Byla 1A-12-318/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui R. J., nuteistųjų gynėjams advokatams Arūnui Aleknai, Stanislovui Nalivaikai, nuteistiesiems L. L., A. Š.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir nuteistojo L. L. bei jo gynėjo advokato Arūno Aleknos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

5Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisinį darbą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (Žin., 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524), atėmimas 4 (ketveriems) metams.

6Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta A. Š. baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (BK 71 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

7Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytas A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 12 d.

8A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinta.

9L. L. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 50 MGL dydžio bauda.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir L. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

11Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

12Vadovaujantis BK 682 straipsniu, L. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisinį darbą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (Žin., 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524), atėmimas 4 (ketveriems) metams.

13Vadovaujantis BK 71 straipsniu, pakirta L. L. baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (BK 71 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

14Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytas L. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 19 d.

15L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinta.

16Specialiųjų tyrimų tarnybos pareikštas ieškinys atmestas.

17Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, konfiskuota 300 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir ši suma solidariai išieškota iš A. Š. ir L. L.

18Teisėjų kolegija

Nustatė

19I.

20Bylos esmė

211.

22L. L. ir A. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje iš anksto susitarusių asmenų, reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: A. Š., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas ( - ), turėdamas įgaliojimus atstovauti ir atstovaudamas valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – ( - ) paskirtą bankrutuojančios mažosios bendrijos (toliau – ir BMB) ,,R. G.“ ( - ) L. L., veikdami pagal išankstinį susitarimą su L. L., 2016 m. rugsėjo 20 d. L. L. nurodžius J. Z. (J. Z.), iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvusiam MB ,,R. G.“ direktoriui ir akcininkui, kreiptis į advokatą A. Š., dėl vykstančių teisminių procesų J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ likvidavimo, 2016 m. rugsėjo 22 d., apie 15.00 val. uždariosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,( - )“ patalpose, ( - ), A. Š. tiesiogiai iš J. Z., pareikalavo 15 000 Eur kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad būtų atsiimti iš teismų ieškiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ būtų likviduota.

231.1.

24Tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 15.00 val. L. L. pakartotinai nurodžius J. Z. tartis su A. Š., A. Š. savo ir L. L. naudai 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 14.00 val. UAB ,,( - )“, ( - ), patalpose iš J. Z. pareikalavo dalies iš 15 000 Eur – 5 000 Eur kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad A. Š. iš ( - ) apygardos teismo atsiims BMB ,,R. G.“ ieškinį dėl tyčinio bankroto bylos iškėlimo.Veikdami pagal susitarimą 2016 m. spalio 6 d. L. L. pažadėjo J. Z. pasitarti su A. Š., A. Š. 2016 m. spalio 7 d. ( - ), toliau reikalavo kyšio iš J. Z. ir nurodė dalį kyšio – 5 000 Eur perduoti jam 2016 m. spalio 10 d.

251.2.

26Tęsdami nusikalstamą sumanymą, A. Š. 2016 m. spalio 10 d., apie 13.50 val. UAB ,,( - )“, ( - ), patalpose priėmė iš J. Z. dalį reikalauto kyšio – 5 000 Eur už ( - ) apygardos teismui 2016 m. spalio 10 d. prašymo ,,Dėl prašymo dėl tyčinio bankroto atsiėmimo“ civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl BMB ,,R. G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu. L. L. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu organizavo minėto 2016 m. spalio 10 d. prašymo ,,Dėl prašymo dėl tyčinio bankroto atsiėmimo“ civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl BMB ,,R. G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu surašymą ( - ) apygardos teismui ir šį prašymą ne vėliau kaip 2016 m. spalio 10 d. elektroniniu paštu ( - ) nusiuntė A. Š. į elektroninį paštą ( - ), kurį A. Š. 2016 m. spalio 10 d. pateikė ( - ) apygardos teismui. Iš priimto 5 000 Eur kyšio sau pasiėmė 3 300 Eur, o 1 700 Eur perdavė L. L., palikdamas pinigus L. L. kabinete, esančiame UAB ,, ( - )“, ( - ).

271.3.

28Tokiais bendrais veiksmais A. Š. ir L. L. reikalavo duoti didesnės, nei 250 MGL vertės, kyšį – 15 000 Eur ir priėmė dalį reikalauto kyšio – 5 000 Eur už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

292.

30Be to, L. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. savo darbo kabinete, esančiame UAB ,,( - )“, adresu ( - ), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,154 gramų kokaino bei psichotropinės medžiagos – dimetilono (bk-MDDMA). Taip pat jis, L. L., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. naudojamame automobilyje ,, ( - )“, valstybinis numeris ( - ) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,258 gramų kanapių (antžeminių dalių).

31II.

32Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

333.

34Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

354.

36Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas tik kaltinančiais prokuroro duomenimis, teismas neobjektyviai ir šališkai vertino byloje surinktus įrodymus bei netinamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, nesilaikė Lietvuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo kriterijų.

375.

38Nuteistojo teigimu, jo kaltė dėl kyšininkavimo nėra įrodyta nei liudytojų parodymais, nei atliktais procesiniais veiksmais. Valstybės kaltintojas teisiamajame posėdyje neįrodė ir pilnai nenurodė įrodymų, kaip jis yra susijęs su jam pareikštu kaltinimu, tuo pažeisdamas BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, įpareigojančias valstybės kaltintoją įrodyti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Apeliantas pažymi, kad ne kiekvienu atveju advokatas yra prilyginamas valstybės tarnautojui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė kaltės formos, priežastinio ryšio, kas turi reikšmę kvalifikuojant nusikalstamą veiką, taip pat skiriant bausmę.

396.

40Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 225 straipsnio 3 dalį jo atžvilgiu, nes šioje baudžiamojoje byloje jis negalėjo būti valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, nes veikė bankrutuojančios įmonės ,,R. G.“, o ne savo – kaip advokato – interesais. Anot apelianto, būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. ko siekė kyšio davėjas. Kyšio davimas už tai, kad bankroto administratorius atliktų bankroto procedūras, kurias privaloma atlikti pagal Įmonių bankroto įstatymą ir teismo nutartį, negali būti pagrįstas jokiais šios bylos duomenimis. Byloje buvo nustatyta ir pateikta informacija kreditorių susirinkime, kad buvusio vadovo J. Z., kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti kreditoriams įsiskolinimo ir administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Taipogi bylos duomenimis nustatyta, kad netgi formaliai pasikeitus bendrovės vadovui, J. Z. atlikdavo tam tikrus veiksmus BMB ,,R. G.“ vardu.

417.

42Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju bankrutavusios BMB ,,R. G.“ kreditorių susirinkimas patvirtino 8 750 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas. BMB ,,R. G.“ kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, reiškia sutiko su jo atliktu darbu ir jį vertino tinkamai. BMB ,,R. G.“ kreditoriai neturėjo jokių pretenzijų įmonės administratoriui ir sprendė, kad nurodyta 8 750 Eur administravimo išlaidų suma yra protinga ir teisinga. Šiuo atveju, anot nuteistojo, jo atstovaujamas bankroto administratorius L. L. tapo kreditoriumi, kuris patyrė žalą, ir ji jam turėjo būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Bankroto byloje patvirtinta 8 750 Eur administravimo išlaidų suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Nuteistojo teigimu, kreditoriui L. L. (šiuo atveju ir jam) padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, kad BMB ,,R. G.“ turto neturėjo, įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus L. L. lėšų. Įmonės bankroto administratorius – tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad įmonės administravimo išlaidas turėjo atlyginti buvęs bendrovės vadovas J. Z. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad buvo teisinis pagrindas ne tik iš J. Z. gauti 8 750 Eur bankroto procedūroms administruoti, bet ir prisiteisti bankroto administravimo išlaidas iš J. Z. Anot apelianto, nagrinėjamoje veikoje nėra būtino kyšininkavimo požymio – konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neveikimo). Nuteistojo teigimu, teismo sprendimu buvo iškelta bankroto byla BMB ,,R. G.“, o bankroto administratoriumi paskirtas L. L., o jis – administratoriaus įgaliotas asmuo advokatas. Anot apelianto, jo gauti pinigai (4 700 Eur) iš J. Z. negali būti vertinami kaip kyšis, nes bankrutuojanti įmonė neturėjo turto, todėl pinigų gavimas gali būti traktuojamas tik kaip įmonės bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirta suma, neviršijanti kreditorių susirinkimo nustatytos sąmatos (8 750 Eur). Tuo pat laikotarpiu buvo pradėtos civilinės bylos, kuriose buvo reiškiami finansiniai reikalavimai J. Z. atžvilgiu, kad bankroto byloje būtų atgauti pinigai iš J. Z. už BMB ,,R. G.“ bankroto procedūras.

438.

44Nuteistojo nuomone, akivaizdu, jog J. Z. buvo iš anksto nusiteikęs prieš bendrovės bankroto administratorių L. L. ir visaip siekė atsikratyti jam nepalankaus bankroto administratoriaus, neleisti jam organizuoti bendrovės bankroto procedūras. Negavęs jokio leidimo, jis vykdė niekieno nesankcionuotą pokalbių įrašinėjimą ir visomis išgalėmis siekė nemokėti BMB ,,R. G.“ bankroto procedūrų išlaidų. J. Z. parodymai, o taip pat jo sūnaus dabartinio BMB ,,R. G.“ vadovo, parodymai vertintini ypač atidžiai ir kritiškai. BK 225 straipsnyje numatyto kyšininkavimo būtinas požymis yra ne tik kyšio gavėjo objektyviai atlikti veiksmai, bet ir kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas. Inkriminuojant kyšininkavimą, kyšio davėjas irgi turi suprasti, kad turtinę naudą suteikia neteisėtai, o kaltininkas tokią veiką atlieka kyšį duodančio asmens interesais.

459.

46Nuteistasis pažymi, kad šioje byloje nenustatyti kyšininkavimo subjektyvieji požymiai – jo tyčia gauti turtinę naudą už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei kyšio davėjo interesas, todėl konstatuotina, kad jo veiksmuose nėra BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Apelianto teigimu, L. L., kaip bankroto administratorius, ir jis, kaip jo advokatas, savo funkcijas vykdė jiems suteiktų įgaliojimų ribose, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir įsiteisėjusios ( - ) apygardos teismo nutarties dėl BMB ,,R. G.“ bankroto pagrindu, o ne veikdami tyčia su nusikalstamais ketinimais. Anot nuteistojo, visi jo veiksmai, kurie buvo atlikti įmonės ,,R. G.“ bankroto byloje, buvo teisėti.

4710.

48Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju procesinį sprendimą dėl vaizdo įrašų, kaip įrodymų, ir jų apimties priėmė specialiųjų tyrimo tarnybos (toliau – STT) pareigūnė, suinteresuota bylos baigtimi. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Į bylą pateikti vaizdo įrašų fragmentai neatspindi realios BMB ,,R. G.“ bankroto situacijos ir J. Z. užmačių, o nesant vientiso įrašo, iš kurio galima būtų matyti visą įvykių seką, negalima pilnai, išsamiai ir objektyviai vertinti inkriminuojamos veikos atlikimą ir konkrečių asmenų veiksmų. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šios bylos nagrinėjimo metu kritiškai nevertino įrodymų ir nepašalino prieštaravimų tarp jų. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė vieno iš svarbiausių nusikalstamos veikos sudėties elementų – objektyviosios pusės, t. y., kad jis paėmė pinigus iš J. Z. ne kaip teisėto atlygio dalį, o kaip kyšį.

4911.

50Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl jo kaltumo tiktai bendrais bruožais, skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog jis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau neindividualizavo jo kaltės, veikos padarymo aplinkybių, o tiesiog perkėlė į nuosprendį tas pačias aplinkybes, kaip ir buvo nurodyta prokuroro kaltinamajame akte. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendi negalėjo būti grindžiamas STT pareigūnų ir prokuroro prielaidomis, kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turėjo būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtintų nusikalstamą veiką. Tokiu būdu, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, buvo neobjektyvus ir šališkas, todėl priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje priimtas netinkami pritaikius tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso normas, nesivadovauta teismų suformuota praktika, todėl, remiantis BPK 327 straipsnio nuostatomis, naikintinas.

5112.

52Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Alekna apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

5313.

54Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis surašytas nesilaikant įrodymų tyrimo ir vertinimo principo, pirmosios instancijos teisme buvo pažeista teisė į gynybą ir teisingą teismą, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pažeidė nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principus, neįvertino provokacinių veiksmų, jų sankcionavimo, sekos, veiksmų atlikimo ribų ir taikymo, be to, neatskleidė nusikaltimo sudėties.

5514.

56Skundžiamame nuosprendyje yra teigiama, kad advokatas A. Š. atstovavo L. L., tačiau ši aplinkybė nėra teisinga, kadangi advokatas atstovavo BMB ,,R. G.“ ir niekada šioje byloje neatstovavo L. L., kaip asmens ar bankroto administratoriaus. Byloje esančiame 2016 m. rugsėjo 2 d. susitarime Nr. ( - ) yra nurodyta, kad viena pusė yra advokato A. Š. kontora, o kita – BMB ,,R. G.“. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. L. kreipėsi į J. Z., inicijuodamas telefoninį pokalbį dėl susitikimo su J. Z. Iš tiesų šioje byloje L. L. ne tik kad pirmas neskambino, bet ir jokio susitikimo su J. Z. neorganizavo (nei organizavo, nei inicijavo), o priešingai – J. Z., net iš anksto nepranešęs, pirmas atvyko pas L. L.

5715.

58Pirmosios instancijos teismas, kaip įrodymą dėl kyšio reikalavimo nurodo, kad civilinėn atsakomybėn traukiamas J. Z., tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog L. L. inicijuotoje civilinėje byloje buvo priteista žala iš J. Z., o taip pat, kad paskirtas naujas bankroto administratorius neatsiėmė ieškinių J. Z. atžvilgiu ir nelaikė L. L. veiksmų, kaip neteisingų ar neteisėtų. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados klaidingos, nes L. L. sprendimas traukti civilinėn atsakomybėn J. Z., priešingai nei teismas teigia, įrodo ne kyšio reikalavimą, o tinkamai atliekamą bankroto administratoriaus darbą.

5916.

60Pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad susitikimo metu L. L. paklausė, ar prisimena darytą 300 000 Lt pavedimą, nes ne susitikimo, o telefoninių pokalbių metu buvo kalbama apie pavedimą ir jokio susitikimo J. Z. su L. L. neturėjo.

6117.

62Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino J. Z. parodymus ir neteisingai konstatavo, kad L. L. pokalbio metu reikalavo apie 17 000 Eur sumos, o vėliau pradėjo terorizuoti, kaltino J. Z. sukčiavimu ir iškėlė tris bylas. J. Z. savo parodymuose teigė, kad L. L. jo neprašė pinigų, kiek pamena jokios pinigų sumos neįvardino.

6318.

64Apeliaciniame skunde L. L. pažymi, jog niekada neteigė, kad pinigai, kuriuos davė STT, būtų buvę skirti kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Jis visą laiką teigė, kad nežinojo nieko apie pinigus ir apie jų kilmę. Taipogi apeliantas tvirtina, kad niekada jokio telefoninio pokalbio metu nemažino sumos nuo 15 000 Eur iki 12 000 Eur, apskritai apie minimas sumas jis nieko nežinojo. Nesuprantama, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą, nes nei J. Z., nei A. Š. to nėra teigę, tuo labiau byloje nėra jokio telefoninio pokalbio, kurio metu jis mažina sumą nuo 15 000 Eur iki 12000 Eur.

6519.

66Nuteistasis L. L. pažymi, byloje yra garso įrašas, kuriame jis, kalbėdamas su J. Z., aiškiai įvardina, kad kalba vyksta apie taikos sutartis, todėl pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad iškelta versija dėl taikos sutarties nepatvirtinta bylos duomenimis nėra teisinga ir faktine prasme klaidinga.

6720.

68Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys duomenys buvo įvertinti netinkamai, t. y. abejotini duomenys buvo vertinami L. L. nenaudai, taip pat L. L. atlikti civiliniai veiksmai be pagrindo konstatuoti kaip įrodymai dėl kyšininkavimo. Pirmosios instancijos teismas selektyviai parinko pokalbio įrašo detales ir iš esmės padarė klaidingas išvadas, cituodamas pokalbio įrašų detales, nenurodė jokio priežastinio ryšio, kuo pokalbiai būtų susiję su kyšininkavimo požymiais ir paprastus buitinius dalykinius pokalbius laikė, kaip įrodymus dėl kyšininkavimo.

6921.

70L. L. nurodo, kad jis tiktai ( - ) įgijo bankroto administratoriaus statusą, todėl jokios praktikos, susijusios su piniginiais klausimais apskritai nebuvo, nes tai buvo viena iš pirmųjų jo bankroto bylų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jokių pinigų nebuvo įnešta į BMB ,,R. G.“ depozitinę sąskaitą, tačiau nesirėmė faktu, kad pinigų įnešti į banko sąskaitą tiesiog nebuvo galimybės, nes pinigus iš karto paėmė STT pareigūnai kratos metu. Anot L. L., jis net neturėjo galimybės susisiekti su A. Š., kad pasiaiškintų už ką ir kokiu pagrindu A. Š. jo kabinete jam paliko pinigus. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad įmonės vadovas K. Z. akivaizdžiai vengė kontakto su bankroto administratoriumi, buvo nepasiekiamas. Be to ir šiai dienai ir kitam bankroto administratoriui jis nėra pateikęs įmonės dokumentacijos, kas rodo jo suinteresuotumą bet kokiomis priemonėmis vengti atsakomybės, tame tarpe ir vilkinant bankroto procedūras. Nuteistasis L. L. pažymi, kad jis davė išsamius parodymus ir teikė daug informacijos, tačiau pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas ir procesiniuose dokumentuose nutylėdamas nurodytus aspektus, motyvuotai nepaneigė kaltinimui prieštaraujančių duomenų, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Bylą nagrinėjęs teismas besąlygiškai tikėjo J. Z. parodymais, neatsižvelgė, kad jie prieštarauja kitiems bylos duomenims. L. L. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nepasisakė dėl jį akivaizdžiai teisinančio įrodymo – byloje esančio privataus jo telefoninio pokalbio su advokatu D. K., kuomet jis, neturėdamas ką slėpti advokatui atvirai nurodė esminės reikšmės turinčią aplinkybę, jog apie pinigus, kuriuos J. Z. turėjo perduoti A. Š., jis net nežinojo. Tai dar kartą patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus atrinko bei vertino selektyviai.

7122.

72Teismo išvada, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe, yra grindžiama ne byloje surinktais įrodymais, o prielaidomis. L. L. teigimu, A. Š. visą laiką teigė, kad nereikalavo kyšio iš J. Z., tai, kaip jis galėjo tartis su A. Š. dėl kyšio, kurio A. Š. nereikalavo. Netgi tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad A. Š. reikalavo kyšio, tai, L. L. teigimu, pagal jo atliktus veiksmus galima daryti išvadą, jog jis apie tai nežinojo ir tikrai negalėjo derinti veiksmų. Tai, kad nebuvo išankstinio susitarimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino A. Š., o taip pat šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys pokalbio įrašai. Iš bylos duomenų matyti, jog A. Š. veikė savarankiškai, todėl negalima konstatuoti bendrininkavimo požymių. Be to, anot L. L., pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo jo, kaip bendrininko, veikos pobūdžio (rūšies).

7323.

74Nuteistasis L. L. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aprašydamas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo jam inkriminuotos, t. y., kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, kyšio reikalavo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Iš faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo matyti, jog jis veikė kaip bendravykdytojas. Apeliantas pažymi, kad byloje nustatyta, jog jis sudarė susitarimą dėl teisinių paslaugų su A. Š. ir vėliau nepriėmė jokių savarankiškų veiksmų. Taigi, anot L. L., nenustatyta, kad jis, kaip nusikaltimo bendravykdytojas, būtų atlikęs bent dalį kyšininkavimo objektyviųjų požymių, t. y. būtų provokavęs, ar reikalavęs duoti kyšį. Taipogi pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kaip reiškėsi jo susitarimas su kitu bendrininku dėl bendrų nusikalstamų veiksmų atlikimo bei tyčios bendrumas.

7524.

76Pirmosios instancijos teismas, neteisingai vertindamas įrodymus ir neteisingai nustatydamas faktines bylos aplinkybes, priėmė neteisingą sprendimą dėl provokacijos nebuvimo šiuo atveju. Apeliantas pažymi, kad jis niekada nesiekė ir neprovokavo J. Z., o tiesiog tinkamai atliko savo, kaip bankroto administratoriaus, funkcijas. J. Z. pats inicijuodavo telefoninius pokalbius, tačiau pats jokios informacijos bankroto administratoriui nesuteikdavo ir jokių dokumentų nepateikdavo. J. Z., vykdamas į pirmą susitikimą su juo, iš karto slapta įrašinėjo pokalbį. Vėliau J. Z. inicijavo su BMB ,,R. G.“ advokatu A. Š. susitikimus, kurių metu vėlgi įrašė pokalbius. Aplinkybės, ką tarėsi ir kokios buvo sąlygos tarp J. Z. ir A. Š. lieka neaiškios, kadangi J. Z. pateikė tik dalį įrašų arba įrašus nepilnos trukmės. L. L. teigimu, jis vengė kontakto su J. Z., nes šis jam iš karto sudarė priešingai nusiteikusio, savanaudiško asmens įspūdį. Anot apelianto, jis neskambino J. Z. ir nesiekė turėti jokių kontaktų su šiuo asmeniu, aiškiai ir ne kartą nurodė J. Z., jog nieko nesprendžia dėl esamų civilinių bylų, tačiau J. Z. savo iniciatyva vis tiek jam skambino. L. L. nuomone, šiuo atveju yra visi provokacijos elementai, t. y. asmuo (šiuo atveju J. Z.) veikė kontroliuojamas bei prižiūrimas pareigūnų ir skatino nusikalsti asmenį (jį), apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų nebuvo. Apeliantas pažymi, kad nors jis vengė bet kokių kontaktų su J. Z. vis tiek STT pareigūnai, kontroliuodami ikiteisminį tyrimą, skatino jį nusikalsti, nepalikdami galimybės jam apsiginti. Apeliantas nurodo, kad nors ( - ) miesto apylinkės teismas leido atlikti slaptus tyrimo veiksmus nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., tačiau praktiškai jokie veiksmai nebuvo atlikti, o tiesiog 2016 m. spalio 10 d. buvo įteikti žymėti pinigai A. Š. ir praktiškai iš karto buvo daromos kratos. Valstybės pareigūnai turėjo atlikti tyrimą, o ne iš karto, gavę teismo leidimus, vykdyti sankcionuotus veiksmus, taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį, įteikti pinigus, tada iš karto juos paimti ir traktuoti tai, kaip kyšį. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju nors buvo siekiama patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau buvo kontaktuojama ne tiesiogiai, o per A. Š. Teismo posėdžio metu J. Z. nurodė, kad neturėjo pinigų ir neplanavo mokėti už padarytą žalą ar administravimo išlaidas. Taigi, be valstybės pareigūnų įsikišimo nebūtų dirbtinai sukurtas nusikaltimas. Šioje byloje nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo atliktas nepilnai ir nesilaikant prašyto ir gauto leidimo. Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, yra būtina juos atlikti taip, kaip buvo prašoma ir valstybės tarnautojams nėra suteikiama galimybė keisti modelį be teismo leidimo.

7725.

78Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji kyšininkavimo požymiai. Nagrinėjamoje veikoje nėra būtino kyšininkavimo požymio – konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo). Gauti pinigai iš J. Z. negali būti vertinami, kaip kyšis, nes bankrutuojanti įmonė neturėjo turto, todėl pinigų gavimas gali būti traktuojamas, kaip atlygis, skirtas įmonės bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. J. Z. buvo iš anksto nusiteikęs prieš bendrovės bankroto administratorių, siekė atsikratyti jam nepalankaus bankroto administratoriaus, neleisti jam organizuoti bendrovės bankroto procedūros, o kartu – neleisti bankroto administratoriui išsiaiškinti jo netinkamą veiką ir neteisėtus veiksmus.

7926.

80Anot nuteistojo L. L., šioje byloje nenustatyti kyšininkavimo subjektyvieji požymiai – jo tyčia gauti turtinę naudą už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei kyšio davėjo interesas, todėl konstatuotina, kad jo veiksmuose nėra BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Šiuo atveju, anot apelianto, akivaizdu, kad tarp jo ir J. Z. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja CK ir ĮBĮ. L. L. pažymi, kad jis, kaip bankroto administratorius, savo funkcijas vykdė jam suteiktų įgaliojimų ribose, vadovaudamasis CK nuostatomis ir įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu, o ne veikdamas tyčia nusikalstamais ketinimais. Anot apelianto, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikytas nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau – NVIM), tačiau jo metu surinkti įrodymai niekaip nepagrindžia jo kaltės, o priešingai – yra aišku, jog jis nieko tiksliai nežinojo ir bylos nevedė. Nuteistojo teigimu, nesant įrodymų, kad jis žinojo apie tai, kad J. Z. konkrečiu laiku, konkrečioje vietoje turi A. Š. perduoti konkrečią pinigų sumą, jo baudžiamajai atsakomybei kilti dėl kyšininkavimo nepakanka vien to, kad jį, kaip bankroto administratorių BMB ,,R. G.“ bankroto byloje sieja sutartiniai atstovavimo santykiai su advokatu A. Š., nors iš bylos medžiagos matyti, kad visi minėti veiksmai buvo atliekami be jo žinios, advokatui veikiant savo nuožiūra.

8127.

82L. L. skunde nurodo, kad STT pareigūnai turėjo teisę beveik du mėnesius klausytis jo pokalbių ir sekti jį, tačiau, nepraėjus vienai savaitei, nesant jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų jo atžvilgiu, J. Z. buvo įteikti pinigai, kuriuos šis perdavė advokatui A. Š. Anot apelianto, jis šioje byloje neatliko jokių veiksmų ir J. Z. nesusitarė su juo dėl jokių veiksmų atlikimo, jis iš J. Z. kyšio nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalavo. Pagal galiojančius įstatymus jis galėjo priimti savo naudai iš J. Z. 8 750 Eur.

8328.

84Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad A. Š. negalėjo BMB ,,R. G.“ vardu priimti pinigų, nes tai prieštarautų ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, kurios reglamentuoja, kad tik bankroto administratorius gali perimti bankrutuojančios įmonės turtą. Teismas šiuo atveju neteisingai aiškino civilinį įstatymą, nes, nors pagal įstatymą bankrutuojančios įmonės turtu (lėšomis) gali disponuoti tik administratorius, tačiau jam nėra užkirsta teisė įgalioti kitus asmenis disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu.

8529.

86Nuteistojo L. L. teigimu, būtinas kyšininkavimo požymis yra neteisėtas atlygis, o šioje byloje buvo nustatyta, kad jis turėjo teisę gauti teisėtą atlygį – 8 750 Eur. Todėl, anot apelianto, visiškai nelogiška būtų jam reikalauti kyšio, kuomet jam priklauso teisėtas atlygis. Byloje buvo nustatyta ir pateikta informacija kreditorių susirinkime, kad buvusio vadovo J. Z., kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti kreditoriams įsiskolinimo ir administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Buvo galima pagrįstai konstatuoti, kad J. Z. yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, todėl administravimo išlaidas turi atlyginti buvęs bendrovės vadovas J. Z. Taipogi bylos duomenimis nustatyta, kad netgi formaliai pasikeitus bendrovės vadovui, J. Z. atlikdavo tam tikrus veiksmus BMB ,,R. G.“ vardu. Nagrinėjamu atveju BMB ,,R. G.“ kreditorių susirinkimas patvirtino 8 750 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas. BMB ,,R. G.“ kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, reiškia sutiko su jo atliktu darbu ir jį vertino tinkamai. BMB ,,R. G.“ kreditoriai neturėjo jokių pretenzijų įmonės administratoriui ir sprendė, kad nurodyta 8 750 Eur administravimo išlaidų suma yra protinga ir teisinga. Šiuo atveju, anot nuteistojo, iš bankroto administratorius jis tapo kreditoriumi, kuris patyrė žalą ir ji jam turėjo būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Bankroto byloje patvirtinta 8 750 Eur administravimo išlaidų suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Nuteistojo teigimu, kreditoriui, t. y. jam padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, kad BMB ,,R. G.“ turto neturėjo, įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų. Įmonės bankroto administratorius – tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad įmonės administravimo išlaidas turėjo atlyginti buvęs bendrovės vadovas J. Z.

8730.

88Apeliantas skunde pažymi, kad apie jokias reikalautas pinigų sumas jis nežinojo, todėl, netgi pripažinus, kad buvo reikalauta kyšio, nebūtų galima traktuoti, jog buvo reikalauta didesnės negu 250 MGL vertė kyšio. Anot nuteistojo, jokiuose pokalbiuose nėra minima pinigų suma, o jis savo kabinete rado 1 700 Eur, dėl kurių neturėjo galimybės pasiaiškinti su A. Š..

8931.

90Nuteistojo teigimu, bankroto administratorius – jis, sudarydamas sutartį su advokatu, negali atsakyti už jo atliktus veiksmus, tuo labiau, kad advokatas buvo įgaliotas atstovauti BMB ,,R. G.“, o ne tiesiogiai bankroto administratorių.

9132.

92Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis įgijo ir laikė narkotinės medžiagos – kokaino, kurios dydis yra artimas dydžiui, nuo kurio laikoma, jog šios medžiagos kiekis yra didelis. Anot apelianto, rastas kokaino kiekis – 0,154 g – yra artimas vidutiniam kiekiui, bet ne dideliam, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Nuteistasis pažymi, kad už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, ar (ir) laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, yra numatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė. Sprendžiant klausimą, kokia – baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančius požymius. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai tiriamos ir neteisingai pritaikytos apelianto nenaudai. Nuteistasis pažymi, kad dėl rastų nedidelio kiekio narkotinių medžiagų jis pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, visą laiką teigė, kad tokiais savo veiksmais nepadarė jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, rastų medžiagų kiekis nedidelis. Medžiagos rastos atsitiktinai, jis nevartojo jų viešai, todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti jo atžvilgiu griežtesnę – baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.

9333.

94Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisinį darbą atėmimą, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše nėra bankroto administratoriaus pareigybės, išskyrus savivaldybės administratoriaus pareigybę. Šioje baudžiamojoje byloje, anot nuteistojo, jis nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaip bankroto administratorius, todėl neteisingai skundžiamu nuosprendžiu jam uždrausta verstis teisine veikla.

9534.

96Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, iš jo negali būti išieškoma nežinia kur dingę 300 Eur. Dingę 300 Eur negali būti traktuojami, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, kuris galėtų būti konfiskuojamas, tuo labiau, solidariai iš jo ir A. Š..

9735.

98Nuteistojo L. L. teigimu, negalėjo būti atlikti ir naudoti kaip įrodymai pokalbio įrašai, kurie buvo daryti J. Z., kadangi jie daryti nesilaikant įstatymo nuostatų, o taip pat yra ne pilnos trukmės.

9936.

100Apeliantas skunde nurodo, kad jam, pirmosios instancijos teisme tariant paskutinį žodį, nebuvo suteikta teisė pilnai pasisakyti. Teismas jį sustabdė ir liepė sutrumpinti savo baigiamąją kalbą. Dėl šios priežasties, nuteistojo teigimu, jo teisė į teisingą teimą buvo pažeista, nes gynyba buvo apsunkinta. Nuteistasis pažymi, kad visi jo pateikti prašymai teisme buvo atmesti, teismas neprijungė prie bylos jo pateiktų paaiškinimų. Be to pirmosios instancijos teismas išėjo už kaltinamojo akto ribų, nes kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, kad bendrininkavimas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o tai sunkina jo teisinę padėtį ir varžo jo teisę į gynybą.

101Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji L. L. ir A. Š. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašė juos atmesti.

102III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10337.

104Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas ir nuteistojo L. L. bei jo gynėjo advokato Arūno Aleknos apeliacinis skundas tenkintini iš dalies. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį

10538.

106Apeliantai skunduose tvirtina, kad apygardos teismas, grįsdamas nuteistųjų L. L. ir A. Š. kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. rėmėsi prielaidomis, įrodymus įvertino nevisapusiškai, suteikdamas prioritetą jų kaltę patvirtinantiems duomenims, tačiau nevertino juos teisinančių įrodymų, remėsi įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl nepagrįstai nustatė, jog nuteistųjų veiksmai sudaro šio nusikaltimo sudėtį. Šie skundų argumentai yra nepagrįsti.

10739.

108Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kuriuos įvertino remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

10940.

110Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

11141.

112Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

11342.

114Patikrinusi skundžiamą apygardos teismo nuosprendį paduotų apeliacinių skundų ribose, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą pirmąja instancija, atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kurie būtų nulėmę nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą, neturi. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.

11543.

116Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek nuteistąjį L. L. ir nuteistąjį A. Š. kaltinančius, tiek juos teisinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo L. L. ir A. Š. kaltę, taip pat aptarta nuteistųjų gynybos versija, kad jie byloje nustatytomis aplinkybėmis veikė civilinių teisinių santykių ribose, ir ji motyvuotai atmesta.

11744.

118Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. L., būdamas paskirtas BMB ,,R. G.“ ( - ) administratoriumi – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir A. Š., būdamas ( - ) – prilygintu valstybės tarnautojui asmeniu, ir atstovaudamas BMB ,,R. G.“ bankroto administratorių L. L., veikdami bendrininku grupe, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš J. Z. pareikalavo perduoti 15 000 Eur kyšį už teisėtą veikimą – už tai, kad iš teismų būtų atsiimti ieškiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ būtų likviduota, bei iš šios pareikalautos sumos priėmė dalį – 5 000 Eur kyšį. Tokie nuteisųjų L. L. ir A. Š. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.

11945.

120Nuteistieji L. L. ir A. Š. neginčija fakto, kad jie bendravo su J. Z., tačiau aiškina, kad jie tik vykdė savo funkcijas, jiems suteiktų įgaliojimų ribose ir vadovavosi CK nuostatomis, ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį jų atžvilgiu pradėtas nepagrįstai, nesant jokių duomenų apie daromą nusikalstamą veiką. Pats J. Z. atliko nuteistųjų atžvilgiu provokuojančius nusikalstamus veiksmus, siekdamas išvengti mokėti atlyginimą, kuris priklausė L. L. kaip bankroto administratoriui už padarytą žalą. Apeliantų teigimu, BMB ,,R. G.“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidas – 8 750 Eur, kurias atlyginti turėjo bendrovės vadovas J. Z., nes bendrovė neturėjo turto, todėl L. L., kaip kreditoriui, priklausė minėto dydžio žalos atlyginimas.

12146.

122Šie nuteistųjų skundų argumentai yra nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis ir prieštarauja byloje esančių, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui, kuris patvirtina apygardos teismo nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Byloje šias įvykio aplinkybes patvirtina liudytojo J. Z., K. Z., E. O., R. M. parodymai, bylos rašytiniai įrodymai: STT Vilniaus valdybos nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 11 d. protokolas (t. 1, b. l. 172–193), STT Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus slapto sekimo 2017 m. birželio 8 d. protokolas (t. 2, b. l. 11–12), STT Vilniaus valdybos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (t. 2, b. l. 30–40), STT Vilniaus valdybos apžiūros 2017 m. lapkričio 8 d. protokolas (t. 2, b. l. 94–146), telefoninių pokalbių garso įrašai (t. 1, b. l. 71–127) ir kt.

12347.

124J. Z. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad 2014 m. perdavė BMB ,,R. G.“ sūnui ir įmonei nevadovavo apie dvejus metus. Todėl jis labai nustebo, kai paskambino L. L. ir paprašė visų BMB ,,R. G.“ dokumentų. J. Z. pasakė, kad įmonei nebevadovauja, tačiau L. L. po kelių dienų vėl jam paskambino ir tvirtino, kad 2014 m. kovo 7 d. buvo padarytas fiktyvus pavedimas didelei pinigų sumai (260 078,52 Lt) bendrovei ,,S“. J. Z. paaiškino, kad BMB ,,R. G.“ pirko buitinę techniką iš bendrovės ,,S“ ir jokio tikslo sukčiauti neturėjo, nes jis buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Pavedimas darytas per banką, nieko neslepiant, tačiau L. L. nesiklausė jo paaiškinimų, iš kur ir kas buvo pirkta ir pareikalavo atvykti su juo pasikalbėti, tvirtino, kad ,,nori užsidirbti“. J. Z. niekur nevyko, todėl apie 2016 metų rugsėjo mėnesį elektroniniu paštu jis iš teismo jau gavo dokumentus su ieškiniais ir raginimus parašyti atsiliepimus, raštus dėl jo turto arešto. Tada J. Z. nusprendė išsiaiškinti su L. L., kas vyksta. 2016 m. rugsėjo 20 d. jie susitiko UAB ,, ( - )“, adresu ( - ). Pokalbio metu jis bandė viską išsiaiškinti, tačiau L. L. pasakė, kad, jeigu jis būtų atsiliepęs į ankstesnius skambučius, įmonė būtų uždaryta už 3 000 Eur, o dabar suma bus žymiai didesnė – apie 17 000 Eur, ir kad visus klausimus dabar reikės derinti su advokatu A. Š. Nuo tada prasidėjo jo terorizavimas, vyko derybos dėl reikalaujamos sumos. Iš pradžių buvo pareikalauta 15 000 Eur, tačiau pavyko nusiderėti iki 12 000 Eur. Jie taip pat sutarė, kad pinigus bus galima mokėti dalimis. 5 000 Eur, kaip pirmą įmoką, jis turėjo perduoti A. Š., o likusią dalį – dalimis, kai bus nuimamas areštas turtui. Tada jis kreipėsi į STT ir papasakojo situaciją. Pareigūnai jam paaiškino, kaip jis turi elgtis. Sutartą dieną, 2016 m. spalio 10 d. jis susitiko su A. Š. L. L. ir A. Š. darbo vietoje ir perdavė reikalaujamų pinigų dalį – 5 000 Eur A. Š.. Pastarasis pinigus perskaičiavo prie jo akių. Jis paklausė A. Š., ar L. L. ir A. Š. nebeteiks ieškinio. Tada A. Š. paskambino L. L. ir pastarasis patvirtino, kad jokių problemų nebebus. Po to A. Š. atspausdino prašymą dėl ieškinio atsiėmimo dėl tyčinio bankroto iškėlimo BMB ,,R. G.“, pinigus padėjo į stalčių ir išvažiavo į ( - ) apygardos teismą, kur nuvežė prašymą. Po kurio laiko jis grįžo atgal su prašymo antru egzemplioriumi, ant kurio buvo spaudas, jog gautas teisme. Susitikimų pokalbius (išskyrus pirmąjį) jis įrašė savo mobiliuoju telefonu.

12548.

126Teisėjų kolegija nenustatė jokių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių liudytojo J. Z. parodymai turėtų būti laikomi neturinčiais įrodomosios galios.

12749.

128Tai, kad liudytojas davė teisingus parodymus, patvirtina baudžiamojoje byloje J. Z. pateikti garso įrašai bei nusikalstamų veikų imitavimo protokolai. Iš pokalbių turinio analizės matyti, kad pokalbių turinys atitinka liudytojo J. Z. duotus parodymus.

12950.

130J. Z. pateikti garso įrašai ir jų apžiūros protokolų duomenys tvirtina, kad L. L. ir A. Š. pareikalavo iš J. Z. 15 000 Eur už ieškinio dėl BMB ,,R. G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu atsiėmimą iš teismo. Pokalbių metu buvo deramasi dėl pinigų sumos dydžio, sutarta, kad J. Z. galės mokėti dalimis, pirma įmoka bus 5 000 Eur, po šios įmokos sumokėjimo bus atsiimtas ieškinys dėl įmonės tyčinio bankroto, turto arešto. Štai, pavyzdžiui, vykusio pokalbio su A. Š. metu J. Z. klausia: ,,taip, kaip jūs sakėt, penkiolika, taip? A. Š. atsako: ,,Taip. Kolkas. Dabar nu pažiūrėsim, jeigu labai sunku, biški kažką padėsim“. Toliau A. Š. sako: ,,Vat yra įnešama penki, tai mano darbas atsiimti tą ieškinį dėl tyčinio“. J. Z. sako: ,,<...> tėvų namas areštuotas“, į ką A. Š. atsako: ,,Po biški atlaisvinsim, po biški viskas bus normaliai. Bus, bus paduota, bus po biški atlaisvinta“. Toliau J. Z. tikslinasi: ,,Ar kaip tu sakai? Žingsnis po žingsnio? Taip?“ A. Š. patvirtina, kad taip ir sako: ,,<...> tada paduodama dėl atsiėmimo dėl to. Tyčinio. Paskui nuimamas, kad tu gali kažką parduot. Viskas apygardoj, iš apygardos ištraukinėsim. Bet dėl tyčinio nuimsiu, paskui sakysiu, vat, kadangi prašysiu irgi nenagrinėt, paskambinsiu, sakysiu, neskirkit kol, kol, bet...“, <...> nu tai kol kas, kol mes nesutarsim“. J. Z. klausia: ,,Kol aš tau nesumokėsiu, taip?“, į ką A. Š. atsako: ,,Nu, tai taip. Nu, taigi“. J. Z. sako: ,,<...> ir tada tegul L. parašo tame popieriuje, kad ne..., kad tai tyčinio bankroto nėra požymių, į ką A. Š. atsako: ,,taip, taip ir bus“. J. Z. aiškina A. Š. apie pavedimo darymo aplinkybes: ,,<...> ten mano skola kodėl yra, ne todėl, kad buvo išporcialiuota viskas, todėl kad aš sąžiningai mokėjau, šituos pvm teisingai rašiau, sąskaitas faktūras“. A. Š. atsako: ,,Nu, žinai dabar jau bankrotas yra pas mane, mano ribose“. Kito pokalbio su L. L. metu J. Z. klausia: ,,<...> tai koka būklė yra? Aš tau viską lyg tai paaiškinau, kad už kiek pirkau, už kiek pardaviau. Dabar aš vakar gavau trečią teismą. Jokio rašto iš tavęs negavau, kad sakysim, ar tu nor gauti kažkokius dokumentus ar kažką nu“. Į ką L. L. atsako: ,,tai pateikt dokumentus. Jeigu jūs savo versiją galit įrodyti, įrodinėkit. Pamenat, ką aš jums sakiau, pamenat mano žodžius, paskutinius žodžius. Neatsimenate. Pagalvokite. Ir aš sakau, aš jums daugiau nebeskambinsiu. Aš sakiau kad, gal patikslinsiu, aš už dyką nesiruošiu nieko daryti“. J. Z. klausia: ,,Kaip suprasti už dyką?“. L. L. atsako: ,,Nu paprastai, o jeigu jūs kažką tai įrodinėjat sau, nu tai įrodinėkit. O ta prasme, jeigu tariatės su normaliais teisininkais, suprantat, kad jūsų padėtis yra nu, lengvai tariant, nu tikrai labai prasta“ (t. 1, b. l. 76–127). Šio pokalbio turinys tvirtina, kad J. Z. kalbant apie dokumentus, kurie gali paneigti paduotų civilinių ieškinių pagrįstumą, L. L. išreiškė nepasitenkinimą, įtikinėjo, kad padėtis beviltiška ir leido suprasti, kad J. Z. geriau bendrautų su jo nurodytais gerais teisininkais, t.y. konkrečiu atveju su A. Š.

13151.

132Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis garso įrašais, nes jie daryti privataus asmens (J. Z.) nesilaikant įstatymo nuostatų, o taip pat yra ne pilnos trukmės. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

13352.

134Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pasisakoma, kad teisės aktai nedraudžia asmeniui įrašyti savo privatų pokalbį su kitu asmeniu. BPK įtvirtina laisvą įrodymų rinkimo procesą. Šio kodekso 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apie tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurioje žinioje yra byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, Nr. 2K-377-697/2015, Nr. 2K-424-696/2016).

13553.

136Teisėjų kolegija privataus asmens įrašus, kurių pagrindu surašyti apžiūros protokolai, pripažįsta tinkamais įrodymais, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šie įrodymai būtų gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti šių garso įrašų autentiškumu. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti bet kokias kilusias abejones, nuteistojo L. L. prašymu buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gegužės 25 d. ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad ekspertės padarė išvadą, jog tirti pateiktas garso įrašas yra ištisinis, nėra sumontuotas. Garso įraše nėra trynimo požymių, padarytas vienu metu. Garso įrašas padarytas mobiliojo ryšio įrenginio diktofono pagalba (t. 10, b. l. 96–110). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šių eksperčių kompetencija bei jų padarytomis išvadomis. Minėti duomenys vienas kitą papildo ir paneigia L. L. versiją, jog įrašai yra sumontuoti, neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

13754.

138Tolesnė įvykių eiga taip pat neprieštarauja J. Z. papasakotoms įvykių aplinkybėms. Iš nusikalstamų veikų imitavimo veiksmų protokolų matyti, kad nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d. tarp J. Z. ir A. Š. įvyko šeši pokalbiai telefonu. 2016 m. spalio 5 d. (14:53:39 val.) A. Š. skambina J. Z. ir vykusio telefoninio pokalbio metu klausia J. Z.: „penktadienį jau turbūt atvažiuosi pilnas, kiek supratau?“. J. Z. nurodo, jog serga, jog nežino, ar pasveiks, į ką A. Š. pasako: „Neiki niekur į lauką, žinai, kad išgytum, penktadienį jau kad būtum pas mane“ (t. 2, b. l. 30–32). Po šio pokalbio J. Z. kitos dienos vakare, t.y. 2016 m. spalio 6 d. (19:37:36 val.) skambina L. L. ir sako, jog: „Kalbėjau aš su šituo Š., nu ir nelabai aš supratau, jis ten pasakė, nu tai jau penktadienį atvažiuok pilnas, nu ir man kažkaip nepatogu, gal.. ką jis turi, gal ką jis turėjo omeny? Gal kas pasikeitė? Ar suma, ar kažkas?“, į ką L. L. atsako, kad nežino, kad reikėtų A. Š. klausti; J. Z. pasako L. L., jog pastarasis sakęs, kad pakeis advokatą „jeigu jis ten labai spyriosis“, į ką L. L. atsako: „Nu, jeigu kažkas ten labai neišeis. Bet tai nu aš nežinau..Nelabai, nu ta prasme, o kas ten jum su juo blogai? Gal taip tada galėčiau paklaust“. Į ką J. Z. pasako: „Nu suma labai jau didelė, supranti. Nes dalį pinigų tai aš turiu. Nes supranti, aš ne... nu man, nesupratau, atvažiuok pilnas. Tai ką, jis iškart visą sumą, ir.. iškart? Sakė, kad dalį, dabar pilnas, nu tai...“, į ką L. L. atsako: „Mhm...aš nelabai net ir suprantu. Gerai, aš su juo pašnekėsiu. Gerai.“. Toliau tęsiantis pokalbiui J. Z. dar kartą L. L. pasako, kad jam neaišku, ką A. Š. turėjo omeny sakydamas atvažiuok pilnas: „ar čia visą sumą, ar tą dalį, kurį mes, kurią tenais sakė tada?“, į ką L. L. atsako: „Ne, tai turbūt jisai ten..., nu gerai, aš tada su juo pašnekėsiu, kad jis įneštų aiškumo kažkokio ar kas ten, kaip...Aš pats pasiaiškinsiu, kas ten, kas ten ir viso kaip.“ Šis pokalbis baigiasi 19:40:49 val. Po šio pokalbio L. L. tą patį vakarą vos po nepilnai dviejų minučių skambina A. Š. – pokalbio pradžia 19:42:04 val. ir pasako, jog jam skambino J. Z. ir į A. Š. klausimą: „Ai, kuri... ai jasna. Nu ir ką?“ L. L. atsako: „A... čia kaip čia dabar, gal aš tiesiog pacituosiu. Nelabai noriu iš viso čia telefonu aiškintis, kaip sakant. A... bet tai jisai sakė, kad kažkas jam ten per daug ir šita, ir ten sako, nesuprato jisai jūsų“. A. Š. į tai atsako: „Nu, tai ant durniaus vėl varo, nu“. L. L. pasako, jog užsuks pas A. Š. ir jie pakalbės, A. Š. paklausia, ar J. Z. neatvažiuos rytoj, L. L. paaiškina, kad J. Z. sakęs, jog jam geriausia pirmadienį. Į tai A. Š. pasako: „A, tai vėl eilinį kartą nukelia. Tai, tai gali tu jam paskambinti, gali sakyt, jis visai tegu nevažiuoja, tegu procesas eina ir viskas, žinai. Va taip jam. Pastatom jį į vietą, žinai. Jis toliau vėl išsipisinės, aš žinau jau, nu“ į ką L. L. pasako, kad apie tai reikia kalbėtis ne telefonu (t. 2, b. l. 49–52). Po šio pokalbio kitą dieną 2016 m. spalio 7 d. 9:36:19 val. A. Š. skambina L. L., tariasi dėl atsiliepimo pakeitimo, A. Š. paklausus, ar J. Z. bus pirmadienį ar anksčiau, L. L. pasiūlo susitikti (t. 2, b. l. 53–54). Po šio pokalbio tą pačią dieną (2016 m. spalio 7 d., 10:06:24 val.) A. Š. skambina J. Z. ir nurodo: „Va dar va mes su L. peršnekėjom, tai nelabai supratai tu manęs, aš sakau, kad mes gi kaip mes ir tarėmės ir viskas, taigi ne visą, o penkis tiktai, supranti“. Į ką J. Z. atsako: „Aha, gerai“. Vėliau J. Z. pasako, kad jam visgi geriau būtų pirmadienį, nes: „Supranti, aš dar turiu pavažiuot, nu pinigėlių parinkti.“. A. Š. atsako: „Nu tai gerai, nu suprantu, suprantu“ bei nurodo: „Tai gerai, bet tai, bet tada pirmadienį ilgai netempiam, kažkur apie dvyliktą, tarp dvyliktos ir pirmos, tinka?“. Vėliau pokalbio metu suderina vėlesnį laiką tarp „dviejų trijų atsirandi“ (t. 2, b. l. 33–35). Po šio pokalbio 2016 m. spalio 10 d. 12:01:34 J. Z. paskambina A. Š. ir pasako: „Klausyk, aš jau surinkau, kaip tu sakei, penkis tūkstančius“, į ką A. Š. atsako: „nu taip nu“. J. Z. sako, kad apie pirmą valandą gali būti ( - ) ir klausia, kur jam važiuoti: „pas L. važiuot, taip?“, į ką A. Š. atsako „Tai aišku važiuojam normaliai į biurą ir viskas žinai <.....> aš jau viską suderinau su viskuom“. J. Z. paklausia, ar važiuos po to į teismą, A. Š. patvirtina pasakydamas: „tai galėsim, galėsi, galėsi nuvažiuot, aš priduosiu prie tavo akių, pamatysi <...> kad pavedimo nėra, aš nu nemėgstu žinai, aš toks jau senas žmogus, nu ne senas, bet jau senas advokatas, jeigu aš pasakau, tai aš darau, pas mane nėra tokių chaltūrų, žinai“. Po to A. Š. paskambina J. Z. dar kartą, pasako: „viską daugmaž kai ką patvarkiau, surašiau, kad viskas tvarkingai“ ir tariasi dėl laiko. J. Z. paklausus, ar L. bus, A. Š. atsako: „Tai žiūrėsi, jeigu jis spėja, tai spėja, nes rinkimuose kai kur buvo“ (t. 2, b. l. 36–38).

13955.

1402016 m. spalio 10 d. įvyko J. Z. ir A. Š. susitikimas UAB ,,( - )“, adresu ( - ). Šio susitikimo metu J. Z., prieš perduodamas pinigus, kėlė klausimą dėl to, ar L. L. neparašys skundo, kad jis administratorius, ar nebus kito advokato; tam, kad įtikinti perduoti J. Z. pinigus A. Š. J. Z. akivaizdoje paskambino L. L., davė pakalbėti J. Z. su juo telefonu. Šio pokalbio metu L. L. patvirtino, jog viskas yra daroma su jo žinia, jog visas sąlygos, kurios yra suderintos, jis patvirtina (t. 1, b. l. 172–179, t. 2, b. l. 60–62).

14156.

142Šias aplinkybes patvirtina ir kratų metu iš L. L. paimto jam priklausančio telefono apžiūros metu rasti išsaugotų telefoninių pokalbių įrašai, vykę tarp nuteistųjų. Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. įrašo matyti, jog nuteistieji tarėsi, kad A. Š. pats savo iniciatyva J. neskambins, kadangi geriau jo nespausti. Pokalbio metu A. Š. L. L. patikino, kad praneš, kai sulauks reikiamo skambučio. 2016 m. spalio 5 d. A. Š. informavo L. L., jog J. Z. jau pasiruošęs, reikia pakoreguoti atsiėmimą.

14357.

144Šie faktiniai dyuomenys, vertinant juos su pirmiau aptartais, rodo, kad jau iki pinigų perdavimo nuteistasis L. L. žinojo apie reikalaujamus pinigus ir abu su A. Š. aptarinėjo jų paėmimo aplinkybes. A. Š. atspausdino prašymą ( - ) apygardos teismui dėl ieškinio atsiėmimo dėl tyčinio bankroto ir, iš J. Z. paėmęs 5 000 Eur, juos pats perskaičiavo, jokio pinigų paėmimo dokumento nedavė, pinigus padėjo į rašomojo stalo stalčių. Slapto sekimo protokole užfiksuotos pinigų perdavimo aplinkybės. Po pinigų priėmimo A. Š., nuvažiavęs į ( - ) apygardos teismą, J. Z. parnešęs padavė civilinėje byloje Nr. ( - ) pateikto prašymo dėl ieškinio atsiėmimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu vieną egzempliorių, kurį J. Z. po veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 10 d., 15.05 val. pateikė STT pareigūnams (t. 1, b. l. 128–131). Ant šio A. Š. pasirašyto dokumento yra 2016 m. spalio 10 d. ( - ) apygardos teismo spaudo žyma apie dokumento gavimą. Kad apie šiuos veiksmus buvo žinoma ir L. L., patvirtina liudytojos R. M. parodymai, jog viršininkas L. L. buvo jai davęs nurodymą parengti dokumentus teismui dėl ieškinio atsiėmimo, nors ieškinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo paduotas vos prieš du mėnesius. Ši liudytoja patvirtino, kad toks įvykis jos darbo praktikoje buvo pirmas. Taigi šios liudytojos nurodytos aplinkybės taip pat neprieštarauja tam, jog tiek tokio ieškinio padavimas, tiek nuteistųjų noras jį atsiimti ir pateikimas tokio prašymo buvo siejami ne su siekiu užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą, o su kyšio reikalavimu ir jo priimimu.

145Visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad abu nuteistieji A. Š. ir L. L. iš J. Z. reikalavo 15 000 Eur kyšio už tai, kad iš teismų būtų atsimti ieškiniai J. Z. atžvilgiu , BMB ,,R. G.“ būtų likviduota, ir už 5 000 Eur sutiko atsiimti iš ( - ) apygardos teismo ieškinį civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ir, gavę pinigus, jį atsiėmė.

146Nuteistojo L. L. ir jo gynėjo, nuteistojo A. Š. skundų argumentas, kad L. L., ir A. Š. reikalavo pinigų, veikdami pagal CK ir CPK jam suteiktus įgaliojimus, nes L. L. turėjo teisę gauti užmokestį už savo, kaip bankroto administratoriaus, darbą, yra nepagrįstas. Šioje byloje nustatyta, kad L. L. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi buvo paskirtas BMB ,,R. G.“ bankroto administratoriumi (t. 4, b. l. 20–21) ir, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, organizavo BMB ,,R. G.“ bankroto procedūrą. Iš viešai skelbiamų duomenų (http://www.bankrotodep.lt) ir įmonės kreditorių susirinkimo 2016 m. liepos 26 d. protokolo matyti, kad L. L. turėjo teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir gauti užmokestį kaip bankroto administratorius. Įmonės kreditorių susirinkimas 2016 m. liepos 26 d. patvirtino 8 750 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įeina užmokestis administratoriui ir administravimo išlaidos. 2016 m. rugsėjo 2 d. tarp BMB ,,R. G.“ bankroto administratoriaus L. L. ir advokato A. Š. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo advokatas įsipareigojo atstovauti BMB ,,R. G.“ bankroto administratorių L. L. teisminėse bylose dėl skolų ir nuostolių priteisimo (t. 5, b. l. 48–50). Šie duomenys patvirtina, kad L. L., teikdamas BMB ,,R. G.“ bankroto administravimo paslaugas, o A. Š., atstovaudamas bankroto administratorių, turėjo teisę tiek paduoti civilinius ieškinius teismui, tiek juos atsiimti iš teismo. Taigi jų veiksmai paduodant ir atsiimant ieškinius neišėjo už jiems suteiktų įgaliojimų ribų. Tačiau byloje nustatyta, kad už teisėtą savo veikimą neteisėtai L. L. su A. Š. reikalavo iš J. Z. 15 000 Eur dydžio kyšio ir dalį reikalaujamo kyšio – 5 000 Eur priėmė už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nors kaltinamajam akte buvo nurodyta, jog nuteistieji kyšio reikalavo už neteisėtą veikimą, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pakeitė šią aplinkybę nustatydamas, kad A. Š. ir L. L. pinigų reikalavo už teisėtą veikimą jų turimų įgaliojimų ribose. Dėl to jų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija nepasikeitė, teisinė padėtis nebuvo pasunkinta, nauji objektyvūs veiksmai nebuvo inkriminuoti. A. Š. ir L. L. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos proceso metu tvirtino, kad pinigai buvo paimti už jų teisėtą veikimą, veikiant turimų įgaliojimų ribose. Taigi pirmosios instancijos teismui patikslinus minėtą aplinkybę, A. Š. ir L. L. teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes nuteistieji ją galėjo ir realizavo viso teisminio bylos nagrinėjimo metu.

147Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį šie veiksmai kvalifikuojami, kai nustatoma, kad kyšis didesnis nei 250 MGL vertės. Taigi šis baudžiamasis įstatymas numato kelias alternatyvias veikas, kurios nustatytomis aplinkybėmis kiekviena atskirai sudaro kyšininkavimo sudėtį. Šioje byloje nustatyta, kad L. L. su A. Š. reikalavo iš J. Z. 15 000 Eur, t.y. didesnės nei 250 MGL vertės kyšio ir dalį reikalaujamo kyšio – 5 000 Eur priėmė. Nors primta pinigų suma nesiekia didelės vertės kyšio sumos, alternatyvius kyšio reikalavimo ir priėmimo nuteistųjų veiksmus apėmė tiesioginė vieninga jų tyčia – gauti iš J. Z. reikalautą kyšį. Todėl, kaip kyšis priimta pinigų suma neturi įtakos nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui.

148Apeliantai skunduose tvirtina, kad, jie pinigus, kaip atlygį už bankroto administravimą, būtų įnešę įnešę į BMB ,,R. G.“ depozitinę sąskaitą, nes iš J. Z. reikalauti pinigai yra L. L. patirtos bankroto administravimo išlaidos, kurios negali būti vertinamos kaip kyšio reikalavimas ir priėmimas. Pinigų buvo reikalauta iš J. Z., nes bankrutuojanti įmonė neturėjo turto.

149Šie argumentai prieštarauja ne tik pirmiau aptartiems įrodymams, patvirtinantiems pinigų reikalavimo apkinkybes, nuteistųjų tiklus ir išreikalautų pinigų panaudojimą, tačiau Įstatymu nustatytam bankroto administravimo teisinių santykių reglamentavimui. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis nustato bankroto administravimo išlaidų struktūrą ir numato, kad iš bankroto proceso metu gautų lėšų pirmiausia apmokamos būtent šios išlaidos. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojančią tvarką, padarius pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, yra numatyta galimybė bankroto administratoriui prisiimti riziką. Tokiu atveju kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir siūlydamas administratoriaus kandidatūrą, pateikia administratoriaus sutikimą administruoti įmonę, prisiimant riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Prisiėmęs riziką administratorius, kuris administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie), įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

15064.Taigi, iš esmės iš įmonės vadovo bankroto administravimo išlaidos išieškomos tik išimtiniais atvejais, kai įmonė neturi jokio turto ar esamo turto neužtenka visoms administravimo išlaidoms padengti, bankroto administratoriui pateikus ieškinį teismui ir įrodžius, kad vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl tokio nesikreipimo administratorius negali gauti išlaidų atlyginimo. Taigi bankroto administratorius turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas.

15165. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistieji nereiškė nei raštu, nei žodžiu kokių nors pretenzijų dėl BMB ,,R. G.“ vadovo K. Z. neteisėtų veiksmų, nepateikė teismui civilinių ieškinių dėl išlaidų atlyginimo. Liudytojas K. Z. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad A. Š. ir L. L. anksčiau niekada nematė ir su jais jokių kontaktų neturėjo. 2014 m. gruodžio 31 d. BMB ,,R. G.“ akcijas įsigijo iš tėvo. Tuo metu, kai BMB ,,R. G.“ buvo iškelta bankroto byla, jis buvo įmonės direktoriumi. A. Š. ir L. L. galėjo lengvai jį surasti, nes jo elektroninis paštas nesikeitė jau 15 metų. Jis taip pat yra ,,Facebook“ vartotojas. Be to liudytojas parodė, kad tėvas jam skundėsi, jog nuteistieji iš jo reikalauja 15 000 Eur. Šie liudytojo K. Z. parodymai neprieštarauja ir liudytojo J. Z. nurodytoms aplinkybėms bei garso įrašuose užfiksuotiems duomenims, patvirtinantiems, kad nuteistieji reikalavo iš J. Z. neteisėto atlygio už teisėtą veikimą savo įgaliojimų ribose ir dalį jo paėmė.

15266.Pokalbiuose A. Š. ir L. L. reikalaujami pinigai buvo siejami tik su ieškinių J. Z. atžvilgiu iš teismų atsiėmimu, jo turtui taikomų apribojimų atlaisvinimu ir BMB ,,R. G.“ likvidavimu. Iš liudytojo J. Z. parodymų, garso įrašų protokoluose užfiksuotų pokalbių matyti, kad su J. Z. ar K. Z. nebuvo kalbama apie atsiskaitymą su L. L. už bankroto administravimo atliktus darbus, nei vienas iš nuteistųjų nesiūlė sudaryti taikos sutartį. Buvo reikalaujama perduoti pinigus grynaisiais asmeniškai, o ne pervesti oficialiai kreditorių vardu į teismo paskirto administratoriaus sąskaitą. J. Z. patvirtino, kad nei vienas iš nuteistųjų apie kokią nors taikos sutartį su juo nekalbėjo. L. L. ir A. Š. reikalavo pinigų sumos, kuri vos ne dvigubai buvo didesnė, negu visuotinio kreditorių susirinkimo patvirtina bankroto administravimo suma, todėl niekuo nepagrįstas skundo argumentas, kad aptarinėdami reikalaujamos pinigų sumos dydį, nuteistieji su J. Z. aptarinėjo taikos sutarties sąlygas. Tai paneigia ir ta nustatyta aplinkybė, kad po to, kai J. Z., atvykęs į A. Š. ir L. L. biurą, perdavė pinigus už dokumentų iš teismo atsiėmimą, A. Š. iš karto į ( - ) apygardos teismą nuvežė 2016 m. spalio 10 d. prašymą ,,Dėl prašymo dėl tyčinio bankroto atsiėmimo“ civilinėje byloje Nr. ( - ) ir J. Z. pateikė tai patvirtinantį rašytinį įrodymą – šio dokumento kopiją su atžyma, kad dokumentas yra gautas ( - ) apygardos teisme. Pinigus, kuriuos J. Z. perdavė A. Š. L. L. biure, nuteistieji iš karto pasidalino. Iš kratų protokolų matyti, kad atlikus kratas A. Š. automobilyje ,,( - )“, valstybinis numeris ( - ) L. L. asmens kratos metu ir L. L. brolio J. L. asmens kratos metu buvo surasti ir paimti pinigai, kuriuos J. Z. buvo perdavę STT ( - ) valdybos darbuotojai atliekant NVIV (t. 1, b. l. 149–168, t. 5, b. l. 63–83, 88–96). Aptarų faktinių duomenų visetas paneigia apeliantų versiją, kad iš J. Z. reikalauta ir paimta pinigų suma buvo susijusi su bankroto procedūros metu atliktų administravimo veiksmų apmokėjimu, o nuteistieji siekė juos padėti į įmonės depozicinę sąskaitą.

15367. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog minėti nuteistųjų argumentai yra jų gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus.

15468. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta, A. Š. ir L. L. veikiant bendrininkų grupėje.

15569. BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstama veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Todėl, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Svarbu pažymėti ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats tiesiogiai realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja jų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007; Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-282-458/2019)

15670.

157Be to, susitarimas bendrininkauti, darant nusikalstamą veiką, nebūtinai turi būti išreikštas žodžiais, jis gali pasireikšti konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad nuteistieji pritaria vienas kito neteisėtiems veiksmams, nesvarbu, kad vienas iš jų įsijungia, kai alternatyvūs veiksmai jau buvo pradėti.

158Nuteistojo L. L. ir jo gynėjo skundo argumentas, kad A. Š. L. L. nesakė, jog reikalauja iš J. Z. perduoti pinigus, advokatas veikė savo nuožiūra, yra neįtikinantis, prieštrauja ne tik L. L. skundo argumentams, jog pinigų buvo reikalaujama kaip teisėto atlygio, bet ir bylos duomenims, kurie patvirtina, kad būtent L. L. pirmojo pokalbio su J. Z. metu sakė, kad jis ,,už dyką nedirbs“, jog likviduoti įmonei būtų pakakę 3 000 Eur, o dabar – teks mokėti daug brangiau, nurodė, kad apie tai jam teks kalbėti su advokatu A. Š., ir išreiškė nepasitenkinimą, kai J. Z. bandė sakyti, kad gali pagrįsti įmonės pervedimų pagrįstumą. Tuomet L. L. leido suprasti, kad pastarasis geriau bendrautų su jo geru teisininku A. Š. Būtent iš jo J. Z. ir sužinojo, kad iš jo reikalaujama 15 000 Eur suma mainais už tai, jog būtų atsiimti iš teismų ieškiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ būtų likviduota, ir kad šios aplinkybės suderintos su L. L. Kaip jau minėta, abi nuteistųjų nurodytos pinigų sumos neatitinka oficialiai kreditorių susirinkimo nustatytos bankroto administravimo išlaidoms skirtos sumos. A. Š. jokio pinigų priėmimo dokumento neišrašė, nors to buvo prašomas, ir nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Be to, nuteistasis A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir akistatos metu bei teisme tvirtino, kad L. L. žinojo, už ką po susitikimo su J. Z. A. Š. jam perdavė pinigus. J. Z. atnešus pinigus į sutartą vietą, J. Z. akivaizdoje paskambino L. L. ir davė jam pasikalbėti. Šio pokalbio metu L. L. patvirtino, kad viskas yra daroma su jo žinia, jog visos sąlygos yra suderintos. Pirmiau aptarti faktiniai duomenys (pokalbių įrašai, liudytojų parodymai ir kt.) taip pat paneigia L. L. parodymus, kad jis nežinojo už ką gavo pinigus, nedalyvavo nusikaltimo padaryme. Šie duomenys rodo, kad L. L. ir A. Š. pastoviai derino kyšio reikalavimo detales ne tik telefonu, bet ir susitikimų metu, aptarinėjo J. Z. spaudimo būdus. Iš nuteistųjų pokalbių matyti, kad jie sutarė telefonu apie reikalaujamas sumas nekalbėti, todėl jų pokalbiai pilni nutylėjimų, sakiniai nėra vientisi. Taigi, kiek įmanoma, buvo siekiama išvengti konkrečių pokalbių detalių. Tam neprieštarauja ir L. L. A. Š. pasakyti žodžiai, kad telefonu apie tai geriau nekalbėti. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji, suprasdami savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, siekė tai pridengti konspiracijos būdu. Nežiūrint į tai, jų pokalbius analizuojant kitų įrodymų kontekste, pokalbiai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad A. Š. ir L. L., reikalaudami kyšio ir jį priimdami, veikė bendrai. Abu nuteistieji, turėdami teisinį išsilavinimą, puikiai suprato, kad jų veiksmai yra nusikalstami. Šių veiksmų nei vienas iš nuteistųjų neatsisakė, bet bendromis pastangomis, kaip nusikaltimo vykdytojai, siekė bendro nusikalstamo rezultato – už teisėtą veikimą neteisėtai gauti didesnės nei 250 MGL Eur vertės dydžio kyšį ir iš dalies jį pasiekė, iš J. Z. priimdami reikalaujamo kyšio dalį. Taigi jie BK 225 straipsnio dispozicijoje numatytus veiksmus padarė, veikdami tiesiogine tyčia, kiekvienas realizuodamas nustatytą dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių.

159Pažymėtina, kad apelianto L. L. ir jo gynėjo nurodyta aplinkybė, jog ne L. L. paėmė 5 000 Eur ir pinigų perdavimo nematė, nepaneigia jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir jų teisinio vertinimo. Jis, žinodamas inkriminuoto įvykio detales, turėjo visas galimybes nutraukti kyšio priėmimo veiksmus, tačiau to nepadarė. Priešingai, veikdamas pagal susitarimą su A. Š., pokalbio su J. Z. metu nurodė, kad visos sąlygos suderintos, už J. Z. perduotus pinigus iš teismo bus atsiimtas ieškinys dėl BMB ,,R. G.“ bankoto pipažinimo tyčiniu. Nuteistojo L. L. darbo pobūdis ir profesinis išsilavinimas taip pat neprieštarauja tam, kad jis suprato ne tik bendrai daromų nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį, bet ir savo vaidmenį inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

160Nuteistojo ir jo gynėjo nurodytas argumentas, kad jis po įvykio, skambindamas D. K. sakė, jog apie pinigus nieko nežinojo, nepaneigia pirmiau byloje aptartų, L. L. kaltę patvirtinančių įrodymų viseto, kuris patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Toks jo pasakymas, vertinant jį kitų bylos įrodymų kontekste, neprieštarauja tam, jog nuteistasis pašnekovui nenorėjo pripažinti dalyvavęs kyšininkavimo nusikaltime.

161Apelianto A. Š. skundo argumentas, kad jis nepagrįstai pripažintas BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu, nes advokatas nėra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, atmestinas kaip nepagrįstas.

162BK 230 straipsnio 3 dalies prasme valstybės tarnautojui gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą) teikimą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viešąsias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybės įsteigti subjektai, bet ir privatūs asmenys, tačiau tik įstatymų nustatytais atvejais. Paslaugų rūšių sąrašas nėra baigtinis, konkreti paslaugų rūšis turi būti numatyta įstatyme. Tačiau valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą) teikimą. Šis darbas ar profesinė veikla turi būti susijusi su atlikimu teisiškai reikšmingų veiksmų, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris verčiasi profesine veikla ir teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas advokatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2010, 2K-144/2011, 2K-P-89/2014). Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2, 34 straipsnių nuostatas advokatai gali teikti viešąsias paslaugas. Taigi ir advokatas, besiverčiantis profesine veikla bei teikiantis viešąsias paslaugas, prilyginamas valstybės tarnautojui, kuris yra inkriminuoto nusikaltimo subjektas. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Š., atstovaudamas bankroto administratorių, teikė viešąsias paslaugas kreditoriams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu.

163Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad surinkti įrodymai neatitinka leistinumo kriterijaus, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas ir procesinės prievartos priemonės taikytos, nesant jokių faktinių duomenų apie daromą nusikalstamą veiką.

164BK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas A. Š. ir L. L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, turinčios BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikaltimo požymių, šioje byloje buvo pradėtas 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal J. Z. 2016 m. rugsėjo 29 d. pateiktą protokolą-pareiškimą (t. 1, b. l. 1–5). J. Z. 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipdamasis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) ( - ) valdybą protokole-pareiškime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. jis susitiko su bankroto administratorium L. L., kuris jam leido suprasti, kad, jeigu J. Z. būtų atėjęs anksčiau, kai jis skambino ir kvietė pasikalbėti, įmonės ,,R. G.“ likvidavimas būtų kainavęs 3 000 Eur ir nebūtų reikėję tiek popierių. Dabar jau yra pajungti antstoliai, advokatai, kiti žmonės, todėl suma bus didesnė. Šie pinigai L. L. turėjo būti sumokėti, kad jis nesikreiptų į teismą ir įmonė ,,R. G.“ būtų likviduota. L. L. sakė, kad dabar viską tvarkys per advokatą A. Š. Po šio pokalbio 2016 m. rugsėjo 21 d. jam paskambino A. Š., su kuriuo jis susitiko 2016 m. rugsėjo 22 d. L. L. biure. A. Š. jam pasakė, kad jo padėtis beviltiška, turtas bus areštuotas antstolių ir jis tam, kad bylos teismuose būtų nutrauktos, o įmonė ,,R. G.“ likviduota, reikia duoti 15 000 Eur. Toliau vyko jo pokalbiai su L. L. ir A. Š., kurių metu jis sakė, kad 15 000 Eur yra didelė suma, ją sunku surinkti. 2016 m. rugsėjo 28 d. vykusio susitikimo su A. Š. metu, jis J. Z. pasakė, kad pinigus gali duoti dalimis, pradžiai užtenka 5 000 Eur, o A. Š. palaipsniui atsiims iš teismo ieškinius. Jie susitarė, kad J. Z. pradžioje atneš 5 000 Eur.

165Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie nusikalstamą veiką, o ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas, esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad daroma ar buvo padaryta nusikalstama veika. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad prieš pradedant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje egzistavo pakankamai duomenų tam, kad būtų galima matyti, jog A. Š. ir L. L. padarė nusikalstamą veiką. Šie duomenys buvo užfiksuoti ne tik 2016 m. rugsėjo 29 d. gautame protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 1–5). Iš 2016 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ( - ) valdybos vyresniosios specialistės apžiūros protokolo matyti, kad ji apžiūrėjo J. Z. pateiktus garso įrašus, kuriuose buvo įrašyti jo pokalbiai, vykę su A. Š. ir L. L. (t. 1, b. l. 71–73, 74–106). Garso įraše įrašytų pokalbių turinys leido spręsti, kad A. Š. ir L. L. reikalavo iš J. Z. 15 000 Eur kyšio, pažadėję, kad už tai bus atsiimti iš teismų ieškiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ būtų likviduota. Garso įraše užfiksuotas pokalbių turinys iš esmės sutampa su duomenimis, užfiksuotais 2016 m. rugsėjo 29 d. protokole-pareiškime. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad J. Z. kreipiantis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ( - ) valdybą ir nurodant jo protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinančius garso įrašus buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą A. Š. ir L. L. atžvilgiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.

166Nuteistojo L. L. apeliacinio skundo argumentas, kad jis ir A. Š. buvo provokuojami ir skatinami padaryti nusikalstamą veiką, yra nepagrįstas.

167Bylos duomenimis nustatyta, kad STT ( - ) valdyba gavo informaciją, jog L. L. ir A. Š. reikalauja iš buvusio BMB ,,R. G.“ akcininko ir savininko J. Z. 15 00 Eur kyšio už tai, kad būtų atsiimti iš teismų ieškiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ būtų likviduota.

168BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, jog tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis, patikrinti gautus duomenis apie daromus veiksmus. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iš tokių sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis) (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Kita sąlyga – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vykdymo teisėtumas, kas reiškia, jog atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus turi būti laikomasi įstatymų reikalavimų.

169Taigi prokuroras, gavęs informaciją apie L. L. ir A. Š. galbūt daromą nusikalstamą veiką, turėjo faktinį pagrindą kreiptis, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – priimti nutartį leisti atlikti prieš L. L., A. Š. neviešo pobūdžio veiksmus, numatytus BPK 159 ir 160 straipsniuose. Situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma, ar iš jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai informaciją žodžiu (ar raštu), arba taip pat ir savo paties padarytus garso įrašus, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, Nr. 2K-241-693/2015).

170Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal ( - ) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugsėjo 30 d. prašymą, ( - ) miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 159 straipsnis) (t. 1, b. l. 135–137, 159–141), J. Z. atlikti veiksmus, numatytus BK 227 straipsnio 2 ir 3 dalyse, susitikti tiesiogiai su A. Š. ir L. L., arba, pastarųjų nurodymu, su kitais asmenimis, per vieną ar daugiau kartų tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėti duoti, susitarti duoti ir (ar) duoti reikalaujamo dydžio kyšį grynais pinigais ar kitokiais pinigais. Šių veiksmų atlikimui leista naudoti visų rūšių vaizdo ir/ar garso fiksavimo technines priemones (t. 1, b. l. 143–145). Iš prokuroro prašymo ir teisėjo nutarčių matyti, kad juose aiškiai nurodyta, kokiems asmenims, kokius slaptus procesinius veiksmus ir prieš kokius asmenis leidžiama atlikti. Taigi, ( - ) miesto apylinkės teismo teisėjo nutartis patvirtina A. Š. ir L. L. atžvilgiu taikyto NVIV teisinį pagrindą.

17171.

172BPK 159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atliekant NVIV draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Baudžiamaje procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką lapsnį; c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (Sprendimai Ramanauskas prieš Lietuvą, Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Teixeira del Castro prieš Portugaliją, Vanyan prieš Rusiją, Seqeuira prieš Portugaliją, Pyrgiotaklis prieš Graikiją ir kitose bylose).

17372.

174Kolegijos nuomone, provokacijos aplinkybių šios bylos duomenys nepatvirtina. Nusikaltimas, dėl kurio padarymo kaltinami A. Š. ir L. L., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos įsikišimo, dar iki J. Z. kreipiantis STT ( - ) valdybą. Taikant NVIV buvo tik prisijungta prie jau pradėtos ir daromos, o ne naujai provokuojamos nusikalstamos veikos. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. Š. ir L. L., priešingai, nei nurodo apeliantai skunduose, tiek privačių pokalbių metu, tiek atliekant BPK 159 straipsnyje numatytus neviešo pobūdžio veiksmus, nebuvo skatinami atlikti veiksmus, kurių patys neketino daryti. Vien tai, kad, atliekant slaptus veiksmus, pats J. Z. paskambino A. Š. susitarti dėl susitikimo, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti, kaip A. Š. ir L. L. skatinimą ar provokavimą nusikalsti, nes tuo metu jie jau buvo pareikalavę 15 000 Eur kyšio. Prieš A. Š. ir L. L. taikomi slapti veiksmai nevaržė jų laisvės pasirinkti teisėtą elgesio variantą. Jie turėjo galimybę savarankiškai atsisakyti daryti alternatyvius nusikalstamus veiksmus ir kyšio nepriimti, ar net kreiptis į kompetentingas institucijas ir pranešti apie, jų nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą, tačiau jie to nepadarė, o savo valia tęsė prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus. Tiek iš pirminiuose garso įrašuose užfiksuotų pokalbių, tiek iš, atliekant NVIV, užfiksuotų duomenų ir liudytojo J. Z. parodymų matyti, kad A. Š. su L. L. elgėsi aktyviai, ne kartą pabrėžė, kad pinigai jiems turi būti atnešti mainais už tai, kad būtų atsiimti iš teismų ieškiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ būtų likviduota, aiškino, kad, jei J. Z. reikalaujamus pinigus duos dalimis, tai tik palaipsniui jie atsiims ieškinius ir atlaisvins nuo apribojimų turtą, o A. Š. dar įtikinėjo, kad gali tai padaryti, nes pažįsta teisėją, turinčią įmonės bankroto bylą. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nusikalstamos veikos imitavimo metu užfiksuoti duomenys bei šiuos veiksmus atlikusio asmens – liudytojo J. Z. elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad prieš A. Š. ir L. L. taikytas NVIV nevaržė jų laisvės pasirinkti teisėtą elgesio variantą. J. Z., atlikdamas NVIV, laikėsi BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatų, draudžiančių provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką. Be to, kaip matyti iš byloje esančio supažindinimo su nustatytomis veiksmų ribomis imituojant nusikalstamą veiką akto, asmuo, kuriam buvo leista atlikti NVIV (J. Z.), buvo įspėtas neperžengti NVIV atlikimo nustatytų ribų, taip pat neprovokuoti asmens daryti nusikalstamų veikų. Pirmiau aptarti duomenys leidžia spręsti, jog J. Z. šių reikalavimų nepažeidė.

17573.

176J. Z. pripažino, kad jis į ikiteisminio tyrimo įstaigą buvo kreipęsis ir anksčiau iki protokolo pareiškimo surašymo, sakydamas, kad iš jo nuteistieji reikalauja kyšio, tačiau pareigūnai nepradėjo ikiteisminio tyrimo, sakydami, kad jis turėtų pateikti kokius nors tai patvirtinančius įrodymus. J. Z. nuosekliai aiškino, kad tada jis savo iniciatyva nusprendė pasidaryti pokalbių įrašus ir juos darė savo telefonu be pareigūnų dalyvavimo. Ši nurodyta aplinkybė nepatvirtina, kad pareigūnai nuteistuosius išprovokavo nusikalsti, ar kad J. Z. pateikti su pareiškimu telefonu daryti pokalbių su nuteistaisiais įrašai yra neteisėti ir neatitinka BPK 20 straipnsio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. Z. nurodyta aplinkybė neprieštarauja tam, kad, pranešus apie nusikaltimo padarymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo pakankamai iniciatyvūs BPK 2 straipsnio prasme.

177Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad J. Z. dar prieš kreipiantis į STT Vilniaus valdybą buvo išprovokavęs A. Š. ir L. L. padaryti nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis, bankroto administratorius L. L. pirmas kreipėsi į būvusį BMB ,,R. G.“ vadovą J. Z. ir teiravosi dėl 260 078,52 Lt pavedimo, kuris kelia įtarimą, siūlė susitikti ir aptarti šį reikalą, sakydamas, kad už dyką nedirbs. J. Z. bandė L. L. paaiškinti, kas buvo pirkta už 260 078,52 Lt, kad pavedimas buvo padarytas per banką, teisėtai, tačiau po to, kai išgirdo, kad L. L. ,,už dyką nedirbs“, J. Z. netrukus iš teismo elektroniniu paštu gavo dokumentus su ieškiniais ir raginimus parašyti atsiliepimus, raštus dėl jo turto arešto. Todėl savaime suprantama, kad J. Z. neatsiliepus į L. L. raginimą, o pastarajam pradėjus veikti, J. Z. sunerimęs bandė išsiaiškint su L. L., kokias klaidas jis padarė. 2016 m. rugsėjo 20 d. vykusio susitikimo metu J. Z. bandė paaiškinti L. L. 260 078,52 Lt pavedimo sudarymo aplinkybes, tačiau L. L. pasakė, kad, jeigu J. Z. būtų atėjęs anksčiau, kai jis skambino ir kvietė pasikalbėti, BMB ,,R. G.“ likvidavimas būtų kainavęs 3 000 Eur, o dabar tiek neužteks, suma bus didesnė, ir viską tvarkys advokatas A. Š. 2016 m. rugsėjo 22 d. susitikimo su advokatu A. Š. metu pastarasis J. Z. patvirtino, kad įmonės likvidavimas jam kainuos daugiau ir įvardino 15 000 Eur sumą. Paaiškino, kad šią sumą turi sumokėti, kad J. Z. atžvilgiu būtų nutrauktos bylos ir likviduota BMB ,,R. G.“. A. Š. sakė, kad J. Z. padėtis beviltiška, jo turtą parduos anstoliai. Kitų susitikimų ir pokalbių su A. Š. ir L. L. metu J. Z. bandė susitarti su jais, kad būtų sumažinta pareikalauta suma ir leista mokėti dalimis, nes tokios pinigų sumos neturėjo, o turtas buvo areštuotas. Visų šių susitikimų metu ne kartą buvo pasakyta, kad pinigai turi būti mokami mainais už tai, kad būtų atsiimti iš teismų ieškiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ būtų likviduota. Taigi, J. Z. aktyvūs veiksmai, siekiant išsiaiškinti A. Š. ir L. L. reikalavimo duoti pinigų priežastis, sumažinti reikalaujamos sumos dydį, susitarti dėl mokėjimo dalimis, nesietini su kurstymu padaryti nusikaltimą – paimti kyšį, nes alternatyvūs įstatymu numatyti veiksmai jau buvo padaryti – nuteistieji iš J. Z. jau buvo pareikalavę didesnės nei 250 MGL vertės 15 000 Eur – kyšio.

178Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde tvirtina, kad provokacijos faktą patvirtina aplinkybė, kad STT pareigūnai turėjo teisę beveik du mėnesius klausytis L. L. pokalbių, jį sekti, tačiau šiuos veiksmus po savaitės nutraukė, įteikė J. Z. pinigus, kuriuos šis perdavė A. Š.

179Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų eiliškumo pasirinkimas ir taikomų procesinės prievartos priemonių, NVIV trukmės reikalingumo, juos pradėjus vykdyti, nustatymas yra ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų prerogatyva. Tai, kad J. Z. perdavė STT ( - ) valdybos jam perduotus pinigus anksčiau, negu turėjo pasibaigti teismo nutartyje nustatytas šių priemonių taikymo terminas, nepaneigia minėtų priemonių taikymo metu gautų duomenų teisėtumo BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme. Vertinant tai, kad A. Š. ir L. L. iš J. Z. jau buvo pareikalavę 15 000 eurų kyšio, jiems duotų 5 000 pinigų priklausomybė STT institucijai, neturi įtakos jų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui.

18074.

181Taigi, apibendrindama visą tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nuteistųjų veiksmai atitinka jiems inkriminuoto, BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, ir juos nuteisdamas pagal šį baudžiamąjį įstatymą, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl L. L. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

18275.

183Pirmosios instancijos teismas pripažino L. L. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. savo darbo kabinete, esančiame UAB ,,( - )“, adresu ( - ), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,154 gramų kokaino bei psichotropinės medžiagos – dimetilono (bk-MDDMA). Taip pat L. L., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. naudojamame automobilyje ,,( - )“, valstybinis numeris ( - ) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,258 gramų kanapių (antžeminių dalių).

18476.

185Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde neginčija, kad L. L. neteisėtai įgijo ir laikė pas jį rastas narkotines medžiagas, tačiau tvirtina, kad L. L. šie veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimo kodekso (toliau –ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje, nes atitinka jo požymius, nes rastas jų kiekis buvo nedidelis.

18677.

187Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šios veikos pavojingumo, tai yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo, teisingai konstatavo, kad L. L. veika peržengia pavojingumo ribą, būdingą administraciniam teisės pažeidimui. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, tokia išvadą teismas padarė, vertindamas rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį (0,154 g kokaino, 1,258 g kanapių (antžeminių dalių), dimetilono (bk-MDDMA), narkotinių ir psichotropinės medžiagos rūšis, poveikį žmogaus organizmui, kaltininko veiksmų padarymo aplinkybes (kokainas buvo išskirstytas į buteliukus, narkotinės medžiagos – kanapės rastos automobilyje), L. L. elgesį po to, kai buvo surastos pas jį narkotinės medžiagos (telefoninio pokalbio su D. K. metu jis aptarinėjo pareigūnų galimybes įrodyti narkotinių medžiagų platinimą). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad L. L. veika, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, narkotinės ir psichotropinės medžiagos rūšį ir jos kiekį, užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jos pavojingumas yra didesnis negu administracinio pažeidimo. Nors pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje apibūdindamas pas L. L. rasto kokaino kiekį suklydo (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu (2003 m. balandžio 23 d. Nr. V-239) patvirtintas rekomendacijas dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo rastas kiekis atitinka nedidelį kiekį), tačiau nuosprendžio turinys patvirtina, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui nesutrukdė teisingai išspręsti nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo klausimą.

18878.

189Apeliantai kaip mažesnį veikos pavojingumą rodantį kriterijų nurodo, aiškindami, kad L. L. pilnai prisipažino dėl rastų nedidelio kiekio narkotinių medžiagų, nuoširdžiai gailėjosi, medžiagos rastos atsitiktinai, jis jų viešai nevartojo. Pažymėtina, kad veikos pavojingumas siejamas su pačios veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe, prisipažinimu bei šių medžiagų suradimo aplinkybėmis, kurie vertinami individualizuojant bausmės (ar administracinės nuobaudos) dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta pirmosios instancijos teismo išvada atitinka ir ultima ratio (paskutinės priemonės) principo reikalavimus bei neprieštarauja teismų praktikoje keliamam tikslui, t. y. ne formaliai, o preciziškai laikytis BPK nuostatų, sprendžiant, kokia atsakomybė - administracinė ar baudžiamoji - turėtų būti taikoma. Dėl L. L. paskutinio žodžio teisės

190Apeliantas L. L. skunde nepagrįstai teigia, kad buvo suvaržyta jo paskutinio žodžio teisė.

191BPK 294 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas negali apriboti kaltinamojo paskutinio žodžio trukmės, bet teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę sustabdyti kaltinamąjį, jei šis kalba apie aiškiai su byla nesusijusias aplinkybes. Šiuo pagrindu teisiamojo posėdžio metu ir buvo sustabdytas L. L. paskutinis žodis. Ar yra pagrindo sustabdyti (nutraukti) paskutinį žodį, teisė spręsti paliekama teisiamojo posėdžio pirmininkui. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, teismo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, prašymas pakeisti kaltinimą teisme, į tai turi būti atsižvelgiama ir sakant baigiamąją kalbą ar paskutinį žodį. Teisėjų kolegijos nuomone, teisiamojo posėdžio pirmininkė jai BPK 294 straipsnio 3 dalyje suteikta teise pasinaudojo teisėtai, kaltinamojo paskutinį žodį sustabdė pagrįstai. Kad apeliantas paskutinio žodžio metu pasisakė dėl su byla nesusijusių aplinkybių, yra užfiksuota teisiamojo posėdžio protokolo garso įraše. L. L. smulkmeniškai analizavo tiek su baudžiamąja byla susijusias, tiek ir nesusijusias aplinkybes, pakartotinai citavo teisiamojo posėdžio metu ištirtus dokumentus, garso įrašus, teisės aktus. Tai patvirtina, kad L. L. pirmininkaujanti pareiškė pastabas dėl su byla nesusijusių aplinkybių dėstymo ir todėl pagrįstai paskutinis žodis buvo stabdomas. Šios aplinkybės paneigia skundo argumentus, kad nuteistasis paskutiniojo žodžio metu buvo stabdomas turint tikslą apriboti L. L. galimybę gintis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, atskirai dėl paskutinio žodžio metu išsakytų argumentų nepasisako, o juos vertina visumoje su kitais įrodymais. Be to, nuteistasis L. L. paskutinio žodžio teisė naudojosi ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi jo teisė į gynybą šiuo aspektu buvo užtikrinta.

192Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

193Apeliantas nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo L. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe, nes ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte.

194Teismų praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai veikimas bendrininkų grupėje išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, Nr. 2K-272/2017). Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019).

195Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskreciją spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos.

196Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino vieną nuteistojo L. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 3 dalyje, padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

197Šiuo atveju kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje konkrečiai nurodyta, kad L. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. Š., įvardijant kokius konkrečius veiksmus bendrininkaudami kaip vykdytojai kiekvienas iš jų atliko. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu aplinkybių išdėstymu ir turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Be to galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-304-648/2019).

198Todėl, vadovaujantis teismų praktika, nebuvo teisinių kliūčių spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu L. L. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, ir tai pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Susidariusi situacija, kai kaltinamajam akte nebuvo nurodyta, kad veikimas bendrininkų grupėje sunkina nuteistųjų atsakomybę, nelaikytina tokia, kuri būtų staigmena nuteistiesiams ir dėl to būtų suvaržytos gynybos teisės ar kitaip pasunkinta nuteistųjų padėtis.

199Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

200Nuteistasis ir jo gynėjas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad teismas atmetė nuteistojo ir jo gynėjos prašymus. Pažymėtina, kad proceso dalyvių prašymų netenkinimas, kai yra duomenų, kad tokie teismo veiksmai yra tendencingas nusistatymas suvaržant rungimosi principą, galėtų būti vertinamas kaip šališkumas. Darant išvadas dėl teismo šališkumo ar nešališkumo lemiamą reikšmę turi teismo motyvų, argumentų, kuriais atmetamas prašymas, vertinimas. Proceso dalyvių pateikiami prašymai turi būti motyvuoti, turi būti nurodoma, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai (BPK 270 straipsnis). Vertindamas ir spręsdamas prašymus teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms teisme išsamiai ir nešališkai ištirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353-699/2018). Vien tai, kad teismai bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam ar motyvuotai atmetė gynėjų prašymus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2017).

201Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistojo ir jo gynėjo prašymai dėl įrodymų rinkimo ir tyrimo buvo apsvarstyti ir motyvuotai išspręsti. Protokolo duomenys nepatvirtina teisėjos šališkumo ar tendencingumo, procesinių veiksmų atlikimo trūkumų, leidžiančių manyti, kad vienai iš proceso šalių būdų buvęs rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad teisėja turėjo išankstinę nuomonė dėl kaltinime nuteistiesiems inkriminuotų veiksmų ir jų kalės dėl šių veiksmų padarymo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismą teismo teisėją pripažinti šališka.

202Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

203Apeliantas L. L. ir jo gynėjas skunde nesutinka su nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti teisinį darbą atėmimu ketveriems metams. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarime Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše nėra bankroto administratoriaus pareigybės, todėl paskirta poveikio priemone nebūtų pasiekti BK 67 straipsnyje numatyti tikslai.

204BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje, nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 682 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr.XI-1472, įsigal. 2011-07-05 redakcija) nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų.

205Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. L. nusikalstamą veiką padarė užimdamas bankroto administratoriaus pareigas, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir jam kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisinį darbą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1988 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (žin. 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524).

206Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad bankroto administratoriaus darbą dirbančio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktais įgaliojimais, yra nesuderinamas su teisininko profesiniais reikalavimais. Todėl, atsižvelgiant į L. L. padarytos nusikalstamos veikos korupcinį pobūdį, siekiant individualios prevencijos tikslų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tikslinga L. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisinį darbą atėmimą, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas yra susijęs su asmens teisių darbinėje veikloje, t. y. pasirenkant profesiją ar darbo sritį, ribojimu. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, tame yra šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2008). Nors skunde teisingai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 118 straipsnyje tarp reikalavimų fiziniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, nėra numatytas, kaip būtinas, teisinis išsilavinimas, tačiau atkreipiamas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys į tai, kad bankroto administratoriaus pareigoms užimti keliamas nepriekaištingos reputacijos kriterijus, leidžiantis pagrįstai spręsti, kad visos bankroto procedūros bus vykdomos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Todėl nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, jog paskirtoji poveikio priemonė nepadės pasiekti BK BK 67 straipsnio 1 dalyje keliamų tikslų. Dėl 300 Eur konfiskavimo

207Apeliantai nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde tvirtina, kad L. L. 300 Eur nepaėmė, todėl teismas nepagrįstai nusprendė juos išieškoti iš abiejų nuteistųjų solidariai. Šis skundo argumentas pagrįstas iš dalies.

208BK 72 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio baudžiamojo įstatymo 2 dalyje pasakyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

209Kaip nustatyta bylos duomenimis, nuteistieji L. L. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupėje, už teisėtą veikimą iš J. Z. paėmė 5 000 Eur kyšį. 4 700 Eur kratų metu iš nuteistųjų buvo paimti, o 300 eurų liko jų dispozicijoje. Pinigai nebuvo rasti, jų buvimo vieta nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 300 Eur pripažino šio nusikaltimo rezultatu ir priėmė sprendimą jį konfiskuoti. Kadangi šių pinigų buvimo vieta nenustatyta, iš nuteistųjų išieškotina jų vertę atitinkanti pinigų suma. Turto konfiskavimui solidari kaltininkų atsakomybė netaikoma, todėl išieškant konfiskuotino turto vertę, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ne solidarinę atsakomybę, o nustatyti, kokia dalis nusikalstamo rezultato vertės iš kiekvieno nuteistojo turi būti išieškota. Abu nuteistieji buvo nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, vykdytojai, jie abu buvo vienodai aktyvūs siekdami nusikalstamo rezultato, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šį rezultatą atitinkanti 300 Eur suma išieškotina iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis, t.y. po 150 Eur. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto bendrosios dalies baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

210Dėl kardomosios priemonės

211Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu L. L. ir A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nusprendė panaikinti pradėjus bausmės vykdymą. Vienok, kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, L. L. ir A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 (trejiems) metams. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas naikinti kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, prieštarauja BPK 119 straipsnyje įtvirtintai kardomųjų priemonių paskirčiai ir yra keistinas, nurodant, kad L. L. ir A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikinama pradėjus vykdyti nuosprendį.

212Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 4 punktu,

Nutarė

213Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti:

214panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš nuteistųjų A. Š. ir L. L. solidariai kaip nusikalstamos veikos rezultatas išieškoti 300 Eur. Nusikalstamo rezultato vertę atitinkančią pinigų sumą 300 Eur išieškoti lygiomis dalimis: iš nuteistojo L. L. 150 Eur ir iš A. Š. 150 Eur.

215Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje L. L. ir A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta pradėjus bausmės vykdymą. Nustatyti, kad L. L. ir A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikinama pradėjus vykdyti nuosprendį.

216Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės... 5. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio... 6. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta A. Š. baudžiamojo poveikio priemonė... 7. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo... 8. A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 9. L. L. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 11. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės... 12. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, L. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 13. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, pakirta L. L. baudžiamojo poveikio priemonė... 14. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo... 15. L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 16. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareikštas ieškinys atmestas.... 17. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, konfiskuota 300 Eur, kaip... 18. Teisėjų kolegija... 19. I.... 20. Bylos esmė... 21. 1.... 22. L. L. ir A. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje iš anksto... 23. 1.1.... 24. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 15.00 val. L. L.... 25. 1.2.... 26. Tęsdami nusikalstamą sumanymą, A. Š. 2016 m. spalio 10 d., apie 13.50 val.... 27. 1.3.... 28. Tokiais bendrais veiksmais A. Š. ir L. L. reikalavo duoti didesnės, nei 250... 29. 2.... 30. Be to, L. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti... 31. II.... 32. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 33. 3.... 34. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018... 35. 4.... 36. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo... 37. 5.... 38. Nuteistojo teigimu, jo kaltė dėl kyšininkavimo nėra įrodyta nei liudytojų... 39. 6.... 40. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 41. 7.... 42. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju bankrutavusios BMB ,,R. G.“... 43. 8.... 44. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, jog J. Z. buvo iš anksto nusiteikęs prieš... 45. 9.... 46. Nuteistasis pažymi, kad šioje byloje nenustatyti kyšininkavimo subjektyvieji... 47. 10.... 48. Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju procesinį sprendimą dėl... 49. 11.... 50. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl jo... 51. 12.... 52. Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Alekna apeliaciniame skunde... 53. 13.... 54. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo... 55. 14.... 56. Skundžiamame nuosprendyje yra teigiama, kad advokatas A. Š. atstovavo L. L.,... 57. 15.... 58. Pirmosios instancijos teismas, kaip įrodymą dėl kyšio reikalavimo nurodo,... 59. 16.... 60. Pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamame nuosprendyje... 61. 17.... 62. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 63. 18.... 64. Apeliaciniame skunde L. L. pažymi, jog niekada neteigė, kad pinigai, kuriuos... 65. 19.... 66. Nuteistasis L. L. pažymi, byloje yra garso įrašas, kuriame jis, kalbėdamas... 67. 20.... 68. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys duomenys buvo įvertinti... 69. 21.... 70. L. L. nurodo, kad jis tiktai ( - ) įgijo bankroto administratoriaus statusą,... 71. 22.... 72. Teismo išvada, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe, yra grindžiama ne... 73. 23.... 74. Nuteistasis L. L. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aprašydamas... 75. 24.... 76. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai vertindamas įrodymus ir neteisingai... 77. 25.... 78. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai nustatyti objektyvieji ir... 79. 26.... 80. Anot nuteistojo L. L., šioje byloje nenustatyti kyšininkavimo subjektyvieji... 81. 27.... 82. L. L. skunde nurodo, kad STT pareigūnai turėjo teisę beveik du mėnesius... 83. 28.... 84. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai... 85. 29.... 86. Nuteistojo L. L. teigimu, būtinas kyšininkavimo požymis yra neteisėtas... 87. 30.... 88. Apeliantas skunde pažymi, kad apie jokias reikalautas pinigų sumas jis... 89. 31.... 90. Nuteistojo teigimu, bankroto administratorius – jis, sudarydamas sutartį su... 91. 32.... 92. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis... 93. 33.... 94. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje... 95. 34.... 96. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis nepadarė jokios... 97. 35.... 98. Nuteistojo L. L. teigimu, negalėjo būti atlikti ir naudoti kaip įrodymai... 99. 36.... 100. Apeliantas skunde nurodo, kad jam, pirmosios instancijos teisme tariant... 101. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji L. L. ir A. Š. bei jų... 102. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 103. 37.... 104. Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas ir nuteistojo L. L. bei jo gynėjo... 105. 38.... 106. Apeliantai skunduose tvirtina, kad apygardos teismas, grįsdamas nuteistųjų... 107. 39.... 108. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kuriuos... 109. 40.... 110. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 111. 41.... 112. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu... 113. 42.... 114. Patikrinusi skundžiamą apygardos teismo nuosprendį paduotų apeliacinių... 115. 43.... 116. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek nuteistąjį... 117. 44.... 118. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. L., būdamas paskirtas BMB ,,R. G.“ (... 119. 45.... 120. Nuteistieji L. L. ir A. Š. neginčija fakto, kad jie bendravo su J. Z.,... 121. 46.... 122. Šie nuteistųjų skundų argumentai yra nepagrįsti objektyviais bylos... 123. 47.... 124. J. Z. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad 2014 m. perdavė BMB ,,R. G.“... 125. 48.... 126. Teisėjų kolegija nenustatė jokių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių... 127. 49.... 128. Tai, kad liudytojas davė teisingus parodymus, patvirtina baudžiamojoje byloje... 129. 50.... 130. J. Z. pateikti garso įrašai ir jų apžiūros protokolų duomenys tvirtina,... 131. 51.... 132. Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis... 133. 52.... 134. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pasisakoma, kad teisės... 135. 53.... 136. Teisėjų kolegija privataus asmens įrašus, kurių pagrindu surašyti... 137. 54.... 138. Tolesnė įvykių eiga taip pat neprieštarauja J. Z. papasakotoms įvykių... 139. 55.... 140. 2016 m. spalio 10 d. įvyko J. Z. ir A. Š. susitikimas UAB ,,( - )“, adresu... 141. 56.... 142. Šias aplinkybes patvirtina ir kratų metu iš L. L. paimto jam priklausančio... 143. 57.... 144. Šie faktiniai dyuomenys, vertinant juos su pirmiau aptartais, rodo, kad jau... 145. Visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina,... 146. Nuteistojo L. L. ir jo gynėjo, nuteistojo A. Š. skundų argumentas, kad L.... 147. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės... 148. Apeliantai skunduose tvirtina, kad, jie pinigus, kaip atlygį už bankroto... 149. Šie argumentai prieštarauja ne tik pirmiau aptartiems įrodymams,... 150. 64.Taigi, iš esmės iš įmonės vadovo bankroto administravimo išlaidos... 151. 65. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog... 152. 66.Pokalbiuose A. Š. ir L. L. reikalaujami pinigai buvo siejami tik su... 153. 67. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti... 154. 68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 155. 69. BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet... 156. 70.... 157. Be to, susitarimas bendrininkauti, darant nusikalstamą veiką, nebūtinai turi... 158. Nuteistojo L. L. ir jo gynėjo skundo argumentas, kad A. Š. L. L. nesakė, jog... 159. Pažymėtina, kad apelianto L. L. ir jo gynėjo nurodyta aplinkybė, jog ne L.... 160. Nuteistojo ir jo gynėjo nurodytas argumentas, kad jis po įvykio, skambindamas... 161. Apelianto A. Š. skundo argumentas, kad jis nepagrįstai pripažintas BK 225... 162. BK 230 straipsnio 3 dalies prasme valstybės tarnautojui gali būti... 163. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad surinkti įrodymai neatitinka... 164. BK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas... 165. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi reaguoti į kiekvieną... 166. Nuteistojo L. L. apeliacinio skundo argumentas, kad jis ir A. Š. buvo... 167. Bylos duomenimis nustatyta, kad STT ( - ) valdyba gavo informaciją, jog L. L.... 168. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs... 169. Taigi prokuroras, gavęs informaciją apie L. L. ir A. Š. galbūt daromą... 170. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal ( - ) apygardos... 171. 71.... 172. BPK 159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atliekant NVIV draudžiama provokuoti... 173. 72.... 174. Kolegijos nuomone, provokacijos aplinkybių šios bylos duomenys nepatvirtina.... 175. 73.... 176. J. Z. pripažino, kad jis į ikiteisminio tyrimo įstaigą buvo kreipęsis ir... 177. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad J. Z. dar... 178. Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde tvirtina, kad provokacijos faktą... 179. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.... 180. 74.... 181. Taigi, apibendrindama visą tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos... 182. 75.... 183. Pirmosios instancijos teismas pripažino L. L. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2... 184. 76.... 185. Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde neginčija, kad L. L. neteisėtai... 186. 77.... 187. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 188. 78.... 189. Apeliantai kaip mažesnį veikos pavojingumą rodantį kriterijų nurodo,... 190. Apeliantas L. L. skunde nepagrįstai teigia, kad buvo suvaržyta jo paskutinio... 191. BPK 294 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas negali apriboti kaltinamojo... 192. Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės... 193. Apeliantas nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde nurodo, kad teismas... 194. Teismų praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai veikimas bendrininkų... 195. Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi... 196. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino vieną nuteistojo L. L.... 197. Šiuo atveju kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje konkrečiai... 198. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, nebuvo teisinių kliūčių spręsti,... 199. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo... 200. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas... 201. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio... 202. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo... 203. Apeliantas L. L. ir jo gynėjas skunde nesutinka su nuteistajam paskirta... 204. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 205. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. L. nusikalstamą veiką padarė... 206. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad bankroto administratoriaus... 207. Apeliantai nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde tvirtina, kad L. L. 300 Eur... 208. BK 72 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis... 209. Kaip nustatyta bylos duomenimis, nuteistieji L. L. ir A. Š., veikdami... 210. Dėl kardomosios priemonės... 211. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu L. L. ir A. Š. skirtą... 212. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 213. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti:... 214. panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš nuteistųjų A. Š. ir L. L.... 215. Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje L. L. ir A. Š. skirta kardomoji... 216. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....