Byla 2A-582/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1332-273/2011 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei viešajai įstaigai Kauno klinikoms (buvęs pavadinimas viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. M., A. Z., K. J., A. K..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl gydytojų civilinės atsakomybės už pacientui padarytą neturtinę žalą.

5Ieškovas V. T. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, kuriais prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą; priteisti iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikos 95 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamo gydymo taikymo per laikotarpį nuo 2002 m. kovo 6 d. iki 2003 m. balandžio 23 d. ir nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. spalio 21 d.; priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto Onkologijos instituto 95 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamo gydymo per laikotarpį nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2008 m. vasario 6 d. (t. 1, b.l. 3-9, t. 2, b.l. 146-154). Nurodė, kad

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš V. T. VšĮ Vilniaus universiteto Onkologijos institutui 291,63 Lt, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai 475,13 Lt turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t. 3, b.l. 187-194). Teismas sprendė, kad ieškovas ieškinyje nurodytiems teiginiams patvirtinti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Iš šalių paaiškinimų, komisijinės ekspertizės akto išvados teismas padarė išvadą, kad ieškinio pareiškime nurodytais laikotarpiais Kauno klinikose bei VUOI ieškovui nebuvo padarytos diagnozavimo ir gydymo klaidos ir dėl to nebuvo sutrikdyta jo sveikata, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

8Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą teismas nurodė, kad komisijai priėmus sprendimą, asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne šis sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, o ginčo šalys tarp jų kilusio ginčo sprendimą perkelia nagrinėti į teismą. Nors atsakovu byloje patraukta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tačiau į bylą atsakovais yra įtrauktos sveikatos priežiūros įstaigos - Kauno klinikos ir VUOI. Išnagrinėjęs ginčą iš esmės, teismas konstatavo, kad dėl ieškinio reikalavimo dalyje panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą vertina kaip ieškovo kreipimąsi ir pasinaudojimą ikiteismine tvarka, todėl teisme nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl civilinės atsakomybės taikymo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovas V. T. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b.l. 10-16). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

  1. Teismas atmesdamas ieškinį, vadovavosi atsakovų neatitinkančiais tikrovės paaiškinimais ir klaidingomis komisijinės ekspertizės išvadomis. Apelianto teigimu, jis pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad VUOI ir Kauno klinikose buvo padarytos diagnozavimo ir gydymo klaidos. Teismas sprendimą grindė nepakankamai aiškia ir išsamia ekspertizės išvada, todėl priėmė klaidingą sprendimą. Siekiant gauti aiškią ir išsamią išvadą, pagrįstą medicininiais dokumentais, teismas turėjo skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.).
  2. Ekspertai, nuslėpdami medicininius dokumentus, kuriuose įrašyta apie hormonoterapijos pasėkoje pradėjusius lūžinėti kaulus ir 2008 m. vasario 6 d. VUOI bei 2008 m. birželio 27 d. Kauno klinikų išduotus bendrosios praktikos gydytojai medicininius dokumentus, išvadoje nuslepia VUOI fiksuotą prostatos vėžio metastazių visišką išgydymą hormonais. Taip pat nuslėpė ir hormonoterapijos pasėkoje įvykusį ir iki šiol nesugyjantį kaulo lūžį, todėl akte įrašyta, kad dėl gydymo VUOI apelianto sveikata nebuvo sutrikdyta, taip kaip Kauno klinikose vienus metus iš vis negydant nei pradžioje 2002 m. kovo 6 d. buvusio dar nemetastazavusio, nei nuo 2002 m. balandžio 18 d. negydant metastazavusio prostatos vėžio. Apeliantas nurodo, kad ekspertai klaidingai teigia, jog remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis per visą Kauno klinikose ir VUOI laikotarpį nuo 2002 m. kovo 6 d. iki 2010 m. spalio 21 d. teikiant jam gydymo paslaugas diagnozavimo ir gydymo klaidų negali patvirtinti. Teisėja vadovavosi tik šiomis klaidingomis ekspertų išvadomis, atmetė apelianto prašymą grąžinti ekspertams visus pateiktus medicininius dokumentus objektyviam tyrimo užbaigimui ir objektyvių išvadų pateikimui.
  3. Nepriklausomai nuo apeliantui ilgai taikytos hormonoterapijos didėjo ne tik pirminė metastazė dešiniame klubakaulyje, bet vėliau atsirado daugybinės metastazės kauluose. Dėl to, stabdant metastazių plėtimąsi ir hormonoterapijos įtaką kaulų lūžiams, galėjo vietoje hormonoterapijos apeliantui būti taikomas chemoterapijos gydymo metodas, tačiau šis gydymo metodas nebuvo apeliantui nei pasiūlytas, nei taikytas.
  4. 2011 m. sausio 17 d. parengiamajame teismo posėdyje teisėja inicijavo patikslinto ieškinio pateikimą, įtraukiant atsakovu ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, tam pritarė ir kiti atsakovai. Priteistos 475,13 Lt bylinėjimosi (kelionės) išlaidos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai yra nepagrįstos. Apelianto teigimu, jis nepagrįstai turi apmokėti teisėjos inicijuoto atsakovo išlaidas.
  5. Atlikta ekspertizė yra nepilna, ją atliekant ne visi medicininiai dokumentai buvo ištirti, todėl apeliacinės instancijos teismas turi galimybę paskirti pakartotinę ekspertizę, nes ją, apelianto teigimu, būtina atlikti.

11Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 4, b.l. 20-23). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

  1. Sveikatos apsaugos ministerija savo poziciją, kad ji yra šalintina iš atsakovų kaip netinkamas atsakovas šioje byloje buvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas naudojosi advokato paslaugomis, preziumuojama, kad jam buvo žinomos jo teisės CPK nustatyta tvarka teikti motyvuotą prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo ar tikslinti pareikštą ieškinį. Apeliantas nesiėmė nė vienos iš šių priemonių, todėl atmetus ieškinį teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš ieškovo atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi (kelionės) išlaidas.
  2. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nenustatė Kauno klinikų ir VUOI darbuotojų neteisėtų kaltų veiksmų (neveikimo), dėl kurių galėjo kilti apelianto nurodoma neturtinė žala sveikatai. Teisme nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl teismas sprendime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą netenkinti apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos sveikatai atlyginimo.
  3. Nors apeliantas prašo paskirti byloje pakartotinę ekspertizę, tačiau CPK 219 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę, jeigu teismui, o ne bylos šalims ar kitiems dalyviams, kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų.

12Atsakovas Vilniaus universiteto onkologijos institutas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti (t. 4, b.l. 28-33). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

  1. Apelianto skunde išdėstyti teisiniai argumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, jie visi teismo išnagrinėti ir teisingai įvertinti. Naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų apeliantas nepateikia.
  2. Apeliantas su nustatyta medicinine diagnoze ir taikytu gydymu nesutinka bei teigia, kad jam turėjo būti skiriamas kitoks gydymas, tačiau kito gydymo pagrįstumo ar būtinumo apeliantas nurodyti negali. Apeliantas teigia, kad jam paskirtas gydymas yra kenksmingas ir žalojantis jo sveikatą, nors pati ligos eiga ir teikiamas medicininis gydymas parodo visiškai priešingus rezultatus. Tai patvirtino ir byloje paskirtos ekspertizės išvados.
  3. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad apeliantui žalos sveikatai padaryta nebuvo. Teismui pateikta ekspertų išvada laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi prezumpcijos galią. Atlikę ekspertizę specialistai savo sprendimuose konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovų įstaigose apeliantui buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, todėl žala asmens sveikatai nebuvo padaryta. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti jau esančius byloje įrodymus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad negalima suabsoliutinti gydytojo profesinės atsakomybės, apeliantui teiktos gydymo paslaugos buvo teikiamos tinkamai ir žalos paciento sveikatai padaryta nebuvo.

13Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 4, b.l. 45-50). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

  1. Apeliantui ligos išplitimas į kaulus iki 2008 m. gegužės 21 d. nebuvo patvirtintas. Atliktuose kompiuterinės tomografijos ir rentgenologiniuose tyrimuose tiek Kauno klinikose, tiek ir VUOI iki 2008 m. gegužės 21 d. radiologų buvo aprašomas tik metastazės įtarimas. Kliniškai apelianto bendra būklė buvo stabili, liga neprogresuojanti, stebimas geras atsakas į hormonoterapinį gydymą. Kauno klinikose apeliantui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pagal norminius teisės aktus savalaikiai ir kvalifikuotai, jos atitiko praktikoje taikomus gydymo metodus bei medicinos mokslo rekomendacijas.
  2. Kompetentingų valstybinių institucijų ir gydytojų specialistų išvados patvirtina, kad Kauno klinikose apeliantui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos reikiamu lygiu, veikiant maksimaliai rūpestingai ir atidžiai. Apeliantas buvo savalaikiai apžiūrėtas, įvertinta jo būklė, atlikti reikalingi tyrimai, konsultuotas reikalingų gydytojų specialistų. Remiantis nusiskundimais, anamneze, atliktais tyrimais, nustatyta diagnozė, paskirtas adekvatus gydymas, ko pasėkoje apelianto būklė žymiai pagerėjo.
  3. Medicinos darbuotojų veiksmuose nėra jokios kaltės, todėl jų veiksmais žala apelianto sveikatai nebuvo padaryta. Be to, apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, kad yra teisinis priežastinis ryšys tarp apelianto dabartinės sveikatos būklės ir Kauno klinikų medicinos darbuotojų kaltų bet kokia forma veiksmų.

14Trečiasis asmuo K. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 4, b.l. 57).

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

18Byloje nustatyta, kad apeliantas 2002 m. gegužės 2 d. jam nustatyta diagnozė - gėrybinė prostatos hiperplazija, paskirtas gydymas. 2003 m. kovo 27 d. atliktas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas,

19Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Esminis keliamas reikalavimas gydytojui – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigoms ieškinį dėl jos darbuotojų (gydytojų) kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, laikosi pozicijos, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas; pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį; sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; kt.) Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta ir tai, kad be formaliųjų teisinių gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013)

21Apelianto įsitikinimu tiek Kauno klinikų, tiek VUOI jam teiktos sveikatos priežiūros paslaugos tiek diagnostine, tiek taikyto gydymo prasme, buvo netinkamos ir padarė žalą jo sveikatai. Neteisėti veiksmai ir medikų kaltė

22Aplinkybėms, reikšmingoms apeliantą gydžiusių gydytojų veiksmų įvertinimui, nustatyti pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiu rašytiniu įrodymu - Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus komisijinės ekspertizės akto Nr. EKG 95/11 (03) išvadomis (t. 3, b.l. 113-130). Atliekant šią ekspertizę, buvo įvertinta Kauno klinikų konsultacinės poliklinikos apelianto asmens sveikatos istorijos, VUOI poliklinikinės ligos istorijos, VUOI gydymo stacionare istorijos bei Klaipėdos universitetinės ligoninės radiologijos skyriaus vyresniosios gydytojos radiologės V. V. apeliantui atlikti radiologinių tyrimai. Ekspertų išvadose nurodyta, kad tiek Kauno klinikose, tiek VUOI apeliantui ligos diagnozės nustatytos tinkamai, remiantis tuo metu disponuotais objektyvaus tyrimo duomenimis ir papildomų tyrimų rezultatais. Abiejose gydymo įstaigose eilę metų apeliantui taikyta hormonų terapija, kas davė gerus rezultatus, tai rodo žemas PSA lygis kraujyje. Apeliantui taikytas standartinis gydymas, koks skiriamas daugumai pacientų. Apeliantą 2003 m. birželio 23 d. – birželio 25 d. tiriant VUOI, atlikus dubens kompiuterinį tyrimą, dešinio klubakaulio kūne stebėtas 1 cm skersmens padidinto tankio židinys – įtarta osteoblastinio tipo metastazė, tačiau vėliau atlikti kiti tyrimai – skeleto kaulų scintigrafija to nepatvirtino, nes šioje srityje neužfiksuota radioaktyvaus preparato kaupimosi. Metastazės dubens kauluose pripažintos tik nuo 2008 metų Kauno klinikose, atliktus dubens rentgenogramas, kompiuterinį tomografinį tyrimą ir lyginant su seniau atliktomis rentgenogramomis. Ekspertai padarė išvadą, kad remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, negalima patvirtinti, kad laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 6 d. iki 2003 m. balandžio 23 d. ir nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2010 m. spalio 21 d. Kauno klinikose bei laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2008 m. vasario 6 d. VUOI, teikiant gydymo paslaugas, apeliantui buvo padarytos diagnozavimo ir gydymo klaidos. Dėl gydymo Kauno klinikose ir VUOI apelianto sveikata nebuvo sutrikdyta.

23Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apelianto skundo pagrindu Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko apeliantui Kauno klinikose 2002 m. balandžio 18 d. – 2008 m. rugpjūčio 29 d. teiktų urologijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (t. 1, b.l. 178-181). Minėta inspekcija padarė išvadas, kad 2002 m. balandžio 18 d. – 2008 m. rugpjūčio 29 d. apeliantui Kauno klinikose urologijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nepažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje svarstydama apelianto pareiškimą taip pat nusprendė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose bei VUOI apeliantui buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, žala apelianto sveikatai nepadaryta (t. 1, b.l. 26-28).

24Teisėjų kolegija pažymi kasacinio teismo praktiką, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Taigi, būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Todėl, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.

25Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje buvo pateiktos, ištirtos ir įvertintos specialistų, sudarytų komisijų išvados, taip pat šioje byloje buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. Kita vertus, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Taigi, ekspertų išvados, atliktos tos srities gydytojų specialistų, neatleidžia teismo nuo pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje esančius reikšmingus ginčo išsprendimui kitus įrodymus –gydytojų specialistų paaiškinimus, medicininių tyrimų ir jų analizės paciento medicininiuose dokumentuose duomenis bei kita ir iš įrodymų visumos spręsti dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, įrodymus vertinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185 str.).

26Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą teismo sprendimą, teigia, kad teismas vadovavosi atsakovų neatitinkančiais tikrovės paaiškinimais ir klaidingomis ekspertizės išvadomis. Apelianto teigimu, jis pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno klinikose ir VUOI buvo padarytos diagnozavimo ir gydymo klaidos. Tačiau su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Apelianto teiginys, kad atlikta ekspertizė yra nepilna, ją atliekant medicininiai dokumentai ne visi ar ne taip buvo ištirti, nėra pagrįstas konkrečiais įrodymais ir iš esmės yra subjektyvus apelianto vertinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus inter alia ekspertizės išvadas, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ekspertų išvada yra neargumentuota, nemotyvuota, prieštaringa ar neišsami, nes ekspertai į visus teismo užduotus klausimus pateikė išsamius atsakymus. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi visų byloje esančių įrodymų pagrindu teismo paskirtos medicinos ekspertizės išvada, atmesdamas ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Kartu pažymėtina ir tai, kad iš esmės analogiškas išvadas padarė ne tik teismo paskirtą ekspertizę atlikę asmenys, tačiau, kaip minėta, ir Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Taigi, į bylą pateiktose visose specialistų išvadose, vertinant tiek diagnostikos, tiek gydymo klausimus, iš esmės nėra jokių prieštaravimų ar nuorodų į netinkamą medicinos paslaugų teikimą kuriame nors gydymo etape.

27Apeliantas kritikuoja ekspertų išvadą, nes joje dalyvavo Klaipėdos universitetinės ligoninės urologijos skyriaus vedėjas R. V., teikęs savo atsakymus ir sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė išties nėra visiškai nereikšminga, tačiau, kita vertus, ir nėra reikšminga tiek, kad ši išvada galėtų būti vertinama kaip pakankamai abejotina –ekspertizę atliko keturi asmenys: teismo medicinos ekspertas ir trys specialistai. Todėl pripažinti, kad tiek teismo medicinos ekspertas, tiek ir kiti du specialistai buvo paveikti R. V. nuomonės ir šališki (anot apelianto), nesant tokio teiginio įrodymų ir tik dėl apelianto subjektyvių abejonių, nėra pakankamo pagrindo. Beje, apeliantas dėl savo abejonių buvo pareiškęs prašymą pirmosios instancijos teisme grąžinti ekspertizės aktą ją atlikusiam teismo medicinos ekspertui dėl „objektyvaus ištyrimo užbaigimo ir tuo pagrįsto teismo medicininės ekspertizės išvadų pakeitimo“ (t. 3, b.l. 158-160). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tokio prašymo tenkinimas galėtų teikti prielaidas manymui, kad teismo medicinos ekspertas, nagrinėjęs visą medicininę dokumentaciją, nedalyvaujant R. V. pakeis savo nuomonę. Pirmosios instancijos neskyrė šioje byloje pakartotinės ekspertizės, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ją skirti ir apeliacinės instancijos teisme, nes papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama tais atvejais, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami arba kyla abejonių dėl jos pagrįstumo ar esant prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 str.). Šiuo atveju apeliantas, nebūdamas šios srities specialistu, tiek ieškinį, tiek apeliacinį skundą grindžia iš esmės išimtinai savo subjektyviu vertinimu apie besikartojantį klaidingą diagnozavimą bei netinkamą gydymą per visą laikotarpį nuo pat 2002 m., beje, atliktus ne vienos gydymo įstaigos ir ne atskiro vieno specialisto, o ir gydytojų komisijos. Iš medicininės dokumentacijos bei ekspertų išvados matyti, kad atskirais tam tikrais laikotarpiais pagal atliktus tyrimus nuo 2003 m. įtarimų dėl galimų metastazių buvo, tačiau to iki 2008 m. nepatvirtino kiti tyrimai. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantas medicininėje dokumentacijoje fiksuotus įtarimus ar jų nebuvimą vertina pasirinktinai – įtarimus dėl metastazių vertina kaip neabejotiną jų egzistavimo įrodymą, t.y. kaip jo aiškinimą patvirtinančius, tuo tarpu kitus duomenis, kuriuose fiksuojamas priešingas faktas - metastazių nebuvimas, vertina vien kaip klaidingus.

28Dėl aukščiau paminėto teisėjų kolegija neturi įrodymais grįsto pagrindo paneigti šių įstaigų specialistų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą bei negali vadovautis vien tokia subjektyvia prieštaraujančia bylos įrodymams apelianto nuomone. Pastebėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog apeliantui kai kurie gydymo metodai negalėjo būti taikyti dėl jo sveikatos būklės, kai kurių jis pats atsisakė, o būdo, kurį taikant neabejotinai jis būtų pasveikęs ar liga nesikomplikuotų, o gydymas nesukeltų jokių neigiamų pasekmių, nenurodo ir jis pats, teigdamas tik, anot jo, medikų klaidas nuo pat 2002 m., nuo kada, jo manymu, metastazės jau atsirado.

29Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad ekspertai ar kiti medikai nuslėpė dalį medicininių dokumentų inter alia pirminius 2002 m. įrašus apelianto asmens sveikatos istorijoje ir tai sąlygojo atitinkamas ekspertizės išvadas ar kitų apelianto skundus nagrinėjusių institucijų išvadas. Į bylą ši istorija yra pateikta, be kita ko, joje yra ir 2002 m. įrašai (t. 1, b.l. 140), taigi, ekspertai turėjo galimybę susipažinti su joje esančiais įrašais.

30Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, ekspertų išvadas ir šalių paaiškinimus, spręstina, kad įrodymų, jog atsakovų specialistai pažeidė atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo pareigas, nėra pateikta, o pateikti rašytiniai įrodymai paneigia apelianto teiginius, kad jis buvo netinkamai gydytas (CPK 178 str., 185 str.). Taigi, nekonstatavus gydytojų (sveikatos priežiūros įstaigų) veiksmų neteisėtumo bei kaltės nėra pagrindo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

31Apeliantas prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, šiame prašyme kartu išdėstydamas iš dalies naujus, apeliaciniame skunde nenurodytus, iš dalies besikartojančius argumentus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti(papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. Todėl dėl naujų apelianto argumentų, susijusių su proceso eiga pirmosios instancijos teisme, juo labiau, dėl iš esmės besikartojančių ar papildančių apeliaciniame skunde išsakytus argumentus teisėjų kolegija nepasisako. Tuo tarpu papildomai pateikti įrodymai apie naudotus analgetikus nei paneigia, nei patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl medikų veiksmų (ne)teisėtumo.

32Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat teigia, kad jis nepagrįstai turi apmokėti teismo inicijuoto atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos bylinėjimosi (kelionės) išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su jo argumentais, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai. Iš 2011 m. sausio 17 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad pati apelianto atstovė, atsakydama į teisėjos klausimą, nurodė, kad šią ministeriją reiktų traukti į bylą, kas ir buvo nutarta šiame posėdyje (t. 2, b.l. 94-96), o vėliau pateiktame patikslintame ieškinyje ministerija ir buvo nurodyta atsakovu. Taigi, ji atsakovu tapo pačiam apeliantui (jo atstovei) išreiškus tokio pobūdžio pageidavimą, o ne teismui prieš apelianto valią įtraukus atsakovu. Todėl pirmosios instancijos teismas, ieškinį atmetus, pagrįstai priteisė iš apelianto atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai jos patirtas bylinėjimosi (kelionės) išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 88 str., 93 str.) (t. 3, b.l. 165-175)

33Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir pagrįstai ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Todėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl gydytojų civilinės atsakomybės už pacientui... 5. Ieškovas V. T. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu bei... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovas V. T. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į... 12. Atsakovas Vilniaus universiteto onkologijos institutas atsiliepimu į... 13. Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga... 14. Trečiasis asmuo K. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 18. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2002 m. gegužės 2 d. jam nustatyta diagnozė... 19. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu... 21. Apelianto įsitikinimu tiek Kauno klinikų, tiek VUOI jam teiktos sveikatos... 22. Aplinkybėms, reikšmingoms apeliantą gydžiusių gydytojų veiksmų... 23. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apelianto skundo pagrindu Valstybinė... 24. Teisėjų kolegija pažymi kasacinio teismo praktiką, kad konkrečių... 25. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje buvo pateiktos, ištirtos ir įvertintos... 26. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą teismo sprendimą, teigia, kad teismas... 27. Apeliantas kritikuoja ekspertų išvadą, nes joje dalyvavo Klaipėdos... 28. Dėl aukščiau paminėto teisėjų kolegija neturi įrodymais grįsto pagrindo... 29. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad ekspertai ar kiti... 30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei į byloje esančius rašytinius... 31. Apeliantas prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį pateikė prašymą... 32. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat... 33. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą....