Byla 2K-338-511/2017
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui, gynėjams advokatams Giriui Ivoškai, Kęstučiui Gudynui, išteisintajam V. M., viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Sergejaus Takvareli (Sergej Takvareli) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžio.

2Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,2 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. M. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

61. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – bankroto administratoriaus UAB „S“ įgaliotas asmuo, 2013 m. sausio 16 d., nuo 16 iki 17 val., savo darbo vietoje, esančioje UAB „S“ patalpose Vilniuje, ( - ), iš bankrutuojančios UAB „T“ buvusio direktoriaus A. B. tiesiogiai savo naudai pareikalavo ir provokavo duoti 50 000 Lt kyšį, užrašydamas ant popieriaus lapo „50 000“, už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad UAB „T“ bankroto byla būtų baigta greitai, nevilkinant ir UAB „T“ bankrotas nebūtų pripažintas tyčiniu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 25 d., apie 10.40 val., savo darbo vietoje tiesiogiai savo naudai provokavo ir susitarė su A. B. dėl 50 000 Lt kyšio davimo, kurio dalį – 25 000 Lt pareikalavo atnešti iki savaitės pabaigos. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 28 d., apie 16.00 val., savo darbo vietoje tiesiogiai savo naudai priėmė iš A. B. reikalauto kyšio dalį – 25 000 Lt. Taip V. M. tiesiogiai savo naudai reikalavo ir provokavo bei susitarė su bankrutuojančios UAB „T“ buvusiu direktoriumi A. B. dėl didelės vertės, t. y. 50 000 Lt dydžio, kyšio priėmimo bei priėmė reikalauto kyšio dalį, t. y. 25 000 Lt, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

72. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu panaikindama apkaltinamąjį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir priimdama išteisinamąjį nuosprendį, savo sprendimą motyvavo tuo, kad, išanalizavus byloje esančių įrodymų visetą, nėra pagrindo daryti neginčytiną išvadą dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

83. Kasaciniu skundu laikinai einantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas S. Takvareli prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį be pakeitimų.

93.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas A. B. ir V. M. 2013 m. sausio 16 d. pokalbio garso įrašą nepagrįstai įvertino kaip gautą neteisėtu būdu, šią išvadą padarė neatsižvelgęs į įrodymų visumą, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, todėl teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus. Kasatoriaus manymu, nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. B., susitikimo su V. M. metu slapta darydamas garso įrašą, iš esmės atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus be faktinio (iki 2013 m. sausio 16 d. nėra duomenų, kad V. M. būtų reikalavęs, provokavęs ar taręsis dėl kyšio gavimo su A. B.) ir teisinio (prokuroro sankcijos) pagrindų, kad garso įrašą padarė vykdydamas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) užduotį. Nors darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi STT rašto duomenis, kad iki 2013 m. sausio 18 d. dėl V. M. nebuvo atliekamas operatyvinis (kriminalinės žvalgybos) tyrimas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad, A. B. papasakojus STT pareigūnams apie V. M. reikalaujamą kyšį, šio suteikta informacija nebuvo pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti. Be to, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo STT pareigūno R. S. parodymų, kad jis kritiškai vertino A. B. pateiktą informaciją dėl reikalaujamo kyšio ir leido šiam suprasti, kad būtini objektyvūs (o ne subjektyvūs) duomenys apie galbūt padarytą V. M. nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir aplinkybės, kad A. B. ir V. M. pokalbiai po R. S. pasiūlymo A. B. įrašyti pokalbį su V. M. vyko A. B. iniciatyva ir iš jų galima pagrįstai spręsti, kad STT pareigūnai A. B. veiksmų nekontroliavo, neaprūpino šio garso įrašymo technika. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino bylos duomenų, kad „Sony“ prekės ženklu pažymėtas garso įrašymo įrenginys buvo grąžintas A. B. kaip savininkui, o kitas, „Olympus“ prekės ženklu pažymėtas, garso įrašymo įrenginys priklausė STT ir buvo panaudotas vėliau tik po to, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi leido A. B. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Iš to darytina išvada, kad A. B. „Sony“ prekės ženklu paženklintą garso įrašymo įrenginį įsigijo pats ir panaudojo jį savo iniciatyva, t. y. be STT pareigūnų įsikišimo. Šią išvadą papildomai patvirtina aplinkybė, kad A. B. dėl garso įrašo padarymo aplinkybių buvo apklaustas pačių STT pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo liudytojos STT tyrėjos K. J. parodymus, kad ji, o ne R. S., bendravo su A. B. pareiškimo su garso įrašu pateikimo, protokolo-pareiškimo surašymo ir 2013 m. sausio 18 d. apklausos metu, kad prieš pradedant ikiteisminį tyrimą ji A. B. nurodymo daryti pokalbių įrašus nedavė, o operatyvinis STT pareigūnas R. S. savo iniciatyva negalėjo duoti nurodymo A. B. įrašyti pokalbį. Kasatorius pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 13 straipsnį, prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus sankcionuoja prokuroras, remdamasis kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo motyvuotu teikimu. Atsižvelgus į tai, kad pasiūlymas A. B. padaryti jo pokalbio su V. M. garso įrašą buvo pateiktas operatyvinio darbuotojo, kuris pagal savo kompetenciją negalėjo duoti tokio nurodymo, pokalbio įrašas negali būti vertinamas kaip padarytas vykdant STT pareigūnų užduotį. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį, kad pagal teisės aktus nėra draudžiama asmeniui įrašyti savo privatų pokalbį su kitu asmeniu, kad pokalbio garso įrašo padarymo metu bylos tyrimas dar nebuvo pradėtas, kad pokalbis įrašytas A. B. garso įrašymo įrenginiu, todėl mano, kad apeliacinės instancijos teismas pokalbio garso įrašą turėjo vertinti kaip gautą teisėtu būdu.

103.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išvadas pagrindė tik V. M. neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir paaiškinimais, neatsižvelgdamas į tai, kad šie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, be to, teismas įvertino tik dalį pokalbių, kuriais grindžiamas pareikštas kaltinimas, išsamiai neišanalizavo ir tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, todėl teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimus. Nuosprendyje remdamasis V. M. parodymais bei paaiškinimais ir darydamas išvadą, kad bylos duomenimis jie nėra paneigti, apeliacinės instancijos teismas nevertino A. B. ir V. M. pokalbiuose užfiksuotų aplinkybių, kad buvo kalbama ne apie atsiskaitymą su kreditoriais, bet dažniausiai V. M. įspėja A. B. dėl to, kokios galimos atsakomybės rūšys jam gresia, duoda suprasti, kad „reikalus galima išspręsti greitai“ ir pan., kad pokalbių metu kalbama apie „apvalias“ sumas, o ne trupmeninę dalį turinčias kreditorių reikalavimų sumas, kad suma, dėl kurios tariamasi pokalbių metu, yra didesnė už kreditorių reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog, išanalizavus 2013 m. balandžio 12 d. apžiūros protokolą, 2013 m. kovo 26 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, nėra užfiksuota V. M. žodžių, pasisakymų, frazių, kurias būtų galima nevienareikšmiškai traktuoti kaip reikalavimą, provokavimą duoti kyšį ar susitarimą priimti kyšį. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas ignoravo pokalbiuose aiškiai matomas V. M. užslėptas užuominas, A. B. parodymus ir juos patvirtinančius pokalbių įrašus, kad susitikimų metu V. M. nuolat jį spaudė, primindamas, kad jis nevykdo teismo sprendimo, aiškindamas jam BK straipsnius, kuriuos būtų galima jam pritaikyti, pabrėždamas, kad tik nuo V. M. noro priklauso, ar byla bus greitai baigta, ar bus vilkinama. Atsižvelgus į tai, kad šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neišanalizuotos, darytina išvada, kad A. B. parodymų visuma su kitais įrodymais nepalyginta ir neįvertinta.

113.3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, nes jo aprašomojoje dalyje nėra išdėstyti visi byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose surinkti įrodymai, apsiribojama tik tais, kurie palankiausi V. M., ir jais grindžiamos teismo išvados, taip pat nuosprendyje nėra išdėstyti motyvai, kodėl iš visų byloje surinktų įrodymų remiamasi tik ta dalimi, kuri palanki V. M., o kaltinanti parodymų dalis atmetama arba apskritai paliekama be jokio teismo įvertinimo.

124. Laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas S. Takvareli kasacinis skundas netenkintinas.

13Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų

145. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino įrodymu 2013 m. balandžio 16 d. A. B. ir V. M. pokalbio įrašo. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pateikia savąjį, teigia, kad įvertinti ne visi įrodymai, be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka jam keliamų surašymo reikalavimų.

156. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų vertinimo neatlieka. Galutinai byloje surinktus įrodymus įvertina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatorių manymu, padarytais pažeidimais, tikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

166.1. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015).

177. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 16 d. A. B. ir V. M. pokalbio įrašą pripažino įrodymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. B., vykdydamas STT pareigūno R. S. užduotis ir susitikimo su V. M. metu slapta darydamas garso įrašą, panaudodamas garso fiksavimo priemonę, iš esmės atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus nesant tam nei teisinio (prokuroro sankcijos), nei faktinio (duomenų, kad iki 2013 m. sausio 16 d. V. M. būtų reikalavęs, provokavęs ar taręsis dėl kyšio gavimo su A. B.) pagrindo, todėl A. B. padarytas garso įrašas yra neteisėtas, o jame esantys duomenys negali būti pripažinti įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme.

187.1. Byloje nustatyta, kad STT pareigūnas R. S., turėdamas nepatikrintos informacijos apie bankroto administratoriaus V. M. tariamą kyšininkavimą, tačiau neturėdamas jokių duomenų apie galimą kyšio reikalavimą įmonės UAB „T“ bankroto byloje, pats susirado šios įmonės vadovą A. B. ir jam pasiūlė įsigyti garso įrašymo techniką, įrašyti pokalbius su V. M. bei juos pateikti STT.

197.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis garantuoja asmens teisę į susižinojimo slaptumą. Į šią sferą patenka ir privataus asmens pokalbio įrašo darymas. Konvencijoje numatytos teisės į privatumą ir susižinojimo gerbimą ribojimas galimas tik pagal įstatymą, kuriuo įtvirtinamos tikslios apribojimo sąlygos (apribojimo leistinumas, apimtis, kontrolė). Valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai numatyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004). Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais; privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004); privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus, pranešdami apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008).

207.3. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad, iki STT pareigūnui R. S. pasikviečiant A. B. ir pasiūlant įrašyti jo pokalbius su V. M., A. B. teisėsaugos institucijai būtų pranešęs, kad iš jo reikalauta perduoti kyšį ar atliekami kokie nors kiti nusikalstami veiksmai. Iš STT apeliacinės instancijos teismui pateikto rašto matyti, kad, A. B. 2013 m. sausio 16 d. įrašant pokalbį su V. M., įstatymo nustatyta tvarka dėl pastarojo nebuvo atliekamas nei operatyvinis (kriminalinės žvalgybos) tyrimas, nei atskiri operatyviniai (kriminalinės žvalgybos) veiksmai; nebuvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, netgi neturėta pakankamai informacijos tokiems tyrimams pradėti. Šiuo atveju einančio pareigas teisėsaugos institucijos pareigūno inicijuotas privataus asmens pokalbių įrašinėjimas tam, kad jie būtų pateikti šiai institucijai, vienareikšmiškai vertintinas kaip valstybės institucijos atliekamas duomenų apie nusikalstamą veiką rinkimas; šiuo atveju nesvarbu, kieno įranga tam buvo panaudota, o svarbu, ar tai atliekant buvo laikytasi įstatymu nustatytos tvarkos tokiai informacijai rinkti. Kadangi šis įrašas padarytas ir STT gautas įstatymo nenumatyta tvarka, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, jis negalėjo būti pripažintas įrodymu.

217.4. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas teisėtai gautais duomenimis pripažino informaciją, tarp jų ir įrodymus, gautus realizuojant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, surinktus po to, kai A. B. 2013 m. sausio 18 d. oficialiai kreipėsi į STT dėl tariamai reikalaujamo kyšio, kur jo pareiškimą-protokolą ir anksčiau minėtą A. B. ir V. M. pokalbio garso įrašą priėmė STT tyrėja K. J., tačiau teismas konstatavo, kad, išanalizavus byloje esančių įrodymų visetą, nėra pagrindo daryti neginčytiną išvadą dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs A. B. ir V. M. 2013 m. sausio 16 d. pokalbio įrašą neteisėtai gautais duomenimis, visgi įvertino ir juos, konstatuodamas, kad šiame įraše nėra užfiksuota jokio pokalbio, žodžių, frazių ar pasakymų, kurie patvirtintų A. B. teiginius apie reikalaujamo kyšio sumos užrašymą ant popieriaus lapo, A. B. pokalbio metu nieko nekalbėjo apie pinigus ir jų sumą, nors teismas šių duomenų vertinti kaip įrodymo ir neturėjo pagrindo.

228. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik V. M. parodymais ir paaiškinimais bei kad išsamiai neišanalizavo ir tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausdamas liudytojus G. V., T. M., E. P., S. J. S., M. J., dar kartą apklausė liudytoją R. S., išklausė garso įrašus, apie juose užfiksuotus pokalbius dar kartą apklausdamas V. M. ir A. B., išreikalavo papildomus dokumentus, peržiūrėjo vaizdo įrašą, analizavo ir gretino byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme gautus įrodymus.

238.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad V. M. reikalavo iš A. B. kyšio ir jį gavo, nuosprendyje konstatavo, kad liudytojo A. B. parodymus apie tai, kad V. M. darė jam spaudimą, aiškindamas apie A. B. taikytiną baudžiamąją atsakomybę už netinkamai atliktą darbą įmonėje, dokumentų neišsaugojimą, taip pat kad ant lapelio buvo užrašyta pinigų suma, kurios visos A. B. neturėjo ir žadėjo pasiskolinti iš uošvės bei pinigus V. M. perduoti dalimis, patvirtina byloje esantys garso įrašai, kuriuos A. B. padarė atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš V. M., taip pat garso įrašas, kurį A. B. padarė savo asmeniniu garso įrašymo įrenginiu 2013 m. sausio 16 d. susitikimo su V. M. metu.

248.2. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas, pats betarpiškai ištyręs garso ir vaizdo įrašus, pakartotinai išanalizavęs nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus faktinius duomenis, konstatavo, kad pokalbių, vykusių tarp V. M. ir A. B., išklotinėse ar pačiuose garso įrašuose nėra užfiksuota V. M. žodžių, pasisakymų, frazių, kuriuos būtų galima nevienareikšmiškai traktuoti kaip reikalavimą, provokavimą duoti kyšį ar susitarimą priimti kyšį.

258.3. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B. parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo nuoseklūs, iš dalies nesutapo ir su liudytojo R. S. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, posėdyje peržiūrėjęs A. B. ir V. M. susitikimo 2013 m. vasario 28 d. UAB „S“ kontoroje vaizdo įrašą, konstatavo, kad šiame vaizdo įraše nei A. B. nurodytų V. M. atliktų veiksmų, nei pasakytų žodžių neužfiksuota. Pokalbio metu A. B. stovi prie stalo, o V. M. sėdi už stalo, prie kompiuterio, joks šių asmenų bendras pokalbis apie pinigus neužfiksuotas, neužfiksuotas ir V. M. judesys, kurį būtų galima suprasti kaip parodymą pinigus padėti po segtuvais ar į segtuvą; nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole, kuriame užfiksuotas šis A. B. ir V. M. susitikimas, taip pat nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. kalbasi su A. B. apie kyšio perdavimą, apie tai, kad V. M. nurodo, kur perduodamus pinigus padėti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad minėto pokalbio metu užfiksuotos tiek A. B., tiek V. M. pasakytos frazės, kurios nepanašios į dviejų asmenų dialogą apie perduodamus kyšiui skirtus pinigus, iš pokalbio turinio negalima daryti išvados, kad V. M. suprastų ir matytų, jog A. B. atnešė ir perdavė pinigus, juos padėdamas ant stalo po segtuvais; V. M. ir A. B. kalba kiekvienas sau atskirai, A. B. kartoja frazes, skirtas daromam garso įrašui, tuo tarpu V. M., kaip ir ankstesnių susitikimų metu, kalba su A. B. apie įmonės bankroto reikalus, apie kreditorių reikalavimus ir į A. B. provokacinius klausimus apie pinigus, jų kiekį, likusią pinigų dalį neatsako.

268.4. Išsamiai ir nešališkai įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nors A. B. nedviprasmiškai parodė, jog V. M. reikalavo, provokavo ir susitarė dėl 50 000 litų kyšio bei dalį reikalauto kyšio – 25 000 litų iš A. B. paėmė, tačiau, sugretinus šiuos A. B. parodymus su kitais byloje surinktais įrodymais, duomenimis, esančiais garso ir vaizdo įrašuose, bylos įrodymų visetas nepatvirtina A. B. parodymų apie V. M. padarytą nusikaltimą, byloje esantys faktiniai duomenys nepaneigia V. M. versijos, kad jis su A. B. kalbėjo tik apie kreditorių reikalavimų įvykdymą, jokio neteisėto reikalavimo dėl kyšio davimo A. B. neišreiškė ir dalies – 25 000 litų kyšio tyčia nepaėmė.

278.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais pagrindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertimu ir išvadomis, bei paties apeliacinės instancijos teismo išvados. Iš skundo matyti, kad kasatorius pateikia savą bylos duomenų interpretaciją ir siūlomą vertinimą, tačiau tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

289. Pagal BPK 332 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pagal BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurie galioja ir apeliacinės instancijos teismui, išteisinamajame nuosprendyje turi būti nurodyta: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota teismui, esmė, 2) teismo nustatytos bylos aplinkybės, 3) įrodymų įvertinimo motyvai, 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

299.1. Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra išdėstyti visi byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose surinkti įrodymai, tačiau nenurodyta, kurie. Pažymėtina, kad teismo nuosprendis, kaip baigiamasis teismo procesinis dokumentas, turi atitikti BPK jam keliamus reikalavimus, tačiau jame nereikalaujama išdėstyti visus ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą, išvados turi būti argumentuotos, įtikinamos ir nekelti abejonių. Visų šių reikalavimų apeliacinės instancijos teismas laikėsi.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Atmesti laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Sergejaus Takvareli (Sergej Takvareli) kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu V. M.... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 6. 1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu V. M.... 7. 2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 8. 3. Kasaciniu skundu laikinai einantis Vilniaus apygardos prokuratūros... 9. 3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas A. B. ir V. M.... 10. 3.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 11. 3.3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis... 12. 4. Laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų... 13. Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų... 14. 5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 15. 6. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas byloje... 16. 6.1. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina... 17. 7. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 16 d. A.... 18. 7.1. Byloje nustatyta, kad STT pareigūnas R. S., turėdamas nepatikrintos... 19. 7.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8... 20. 7.3. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad, iki STT pareigūnui... 21. 7.4. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas teisėtai gautais... 22. 8. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos... 23. 8.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad V. M. reikalavo iš A.... 24. 8.2. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų... 25. 8.3. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B.... 26. 8.4. Išsamiai ir nešališkai įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų,... 27. 8.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,... 28. 9. Pagal BPK 332 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas,... 29. 9.1. Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Atmesti laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų...