Byla 2A-204-372/2012

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-30-446/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui K. B. dėl palikimo dalies nustatymo ir atsakovo K. B. priešieškinį ieškovui A. B., tretiesiems asmenims Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. A., Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, privalomosios palikimo dalies nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo, įrašo nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui K. B., kuriuo prašė nustatyti, kad jo motinos A. B., mirusios ( - ) d., palikimą sudaro ½ dalis 0,0655 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), kitų statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ). Nurodė, kad A. B. paliko testamentą, pagal kurį jos sūnus įgijo teisę paveldėti visą jos turtą. Testamentinis įpėdinis iki šiol negali baigti tvarkyti paveldėjimo dokumentų, nes jo tėvas, mirusios A. B. sutuoktinis K. B. ginčija mirusios sutuoktinės nuosavybės teisę į jų santuokos metu pastatytą gyvenamąjį namą bei namų valdos žemės sklypą. A. B. ir K. B. susituokė ( - ) d., gyvendami santuokoje 1971 m. baigė statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus statinius, esančius ( - ). Pastatai stovi ant 2001 m. išpirkto iš valstybės 0,06 ha dydžio žemės sklypo. Šis turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams. Gyvendami santuokoje A. ir K. B. statėsi priestatą, įsirengė mansardą, turėdami 1966 m. leidimą statybai, tačiau viešame registre šie statybos darbai nebuvo įregistruoti, tai buvo padaryta tik 2009 metais, t.y., po A. B. mirties, nors visi namo statybos ir mansardos įrengimo darbai buvo atlikti jai gyvai esant. Po A. B. mirties K. B. jokių esminių namo rekonstrukcijos darbų neatliko.

5Atsakovas K. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po A. B. mirties buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija – įrengta mansarda gyvenamajame name, atlikta ūkinio pastato rekonstrukcija, tokiu būdu padidinant gyvenamojo namo ir ūkinio pastato vertę, ką patvirtina statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2009-04-16 aktas bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su žyma apie tai, kad yra nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą. Todėl atsakovui nustatytina didesnė dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nei A. B..

6Atsakovas K. B. pateikė priešieškinį ieškovui A. B., tretiesiems asmenims Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. A., Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, kuriuo prašė: 1) tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas K. B. priėmė A. B., mirusios ( - ) d., palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti; 2) nustatyti, kad atsakovas K. B. turi teisę į privalomą palikimo dalį - ¼ dalį 4 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), 1/8 dalį 0.0655 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių ( - ); 3) atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. A. išduotam 2010-04-06 dienos paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 4) pripažinti negaliojančiu Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. A. išduotą A. B. 2010 m. balandžio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą į 4 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ); 5) pripažinti K. B. nuosavybės teisę į : ¼ dalį 4 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ( - ) k. v. ir 1/8 dalį 0.0655 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); 6) panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie tai, kad A. B. nuosavybės teise priklauso 4 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patikslino reikalavimą dėl turto privalomosios dalies ir prašė nustatyti, kad atsakovas K. B. turi teisę į privalomą palikimo dalį - 1/8 dalį 4 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), 1/16 dalį 0,0655 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių ( - ). Nurodė, kad atsakovas po sutuoktinės A. B. mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti: rūpinasi paveldėta gyvenamojo namo su priklausiniais dalimi, remontuoja šį turtą, turto pagerinimus užregistravo nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, dirba prie gyvenamojo namo esantį paveldėtą dalį žemės sklypo, moka mokesčius. Atsakovas yra senatvės pensininkas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, gaunama senatvės pensija palikėjos mirties dieną sudarė vos 568,39 Lt, o esant šioms aplinkybėms išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas (LR CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą atsižvelgtina į LR CK 6.450 str. 3 dalyje numatytą pragyvenimo kriterijų – minimalią mėnesio algą. K. B. reikalinga nuolatinė priežiūra, jam yra rekomenduojama gyventi senelių namuose. Todėl atsakovui yra pripažintina teisė į privalomąją palikimo dalį. Atsakovas neginčija ieškovo palikimo priėmimo teisėtumo, tačiau atsakovas ginčija paveldėjimo teisės liudijimą, kuris yra išduotas vienam ieškovui nepaisant atsakovo teisės į privalomąja palikimo dalį. Atsakovas apie išduotą ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik iškėlus bylą teisme. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2010-04-06 dieną, nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke jis įregistruotas 2010-04-14 d., t.y. praėjus daugiau nei vienerių metų terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl tik nuo to momento – 2010-04-14 dienos - atsakovas turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie išduotą ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą ir vienerių metų ieškinio senaties terminas jam ginčyti yra skaičiuotinas nuo šio momento, t.y. jis nėra praleistas. Teismui sprendžiant, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti yra palikimo atsiradimo momentas, ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių: atsakovas yra itin garbaus amžiaus – 89-erių metų, serga įvairiausiomis ligomis – neuralgija, širdies ligomis, stuburo osteochondroze. Šios objektyvios priežastys trukdė atsakovui įteisinti savo teisę į privalomąją palikimo dalį. Kadangi atsakovas turi teisę į privalomą palikimo dalį, yra priėmęs palikėjos A. B. palikimą, todėl Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaras nepagrįstai paveldėjimo teisės liudijimą į 4 ha ploto žemės sklypą išdavė vienam ieškovui, todėl LR CK 1.80 str. pagrindu negaliojančiu yra pripažintinas ieškovui išduotas 2010-04-06 paveldėjimo teisės liudijimas į 4 ha ploto žemės sklypą. Pripažinus negaliojančiu šį paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovui pripažintina nuosavybės teisė į dalį palikėjos A. B. palikimo dalį : ¼ 4 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), 1/8 0,0655 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių ( - ). Pripažinus negaliojančiu ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą bei pripažinus atsakovo nuosavybės teisę į dalį paveldimo turto, atitinkamai yra naikintina teisinė nuosavybės teisės į 4 ha ploto žemės sklypą registracija ieškovo vardu.

7Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Prašė taikyti ieškinio senatį dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, kadangi atsakovui nuo pat A. B. mirties dienos buvo žinoma apie testamentą, jis buvo kviečiamas pas notarą, kad geruoju pripažintų mirusios sutuoktinės palikimo dalį. Juridinę reikšmę turintis faktas šiuo metu K. B. nebegali suteikti teisinių pasekmių, nes palikimo didžioji dalis yra ieškovo nuosavybė, o įstatymo nustatytu terminu jis nesikreipė dėl pageidavimo gauti privalomąją palikimo dalį. K. B. turi normalias gyvenimo sąlygas ir pakankamas pajamas pragyvenimui ir jo turto daliai išlaikyti. Atsakovas nors yra garbingo amžiaus, tačiau yra sveikas, jam jokia liga nėra nustatyta, jis nėra gydęsis. Paskutiniais sutuoktinių A. ir K. B. gyvenimo metais jų santykiai buvo itin pašliję, kiekvienas pragyveno iš savo gaunamos pensijos. K. B. niekada nebuvo reikalingas nei sutuoktinės, nei sūnaus išlaikymas. Kad K. B. turi pakankamai lėšų pragyvenimui, ieškovas sprendžia ir iš tos aplinkybes, kad jis beprasmiškai išlaidauja, ginčydamas A. B. turto dalį.

8II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

9Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad A. B., a.k. ( - ) mirusios ( - ) d., palikimą sudaro ½ dalis 0,0655 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų-kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).

10K. B. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, privalomosios palikimo dalies nustatymo, ieškinio senaties termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo, įrašo nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo atmetė. Priteisė iš K. B. 45,85 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei ir 132 Lt A. B..

11Teismas nurodė, kad iš išanalizavęs atsakovo pateiktą 2009 m. balandžio 16 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktą nustatė, jog gyvenamojo namo mansarda įrengta ir ūkinis pastatas pastatytas remiantis 1966 m. išduotu leidimu statyti. Šiuo aktu patvirtintas statybos teisėtumas – mansarda įrengta ir ūkinis pastatas pastatytas turint leidimą tokiai statybai ir nenukrypstant nuo projekto, tačiau teismas laikė, kad tai nėra įrodymas, jog minėti darbai atlikti tik iš asmeninių K. B. lėšų, po sutuoktinės mirties, kad šis turtas yra asmeninė K. B. nuosavybė. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas K. B. prašydamas atmesti ieškinį, kuriuo prašoma nustatyti, kad jo mirusiai sutuoktiniai priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio ( - ), nepareiškė reikalavimo dėl jam priklausančios didesnės santuokinio turto dalies. Taip pat, teismas, remdamasis teismų praktika, kad palikėjo įpėdinio nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo, padarė išvadą, jog vien tik tas faktas, kad K. B. yra senatvės pensininkas, nesuteikia pagrindo jį traktuoti CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įvardintu subjektu, turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad A. B. mirties dieną jis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į mirusios sutuoktinės palikimo dalį, taip pat nepateikė įrodymu, patvirtinančių sveikatos būklę, išlaidas, susijusias su sveikatos atstatymu, gerinimu. Be to, teismas nurodė, kad konstatavus, jog atsakovas K. B. neturi teisės į privalomąją savo sutuoktinės A. B. palikimo dalį, jo kiti priešieškinio reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, ieškinio senaties termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo, įrašo nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo, laikytini neparemti įstatymu, nepagrįsti, todėl teismas juos atmetė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

13Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas K. B. priešieškinis ir priimti naują sprendimą: 1) tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. priėmė A. B., mirusios ( - ) d., palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti; 2) nustatyti, kad K. B. turi teisę į privalomą palikimo dalį ¼ dalį 4.0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) ir 1/8 dalį 0.0655 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); 3) atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. A. išduotam 2010-04-08 dienos paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 4) pripažinti negaliojančiu Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. A. išduotą ieškovui A. B. 2010-04-06 dienos paveldėjimo teisės liudijimą į 4.0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ); 5) pripažinti K. B. nuosavybės teisę į : 1/8 dalį 4.0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir 1/16 dalį 0.0655 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); 6) panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie tai, kad ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso į 4.0000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ).

14Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad palikėjos A. B. mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, o palikėjo sutuoktinio nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo LR CPK 182 straipsnio prasme yra visiškai nepagrįsta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus. Pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E.J. v. E.J., bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N.J. v. L.S., bylos Nr. 3K-3-377/2007; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.S. v. V.R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-548/2008). Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (LR CK 3.72 str. 2 dalis). Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo šios bylos faktinių aplinkybių: šiose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl asmenų, nesulaukusių senatvės pensijos amžiaus išlaikymo reikalingumo.
2. Palikėjos mirties dieną atsakovo gaunamos pajamos – senatvės pensija – buvo 568,39 Lt, kai vienam žmogui pragyvenimui kas mėnesį reikia vienos minimalios mėnesio algos ir orientaciniu kriterijumi laikomas LR CK 6.461 str. 2 dalyje numatyta rentos gavėjo teisė gauti vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo vertę. Teismui pateikta statistikos departamento informacija, iš kurios matyti, kad vidutinės vartojimo išlaidos vienam ūkio nariui per mėnesį asmeniui gyvenančiam ne didžiuosiuos Lietuvos miestuose palikėjos mirties laikotarpiu (2007-aisiais metais) sudarė 742,30 Lt. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad atsakovui jo gaunamos pajamos – senatvės pensija – nebuvo pakankama jo poreikių tenkinimui. Atsakovas 66,50 Lt našlių pensijos palikėjos mirties dieną negavo. Be to, teismas nepagrįstai 42 metų senumo turtą (6 867,00 Lt) laikė vertingu turtu.

15Ieškovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto reikalavimams tenkinti nurodytas pagrindas – LR CK 3.72 straipsnio 2 dalis nėra tapatus LR CK 5.20 straipsniui. Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymu, kad dėl objektyvių priežasčių neturi pajamų arba turi jų per mažai.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Registrų centro Šiaulių filialas nurodo, kad apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Taip pat nurodo, kad 2011 m. gegužės 10 d. atsiliepime į priešieškinį Nr.(8.4.3.) G-501 nurodė priešieškinio klaidas (neteisingi turtą identifikuojantys duomenys), kurios vėl pakartotos apeliaciniame skunde. Pakartotinai informuojame, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ) unikalus Nr. ( - ); žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ). Be to, 2011 m. spalio 28d. raštu Nr. (8.4.3.)G-1260 įsiteisėjęs 2011 m. rugsėjo 22d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas buvo grąžintas teismui, informuojant kad 2011m. spalio 25d. A. B. pateikus prašymą Nr.3058305, 2011 m. rugsėjo 22d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-446/2011 pagrindu nekilnojamojo turto registre 2011 m. spalio 26d. įregistruota A. B. nuosavybės teisė į ½ dalį 0,0655ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

18ir teisiniai argumentai

19 Apeliacinis skundas atmestinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

21Apeliacinį skundą apeliantas grindė tik tuo, kad jam buvo būtina skirti privalomąją palikimo dalį. Tokiu atveju kolegija sprendžia, kad apeliantas iš esmės ginčija tik tą priešieškinio dalį, kurioje jis prašo pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį.

22Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

23Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

24Teisės į privalomąją palikimo dalį atsiradimas siejamas su išlaikymo reikalingumu. (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009.) Byloje nustatyta, kad apeliantas buvo ruošiamas apgyvendinti senelių namuose (138-139 b. l., 1 t.). Šis faktas vertintinas kaip galimybė jam užsitikrinti normalias gyvenimo ir priežiūros sąlygas. Kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į ieškovą dėl galimybės gauti iš jo paramą, o jos neteikiant gera valia – kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.205 straipsnis) ar papildomų išlaidų kompensavimo (CK 3.207 straipsnis). Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis negali pragyventi iš turimos pensijos. Apelianto teiginys, kad normaliam žmogaus pragyvenimui būtina skirti CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodytą vieną mėnesinę algą, nepagrįstas. Apeliantas yra apsirūpinęs būstu, turi pakankamai vertingo turto. Nėra pateikta jokių įrodymų, detalizuojančių jo poreikius. Atmetant iš pateiktų pozicijų kai kurias pinigines išlaidas, kurios minimos apelianto pateiktoje informacijoje (103-105 b. l., 1 t.), paveldėjimo atsiradimo momentu turėtos pensijos privalėjo užtekti normaliam pragyvenimui. Būtinosiomis išlaidomis negali būti pripažintos išlaidos alkoholiniams gėrimams, tabakui, restoranų lankymui. Apeliantas nurodo natūrines išlaidas, pvz., būstą, jo apstatymą, tačiau neįvertina tos aplinkybės, kad būstu jis yra apsirūpinęs. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas palikimo atsiradimo metu turėjo žymių išlaidų jam priklausančio būsto išlaikymui. Iš pateiktos pažymos nematyti, kad išlaidos elektrai buvo labai žymios (153-156 b. l., 1 t.). Taigi, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, susijusiomis su privalomosios palikimo dalies neskyrimu.

25Pagal CK 5.2 straipsnyje nustatyta, kad paveldėti galima 2 būdais – pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Jai priklausantį turtą velionė A. B. testamentu paliko sūnui A. B. (6 b. l., 1 t.). Kol nėra nuginčytas testamentas, jis galioja ir šiuo atveju vienintelis paveldėtojas yra ieškovas A. B.. Apeliantas testamento neginčijo, tačiau pasinaudojo teise reikalauti privalomosios palikimo dalies. Kaip jau išdėstyta aukščiau, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas. Paveldėti dviem būdais vienu ir tuo pačiu metu negalima. Tai reiškia, kad pats reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad apeliantas priėmė A. B., mirusios ( - ) palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, iš viso negalėjo būti tenkinamas. Toks reikalavimas būtų galimas tada, jei būtų nuginčytas testamentas ir apeliantas pradėtų pretenduoti į palikimą kaip paveldėtojas pagal įstatymą. Apeliantas buvo atstovaujamas advokato, jis naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl šiuo atveju jo negalima laikyti silpnesniąja teisminio proceso šalimi, nesugebėjusia apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

26Atmetant apeliacinį skundą, kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kolegija sprendžia, kad reikalaujama suma negali būti visiškai tenkinama. Ieškovas sumokėjo advokatei už atstovavimą apeliacinėje instancijoje, tačiau ši paslauga realiai nebuvo suteikta, nes byla buvo nagrinėjam rašytinio proceso tvarka. Taigi, svarstytina tik galimybė priteisti 600 Lt, atmetant prašymą priteisti dar 100 Lt (16-17 b. l., 2 t.). LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri šiuo metu sudaro 800 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio“ (Žin., 2007, Nr. 137-5592). Kolegijos nuomone, 600,00 Lt už apeliacinio skundo paruošimą yra protinga suma, neviršijanti Rekomendacijų.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš atsakovo K. B. (a. k. ( - ) ieškovui A. B. (a. k. ( - ) 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.