Byla 1A-216-312-2013

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Angelės Ikasalienės, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Rasai Lunienei, Violetai Semaškienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. L., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Blažiui, nuteistajam J. P. (J. P.), viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. nuostatomis, nuteistajam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti lengvąjį automobilį keturiems mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2Nukentėjusiosios L. L. naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 8632,00 Lt (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt du litai) ir iš J. P. priteista 41 368,00 Lt (keturiasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt aštuoni litai) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 8970,26 Lt (aštuoni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt litų 26 ct) turtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusiosios L. L. naudai iš J. P. priteista 4000,00 Lt (keturi tūkstančiai litų) nukentėjusios atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4J. P. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 22 d., apie 7 val. 18 min., vairuodamas J. P. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris ( - ) Eišiškių plentu nuo Dariaus ir Girėno gatvės link Mechanikų gatvės, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau tekste - KET), dėl ko įvyko eismo įvykis dėl kurio žuvo žmogus: buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, matomumą ir, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties Eišiškių plento susikirtimu su Užsienio gatve nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido ir partrenkė perėjoje ėjusį pėsčiąjį T. L., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje.

5Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir jos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, netaikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. bei jam paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę peržiūrėti didinimo linkme, pakeisti nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą ir uždrausti J. P. vairuoti lengvąjį automobilį dvejiems metams keturiems mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei priteisti iš J. P. 5000,00 Lt nukentėjusiosios advokato paslaugoms apmokėti.

6Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo iš dalies nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nuosprendžiu pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikaltimą yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų bylos įrodymų, patvirtinančių baudžiamosios veikos padarymą pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir/ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad dėl eismo įvykio nuteistasis kaltu prisipažino iš dalies (įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. 1. 32-33). Teismo posėdžio metu nuteistasis davė nenuoseklius paaiškinimus dėl vienos iš esminių bylos aplinkybių. Nuteistasis, atsakydamas į teisėjos ir kitų bylos dalyvių klausimus, skirtingai nurodė eismo įvykio vietą, painiojosi – tai, jo manymu, galėjo įvykti pėsčiųjų perėjoje ar keli metrai už pėsčiųjų perėjos, kitą kartą nurodė, jog susidūrimas įvyko ten kur (schemoje) nurodytos automobilio šukės, stiklai. (2012 m. spalio 5 d., 2012 m. spalio 31 d., 2012 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžių protokolai). Be to, AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė mokėti žalos atlyginimą būtent dėl nuteistojo kaltės neprisipažinimo. Todėl teisme duoti nuteistojo paaiškinimai negalėjo būti teismo pripažinti visišku kaltės prisipažinimu.

7Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltinamasis laisva valia pripažįsta padaręs veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi padėti ikiteisminiam tyrimui ar teismui, taip pat sušvelninti pasekmes. J. P. teismo posėdžio metu davė painius parodymus, teisme (proceso metu) neatsiprašė nukentėjusiosios, nepareiškė, jog dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas kaltinamojo dalinį kaltės prisipažinimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., neteisingai taikė ir aiškino šią baudžiamojo kodekso normą ir skiriant bausmę, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. l d. 2 p.

8Be to, teismas, skirdamas nuteistajam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėdamas dvejiems metams keturiems mėnesiams, mažai dėmesio skyrė Lietuvos Respublikos BK 41 str., 51 str. nustatytiems bausmės paskirties ir skyrimo kriterijams, išsamiai nemotyvavo jų taikymo šioje byloje, kurioje kaltinamasis šiurkščiai pažeidė KET, ko pasėkoje sukėlė itin sunkius padarinius. Todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė peržiūrėtina didinimo linkme.

9Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad konstatavus, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, ko pasėkoje žuvo žmogus, pagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti lengvąjį automobilį uždraudimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas J. P. naudotis teise vairuoti transporto priemonę keturiems mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 68 str. 2 d. reikalavimą. Pagal minėtą normą teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki trejų metų. Minėtas straipsnis nenumato trumpesnio šios priemonės taikymo termino. Teismas, taikydamas trumpesnį terminą negu numato įstatymas, ne tik pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, bet ir neadekvačiai vertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį - padarytas nusikaltimas, kuris ne tik sukėlė pavojų transporto eismo saugumui, veika (eismo įvykis) padaryta mieste, prieš darbo dienos pradžią, kai eismas intensyvesnis, pavojų žmonių gyvybei (perėja ėjo keli asmenys), bet ir sukėlė tragiškas pasekmes - nestabdydamas lengvojo automobilio, kaltinamasis partrenkė žmogų, ėjusį pėsčiųjų perėja, ir mirtinai jį sužalojo. Tai rodo ypatingai neatsakingą kaltinamojo požiūrį į eismo saugumą. Nežiūrint į tai, teismas uždraudė vairuoti lengvąjį automobilį keturiems mėnesiams, nurodydamas vienintelį motyvą tai, kad kaltinamasis gyvena Vilniaus rajone, o darbas Vilniuje. Apeliantės vertinimu, negalima sutikti su tokiu bylos aplinkybių vertinimu, nulėmusiu netinkamą Lietuvos Respublikos BK 68 str. 2 d. taikymą. Baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę uždraudimo terminas turėjo atitikti įstatyme numatytus terminus, veikos pavojingumą, nuosprendžiu siekiamus bausmės tikslus, teisinę logiką, teisingumo principą ir būti ne trumpesnis kaip bausmės vykdymo atidėjimo terminas, t. y. teisė vairuoti lengvąjį automobilį atimta dvejiems metams keturiems mėnesiams.

10Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio vertinimu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti aplinkybių, skirtingai interpretavo nustatytas, netinkamai įvertino nusikaltimo pasėkoje nukentėjusiajai kilusius padarinius, jos patirtus ir patiriamus dvasinius išgyvenimus, jų gylį ir intensyvumą įtaką jos gyvenimui, nusikaltimu pažeistų vertybių (gėrių) pobūdį ir svarbą.

11Teismas ištyręs įrodymus nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog nuteistasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, matomumą, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido ir partrenkė pėsčiųjų perėja einantį T. L., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė, tuo pažeidė KET 37 ir 133 punktų reikalavimus. Tokiu būdu, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teismas patvirtino, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.5 d. kvalifikuoti teisingai. Tačiau, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kitaip interpretavo jau nustatytas bylos aplinkybes. Nurodė, kad T. L. ėjo šalia pėsčiųjų perėjos, buvo apsirengęs tamsiai, be jokio šviesą atspindinčio akcento, neatsižvelgė į oro sąlygas ir nors KET nepažeidė, bet elgėsi rizikingai.

12Su tokiu teismo faktinių bylos aplinkybių vertinimu, nustatant neturtinės žalos dydį, apeliantės nuomone, negalima sutikti. Būdamas nuoseklus, teismas neturėjo pagrindo skirtingai interpretuoti faktines bylos aplinkybes. Vienu atveju nustatęs, kad T. L. ėjo pėsčiųjų perėja, kitu -neturtinės žalos atlyginimo atveju, jog jis jau elgėsi rizikingai, nes ėjo šalia pėsčiųjų perėjos, apsirengęs tamsiais rūbais, būdamas suaugęs žmogus, turėjo save saugoti. Tačiau toks vertinimas neatitinka KET nuostatų ir faktinės situacijos, bylos įrodymų. Liudytojas M. M. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, savo ranka nubraižytoje schemoje (t. 1, b. l. 193) patvirtino, jog kartu su žuvusiuoju į perėją įėjo tik įsitikinę, kad arti nėra automobilio, ėjo vienodu tempu per pėsčiųjų perėją, o ne šalia jos. Automobiliai važiavę nuo Pagirių pusės buvo sustoję prieš perėją, praleidinėjo pėsčiąjį einantį prieš juos. Jo parodymai nepaneigti nei 2012 m. balandžio 25 d. specialistės L. L. išvadomis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 78), nei jos apklausos metu duotais paaiškinimais. Šio liudytojo parodymų nepaneigia ir kaltinamojo paaiškinimai, kuriuose jis teigia, jog pėsčiąjį galėjo partrenkti pėsčiųjų perėjoje ar keli metrai už jos. Todėl nėra duomenų, leidžiančių teismui skirtingai interpretuoti tas pačias reikšmingas faktines aplinkybes bei tvirtinti, kad žuvusysis ėjo šalia pėsčiųjų perėjos. Taip pat, bylos duomenimis nustatyta, kad T. L. ėjo apšviesta pėsčiųjų perėja (2011 m. gruodžio 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė Nr. 1, t. 1, b. l. 6-7, 9-10, 11). KET nenumato reikalavimo apšviestoje vietoje dėvėti šviesą atspindintį elementą ar išskirtinius rūbus, ką teisme patvirtino ir specialistė. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad kelių eismo taisyklių T. L. nepažeidė. Teismas nepaneigė liudytojo M. M. duotų parodymų, jog su T. L. įėjo į pėsčiųjų perėją tik įsitikinę, kad nėra arti automobilio, jie ėjo pėsčiųjų perėja vienodu tempu ir iki eismo įvykio buvo pasiekę beveik kelio vidurį. Todėl darytina išvada, kad žuvusiojo T. L. veiksmai kelių eismo taisyklių atitikties požiūriu, atitiko saugaus elgesio kelyje keliamus reikalavimus, standartus (KET 4 p., 49 p.). Pagal kelių eismo taisykles pirmenybės teisę pereiti per gatvę nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pažymėta atitinkamu kelių ženklu, turi pėstieji (KET 37 p.) ir tuo pačiu pagrįstai tikėtis, iš kitų eismo dalyvių, jog pastarieji nepažeis KET reikalavimų ir nesukels savo veiksmais neigiamų pasekmių. T. L. eidamas vienodu tempu apšviesta pėsčiųjų perėja, elgėsi saugiai pagal KET reikalavimus ir saugaus elgesio kelyje standartus. Iš to seka, kad teismo teiginys, jog nors nepažeidė KET, bet jis elgėsi rizikingai, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

13Apeliantės įsitikinimu, kritiškai vertintinas ir teismo teiginys, kad kaltinamasis buvo pasirengęs ir siūlė atlyginti žalą, bet civilinė ieškovė atsisakė priimti pinigus. Iš kaltinamojo parengtos ir pateiktos 2012 m. liepos 4 d. pakvitavimo formos matyti, kad J. P. siūlė nukentėjusiajai susitarti dėl 20 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir atsisakyti šioje dalyje pretenzijų (t. 1, b. l. 171 ). Todėl teismo teiginys, kad kaltinamasis siūlė atlyginti neturtinę žalą, bet civilinė ieškovė atsisakė, yra teisiškai nereikšmingas, nes tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas yra ieškovo procesinė ir materialinė teisė.

14Apeliantė nurodo, kad civiliniame ieškinyje išdėstė, jog dėl netikėtos ir tragiškos sutuoktinio mirties, įvykusios eismo įvykio pasėkoje, patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, nemigą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, atsirado baimė transportui ir kt. Šios kančios tęsiasi iki šiol. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų jos patirtų išgyvenimų, netekties pobūdžio, prarastų vertybių (gėrių) reikšmės ir neteisingai taikė įstatymą, priteisdamas iš atsakovų už jai artimiausią žmogų, mylimą vyrą 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tuo ne tik pažeidė įstatymą, neišsamiai ištyrė ir taikė padarytos jai žalos kriterijus, bet ir pažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis yra žymiai didesnis už teismo priteistą ir mažiausiai sudaro 250 000,00 Lt. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų (toliau - Apžvalga) 10.1 ir 10.3 punktų nuostatas, absoliučių vertybių gynimo atveju, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijus yra pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimu, šeimos santykiams. Dėl netinkamo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. aiškinimo ir taikymo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina ir civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisinat 250 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir atitinkamai sumą padalijant tarp civilinių atsakovų.

15Nukentėjusiosios manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. nuostatas. Jos sutuoktinis buvo darbingo amžiaus, dirbo UAB „Karuselė plius“. Netekusi vyro dėl nusikalstamos veikos padarymo, kartu neteko jo darbo pajamų, kurios skiriamos jų šeimai. Po vyrio žūties liko gyventi su sūnumi Darijuš, turinčiu negalią. Pagal darbovietės pateiktą pažymą vyro vidutinis darbo užmokestis sudarė 800,00 Lt per mėnesį. Iki pensijos T. L. buvo likę dešimt metų septyni mėnesiai ir trys dienos. Per šį laikotarpį sumoje gautinos pajamos sudaro 101 714,29 Lt, o atskaičius pajamų ir SODROS mokesčius – 86 273,50 Lt. Ši pinigų suma būtų, realiai tikėtina, gauta, jeigu sutuoktinis T. L. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nebūtų žuvęs eismo įvykio metu. Tai atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. ir Apžvalgos 9.1 p. nuostatas. Be to, nukentėjusioji nurodo, kad dėl sutuoktinio žūties turėjo keisti darbą ir dėl to žymiai sumažėjo jos gaunamos pajamos. Todėl, nukentėjusiosios manymu, teismas nepagrįstai netenkino turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl 86 273,50 Lt negautų pajamų žuvus sutuoktiniui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nuostatas.

16Be to, teismas priteisdamas tik 4000,00 Lt proceso išlaidų, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 ir 3 d. nuostatas. Įvertinus patirtas pasekmes ir bylos sudėtingumą, nebuvo pagrindo mažinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turėtas išlaidas advokato, kaip atstovo, paslaugoms apmokėti. Todėl turėtų būti priteista visa 5000,00 Lt suma.

17Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinio skundo, jame yra nesutinkama su nuteistajam J. P. paskirta bausme bei civilinio ieškinio išsprendimu.

20Dėl Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d., 41 str., 51 str. taikymo, bausmės vykdymo atidėjimo

21Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir gailisi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino iš dalies (t. 1, b. l. 32-33), nes nebuvo tikras, ar T. L. partrenkė perėjoje, ar už jos ribų, tačiau neneigė, kad tai jis 2011 m. gruodžio 22 d., vairuodamas automobilį „Audi 80“, Eišiškių plentu nuo Dariaus ir Girėno gatvės link Mechanikų gatvės partrenkė pėsčiąjį, nurodė esmines įvykio aplinkybes. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino. Šiuo atveju, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis, atsakydamas į teisėjos ir kitų bylos dalyvių klausimus, skirtingai nurodė eismo įvykio vietą, painiojosi – tai, jo manymu, galėjo įvykti pėsčiųjų perėjoje ar keli metrai už pėsčiųjų perėjos, kitą kartą nurodė, jog susidūrimas įvyko ten kur (schemoje) nurodytos automobilio šukės, stiklai, nelaikytinos tomis aplinkybėmis, kurios neleistų teismui konstatuoti esant Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus, nuteistasis buvo nuoseklus, paaiškino, kad nematė kurioje konkrečioje vietoje automobilis kliudė pėsčiąjį. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas B. M., kuris įvykio metu važiavo tuo pačiu automobiliu ir taip pat nematė, kur konkrečiai įvyko susidūrimas. Duodamas parodymus teisme jis parodė, kad priešpriešiais važiavo labai daug mašinų ir juos akino. Jie važiavo apie 50 km/h greičiu, jis negali pasakyti ar jau buvo pravažiavę „zebrą“, bet prieš susidūrimą pamatė baltą maišelį prieš pat automobilį, gal už trijų metrų, ir suprato, kad kažkas eina jų važiavimo juosta. Pažymėtina, kad vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Šiuo atveju, nuteistasis negalėjo nurodyti aplinkybių, kurių nematė, todėl pateikė tik savo įvykio aplinkybių vertinimą, kur, jo nuomone, galėjo įvykti susidūrimas, dėl šių savo teiginių jis nebuvo kategoriškas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bandė tartis su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, jos atsiprašė. Todėl kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai konstatavo esant Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

22Akcentuotina, kad skirdami bausmes už Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyto nusikaltimo padarymą, teismai vadovaujasi bausmės paskirtimi (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat turi atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. Lietuvos Respublikos BK 61 str. įpareigoja teismus, skiriant bausmes įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir, atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį, skaičiuojant jį nuo Lietuvos Respublikos BK 281 str. atitinkamų dalių sankcijų vidurkio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nei Lietuvos Respublikos BK 41 str., nei Lietuvos Respublikos BK 54 str., nei Lietuvos Respublikos BK 61 str., nei Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad J. P. praeityje neteistas (t. 1, b. l. 42), dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigimai (t. 1, b. l. 36). Buvo nustatyta jo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis administracine tvarka praeityje baustas vieną kartą, tačiau nuobauda negalioja (t. 1, b. l. 43), kas leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad jis yra nebaustas administracine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Esant nurodytų aplinkybių visumai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žemesnė, nei Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytos sankcijos vidurkis. Akcentuotina, kad didesnės negu sankcijos vidurkis bausmės paskyrimas nuteistajam, kuris yra teisiamas pirmą kartą už neatsargaus nusikaltimo padarymą, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

23Pažymėtina ir tai, kad asmenims, padariusiems Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytą nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas teismų praktikoje taikomas dažnai. Teismas, priimdamas sprendimą dėl Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytu kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, ir su nuteistojo asmenybe. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadinasi, tokiais atvejais labai svarbu visapusiškai įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 75 str., tačiau nepakankamai motyvavo tokį savo sprendimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistojo bei liudytojų duotų parodymų, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, dėl meteorologinių sąlygų esant blogam matomumui (t. 1, b. l. 6-7, 8, 9-19, 51-61). Pėsčiasis T. L. taip pat elgėsi rizikingai, nes buvo neblaivus, nedėvėjo atšvaito. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, nuteistasis padarė ją nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neviršydamas leistino greičio, kas didintų nusikalstamos veikos pavojingumą. Pats nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Jis praeityje neteistas, turi gyvenamąją vietą, dirba, problemų su teisėsauga taip pat neturėjo, administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau nuobauda nebegalioja. Nuteistajam paskirtos bausmės dydis leidžia taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą, o nurodytos nuteistąjį charakterizuojančios bei pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, nepasiunčiant nuteistojo realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės į pataisos namus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

24Dėl BK 68 str. taikymo

25Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas nuteistajam vairuoti transporto priemonę keturiems mėnesiams, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 68 str. 2 d. reikalavimus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo arba iš viso neskirti Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, arba skirti ją vadovaudamasis minėto straipsnio 2 dalies reikalavimais, t. y. ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, Lietuvos Respublikos BK 68 str. 2 d. nuostatas bei aplinkybę, kad praeityje nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, nors ši nuobauda ir negalioja, konstatuoja, jog yra pagrindas nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemonę vieneriems metams. Šiuo atveju aplinkybė, kad nuteistojo gyvenamojoje vietoje yra prastas susisiekimas viešuoju transportu, nėra pagrindas jo atžvilgiu netaikyti Lietuvos Respublikos BK 68 str. nuostatų. Todėl šioje dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p., pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

26Dėl negautų pajamų CK 6.249 str. 1 d.

27Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išspręstu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala taip pat yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. taip pat numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. yra specialioji norma Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. atžvilgiu. Pažymėtina, jog minėta norma numato teisę gauti turtinės žalos atlyginimą tik tiems asmenims, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu mirusiojo buvo išlaikomi ar turėjo teisę gauti išlaikymą. Akcentuotina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė būtų reikalinga išlaikymo, kad būtų neįgali. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad dėl turimo lengvo protinio atsilikimo nukentėjusiosios ir žuvusiojo sūnus būtų pripažintas neįgaliu ir reikalingu išlaikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir tenkinti civilinį ieškinį dalyje dėl žuvusiojo tikėtino gauti darbo užmokesčio iki jo pensinio amžiaus, t. y. 86 273,50 Lt, priteisimo nukentėjusiosios naudai.

28Dėl neturtinės žalos dydžio

29Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

30Akivaizdu, kad nuteistasis pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad T. L., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės vyro, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiosios dėl netekties patirtą dvasinį skausmą bei kančias. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tame tarpe ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys: Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-551/2010).

31Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas atsižvelgė į J. P. padarytos žalos sukeltas pasekmes, o būtent į tai, kad vyro mirtis sukėlė nukentėjusiajai skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jos gyvenimą. Nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta nuteistojo kaltė, atkreipiant dėmesį į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, t. y. sąmoningai nesiekė sukelti jai dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įvertino ne tik nuteistojo kaltės formą, bet ir paties nukentėjusiojo asmens rizikingą elgesį – atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, nedėvėjo atšvaito, kas susidariusioje situacijoje galėjo išgelbėti jam gyvybę. Nors KET reikalavimai nenumato pareigos dėvėti atšvaitą apšviestose teritorijose, tačiau darytina išvada, jog asmuo, kuris pasirenka nedėvėti atšvaito vilkėdamas tamsius drabužius, elgiasi rizikingai, nes ne visose miesto dalyse gatvių apšvietimas yra geras, matomumą vairuotojams gali apsunkinti nepalankios meteorologinės sąlygos, kokios buvo ir eismo įvykio metu. Pažymėtina, jog vertinant asmens elgesį kaip rizikingą, nėra būtina konstatuoti, kad tas asmuo pažeidė KET reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai kaip rizikingą T. L. elgesį įvardijo aplinkybę, kad T. L. ėjo šalia pėsčiųjų perėjos, nes nuosprendyje konstatavo, kad jis buvo partrenktas einantis pėsčiųjų perėja. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes nukentėjusiojo neblaivumas bei pasirinkimas nedėvėti atšvaito yra vertintinas kaip rizikingas elgesys.

32Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, yra įvertinama ir nuteistojo turtinė padėtis, todėl akivaizdu, kad nuteistojo gaunamas darbo užmokestis, turto neturėjimas buvo reikšmingos bylai aplinkybės, į kurias atsižvelgus, nustatytas mažesnis nei nukentėjusiosios reikalautas neturtinės žalos atlyginimas. Kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to, abiems šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 50 000,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją už neturtinę žalą, atsižvelgė ir į realaus jos gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybę. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką: civiliniams ieškovams dėl jų artimųjų netekties eismo įvykio metu priteisiama nuo 40 000,00 Lt iki 100 000,00 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-271/2010, 2K-101/2010, 2K-243/2008, 3K-3-103/2009, 2K-141/2009 ir kt.).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Kolegijos vertinimu, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiajai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiosios atstovas advokatas ikiteisminio tyrimo metu procesinių veiksmų atlikime praktiškai nedalyvavo, tik 2012 m. birželio 8 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią susipažinimo metu sudarė 82 lapai, o tai rodo, jog byla nesudėtinga. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta keturių posėdžių metu, iš kurių vienas buvo atidėtas dėl to, kad nebuvo pateiktas civilinis ieškinys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė dalinį nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 4000,00 Lt, ir apeliaciniame skunde nurodytais motyvais šios sumos didinti nėra jokio teisinio pagrindo.

35Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2013 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. ( - ) matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. L. už advokato suteiktas teisines paslaugas - tik už dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme bei apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 1500,00 Lt, todėl šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 106 str. 2 d., turėtų būti priteistos iš J. P.. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad tas pats advokatas dalyvavo byloje ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bylos aplinkybės jam buvo žinomos ir papildomas susipažinimas su bylos medžiaga ar ypatingas pasiruošimas apeliaciniam procesui nebuvo būtinas, byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pirmajame posėdyje, kuris netruko nė vienos valandos laiko bei atsižvelgiant ir į nuteistojo turtinę padėtį, priteistinos sumos dydis mažintinas iki 500,00 Lt (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 3 d.).

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d.

Nutarė

37nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

38Paskirti J. P. (J. P.) baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę – lengvąjį automobilį vieneriems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

39Priteisti iš J. P. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) advokato, dalyvavusio apeliacinės instancijos teisme, paslaugų apmokėjimo išlaidų atlyginimo L. L. naudai.

40Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nukentėjusiosios L. L. naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. J. P. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 22 d., apie 7 val. 18 min.,... 5. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo pakeisti... 6. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo iš dalies nesutinkanti su... 7. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai... 8. Be to, teismas, skirdamas nuteistajam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir... 9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad konstatavus, jog nuteistasis... 10. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajai padarytos neturtinės... 11. Teismas ištyręs įrodymus nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje įrodyta,... 12. Su tokiu teismo faktinių bylos aplinkybių vertinimu, nustatant neturtinės... 13. Apeliantės įsitikinimu, kritiškai vertintinas ir teismo teiginys, kad... 14. Apeliantė nurodo, kad civiliniame ieškinyje išdėstė, jog dėl netikėtos... 15. Nukentėjusiosios manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir... 16. Be to, teismas priteisdamas tik 4000,00 Lt proceso išlaidų, netinkamai taikė... 17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK)... 20. Dėl Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d., 41 str., 51 str. taikymo, bausmės... 21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 22. Akcentuotina, kad skirdami bausmes už Lietuvos Respublikos BK 281 str.... 23. Pažymėtina ir tai, kad asmenims, padariusiems Lietuvos Respublikos BK 281... 24. Dėl BK 68 str. taikymo... 25. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui,... 26. Dėl negautų pajamų CK 6.249 str. 1 d.... 27. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 28. Dėl neturtinės žalos dydžio ... 29. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais... 30. Akivaizdu, kad nuteistasis pažeidė aukščiausią teisinį gėrį –... 31. Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad... 32. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, yra... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Kolegijos vertinimu, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl... 35. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2013 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi... 37. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. L. apeliacinį skundą tenkinti... 38. Paskirti J. P. (J. P.) baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis... 39. Priteisti iš J. P. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) advokato, dalyvavusio... 40. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....