Byla 2A-1-538/2016
Dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant R. Č., dalyvaujant ieškovui V. T. ir jo atstovui advokatui A. S., atsakovei A. A. Š. ir jos atstovei advokatei A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei A. A. Š., tretiesiems asmenims Kretingos rajono trečiojo notarų biuro notarei V. K., Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarei A. B., „A. G. Corporate & Speciality AG“, atstovaujamai UADBB „Panda Insurance“, dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimo,

Nustatė

2ieškovas prašė pripažinti V. T. 2010-01-18 sudarytą testamentą negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu; pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, nes po tėvo V. T. mirties atsakovė nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įregistravo 2011-05-23, pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-1685, išduotą 2011-05-11, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo tėvas V. T. su juo gyveno ( - ). Tėvas nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl besaikio alkoholio vartojimo susirgo šiomis ligomis: mechanine gelta, kepenų ciroze, pankreatitu ir Alzhaimerio liga. Tėvas mirė 2011-02-10 VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. 2010-01-18 Kretingos rajono trečiojo notarų biure tėvas surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovei A. A. Š.. Kadangi tėvas sirgo, jis testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

3Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-06-21 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. T. 2000 Lt (579,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. A. Š.. Nurodė, kad vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, kad testatorius V. T. suprato savo veiksmų reikšmę ir pas notarą surašydamas testamentą, pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Prieš surašant testamentą notarei paaiškino savo pasirinkimo priežastis (sūnaus negerą elgesį jo atžvilgiu). Notarei surašant testamentą nekilo abejonės dėl V. T. psichinės būklės ar neadekvatumo. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog nuo testamento sudarymo 2010-01-18 iki testatoriaus mirties 2011-02-10 praėjo daugiau kaip vieneri metai. Testatorius turėjo galimybę pakeisti testamentą, bet dėl priežasčių, kurios manytina buvo ir sudarant testamentą, testatorius V. T. paliko galioti 2010-01-18 testamentą iki mirties. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą galėjo ar negalėjo V. T., sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, atsižvelgė į V. T. būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes). Ieškovas neįrodė teismui, o teismas neturi duomenų, kad prieš sudarant 2010-01-18 testamentą ir testamento sudarymo metu bei iki mirties V. T. sirgo ligomis ar psichinėmis ligomis, kurios jam trukdė suprasti supantį pasaulį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tai patvirtina 2010-04-30 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo V. T. pareiškimas dėl V. T. pripažinimo neveiksniu, nes nebuvo pateikta jokių duomenų apie V. T. negalėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šis sprendimas 2011-01-19 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi buvo paliktas nepakeistas (c. b. Nr.2-397-325/2010). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra duomenų, jog ginčijamas testamentas sudarytas dėl apgaulės arba piktavališko susitarimo. Taip pat nurodė, kad ieškovas ginčija V. T. 2010-01-18 sudarytą testamentą. Atsakove jis nurodė testamentinę įpėdinę A. A. Š., kuri paveldėjo mirusio V. T. turtines teises ir pareigas bei jai 2011-05-11 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. A. A. Š. priėmė palikimą ir jos vardu registruota nuosavybė į žemės sklypą ( - ) (t. 2, b. l. 37-38). Iš šių įrodymų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas V. T. kreipėsi į teismą su 2012-01-09 ieškiniu dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, t. y. prašydamas pripažinti testamentą negaliojančiu dėl testatoriaus V. T. psichinės būklės, nes 2010-02-24 ieškinys buvo pareikštas tarp tų pačių šalių (atsakovė A. A. Š. perėmė testatoriaus V. T. turtines teises ir pareigas, priėmė paveldėjimą ir savo vardu įregistravo nuosavybę, taip pat ji ankstesnėje byloje buvo trečiuoju asmeniu atsakovo V. T. pusėje). Dėl paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo V. T. reikalavimas pripažinti testamentą negaliojančiu yra nepagrįstas, todėl atmetė ir CPK 182 str. 1d. 2 p. pagrindu, kaip nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (civ. byla Nr. 2-397-325/2010).

4Apeliaciniu skundu ieškovas V. T. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė, pažeistas rungimosi, proporcingumo, lygiateisiškumo principas. Nurodė, kad siekiant įrodyti, jog 2010-01-18 testamento sudarymo ir pasirašymo metu dėl progresuojančios sunkios ligos V. T. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir sudaryti testamentą, teismo prašė apklausti liudytojus bei skirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Tačiau nepagrįstai teismui pakako tik notarės išvados, kad jai nekilo abejonių dėl testatoriaus psichinės būklės ar neadekvatumo testatoriui sudarant testamentą. Taip pat atmestinas teismo argumentas, jog teismas neturi duomenų, kad testatorius sirgo ligomis, kurios jam trukdė suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kadangi teismui buvo pateiktas Specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažyma Nr. 0012498, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento išrašas iš medicininių dokumentų, gydymo stacionare istorijos, tačiau šie įrodymai prie bylos medžiagos nėra prijungti bei apie juos nėra pasisakyta. Teismas nepagrįstai neapklausė liudytojų bei neskyrė pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės. Siekiant įrodyti ieškinį, apeliantas pateikė eilę rašytinių įrodymų apie testatoriaus negalėjimą adekvačiai suvokti savo veiksmų prasmės bei eilę įrodymų, kurie buvo nepagrįstai atmesti ir nevertinami. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2010-04-30 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas ieškovo pareiškimas dėl testatoriaus pripažinimo neveiksniu, nes nebuvo pateikta įrodymų, t. y. teismas nurodo kitoje byloje nustatytas aplinkybes, nors 2010-04-30 išnagrinėtoje byloje buvo skirtingos šalys, todėl apeliacinės instancijos teismas 2013-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-359-163/2012 grąžino šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš esmės. Todėl siekiant atskleisti bylos esmę ir įrodyti ieškinio dalyką šioje byloje, apeliantas pateikė eilė įrodymų, kurie buvo atmesti ir nevertinami. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl prejudicinio fakto, nors Klaipėdos apygardos teismas 2013-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-359-163/2012 pasisakė, kad ieškiniai netapatūs.

5Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad buvo atmestas prašymas apklausti liudytojus, nors liudytojai buvo kviečiami ir buvo apklausti. Vienas iš apelianto skundo argumentų, kad teismas atsisakė skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Mano, kad jis irgi nepagrįstas, nes bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, o šios bylos atveju Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-397-325/2010 V. T. pareiškimą dėl V. T. pripažinimo neveiksniu atmetė. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad V. T. negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. V. T. niekada nėra gydęsis dėl psichikos sutrikimų, nėra įskaitoje dėl psichikos ligų. Nuo 2007-10-04 iki 2007-10-17 jis buvo gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl geltos. Gydymo metu jam buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo. Po to nėra jokių medicininių duomenų, kad V. T. būtų kreipęsis į gydymo įstaigas dėl psichinių ligų. Daugiau medicininių duomenų apie tai, kad V. T. sirgtų kokia psichine liga nėra. Apklausti liudytojai nepateikė konkrečių atvejų, kad V. T. dėl kokios nors psichinės ligos nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti. Nesant objektyvių duomenų, kad V. T. serga kokia psichine liga ir dėl jos negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, netikslinga jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas buvo peržiūrėtas Klaipėdos apygardos teisme ir 2011 m. sausio 19 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-47-159/2011 paliktas nepakeistu. Pažymėjo, kad V. T. dalyvavo abiejų instancijų teismo posėdžiuose, teismai tiesiogiai įsitikino, jog V. T. pilnai supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė, o pagrįstai rėmėsi prejudiciniu faktu, nustatytu civilinėje byloje Nr. 2-397-325/2010.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu jo turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad ginčijant testamentą galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą veiksnaus asmens, kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y., ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

9Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai.

10Be to, pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

11Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė laikydamasis aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, nors ieškovas savo apeliaciniame skunde ir teigia priešingai. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar testatorius 2010-01-18 testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes ir įrodymus, susijusius su testatoriaus sveikatos būkle. Nepaisant to, teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų nei padarė pirmosios instancijos teismas. Minėtą poziciją pagrindžia ir byloje atlikta pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, kurią ieškovo prašymo pagrindu paskyrė apeliacinės instancijos teismas.

12Teismo ekspertų D. T. ir I. K. – K. 2015-02-05 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad nuo 2008 metų nebenurodoma jokių testatoriaus psichikos sutrikimų, kurie blogintų jo gebėjimus suprasti ir valdyti savo veiksmus, susijusius su asmens apsisprendimo laisve, veiksmų planavimu, realizuojant savo civilines teises ir pareigas. Taip pat konstatuota, kad ekspertizės atlikimui pateikti duomenys nenurodo tokio laipsnio psichikos sutrikimų, dėl kurių testatorius, sudarydamas ir pasirašydamas ginčijamą testamentą 2010-01-18 būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų ar juos valdyti. Kadangi ši teismo ekspertų išvada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė ir vertino ne tik nurodyto ekspertizės akto turinį, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti ekspertų išvadą. Svarbu tai, kad byloje nėra pakankamai išsamių medicininių dokumentų, leidžiančių konstatuoti testatoriaus psichinę būklę 2010-01-18 testamento sudarymo metu. Tuo tarpu vien ieškovo akcentuojamos aplinkybės, kad testatorius dėl besaikio alkoholio vartojimo buvo susirgęs mechanine gelta, kepenų ciroze, pankreatitu ir Alzhaimerio liga, nesudaro pagrindo teigti, jog tuo metu ir testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kaip pažymėta minėtame ekspertizės akte, nuo 2008 metų, kuomet nebenurodoma jokių testatoriaus psichikos sutrikimų, kurie blogintų jo gebėjimus suprasti ir valdyti savo veiksmus, nutraukus ar sumažinus alkoholio vartojimą, testatoriaus psichikos būklė galėjo pagėrėti. Jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių testatoriaus blogą psichikos būklę po 2008 m., byloje nepateikta.

13Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas V. T. 2010 vasario mėnesį kreipėsi į teismą prašydamas tėvą V. T. (testatorių) pripažinti neveiksniu. Tačiau teismo 2010-04-30 sprendimu minėtas pareiškimas buvo atmestas, minėtas sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-19 nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Aukščiau nurodytų ekspertų išvadoje pažymėta, kad teismo posėdžio, 2010 m. balandžio mėn. vykusio civilinėje byloje pagal minėtą ieškovo V. T. pareiškimą dėl savo tėvo (testatoriaus) pripažinimo neveiksniu, metu testatorius elgėsi adekvačiai, jis gebėjo atsakyti į jam užduotus klausimus, atsakinėjo į juos prasmingai ir produktyviai, paaiškino testamento sudarymo aplinkybes, motyvus, juos išdėstė, t. y. pademonstravo savo procesinį veiksnumą. Taip pat pažymėta, kad, jei testatorius testamento sudarymo metu būtų sirgęs ieškovo nurodytomis ligomis ir jo būklė po 2008 m. nebūtų pagerėjusi, jis fiziškai negalėtų minėto teismo posėdžio metu išdėstyti savo nuomonės, atsakyti į klausimus ir pan.

14Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė teismui, o teismas neturi duomenų, kad prieš sudarant 2010-01-18 testamentą ir testamento sudarymo metu bei iki mirties V. T. sirgo ligomis ar psichinėmis ligomis, kurios jam trukdė suprasti supantį pasaulį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovo ginčijamas testamentas buvo sudarytas notarinėje kontoroje ir notarės patvirtintas. Testatoriui testamento tekstas garsiai perskaitytas, testamentas patvirtintas jo parašu. Notarė, tvirtindama testamentą, įsitikino testatoriaus veiksnumu.

15Apibendrinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog testatorius sudarydamas 2010-01-18 testamentą suprato savo veiksmų reikšmę ir sąmoningai išreiškė savo paskutinę valią palikti visą savo turtą atsakovei A. A. Š.. Tuo tarpu ieškovo apeliacinio skundo motyvai nesuteikia pagrindo teisėjų kolegijai daryti priešingos išvados nei darė pirmosios instancijos teismas.

16Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

18Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, todėl, esant atsakovės prašymui ir atitinkamiems įrodymams, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).

19Ieškovui grąžintinas jo sumokėtų ir ekspertizės atlikimui nepanaudotų piniginių lėšų likutis 47,93 Eur.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš ieškovo V. T. atsakovei A. A. Š. 1 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

23Grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos ieškovui V. T. 47,93 Eur, nepanaudotų ekspertizės atlikimui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė pripažinti V. T. 2010-01-18 sudarytą testamentą... 3. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-06-21 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas V. T. prašo panaikinti Kretingos rajono... 5. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo Kretingos rajono... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 8. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo... 9. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 10. Be to, pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą... 12. Teismo ekspertų D. T. ir I. K. – K. 2015-02-05 teismo psichiatrijos, teismo... 13. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas V. T. 2010 vasario mėnesį kreipėsi... 14. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 15. Apibendrinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka... 16. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 17. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės... 18. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, todėl, esant atsakovės prašymui ir... 19. Ieškovui grąžintinas jo sumokėtų ir ekspertizės atlikimui nepanaudotų... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 21. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš ieškovo V. T. atsakovei A. A. Š. 1 289,62 Eur bylinėjimosi... 23. Grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos ieškovui V. T. 47,93 Eur,...