Byla 3K-3-259/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių D. L. A., E. A ir E. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovėms D. L. A., E. A., E. B. dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir privalomosios palikimo dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. A. nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 26 d. mirė jo tėvas, kuris visą turtą 1979 metų testamentu paliko lygiomis dalimis savo žmonai D. L. A. ir dukterims – E. B. bei E. A.. Testamente nurodyta, kad įpėdiniai privalo išmokėti jo sūnui (ieškovui) 2000 rublių. Ieškovas teigė, kad atsakovė D. L. A. 2000 m. rugsėjo 27 d. su testatoriumi santuoką nutraukė, todėl prarado teisę į paveldėjimą. Ieškovas nurodė, kad tėvo mirties dieną, t. y. 2004 m. rugpjūčio 26 d., jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl turi priklausyti privalomoji palikimo dalis. Ieškovas teismo prašė pripažinti negaliojančia testamento dalį dėl atsakovės D. L. A. dalies paveldėjimo ir pripažinti, kad ieškovui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, t. y. kad jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 2 – asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; pripažino, kad ieškovas A. A. turi teisę į privalomąją palikimo dalį - vieną šeštąją viso palikimo, atsiradusio po jo tėvo V. A. mirties.

7Teismas konstatavo, kad pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalies prasmę, jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai paveldėjimui pagal testamentą neturi teisinės reikšmės atsakovės D. L. A. santuokos, sudarytos su testatoriumi V. A., nutraukimas. Sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimas yra numatytas CK 5.7 straipsnyje tik paveldint pagal įstatymą ir esant pergyvenusio sutuoktinio kaltei.

8Teismas nustatė, kad ieškovas savo tėvo mirties dieną buvo trečios grupės invalidas, jo pajamos buvo 34,11 Lt invalidumo pensija ir 91,58 Lt socialinė pašalpa, todėl padarė išvadą, kad palikimo atsiradimo dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Atsakovės šių aplinkybių nepaneigė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas pagal įstatymą būtų paveldėjęs lygiomis dalimis kartu su kitomis pirmos eilės įpėdinėmis E. B. ir E. A., taigi ieškovui būtų priklausiusi viena trečioji viso palikimo dalis. Taigi ieškovui priteistina privalomoji palikimo dalis sudaro vieną šeštąją viso palikimo.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovės D. L. A., E. A. ir E. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinį skundą jos grindžia šiais argumentais:

12Teismai neteisingai išaiškino CK 5.20 straipsnio 1 dalies normą dėl išlaikymo reikalingumo. Kadangi įstatymas nenumato konkrečių atvejų, kada asmeniui reikalingas išlaikymas, tai formuodamas vienodą teismų praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalies normos taikymo klausimais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 1 d. konsultacijoje (Teismų praktika 17, psl. 454-455) teismams išaiškino, kad išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai asmuo palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2004 m. rugpjūčio 26 d. buvo pripažintas trečios grupės invalidu su teise dirbti nesunkų darbą ne visą darbo dieną. Ieškovą, kuriam palikėjo mirties dieną buvo nustatyta trečia invalidumo grupė, nėra pagrindo laikyti nedarbingu asmeniu.

13Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose 2005 m. birželio 1 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-323/2005) nurodė, kad „... nagrinėdami tokio pobūdžio bylas ir spręsdami išlaikymo reikalingumo klausimą, teismai privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, į dydį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius bei kitas pajamas”. Bylą nagrinėję teismai visiškai nesiaiškino, ar ieškovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, banko indėlių.

14Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad „... pažymėtina, kad CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Byloje yra duomenų, kad pareiškėja turi suaugusių vaikų, todėl būtina išsiaiškinti, ar jie neteikia paramos, išlaikymo, reikalingo motinai”. Byloje yra duomenų, kad ieškovas turi pilnametį sūnų A. A., tačiau teismai nesiaiškino aplinkybių, ar jis neteikia paramos ar išlaikymo savo tėvui.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. A. prašo jį atmesti. Ieškovas nurodo, kad palikėjo V. A. mirties dieną (2004 m. rugpjūčio 26 d.) jam buvo reikalingas išlaikymas (CK 5.20 straipsnio 1 d.). Atsakovės priešingų motyvų neįrodė, todėl jis pagrįstai turi teisę į privalomąją palikimo dalį.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstuosius sprendimą ir (ar) nutartį teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja. Be to, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinis skundas yra grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais (materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos). Kasatorės teigia, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai išaiškino CK 5.20 straipsnio 1 dalies normą dėl išlaikymo reikalingumo. Čia pat jos teigia, kad kadangi įstatymas nenumato konkrečių atvejų, kada asmeniui yra reikalingas išlaikymas, tai reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisine praktika. Kasatorės šią praktiką pateikia vadovaudamosi vienintele Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla. Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl skundas atmestinas.

19CK 5.20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Minėtas įstatymo straipsnis yra plačiai ir išsamiai komentuojamas Civilinio kodekso komentare. Čia nurodoma, kad asmenimis, kuriems reikalingas išlaikymas, laikytini asmenys, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai. Komentuojamame straipsnyje asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su jų nedarbingumu. Taigi išlaikymas reikalingas asmenims, kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų (mažą pensiją, bedarbio pašalpą, nedidelį atlyginimą, alimentus ir pan.), t. y. tiek, kad nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms. Komentuojant CK 5.20 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą reikia atsižvelgti į tokio asmens turtą (nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, banko indėlius, gaunamas pajamas). Išlaikymo reikalingumo faktą gali nustatyti teismas įvertindamas visas atitinkamo asmens pajamas.

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas A. A. savo tėvo mirties dieną, t. y. 2004 m. rugpjūčio 26 d., Vilniaus IV MSEK buvo pripažintas trečios grupės invalidu dėl lėtinio bronchito su teise dirbti nesunkų darbą ne visą darbo dieną. Jo gaunamos pajamos buvo 34,11 Lt invalidumo pensija ir 91,58 Lt socialinė pašalpa. Šie rašytiniai įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas palikimo atsiradimo dieną gavo nepakankamai pajamų, kad galėtų pragyventi, todėl jam buvo reikalingas išlaikymas.

21Kadangi byloje yra surinkti rašytiniai įrodymai apie tai, kad nuo 2004 m. birželio 22 d. ieškovas įregistruotas Darbo biržoje, tačiau bedarbio pašalpos negauna, nes neturi reikiamo darbo stažo, taip pat kad jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl laikinai gyvena Vilniaus arkivyskupijos CARITAS nakvynės namuose, teismai visiškai pagrįstai juos laikė pakankamais įrodyti ir tas aplinkybes, kad nei registruotino turto, nei sąskaitų bankuose, nei vertybinių popierių ieškovas neturi. Pažymėtina, kad teismai, aiškindami įstatymus ir juos taikydami, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

22Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kasatorių nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005 yra visiškai nepagrįsta, nes tos civilinės bylos faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.