas. Ieškovai yra neprofesionalūs rinkos dalyviai, pasirašę su banku Snoras Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis.

100Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pažymėta ir ne kartą atkartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, 2016 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016; kt.), kad FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (ar) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kuria remdamiesi jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

101Nors kasacinis teismas pripažino, kad banko Snoras parengtoje Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (tokia pati nuostata yra ir šiuo metu nagrinėjamos bylos ieškovų pasirašytose sutartyse) neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų (nors ir nėra visiškai klaidinga, nes obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikomos Investuotojų direktyvoje įtvirtintos garantijos, jeigu įvyksta direktyvoje nustatytas draudžiamasis įvykis), o finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas, kuriame, be kitų investavimo į obligacijas rizikų, buvo atskleista ir banko Snoras nemokumo rizika (banko negalėjimas išpirkti obligacijas), skirtas ne tik konkrečiai obligacijoms, bet ir įvairioms kitoms finansinėms priemonėms apibūdinti, ir todėl atsakovas neatliko pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti klientams visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius, vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, jog ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Be kita ko, kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pažįstamas finansinis produktas, kuris nėra naujas ar neįprastas, todėl tokiam vidutiniam vartotojui iš esmės turėtų būti suprantama, kad obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir jai būdingas kitoks (didesnis) rizikos laipsnis.

102Atsižvelgiant į nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, akivaizdu, kad net ir nustačius, jog atsakovas netinkamai įvykdė teisės aktuose įtvirtintą klientų informavimo pareigą (nevisiškai suprantamai, aiškiai atskleidė ieškovams obligacijų įsigijimo rizikas), su banku sudarytų sutarčių negaliojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus banko klientus (ieškovus) pagal vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens standartą bei išanalizavus, ar obligacijų draustumas pagal IĮIDĮ buvo esminė aplinkybė, lėmusi ieškovų sprendimą įsigyti būtent obligacijas.

103Byloje nustatyta ir ieškovai to nepaneigė, kad visi ieškovai Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ savo parašu patvirtino, jog gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą bei kitus šioje sutarties dalyje nurodytus dokumentus. Minėto aprašymo 8 punkte „Rizika ir pelningumas“ nurodyta, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kitimas ir galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Pasirašydami Obligacijų sutartis, ieškovai taip pat patvirtino ir tai, kad, prieš pasirašydami sutartį, jie susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis ir su jomis sutinka (Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.22 punktas). Minėtame punkte investuotojai (ieškovai) taip pat patvirtino, kad buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų padarinius.

104Pastebėtina, kad nors dalis ieškovų teismo posėdžiuose, taip pat ir procesiniuose dokumentuose (tarp jų ir G. P., A. K. bei K. K.) teigė, jog iš tikrųjų jie negavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo ir nebuvo banko darbuotojų supažindinti su rizikomis, jokių šiuos teiginius objektyviai patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nei interpretuojama ieškovų apeliaciniuose skunduose, ta aplinkybė, kad pirmiau minėtame aprašyme nebuvo ieškovų parašų, savaime nepagrindžia, jog minėti aprašymai jiems nebuvo pateikti, nes pačiame aprašyme, kaip bendro pobūdžio dokumente, ir neturėjo būti ieškovų parašų, o šio aprašymo gavimą ir susipažinimą su juo, kaip jau minėta, visi ieškovai patvirtino parašu Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, kai kurių ieškovų nurodoma aplinkybė, kad jie pasirašė, jog gavo minėtą dokumentą ir su juo susipažino, bet iš tikrųjų taip nebuvo, parodo nepakankamą pačių ieškovų rūpestingumą bei atidumą, sudarant ginčo Obligacijų sutartis, o pačių ieškovų neatsargumas negali būti pripažintas jų sąžiningu suklydimu dėl sandorio esmės (esminių sąlygų) ir tuo labiau atsakovo tyčiniu klaidinimu (tyčiniu svarbios informacijos slėpimu). Vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, visų pirma privalo perskaityti informaciją, po kuria pasirašo, ir prieš pasirašydamas tam tikro dokumento gavimo patvirtinimą, paprašyti įteikti tuos dokumentus, kurie, jų teigimu, jiems iš tikrųjų nebuvo įteikti.

105Nuo pirmiau nurodytų pareigų rūpestingai ir atidžiai skaityti bei domėtis sudaromos sutarties sąlygomis ieškovų neatleidžia ir tai, kad į banką dauguma ieškovų teigė atvykę pratęsti pasibaigusių terminuotų indėlių sutarčių, neturėdami išankstinio tikslo įsigyti kitų finansinių priemonių. Kaip jau minėta, obligacija nėra sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio negalėtų suprasti vidutinis vartotojas, o vien tik ta aplinkybė, kad bankas, reklamuodamas obligacijas, jas pristatė kaip būdą taupyti ar alternatyvą indėliams, visų pirma, savaime nėra klaidinga ir nereiškia, jog vidutinis vartotojas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad indėlis ir obligacija nėra visiškai tapatūs produktai (kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, žodis „alternatyva“ net ir lingvistiškai nereiškia tapatumo, visiško atitikmens), antra, nesuponuoja prielaidos klientui manyti, kad dėl tokios banko reklamos jis (klientas) būtų atleistas nuo pareigos atsakingai ir rūpestingai sudaryti sandorius, be kita ko, įsigyti obligacijas tik susipažinus ir su kitais, ne tik reklaminio pobūdžio įvairiais lankstinukais ir pan., banko pateiktais dokumentais.

106Teisėjų kolegijos įsitikinimu, banko tyčinio klientų klaidinimo neįrodo ir ieškovų akcentuota jiems banke pateikta „Investuotojų atmintinė“. Minėtoje atmintinėje nurodyta, kad pinigai ir vertybiniai popieriai, patikėti finansų maklerio įmonei, yra apdrausti. Visų pirma, pastebėtina, kad minėta frazė yra bendro pobūdžio, joje nekonkretizuojamos vertybinių popierių rūšys, be to, atmintinėje aiškiai nurodyta, kad išsami informacija pateikta tinkalapyje www.iidraudimas.lt. Antra, pati savaime ši frazė, atsižvelgiant į tai, kad joje minima finansų maklerio įmonė, o ne bankas, kaip emitentas, įvertinus pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, net nėra neteisinga, be to, kaip jau pirmiau minėta šioje nutartyje, bankas pateikė ieškovams ne tik atmintinę, bet ir kitus dokumentus, kuriuose buvo nurodytos būtent su obligacijomis susijusios sąlygos ir rizikos.

107Įvertinus bylos medžiagą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad faktiškai ieškovams buvo pateikti esminiai duomenys dėl jų įsigyjamų obligacijų, jie patvirtino juos gavę ir su jais susipažinę, ir nors, kaip minėta, kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakovas, pateikdamas Prospektą, Galutines sąlygas ir Aprašymą, kurie kartu yra didelės apimties, vis dėlto tinkamai neatliko pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovams visas pasirinktos finansinės priemonės rizikas, byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad toks netinkamas informavimo pareigos atlikimas buvo nulemtas atsakovo (ar jo darbuotojų) siekiu tyčia suklaidinti (apgauti) klientus ir kad kažkuriam iš ieškovų Obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo metu obligacijų draustumas pagal IĮIDĮ buvo esminė sąlyga, lėmusi jų apsisprendimą sudaryti sandorį, ir pirmiau nurodytas atsakovo nevisiškai tinkamai atliktas klientų informavimas nulėmė ieškovų esminį suklydimą. Nors kartu su 2016 m. sausio 12 d. papildomais paaiškinimais teismui pateiktoje lentelėje absoliučiai visi ieškovai nurodė, kad jiems žinant, jog emitento bankroto atveju draudimo išmoka nebus mokama, o banko Snoras finansinė būklė nėra gera, jie nebūtų sudarę Obligacijų sutarčių, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sutarčių sudarymo aplinkybės turi būti vertinamos retrospektyviai, savo ruožtu šiuo metu, jau esant atsakovo banko Snoras bankrotui, akivaizdu, kad nė vienas iš Obligacijų sutartis pasirašiusių ieškovų, patekę į panašią situaciją, nebesudarytų sutarčių ir tuo labiau neteigtų, jog žinodami apie gresiantį bankrotą, sudarytų sandorius su tokiu banku, nesidomėdami draustumu. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, vien ta aplinkybė, kad ieškovai, sudarydami sandorius su banku, tikėjosi, jog bankas nebankrutuos, nėra pakankama pripažinti, kad jie buvo suklaidinti dėl sandorio esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016; kt.). Papildomai pastebėtina ir tai, kad kai kurie ieškovai teismo posėdyje (2013 m. balandžio 2 d. posėdis) aiškiai nurodė, jog niekas sudaryti Obligacijų sutarčių jų neįtikinėjo (neįkalbinėjo), o obligacijų įsigijimą lėmė siūlomos didesnės palūkanos arba galimybė nutraukti sutartis anksčiau laiko, nepraradus palūkanų (pavyzdžiui, A. L., G. P., R. K., V. M. (teisių perėmėja D. M.)). Dalis ieškovų, nors teigė, kad buvo įsitikinę, jog obligacijos draustos, taip pat nurodė net neskaitę su obligacijomis susijusių dokumentų arba perskaitę juos tik grįžę namo po sutarčių su banku pasirašymo (kaip antai J. M. nurodė neskaitęs sutarties, R. K., pažymėjusi, kad anksčiau buvo pirkusi „Swedbank“ banke tik akcijas, teigė perskaičiusi apie obligacijas tik grįžusi namo po sutarties pasirašymo, D. M., nors ir nurodė, kad buvo įsitikinusi, jog obligacijos draustos, vis dėlto pažymėjo, kad savo pinigus dalimis paskirstė į indėlius ir obligacijas, nors obligacijų atveju buvo siūlomos geresnės palūkanos).

108Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose išsakytus argumentus, kad banko Snoras darbuotojai tiesiogiai nurodė ieškovams, jog atsakovo leidžiamos obligacijos draudžiamos indėlio draudimu ir yra visiškai tapačios indėliams. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovai nepateikė jokių įrodymų, o vien tik pačių ieškovų paaiškinimų, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtenka tikėtinai išvadai, jog bankas per savo darbuotojus tyčia klaidino (apgaudinėjo) klientus, siekdamas priversti pastaruosius sudaryti būtent Obligacijų sutartis. Kaip matyti iš byloje esančių Obligacijų platinimo banke instrukcijų bei banko darbuotojų mokymų medžiagos, darbuotojai buvo išmokomi prieš sandorio sudarymą su klientu išsiaiškinti, ar asmuo susipažinęs su finansinės priemonės pobūdžiu bei rizikomis, atitinkamos emisijos sąlygomis ir, jeigu dar ne, atspausdinti bei pateikti klientui susipažinti, be to, nei darbuotojų mokymo medžiagoje, nei banko dokumentuose, teikiamuose sutartį pasirašantiems klientams, nebuvo nurodyta, kad konkrečiai obligacijos yra draudžiamos indėlio draudimu. Nesant byloje įrodymų, kad atsakovo darbuotojai teigė ieškovams, jog obligacijos draustos lygiai taip pat kaip indėliai, nėra pagrindo konstatuoti tyčinius nesąžiningus atsakovo veiksmus ir pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės.

109Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad būtent ieškovai, teigiantys, jog bankas juos apgaudinėjo arba jie buvo suklaidinti dėl esminių sandorių aplinkybių, turėtų įrodyti šiuos jų teiginius. Pareiga ieškovams įrodyti sandorių negaliojimo pagrindus paremta ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir, kaip teisingai pastebėjo IID savo atsiliepime, tuo, kad neigiamų aplinkybių (kad ko nors neminėjo, nesakė, neįtikinėjo ir pan.) įrodinėjimais paprastai yra sudėtingesnis ar net neįmanomas. Kiekvieno konkretaus ieškovo apgavimą ar subjektyvų suklydimą galėtų įrodyti tik pats apgautas arba suklydęs asmuo. Priešingai, nei teigia ieškovai, bankas neturi ir negali būti verčiamas įrodinėti kiekvieno ieškovo nesuklydimo, tuo labiau kad kiekvieno asmens suklydimas gali būti nulemtas skirtingų priežasčių, jo savybių ir pan. Be to, skirtingai, nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankas ne tik apsiribojo ieškovų argumentų neigimu, bet ir teikė įrodymus, patvirtinančius, jo nuomone, tinkamą bankui nustatytų pareigų vykdymą, sudarinėjant sutartis. Būtent atsakovai į bylą pateikė duomenis, apibūdinančius kai kuriuos ieškovus.

110Kaip pažymima ieškovų apeliaciniame skunde, būtent asmuo, kuris teigia, kad yra kokios nors aplinkybės, turi įrodyti ir pagrįsti savo poziciją, o ne asmuo, kuris tokių aplinkybių buvimą neigia, taigi būtent ieškovai, teigiantys, kad sąžiningai suklydo dėl esminių Obligacijų sutarčių sąlygų ir (ar) buvo banko tyčia suklaidinti, turi šiuos teiginius įrodyti. Kaip matyti iš jau cituotos kasacinio teismo praktikos, norint pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo, būtina įrodyti kiekvieno individualaus asmens suklydimą dėl esminių sandorio sąlygų. Manytina, kad individualumo reikalavimas yra aktualus ir sandorio negaliojimo dėl apgaulės pagrindui įvertinti. Tačiau ieškovai, bandydami įrodyti banko netinkamai atliktu informavimu apie obligacijas ir banko finansinę padėtį įvykdytą visuotinį banko klientų klaidinimą (o to, remiantis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, įrodyti nepavyko), faktiškai net neteikė ir neaptarinėjo duomenų apie kiekvieno asmens individualias sutarčių sudarymo aplinkybes, šių asmenų savybes.

111Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tinkamo įrodinėjimo naštos šioje byloje paskirstymo nepaneigia ieškovų nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovų prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, atsisakė išreikalauti iš Lietuvos banko ir Finansų ministerijos visus pastarųjų turimus dokumentus, susijusius su banko Snoras veikla, jo veiklos tyrimu, taikytais apribojimais ir poveikio priemonėmis. Visų pirma, kaip ir nurodyta pačioje 2012 m. spalio 17 d nutartyje, dalis ieškovų prašomos išreikalauti iš Lietuvos banko informacijos, kurioje nebuvo valstybės ar tarnybinę paslaptį sudarančių duomenų, buvo savanoriškai pateikta paties Lietuvos banko į bylą. Be to, Lietuvos bankas nurodė, kad banko Snoras vertybinių popierių, kuriuos įsigijo ieškovai, platinimo metu Lietuvos bankas ir Vertybinių popierių komisija konkrečiai dėl banko Snoras nesusirašinėjo, todėl, kaip jau buvo pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo ieškovams, teismas negali reikalauti, kad byloje dalyvaujantys asmenys pateiktų neegzistuojančius dokumentus. Galiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, daugelis duomenų, kuriuos teismas atsisakė išreikalauti, iš esmės susiję su paskutiniuoju ieškovų reikalavimu (žalos atlyginimo iš valstybės priteisimo), kuris, kaip nurodyta pirmiau, buvo išskirtas į atskirą bylą. Be to, sutiktina su Lietuvos banko nurodytu argumentu, kad ieškovų nurodyti duomenys nebuvo išreikalauti ne tik dėl to, jog dalis informacijos yra įslaptinta, bet ir todėl, kad ieškovai aiškiai nepagrindė, nepaaiškino šių įrodymų sąsajumo su konkrečiai šioje byloje sprendžiamais klausimais.

112Grįžtant prie kitų Jungtinių ieškovų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pastebėtina, kad nors šioje nutartyje jau buvo išaiškinta, kad atsakovas nevisiškai tinkamai atliko informavimo apie finansinių priemonių pobūdį bei rizikas pareigą, priešingai, nei teigia ieškovai, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas bankas Snoras pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą surinkti informaciją apie kliento žinias ir investavimo patirtį. Byloje esantys Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių priedai (anketos 1-F) patvirtina, kad bankas, prieš sudarydamas sutartis su ieškovais, rinko pirmiau nurodytą informaciją apie ieškovus. Dalis ieškovų tokią informaciją suteikė, dalis atsisakė pildyti anketą, tačiau šių duomenų nepateikimo bankui padariniai jiems buvo išaiškinti ir ieškovai savo parašu patvirtino supratę, kad jiems atsisakius pateikti informaciją apie save bankas negalės nustatyti, ar konkrečios finansinės priemonės kiekvienam ieškovui tinkamos. Tokie banko veiksmai, be kita ko, ir ieškovams pateiktas standartizuotas įspėjimas atitinka FPRĮ 22 straipsnio 9 dalies bei 10 dalies reikalavimus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovų atsisakymas užpildyti anketą 1-F, kai ieškovas buvo įspėtas dėl tokio atsisakymo padarinių, neužkerta kelio investicinei įmonei (šiuo atveju bankui Snoras) sudaryti su ieškovais Obligacijų pasirašymo sutartis, nes BAB banko Snoras obligacijos šiuo konkrečiu atveju laikytinos nesudėtingomis finansinėmis priemonėmis, o informacijos apie banke siūlomus produktus (šiuo atveju obligacijas) pateikimas klientui (kliento informavimas) savaime nelaikomas investicinių paslaugų, apimančių investavimo rekomendacijų teikimą ir (ar) finansinių priemonių portfelio valdymą, teikimu.

113Jungtinių ieškovų apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad bankas turėjo iš anksto pateikti ieškovams visą reikšmingą informaciją apie finansines priemones. Tačiau iš pačių ieškovų parodymų matyti, kad tiek banko skyriuose, tiek banko interneto puslapyje buvo paskelbti obligacijų Prospektai, emisijų Galutinės sąlygos, su kuriais ieškovai turėjo teisę susipažinti. Pažymėtina, kad daug šios bylos ieškovų Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse patvirtino galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu (išskyrus K. K., A. S., Č. S., K. K., V. J., P. L. (nors tokį patvirtinimą davė tuo pačiu adresu gyvenantis J. L.), A. I. (nors tuo pačiu adresu gyvenantis V. I. nurodė turintis galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu), B. G., I. S., E. V., A. K., V. B., R. B., A. J., A. A. K., R. K., V. Ž., E. K., Ž. J., D. P., O. T., J. M., J. K., I. K., B. E. G. (nors S. G., gyvenantis tuo pačiu adresu, patvirtino galimybę naudotis interneto ryšiu), J. N. (nors tuo pačiu adresu gyvenanti R. N. nurodė, kad turi nuolatinę prieigą prie interneto ryšio), L. G. (nors Ž. A. G., gyvenanti ten pat, patvirtino galimybę nuolat naudotis interneto ryšiu), S. K., M. J., V. P. (nors J. P., gyvenantis tuo pačiu adresu, nurodė turintis prieigą prie interneto), D. T., A. M., J. E. S., V. P., I. M., A. S., V. M., N. V., A. R., S. V., G. M.), be to, nė vienas ieškovas (tarp jų ir tie, kurie, jų teigimu, neturėjo nuolatinės prieigos prie interneto) nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad bankas, ieškovams atvykus į jo patalpas, būtų skubinęs, spaudęs ieškovus greičiau sudaryti sutartis ir nesudaręs sąlygų susipažinti su visais dokumentais. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovams niekas netrukdė įsigilinti į pateiktą informaciją, apsvarstyti visas rizikas, o ta aplinkybė, kad jie patys savo noru jos neskaitė arba sudarė sutartis net neapsvarstę šio investavimo būdo, kaip jau nurodyta pirmiau, patvirtina tik jų pačių didelį nerūpestingumą, nesudarantį pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais pagal CK 1.90 ar 1.91 straipsnius.

114Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti ir su ieškovų argumentu, kad ieškovai buvo klaidinami ir (ar) tyčia apgaudinėjami dėl atsakovo banko Snoras finansinės padėties.

115Kaip žinoma, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, bankroto byla bankui iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. gruodžio 20 d. Tačiau ta aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iškelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklą (tuo labiau apie veiklą 2009, 2010 metais) yra akivaizdžiai melagingi. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad bankas buvo nemokus konkrečių Obligacijų sutarčių sudarymo metu, o teismo išvados, kaip teisingai pastebėta skundžiamame sprendime, negali būti paremtos tik prielaidomis. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentu, kad banko siekį tyčia suklaidinti (apgauti) klientus ir jau jam esant nemokiam pritraukti kuo daugiau lėšų iš žmonių, pristatant obligacijas kaip alternatyvias priemones indėliams, patvirtina į bylą pateikti žinomų asmenų, tokių kaip tuometės finansų ministrės I. Š., Ministro Pirmininko A. K. ir kt., vieši pareiškimai spaudoje apie banko veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti asmenys išsakė tik savo nuomonę, kuri nėra pakankama nei banko nemokumui tam tikru laikotarpiu nustatyti, nei tuo labiau banko tyčiniams apgaulės veiksmams konstatuoti. Be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, net Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarime dėl banko veiklos apribojimo, buvo nurodoma, kad moratoriumu siekiama išvengti banko nemokumo, tačiau dar nekonstatuotas jo nemokumas.

116Pabrėžtina ir tai, kad nors, kaip nurodo ieškovai, bankas reklamavosi kaip geriausias bankas, akcentavo savo gerą finansinę padėtį ir tai neva suklaidino ieškovus, byloje esantys įrodymai (ištraukos iš visuomenės informavimo priemonių) neleidžia teigti, kad viešai buvo prieinama tik atsakovui naudinga informacija. Kaip matyti iš pateiktų ištraukų, visuomenės informavimo priemonėse taip pat buvo duomenys apie banko veiklos trūkumus. Be to, aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu pripažino tam tikrus banko veiklos trūkumus ir perspėjo dėl galimų likvidumo problemų (beje, informacija apie tokį Lietuvos banko priimtą nutarimą taip pat buvo paskelbta viešai), nereiškia, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siūlyti obligacijas, nurodyti jų pranašumus. Taigi ta aplinkybė, kad po minėto nutarimo bankas Snoras pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nepagrindžia ieškovų pozicijos, jog bankas apgaudinėjo klientus ir siekė šiais nesąžiningais veiksmais išgauti žmonių lėšas. Papildomai pastebėtina, kad bet kuriam vidutiniam vartotojui yra aišku, kad reklamoje (tiek apie produktą, tiek apie jos pardavėją (paslaugos teikėją) nėra pateikiama išsami informacija ir prieš sandorio sudarymą atitinkamu produktu ar jo tiekėju būtina pasidomėti nuodugniau, siekiant išvengti neigiamų padarinių. Pažymėtina ir tai, kad daug ieškovų nurodė, jog vyko į banką pratęsti indėlio sutarčių, taigi faktiškai bet kuriuo atveju siekė tęsti santykius būtent su šiuo banku ir Obligacijų sutarčių sudarymas šių ieškovų atveju nebuvo nulemtas banko pasirinkimo dėl jo geriausios finansinės padėties. Tam tikrų ieškovų parodymai leidžia teigti, kad apie banko finansinę padėtį, prieš sudarydami ginčo sutartis, jie apskritai nesusimąstė, taigi ir negalėjo būti suklaidinti dėl šios sąlygos (kaip antai 2013 m. vasario 21 d. teismo posėdyje Č. S. patvirtino, kad, pasiūlius jai sudaryti Obligacijų sutartis, iškart sutiko ir neperskaitė visų dokumentų, be to, pasirinko šį banką, nes jis buvo prie namų).

117Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, inter alia tai, kad: 1) visi ieškovai buvo veiksnaus amžiaus (nuo 23 iki 83 metų) ir galėjo prisiimti pagal sudaromas Obligacijų sutartis teises ir pareigas; 2) dauguma ieškovų patys atsisakė užpildyti formą 1-F (arba 1-J, juridinio asmens atveju) ir buvo įspėti dėl tokio atsisakymo padarinių (atsisakė šie asmenys: A. K., K. K., A. S., A. R., A. V., B. V., S. V., A. S., A. L., A. P., E. S., Č. S., G. O., K. L., N. K., A. K., N. R., M. V., R. R., V. K., V. J., V. Ž., V. R., V. A., O. L. A., D. Š., V. S., V. S., P. L., J. L., M. S., R. S., K. V., R. B., A. I., I. C., I. Č., B. J., A. R., M. Z., E. V., J. R., G. V., J. Ž., A. E. J., A. D., J. L., A. B.,V. B., R. B., R. L., J. A. S., A. J., A. A. K., R. K., R. D.-K., E. K., R. K., L. S., V. S., E. K., A. L., A. V., L. V., Ž. J., J. D., D. P., A. G., D. S., O. T., A. K., A. Ž., E. V., A. L., J. L., A. L. komercijos įmonė, A. Z. gydymo įmonė „Pulsas“, J. M., G. S., V. S., J. K., T. V., V. J., V. K., I. K., B. E. G., V. M., A. S., B. Z., R. N., J. N., Ž. A. G., L. G., N. P., A. L., D. K., L. L., S. K., O. J., J. K., J. D., R. M., E. V., L. M., M. J., G. V., I. A., VšĮ „Pramogų sala“, B. J., T. K., S. B., R. B., V. K., G. K., J. P., V. P., D. T., A. M., bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Baltic Sign“, J. E. S., O. G., L. G., V. A., A. M., R. M., V. P., A. V., J. M., A. S., V. K. S., V. M., R. M., R. Č., O. B., I. Š., T. B., J. G., D. G., N. V., N. E. V., S. G., K. K., S. M., R. S., L. D., A. R., L. M., R. P., S. V., R. C., E. J., T. C., G. M., V. V., UAB „Zenasta“, A. M.); 3) dauguma ieškovų turi aukštąjį (keletas aukštesnįjį) išsilavinimą (be to, kai kurie ieškovai turi ilgametės verslo patirties arba teisinių žinių, kaip antai: G. P. buvo Panevėžio teritorinės muitinės darbuotojų profsąjungos pirmininkas, taip pat bankroto administratorius, R. R. – įmonės komercijos direktorius, R. G. – individualiosios įmonės savininkas, V. K. – UAB direktoriaus pavaduotojas, A. Š. – profesionalus finansų makleris, dirbęs „Swedbank“ banke ir aktyviai besidomintis investicinėmis priemonėmis, B. J. – UAB vadovas, A. B. – įmonių vadovas ir akcininkas, R. B. – įmonių vadovas ir įmonių valdybos narys, taip pat ir R. L., įmonių vadovu ir akcininku taip pat buvo ir R. K., A. L. – individualiosios įmonės savininkas bei vadovas, UAB vadovė buvo ir N. P., J. D., o J. R. – viešosios įstaigos vadovė, R. M. – daugiabučio namo savininkų bendrijos vadovas, A. Z. K. – ne tik įmonės vadovas, bet ir buvęs Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos viceprezidentas, A. J. R. – įmonės vadovas ir akcininkas, V. V. ir L. D. turi teisinį išsilavinimą, be to, V. V. yra kvalifikuota advokatė, advokatų profesinės bendrijos partnerė); 4) tik vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys arba turi giminaičius (šeimos narius), įgijusius aukštąjį išsilavinimą ir taip pat sudariusius su banku Snoras obligacijų sutartis / arba patys byloje nurodė neskaitę banko pateiktų duomenų / arba pažymėję, kad jų žinios apie obligacijas geros (pavyzdžiui, N. L. nurodė turinti vidurinį išsilavinimą, bet A. L., taip pat sudaręs su atsakovu sutartis, turi aukštesnįjį išsilavinimą; J. K., turinti vidurinį išsilavinimą, anketoje nurodė, kad jos žinios apie obligacijas ir kitas investicines paslaugas yra geros; A. B. įgijo vidurinį išsilavinimą, tačiau tuo pačiu adresu gyvenanti N. B. turi aukštesnįjį išsilavinimą ir anketoje nurodė turinti geras žinias apie obligacijas, O. T. posėdyje paaiškino, kad prieš pasirašydama net neskaitė sutarties, nes, jos vertinimu, šriftas labai mažas); 5) kai kurie ieškovai patys nurodė, kad turi geras žinias apie obligacijos ir (ar) pasiryžę didesnei rizikai (kaip antai D. M. anketoje pažymėjo, jog jos žinios apie obligacijas yra geros; R. G. nurodė norintis investuoti už didesnę grąžą, prisiimdamas didesnę riziką ir jam priimtinas rizikos laipsnis yra vidutinis, tokią pat informaciją suteikė V. Š., Š. K., B. G. (be kita ko, nurodęs, kad jau buvo pirkęs obligacijų), N. K., S. P., G. R., G. G., A. Z. K. (nurodė ir tai, kad jo žinios apie obligacijas ir kitas investicines paslaugas yra geros), B. M.; kad jų žinios apie obligacijas bei kitas investicines paslaugas yra geros pažymėjo ir G. K. bei N. J.; savo ruožtu A. Š., V. Ž. ir T. R. anketoje nurodė, kad nebijo rizikuoti ir tikisi gauti didžiausią grąžą, priimtinas rizikos laipsnis – didelis), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad patys ieškovai elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, jų elgesys neatitiko vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus asmens etalono, ieškovai neįrodė, jog bankas tyčia nutylėjo tam tikras esmines sandorių sąlygas arba specialiai pateikė klaidingą (melagingą) informaciją, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčo Obligacijų sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.90 straipsnį arba 1.91 straipsnį. Remiantis tuo, kas nurodyta, ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.

118Dėl bylos dalies sustabdymo

119Remiantis CPK 1623 straipsniu, byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nurodytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti būtina.

120Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016, spręsdama klausimą dėl ieškovo (fizinio asmens) į asmeninę sąskaitą įmokėtų lėšų, skirtų BAB banko Snoras būsimos emisijos obligacijoms įsigyti, kurios ieškovo sutikimu buvo nurašytos iš jo asmeninės sąskaitos į banko vardu atidarytą tame pačiame banke buvusią kaupiamąją sąskaitą, skirtą obligacijų emisijai apmokėti, pripažinimo draudimo objektu pagal IĮIDĮ, 2016 m. vasario 12 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl apsaugos, taikomos lėšoms, kurias kredito įstaiga, veikianti kaip investicinė įmonė, yra skolinga investuotojams ir kurios nėra laikomos investuotojų vardu atidarytose sąskaitose, apimties pagal Europos Sąjungos teisę.

121Iš šiuo metu nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad kai kurie ieškovai, konkrečiai G. P., R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B.) sudarė su BAB banku Snoras Obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias jų perkamų obligacijų įsigaliojimo data buvo nustatyta po 2011 m. lapkričio 16 d., t. y. po bankui paskelbto moratoriumo (obligacijų emisijos Nr. 11 ir Nr. 12), todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertybinių popierių depozitoriume nebuvo atidaryta atitinkama sąskaita, ieškovai negavo vertybinių popierių (obligacijų, kurios turėjo būti išleistos po banko veiklos apribojimo), tačiau BAB bankas Snoras ieškovų pagal sutartis sumokėtas lėšas (obligacijų pasirašymo sutarčių 1.14 punktas) gavo, pervesdamas jas iš ieškovų sąskaitų į atsakovo surenkamąsias sąskaitas.

122Akivaizdu, kad civilinėje byloje A. R. v. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, bylos Nr. 3K-3-8-701/2016, ir nagrinėjamoje byloje, kiek tai susiję su pirmiau paminėtais ieškovais, sprendžiami iš esmės analogiški teisės klausimai, ir kasacinio teismo bylos išnagrinėjimo rezultatas ir joje suformuoti išaiškinimai, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtas prejudicinis sprendimas dėl kasacinio teismo suformuluotų klausimų turėtų esminę reikšmę atliekant šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neįsigaliojusių obligacijų teisėtumo ir pagrįstumo instancinę kontrolę (CPK 302, 320 straipsniai). Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir siekdama užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą, neprieštaringumą, teisėjų kolegija konstatuoja būtinybę sustabdyti šios civilinės bylos dalies pagal atsakovų BAB banko Snoras ir IID apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti G. P., R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. reikalavimai susiję su neįsigaliojusiomis obligacijomis, nagrinėjimą tol, kol bus išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline tvarka nagrinėjama byla Nr. 3K-3-8-701/2016.

123Dėl bylinėjimosi išlaidų

124Ieškovai, pateikę dalies ieškinio atsisakymą (kiek tai susiję su indėlių sertifikatais), taip pat prašė priteisti iš atsakovų (IID ir BAB banko Snoras) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki draudimo išmokų už indėlių sertifikatus pervedimo dienos – 2015 m. gruodžio 14 d., bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

125Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad atsakovas IID negalėjo išmokėti ieškovams draudimo išmokų, nes nebuvo gavęs iš BAB banko Snoras duomenų apie ieškovus, kurių pagrindu galėtų apskaičiuoti išmokas, todėl atsakovo IID elgesys nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip neteisėtas ar nesąžiningas, tuo labiau kad duomenų iš banko nepareikalavimą nulėmė ne IID neveikimas, o nevisiškai aiškus indėlių bei investicijų draudimo sistemos teisinis reglamentavimas bei šio reglamentavimo taikymo praktika. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, procesinės palūkanos iš IID nepriteistinos.

126Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ir į tai, jog bankui Snoras iškelta bankroto byla, o pats reikalavimas priteisti draudimo išmokas buvo nukreiptas į IID, iš atsakovo BAB banko Snoras procesinės palūkanos taip pat nepriteistinos.

127Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

128Teisėjų kolegija, įvertindama nagrinėjamos bylos pobūdį, aplinkybę, kad nors byloje yra itin daug ieškovų, dauguma jų (išskyrus G. P., A. K. ir K. K.) pateikė vieną bendrą ieškinį, be to, G. P., A. K. ir K. K. ieškinys buvo beveik identiškas Jungtinių ieškovų ieškiniui, o kiti ieškovų procesiniai dokumentai taip pat buvo teikiami bendrai, atsižvelgdama į tai, jog dalis ieškovų, kurie atsisakė ieškinio, yra sudarę su banku ne tik Indėlių sertifikato, bet Obligacijų sutartis ir jų reikalavimai, kiek tai susiję su įsigaliojusiomis Obligacijų sutartimis, pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šia nutartimi yra atmesti ir šiems ieškovams patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistina suma vien tik šiuo pagrindu (CPK 93 straipsnis) turėtų būti mažinama perpus, taip pat atsižvelgdama į atsakovų IID ir banko Snoras prašymuose nepriteisti iš jų bylinėjimosi išlaidų arba sumažinti jų dydį nurodytus argumentus, bei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nuostatas bei išanalizavusi į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius kiekvieno ieškovo atskirai patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, sprendžia, kad iš atsakovų lygiomis dalimis (po ½ toliau nurodytų sumų) priteistina: N. K. – 72 Eur, J. M. – 502 Eur, J. N. – 269 Eur, E. S. – 166 Eur, R. R. – 174 Eur, V. J. – 212 Eur, R. T. – 50 Eur, V. B. – 50 Eur, N. P. – 177 Eur, E. B. – 122 Eur, V. B. – 122 Eur, D. J. – 50 Eur, Z. B. – 122 Eur, Ž. J. – 50 Eur, L. T. – 122 Eur, V. J. – 60 Eur, A. J. Č. – 998 Eur, J. S. – 122 Eur, UAB „Alksnio dūmas“ – 769 Eur, UAB „Mažeikių autoservisas“ – 328 Eur, M. J. – 136 Eur, A. T. – 122 Eur, VšĮ „Pramogų sala“ – 350 Eur, Šiaulių futbolo veteranų klubui „33“ (dabar – klubas „Gintra“) – 209 Eur, A. M. – 122 Eur, I. Š.-D. – 122 Eur, V. P. – 506 Eur, E. V. – 165 Eur, J. B.-R.– 122 Eur, A. L. –50 Eur, L. P. – 122 Eur, S. Ž. – 122 Eur, V. K. – 50 Eur, K. P. –153 Eur, L. P. – 122 Eur, J. E. S. – 50 Eur, R. R. – 122 Eur, R. M. – 152 Eur, J. K. – 181 Eur, T. F. – 154 Eur, K. B. – 358 Eur, D. A. – 193 Eur, D. L. – 122 Eur, E. M. – 122 Eur, N. R. – 156 Eur, V. Ž. – 266 Eur, B. M. – 519 Eur, A. R. T. – 256 Eur, A. M. – 156 Eur, R. S. – 121 Eur, R. R. – 235 Eur.

129Atsakovas IID tiek savo apeliaciniame skunde, tiek ir atsiliepime į ieškovų apeliacinius skundus prašė priteisti iš ieškovų apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau įrodymai, pagrindžiantys atsakovo IID bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį, į bylą pateikti nebuvo, todėl atsakovui jo patirtų išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnis).

130Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė ir atsakovas BAB bankas Snoras. Atsakovas BAB bankas Snoras pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 8 855,39 Eur išlaidų (sprendimo ir bylos medžiagos analizė, apeliacinio skundo surašymas, atsiliepimo į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą parengimas, atsiliepimo į ieškovų apeliacinius skundus parengimas, ieškovų pateiktų papildomų įrodymų analizė ir kt.).

131Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad reikalavimai, susiję su indėlių sertifikatais, buvo patenkinti ir ši dalis atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų negali būti priteista (CPK 93 straipsnis), tuo labiau kad su kai kuriais ieškovais atsakovas sudarė taikos sutartis, be kita ko, sulygdamas, kad kiekvienai šaliai (taigi ir pačiam atsakovui bankui Snoras) tenka jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat įvertindama tą faktą, kad dalis bylos, kiek tai susiję su neįsigaliojusiomis obligacijomis, dar neišspręsta, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nuostatas, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad iš visų ieškovų, turinčių įsigaliojusių BAB banko Snoras obligacijų ir indėlių sertifikatų arba įsigaliojusių ir neįsigaliojusių obligacijų atsakovui BAB bankui Snoras, priteistina po 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovų, turėjusių tik įsigaliojusias obligacijas, po 20 Eur, konkrečiai: iš A. K. – 20 Eur, K. K. – 20 Eur, A. N. – 20 Eur, A. B. – 20 Eur, A. S. – 20 Eur, A. R. – 20 Eur, A. V. – 20 Eur, B. V.– 20 Eur, S. V. – 20 Eur, A. S. – 20 Eur, A. L. – 20 Eur, A. L. – 10 Eur, N. L. – 20 Eur, A. P. – 20 Eur, E. S. – 10 Eur, Č. S. – 20 Eur, G. O. – 20 Eur, H. B. R. – 20 Eur, D. M. – 20 Eur, J. M. – 10 Eur, K. L. – 20 Eur, L. V. – 20 Eur, N. K. – 10 Eur, A. K. – 20 Eur, N. R. – 20 Eur, R. K. – 10 Eur, K. K. – 20 Eur, M. V. – 20 Eur, R. R. – 10 Eur, R. G. – 20 Eur, V. K. – 20 Eur, V. Š. – 20 Eur, V. C. – 20 Eur, V. J. – 20 Eur, V. Ž. – 20 Eur, V. R. – 20 Eur, V. A. – 20 Eur, Onos L. A. – 20 Eur, V. V. – 20 Eur, D. Š. – 20 Eur, V. S. – 20 Eur, V. S. – 20 Eur, Š. K. – 20 Eur, A. Š. – 20 Eur, P. L. – 20 Eur, J. L. – 20 Eur, M. S. – 20 Eur, R. S. – 20 Eur, K. V.-S.– 20 Eur, V. P. – 10 Eur, R. B. – 20 Eur, V. I. – 10 Eur, A. I. – 20 Eur, I. C. – 20 Eur, I. Č. – 20 Eur, B. G. – 20 Eur, D. V. – 20 Eur, B. J. – 10 Eur, A. R. – 20 Eur, I. S. – 20 Eur, M. Z. – 20 Eur, E. V. – 20 Eur, R. M. – 10 Eur, J. R. – 20 Eur, G. V. – 20 Eur, J. Ž. – 20 Eur, A. E. J. – 20 Eur, A. D. – 20 Eur, R. T. – 10 Eur, J. L. – 20 Eur, A. B. – 20 Eur, A. K. – 10 Eur, V. B. – 10 Eur, R. B. – 20 Eur, R. L. – 20 Eur, G. K. – 20 Eur, J.A. S. – 20 Eur, A. J. – 20 Eur, A. A. K. – 20 Eur, A. M. – 20 Eur, R. K. – 20 Eur, R. D.-K. – 20 Eur, E. K. – 20 Eur, K. R. – 20 Eur, R. K. – 20 Eur, V. Ž. – 20 Eur, L. S. – 20 Eur, V. S. – 20 Eur, E. K. – 20 Eur, A. L. – 10 Eur, A. V. – 20 Eur, L. V. – 20 Eur, N. K. – 20 Eur, Ž. J. – 10 Eur, G. K. – 20 Eur, V. J. – 10 Eur, L. J. – 10 Eur, D. J. – 10 Eur, J. D. – 20 Eur, T. Š. – 20 Eur, D. P. – 20 Eur, A. G. – 20 Eur, S. P. – 20 Eur, D. S. – 20 Eur, O. T. – 20 Eur, A. T. – 20 Eur, J. K. – 20 Eur, A. K. – 20 Eur, A. Ž. – 20 Eur, E. V. – 20 Eur, A. L. – 20 Eur, J. L. – 20 Eur, A. L. komercijos įmonės – 20 Eur, A. Z. gydymo įmonės „Pulsas“ – 20 Eur, J. M. – 20 Eur, G. S. – 20 Eur, V. S. – 10 Eur, A. B. – 20 Eur, S. B. – 20 Eur, J. K. – 20 Eur, E. L. – 20 Eur, V. J. – 20 Eur, V. K. – 20 Eur, I. K. – 20 Eur, B. E. G. – 20 Eur, A. L. – 20 Eur, V. M. – 20 Eur, A. S. – 20 Eur, B. Z. – 20 Eur, A. N. – 20 Eur, R. N. – 20 Eur, J. N. – 20 Eur, Ž. A. G. – 20 Eur, L. G. – 20 Eur, N. P. – 20 Eur, A. L. – 20 Eur, D. K. – 20 Eur, A. B. – 20 Eur, L. L. – 20 Eur, S. K. – 20 Eur, V. V. – 20 Eur, F. M. – 20 Eur, O. J. – 20 Eur, J. K. – 20 Eur, J. D. – 20 Eur, J. R. – 20 Eur, R. M. – 20 Eur, E. V. – 10 Eur, L. M. – 20 Eur, M. J. – 10 Eur, G. R. – 20 Eur, G. V. – 20 Eur, G. G. – 20 Eur, D. G. – 20 Eur, I. A. – 20 Eur, futbolo klubo „Gintra“ – 10 Eur, viešosios įstaigos „Pramogų sala“ – 10 Eur, V. Š. – 20 Eur, B. J. – 20 Eur, A. Z. K. – 20 Eur, T. K. – 20 Eur, S. B. – 20 Eur, R. B. – 20 Eur, G. O. – 20 Eur, akcinės bendrovės „Imeda“ – 20 Eur, V. K. – 10 Eur, G. K. – 20 Eur, D. T. – 20 Eur, A. J. R. – 20 Eur, bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ – 20 Eur, L. K. – 20 Eur, J. E. S. – 10 Eur, O. G. – 20 Eur, L. G. – 20 Eur, V. A. – 20 Eur, A. M. – 20 Eur, B. M. – 20 Eur, V. P. – 20 Eur, A. V. – 20 Eur, J. M. – 20 Eur, I. M. – 20 Eur, A. S. – 20 Eur, V. K. S. – 20 Eur, V. M. teisių perėmėjos D. M. – 20 Eur, R. M. – 20 Eur, R. Č. – 20 Eur, R. K. – 20 Eur, O. B. – 20 Eur, I. Š. – 20 Eur, T. B. – 20 Eur, J. G. – 20 Eur, D. G. – 20 Eur, N. V. – 20 Eur, T. R. – 20 Eur, Nijolės E. V. – 20 Eur, S. G. – 20 Eur, K. K. – 20 Eur, S. M. – 20 Eur, J. N. – 20 Eur, V. A. – 20 Eur, N. R. – 10 Eur, R. S. – 10 Eur, L. D. – 20 Eur, A. R. – 20 Eur, D. D. – 20 Eur, V. D. – 20 Eur, L. M. – 20 Eur, G. K. – 20 Eur, V. P. – 20 Eur, R. P. – 20 Eur, N. J. – 20 Eur, R. V. – 20 Eur, E. B. – 20 Eur, S. V. – 20 Eur, A. Z. – 20 Eur, V. M. – 20 Eur, R. C. – 20 Eur, E. J. – 20 Eur, T. C. – 20 Eur, G. M. – 20 Eur, V. V. – 20 Eur, A. B. – 20 Eur, R. B. – 10 Eur, uždarosios akcinės bendrovės „Zenasta“ – 10 Eur ir A. M. – 20 Eur.

132Kadangi šalims tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymu patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), šios išlaidos iš šalių valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

133Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsnio 4 punktu, 261 straipsniu, 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

134Priimti dalinę nutartį dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalies dėl reikalavimų, susijusių su indėlių sertifikatais ir įsigaliojusiomis obligacijomis.

135Priimti atsakovų bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinių skundų dalies atsisakymą ir nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalies, kuria tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių autoservisas“, J. M., N. K. bei Š. B. reikalavimai, susiję su įsigytais indėlių sertifikatais.

136Priimti ieškovų A. L., E. S., J. N., J. M., R. R., N. K., R. R., V. J., Š. B., N. P., R. T., V. B., E. B., V. B., V. J. B., Ž. J., V. J., D. J., Z. B., L. T., V. S., A. M., I. Š.-D., A. J. Č., J. S., uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių autoservisas“, V. P., uždarosios akcinės bendrovės „Alksnio dūmas“, E. V., J. B.-R., J. U., M. J., A. T., futbolo klubo „Gintra“ (anksčiau – Šiaulių futbolo veteranų klubas „33“), viešosios įstaigos „Pramogų sala“, L. P., S. Ž., V. K., K. P., J. E. S., L. P., R. R., R. M., J. K., T. F., B. M., K. B., O. B., D. A., D. L., E. M., N. R., R. S., V. Ž., A. M. ir A. R. T. ieškinio reikalavimų, susijusių su indėlių sertifikatais, atsisakymą ir civilinę bylą pagal šių ieškovų reikalavimus dėl indėlių sertifikatų sutarčių nutraukti.

137Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų reikalavimai dėl įsigaliojusių obligacijų, palikti nepakeistą.

138Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:

139„Priteisti iš atsakovų valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras lygiomis dalimis (po 1/2 nurodytų sumų): N. K. – 72 Eur, J. M. – 502 Eur, J. N. – 269 Eur, E. S. – 166 Eur, R. R. – 174 Eur, V. J. – 212 Eur, R. T. – 50 Eur, V. B. – 50 Eur, N. P. – 177 Eur, E. B. – 122 Eur, V. B. – 122 Eur, D. J. – 50 Eur, Z. B. – 122 Eur, Ž. J. – 50 Eur, L. T. – 122 Eur, V. J. – 60 Eur, A. J. Č.– 998 Eur, J. S. – 122 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Alksnio dūmas“ – 769 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių autoservisas“ – 328 Eur, M. J. – 136 Eur, A. T. – 122 Eur, viešajai įstaigai „Pramogų sala“ – 350 Eur, klubui „Gintra“ – 209 Eur, A. M. – 122 Eur, I. Š.-D. – 122 Eur, V. P. – 506 Eur, E. V. – 165 Eur, J. B.-R. – 122 Eur, A. L. –50 Eur, L. P. – 122 Eur, S. Ž. – 122 Eur, V. K. – 50 Eur, K. P. – 153 Eur, L. P. – 122 Eur, J. E. S. – 50 Eur, R. R. – 122 Eur, R. M. – 152 Eur, J. K. – 181 Eur, T. F. – 154 Eur, K. B. – 358 Eur, D. A. – 193 Eur, D. L. – 122 Eur, E. M. – 122 Eur, N. R. – 156 Eur, V. Ž. – 266 Eur, B. M. – 519 Eur, A. R. T. – 256 Eur, A. M. – 156 Eur, R. S. – 121 Eur, R. R. – 235 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

140Priteisti atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras iš A. K. – 20 Eur, K. K. – 20 Eur, A. N. – 20 Eur, A. B. – 20 Eur, A. S. – 20 Eur, A. R. – 20 Eur, A. V. – 20 Eur, B. V.– 20 Eur, S. V. – 20 Eur, A. S. – 20 Eur, A. L. – 20 Eur, A. L. – 10 Eur, N. L. – 20 Eur, A. P. – 20 Eur, E. S. – 10 Eur, Č. S. – 20 Eur, G. O. – 20 Eur, H. B. R. – 20 Eur, D. M. – 20 Eur, J. M. – 10 Eur, K. L. – 20 Eur, L. V. – 20 Eur, N. K. – 10 Eur, A. K. – 20 Eur, N. R. – 20 Eur, R. K. – 10 Eur, K. K. – 20 Eur, M. V. – 20 Eur, R. R. – 10 Eur, R. G. – 20 Eur, V. K. – 20 Eur, V. Š. – 20 Eur, V. C. – 20 Eur, V. J. – 20 Eur, V. Ž. – 20 Eur, V. R. – 20 Eur, V. A. – 20 Eur, O. L. A. – 20 Eur, V. V. – 20 Eur, D. Š. – 20 Eur, V. S. – 20 Eur, V. S. – 20 Eur, Š. K. – 20 Eur, A. Š. – 20 Eur, P. L. – 20 Eur, J. L. – 20 Eur, M. S. – 20 Eur, R. S. – 20 Eur, K. V.-S. – 20 Eur, V. P. – 10 Eur, R. B. – 20 Eur, V. I. – 10 Eur, A. I. – 20 Eur, I. C. – 20 Eur, I. Č. – 20 Eur, B. G. – 20 Eur, D. V. – 20 Eur, B. J. – 10 Eur, A. R. – 20 Eur, I. S. – 20 Eur, M. Z. – 20 Eur, E. V. – 20 Eur, R. M. – 10 Eur, J. R. – 20 Eur, G. V. – 20 Eur, J. Ž. – 20 Eur, A. E. J. – 20 Eur, A. D. – 20 Eur, R. T. – 10 Eur, J. L. – 20 Eur, A. B. – 20 Eur, A. K. – 10 Eur, V. B. – 10 Eur, R. B. – 20 Eur, R. L. – 20 Eur, G. K. – 20 Eur, J. A. S. – 20 Eur, A. J. – 20 Eur, A. A. K. – 20 Eur, A. M. – 20 Eur, R. K. – 20 Eur, R. D.-K.– 20 Eur, E. K. – 20 Eur, K. R. – 20 Eur, R. K. – 20 Eur, V. Ž. – 20 Eur, L. S. – 20 Eur, V. S. – 20 Eur, E. K. – 20 Eur, A. L. – 10 Eur, A. V. – 20 Eur, L. V. – 20 Eur, N. K. – 20 Eur, Ž. J. – 10 Eur, G. K. – 20 Eur, V. J. – 10 Eur, L. J. – 10 Eur, D. J. – 10 Eur, J. D. – 20 Eur, T. Š. – 20 Eur, D. P. – 20 Eur, A. G. – 20 Eur, S. P. – 20 Eur, D. S. – 20 Eur, O. T. – 20 Eur, A. T. – 20 Eur, J. K. – 20 Eur, A. K. – 20 Eur, A. Ž. – 20 Eur, E. V. – 20 Eur, A. L. – 20 Eur, J. L. – 20 Eur, A. L. komercijos įmonės – 20 Eur, A. Z. gydymo įmonės „Pulsas“ – 20 Eur, J. M. – 20 Eur, G. S. – 20 Eur, V. S. – 10 Eur, A. B. – 20 Eur, S. B. – 20 Eur, J. K. – 20 Eur, E. L. – 20 Eur, V. J. – 20 Eur, V. K. – 20 Eur, I. K. – 20 Eur, B. E. G. – 20 Eur, A. L. – 20 Eur, V. M. – 20 Eur, A. S. – 20 Eur, B. Z. – 20 Eur, A. N. – 20 Eur, R. N. – 20 Eur, J. N. – 20 Eur, Ž. A. G. – 20 Eur, L. G. – 20 Eur, N. P. – 20 Eur, A. L. – 20 Eur, D. K. – 20 Eur, A. B. – 20 Eur, L. L. – 20 Eur, S. K. – 20 Eur, V. V. – 20 Eur, F. M. – 20 Eur, O. J. – 20 Eur, J. K. – 20 Eur, J. D. – 20 Eur, J. R. – 20 Eur, R. M. – 20 Eur, E. V. – 10 Eur, L. M. – 20 Eur, M. J. – 10 Eur, G. R. – 20 Eur, G. V. – 20 Eur, G. G. – 20 Eur, D. G. – 20 Eur, I. A. – 20 Eur, futbolo klubo „Gintra“ – 10 Eur, viešosios įstaigos „Pramogų sala“ – 10 Eur, V. Š. – 20 Eur, B. J. – 20 Eur, A. Z. K. – 20 Eur, T. K. – 20 Eur, S. B. – 20 Eur, R. B. – 20 Eur, G. O. – 20 Eur, akcinės bendrovės „Imeda“ – 20 Eur, V. K. – 10 Eur, G. K. – 20 Eur, D. T. – 20 Eur, A. J. R. – 20 Eur, bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ – 20 Eur, L. K. – 20 Eur, J. E. S. – 10 Eur, O. G. – 20 Eur, L. G. – 20 Eur, V. A. – 20 Eur, A. M. – 20 Eur, B. M. – 20 Eur, V. P. – 20 Eur, A. V. – 20 Eur, J. M. – 20 Eur, I. M. – 20 Eur, A. S. – 20 Eur, V. K. S. – 20 Eur, V. M. teisių perėmėjos D. M. – 20 Eur, R. M. – 20 Eur, R. Č. – 20 Eur, R. K. – 20 Eur, O. B. – 20 Eur, I. Š. – 20 Eur, T. B. – 20 Eur, J. G. – 20 Eur, D. G. – 20 Eur, N. V. – 20 Eur, T. R. – 20 Eur, N. E. V. – 20 Eur, S. G. – 20 Eur, K. K. – 20 Eur, S. M. – 20 Eur, J. N. – 20 Eur, V. A. – 20 Eur, N. R. – 10 Eur, R. S. – 10 Eur, L. D. – 20 Eur, A. R. – 20 Eur, D. D. – 20 Eur, V. D. – 20 Eur, L. M. – 20 Eur, G. K. – 20 Eur, V. P. – 20 Eur, R. P. – 20 Eur, N. J. – 20 Eur, R. V. – 20 Eur, E. B. – 20 Eur, S. V. – 20 Eur, A. Z. – 20 Eur, V. M. – 20 Eur, R. C. – 20 Eur, E. J. – 20 Eur, T. C. – 20 Eur, G. M. – 20 Eur, V. V. – 20 Eur, A. B. – 20 Eur, R. B. – 10 Eur, uždarosios akcinės bendrovės „Zenasta“ – 10 Eur ir A. M. – 20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

141Sustabdyti apeliantų bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinių skundų dalies dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu patenkintų G. P., R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. reikalavimų, susijusių su neįsigaliojusiomis obligacijomis, civilinėje byloje Nr. 2A-4-516/2016 nagrinėjimą tol, kol bus išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėjama byla Nr. 3K-3-8-701/2016.