Byla 3K-3-377/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. J. skundą notarei G. Š. ir suinteresuotam asmeniui L. S. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja N. J. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti notarą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį po jos vyro S. J. mirties; nurodė, kad notarė nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, nes ji, kaip nedarbinga, senyvo amžiaus sutuoktinė, buvo vyro išlaikoma. Pareiškėja gyveno kartu su sutuoktiniu viename bute iki pat jo mirties, tvarkė bendrą ūkį. S. J. testamentu paliko jam priklausantį turtą savo pažįstamai L. S.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino, įpareigojo notarę G. Š. išduoti N. J. paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį po S. J. mirties.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

8Nustatyta, kad S. J. gyveno santuokoje su sutuoktine N. J., tačiau testamentu jam priklausantį turtą paliko suinteresuotam asmeniui L. S. Pareiškėja yra sulaukusi pensinio amžiaus, gauna nedidelę pensiją (b. l. 82-85). Gyvendama su sutuoktiniu tvarkė bendrą ūkį, iš bendrų lėšų apmokėdavo buto komunalines paslaugas, kartu naudojo lėšas pragyvenimui. Pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas dėl senyvo amžiaus (gim. 1932 m. sausio 10 d.) ir gaunamos pensijos dydžio (apie 500 Lt). Šią aplinkybę taip pat patvirtina pareiškėjos banko sąskaitoje sukaupta pinigų suma ligai ar kitiems nenumatytiems gyvenimo atvejams. Suinteresuoto asmens L. S. argumentai, kad sutuoktiniai ketino nutraukti santuoką, netvarkė bendro ūkio, atskirai pirko maistą, o mokesčius mokėjo per pusę, yra nepagrįsti, nes tokių įrodymų nepateikta.

9Padaryta išvada, kad pareiškėja N. J. iš dalies buvo sutuoktinio išlaikoma, nes jos gaunamos pajamos nebuvo pakankamos pragyventi, todėl ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį, sudarančią pusę tos dalies, kuri tektų jai pagal įstatymą (CK 5.20 straipsnio 1 dalis).

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo L. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismai neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo reikalingumą ir privalomosios testamentu paliekamo palikimo dalies nustatymą (CK 5.20 straipsnis). CK 5.20 straipsnio 1 dalies taikymą yra ne kartą išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006; 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005). Išlaikymas reikalingas asmenims, kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų (mažą pensiją, bedarbio pašalpą, nedidelį atlyginimą, alimentus ir t. t.), t. y. jų gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Nagrinėdami tokio pobūdžio bylas ir spręsdami išlaikymo reikalingumo klausimą teismai privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį pajamų dydį, nekilnojamąjį turtą, turimus banko indėlius, vertybinius popierius ir kitas pajamas. Teismai tokių aplinkybių nesiaiškino.

132. Teismai, taikydami CK 5.20 straipsnio 1 dalį, privalėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006), nes nėra protinga ir teisinga spręsti, kad asmeniui, turinčiam didelės vertės nekilnojamojo turto, gaunančiam didelę pensiją bei palikėjo mirties dieną turėjusiam daug santaupų asmeninėje banko sąskaitoje, buvo reikalingas išlaikymas, kai palikėjo gaunamas pajamas sudarė tik 664,41 Lt pensija ir personalinė pensija.

143. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Jeigu pareiškėjas, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį turi suaugusių vaikų, būtina išsiaiškinti, ar jie neteikia paramos, išlaikymo, reikalingo pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006). Byloje nustatyta, kad pareiškėja turi pilnametį sūnų, kuris pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo motina N. J. gyveno kartu su sutuoktiniu S. J. ir turėjo bendrą ūkį, tačiau teismai nesiaiškino, kodėl pareiškėja nereikalauja išlaikymo iš savo pilnamečio sūnaus.

154. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojantį CPK 185 straipsnį, nes nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius byloje esančius įrodymus, įvertino tik pareiškėjos pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į suinteresuoto asmens (kasatorės) argumentus, kurie buvo nurodyti 2006 m. liepos 3 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą bei 2006 m. spalio 27 d. atskirajame skunde, taip pat netyrė suinteresuoto asmens atstovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktų įrodymų. Teismai privalėjo įvertinti byloje esančių įrodymų visetą ir tik tada daryti išvadą, ar palikėjo S. J. mirties dieną pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas.

165. Notarė G. Š. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą N. J. į privalomąją palikimo dalį, nes nebuvo nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjai sutuoktinio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas tokio juridinio fakto nenustatė. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo būti nustatytas pagrindas įpareigojimui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą N. J., t. y. nustatytas juridinis faktas, kad jai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Nenustatęs tokio juridinio fakto, teismas negalėjo įpareigoti notarės atlikti notarinius veiksmus.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja N. J. prašo jį atmesti, nurodydama, kad bylą nagrinėję teismai teisingai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ginčo atveju taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005).

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

20Sutuoktiniai N. J. ir S. J. gyveno santuokoje iki S. J mirties bute, esančiame ( - ). S. J. 2005 m. gruodžio 11 d. mirė; 1998 m. balandžio 23 d. testamentu jam priklausantį turtą paliko pažįstamai L. S.

21Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė G. Š. atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, motyvuodama tuo, kad reikia nustatyti juridinį faktą, jog jai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja yra pensinio amžiaus, gaunanti apie 500 Lt pensiją.

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Įgyvendindama kasacinio teismo jurisdikciją (CPK 353 straipsnio 1 dalis), šioje byloje teisėjų kolegija aptaria šeimos ir paveldėjimo teisinių santykių, notarinių veiksmų atlikimo bei proceso normų reglamentavimą, kiek tai reikšminga apibrėžiant sutuoktinio teisės į privalomąją palikimo dalį teisinius pagrindus, nustatant įrodinėjimo dalyką bei paskirstant įrodinėjimo naštą, taip pat įvertinant notaro teises ir pareigas atliekant notarinį veiksmą.

24Dėl sutuoktinio teisės į privalomąją palikimo dalį teisinių pagrindų, įrodinėjimo dalyko, įrodinėjimo naštos ir įrodymų vertinimo

25Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad palikėjas ir pareiškėja – sutuoktiniai. Remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, puse tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau į privalomąją palikimo dalį. Ši teisė įstatymo leidėjo vadinama teise į privalomąją palikimo dalį. Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reguliavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų sutuoktiniai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus. Dar daugiau, pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. E. J., Nr. 3K-3-323/2005). Tokia teismų praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė procesiškai reiškia tai, kad pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka (CPK 182 straipsnio 4 punktas), o įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą.

26Pirmiau nurodyti teisiniai argumentai suponuoja, kad, esant palikėjo pensinio amžiaus sutuoktinio išlaikymo reikalingumo prezumpcijai pagal įstatymą, įrodinėjimo dalykas, ginčijant asmens subjektiškumą pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, yra tai, kad palikėjo mirties dieną sutuoktinis turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms. Tokiems vertinimams reikšmingi duomenys apie nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir pan. Pažymėtina, kad palikėjo pensinio amžiaus sutuoktinio išlaikymo reikalingumo prezumpciją galima paneigti tik laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvų (CK 1.5 straipsnis), taip pat civilinių santykių reglamentavimui taikomo proporcingumo principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

27Vertinant pirmiau nurodytas reikšmingas aplinkybes šioje byloje, darytina išvada, kad nei pareiškėjos turtas, nei pajamos nesudaro prielaidų paneigti jos teisės į privalomąją mirusio sutuoktinio palikimo dalį. Kasatorė neįrodė (CPK 179 straipsnio 1 dalis), kad pareiškėjos sūnus teikė jai išlaikymą, dėl kurio ji nevertintina kaip palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymo sutuoktinis. Pabrėžtina, jog kasatorė net nesiėmė procesinių priemonių tokioms aplinkybėms įrodinėti, pvz., teisme apklausiant liudytoju pareiškėjos sūnų kasatorės atstovas tokio pobūdžio klausimų nepateikė (b. l. 71). Dėl to konstatuotina, kad nepagrįsti yra kasatorės argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino teisę, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kuri nurodo vertinti ir vaikų teikiamą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. E. J., Nr. 3K-3-323/2005). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos ir išvados padarytos pažeidžiant įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 183, 185 straipsniai).

28Dėl notaro teisių ir pareigų atliekant notarinį veiksmą – išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į priklausančią privalomąją palikimo dalį

29Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o pagal įstatymo 40 straipsnio 1 dalį įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. L. v. notaras T. P. V., Nr. 3K-3-588/2004).

30Jau buvo nurodyta, kad galioja palikėjo pensinio amžiaus sutuoktinio išlaikymo reikalingumo prezumpcija, todėl notaras, nustatęs, kad palikėjo sutuoktinis atitinka formaliuosius subjektiškumo pagal CK 5.20 straipsnį kriterijus, turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Pažymėtina, kad formaliųjų subjektiškumo kriterijų konstatavimas ne visada yra pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, pvz., esant ginčui tarp įpėdinių dėl kiekvienam iš jų priklausančios turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. L. v. notaras T. P. V., Nr. 3K-3-588/2004). Šios bylos kontekste darytina išvada, jog notaras neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl atsisakymas neteisėtas. Tokioje teisinėje situacijoje nebūtų pagrindo iš esmės vertinti kasatoriaus argumentų dėl to, kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktiniui išlaikymas nebuvo reikalingas, nes procesiškai tai įrodinėjimo dalykas byloje dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo (CK 5.8 straipsnis). Tačiau atsižvelgdama į tai, kad civilinis procesinis reguliavimas suponuoja vieningą tikslą (CPK 2 straipsnis), kurio turinio sudėtinė dalis yra siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, o civilinio proceso principų - teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas (CPK 5 straipsnis), proceso koncentracija ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) - laikomasi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje pagrįstai sprendė ir dėl ginčijamos teisės į privalomąją palikimo dalį.

31Nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, kad teismai turėjo nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėja palikėjo mirties dieną reikalinga išlaikymo, ir tokį sprendimą išdėstyti rezoliucinėje sprendimų dalyje, nes, minėta, pareiškėjos subjektiškumas pagal CK 5.20 straipsnį yra preziumuojamas ir tokia prezumpcija nepaneigta.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.