Byla 2K-424-696/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir nuteistojo L. T. K. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio nuteisti:

4L. T. K. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL – (3765 Eur) dydžio bauda;

5S. S. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (3765 Eur) dydžio bauda, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnį 1 dalį 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė paskirta 120 MGL (4518 Eur) dydžio bauda.

6Iš L. T. K. ir S. S. solidariai priteista 2235,01 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

7Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paimti A. L. perduoti pinigai 29 800 Lt, saugomų STT Finansų skyriuje, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonė.

8Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendis pakeistas.

9S. S. pašalinta aplinkybė, kad nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarytas bendrininkaujant; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį skirta 13 864 Eur (400 MGL) bauda; pagal kaltinimą dėl kurstymo suklastoti dokumentus nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį į 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 13 864 Eur (400 MGL) bauda.

10L. T. K. pašalinta aplinkybė, kad nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarytas bendrininkaujant; pašalinta aplinkybė, kad L. T. K. 2012 m. liepos 13 d. ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. davė kyšį; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta 8665 Eur (250 MGL) bauda.

11Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu L. T. K. ir S. S. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami papirko valstybės tarnautojui prilygintą asmenį. Siekdami valstybės tarnautojui prilyginto asmens – bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „G“ administratoriaus A. L. neteisėto veikimo, t. y. kad šis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio bankroto administratoriui keliamą reikalavimą ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, taip pat pažeisdamas kitas minėto straipsnio nuostatas atsisakytų nuo BUAB „G“ civilinių ieškinių UAB „V“ ir UAB „T“ ir patvirtintų UAB „V“ kreditorių reikalavimus BUAB „G“. 2012 m. liepos 2 d., apie 14.55 val., jie kartu susitiko su A. L. UAB „Č. H.“ patalpose, esančiose Vilniuje, Žalgirio g. 114, kur L. T. K. ir S. S., veikdami bendrai, S. S. tiesiogiai pasiūlius A. L. 30 000 Lt kyšį už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad A. L., kaip BUAB „G“ administratorius, atsisakytų nuo BUAB „G“ civilinių ieškinių, pateiktų UAB „V“ 17 647,04 Lt dydžio, 7 139 516,35 Lt dydžio ir 18 607,82 Lt dydžio, nuo BUAB „G“ civilinio ieškinio, pateikto UAB „T“ 1 088 256,88 Lt dydžio, bei kad patvirtintų UAB „V“ 1 016 776,41 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.

142012 m. liepos 13 d., apie 15.00 val., S. S. atvyko pas A. L. į šio darbo vietą – patalpas, esančias Vilniuje, Laivės pr. 77-205, ir davė tiesiogiai A. L. 15 000 Lt, t. y. dalį pastarajam jo (L. T. K.) ir S. S. pasiūlyto kyšio, pasakydamas, kad tai yra pusė, ir patvirtindamas, kad likusi dalis bus perduota po dviejų savaičių, o 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 10 val., A. L. atvykus į UAB „Č. H.“ patalpas, esančias Vilniuje, Žalgirio g. 114, S. S. tiesiogiai A. L. davė 15 000 Lt, t. y. pastarajam jo (L. T. K.) ir S. S. siūlyto kyšio likusią dalį.

15Be to, S. S. toliau siekiant tikslų, už kuriuos L. T. K. ir S. S. buvo pasiūlę kyšį ir dalį, kurią S. S. buvo perdavęs, S. S. 2012 m. liepos 31 d., apie 13.35 val., ir 2012 m. rugpjūčio 1 d., apie 13.30 val., susitikęs su A. L. Vilniuje, Laisvės pr. 77-205, kurstė pastarąjį suklastoti tikrus dokumentus, t. y. prašė A. L. pasirašyti 2012 m. liepos 16 d., t. y. atbuline, data BUAB „G“ atsisakymus nuo ieškinių, pateiktų UAB „V“ 17 647,04 Lt dydžio, 7 139 516,35 Lt dydžio ir 18 607,82 Lt dydžio, nuo BUAB „G“ civilinio ieškinio, pateikto UAB „T“ 1 088 256,88 Lt dydžio, žadėdamas, kad tokiu atveju bus atsiimti UAB „V“ ir UAB „T“ skundai Įmonių bankroto valdymo departamentui A. L. atžvilgiu. A. L. susitikus su S. S. 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 10.00 val., UAB „Č. H.“ patalpose, esančiose Vilniuje, Žalgirio g. 114, sukurstytas S. S., A. L. pasirašė 2012 m. liepos 16 d., t. y. atbuline, data BUAB „G“ atsisakymus nuo ieškinių, pateiktų UAB „V“ 17 647,04 Lt dydžio, 7 139 516,35 Lt dydžio ir 18 607,82 Lt dydžio, nuo BUAB „G“ civilinio ieškinio 1 088 256,88 Lt sumai, pateikto UAB „T“, o S. S. tiesiogiai A. L. davė 15 000 Lt, t. y. pastarajam jo (S. S.) ir L. T. K. siūlyto kyšio likusią dalį. Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

16Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendį. Teismas padarė išvadą, kad L. T. K. ir S. S. kaltinimas bendrininkavimu yra beprasmis, nes nuteistiesiems negali būti inkriminuota jokia bendrininkavimo forma, o dėl kyšio davimo dalyje L. T. K. veiksmuose dar nėra ir padėjėjo ar kurstytojo požymių. Todėl iš kaltinimo bendrininkavimo požymis šalinamas abiem nuteistiesiems, o L. T. K. kaip nepagrįsta šalinama ir kaltinimo dalis dėl kyšio davimo A. L. 2012 m. liepos 13 d. ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. Bendrininkavimo požymio pašalinimas nešalina L. T. K. ir S. S. atsakomybės pagal kaltinimą toje dalyje, kur jiems inkriminuojamas 2012 m. liepos 2 d. pažadėjimas duoti 30 000 Lt kyšį, nes abu veikė kaip vykdytojai. Dėl to teismas nusprendė S. S. ir L. K. pašalinti aplinkybę, kad nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarytas bendrininkaujant ir kad L. T. K. 2012 m. liepos 13 d. ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. davė kyšį; be to, S. S. veika pagal kaltinimą dėl kurstymo suklastoti dokumentus perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 5 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį.

17Kasaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

18A. S. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. L., kaip bankroto administratoriaus veiksmai, nors ir buvo aktyvūs, tačiau teisėti. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė teismų praktikos, iš kurios matyti, kad A. L. veiksmai prilygsta provokacijai, kadangi iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvių, t. y. A. L., įsikišimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2/2009). Teismai, pasak nuteistojo, akcentuodami A. L. veiksmus, kartu ignoruodami jo (S. S.) gynybinę poziciją, kad jis buvo provokuojamas, nepaisė lemiamos sąlygos taisyklės – laisvo asmens apsisprendimo, kokį kelią rinktis – teisėtą ar ne. Ši sąlyga yra rodiklis, ar imituojantys veiksmai buvo atlikti leistinai, nesant provokacijos požymių. Teismas, pasak kasatoriaus, teigdamas, kad jo ir L. T. K. nusikalstami veiksmai nebuvo išprovokuoti, o A. L. veiksmai jam vykdant BUAB „G“ bankroto administratoriaus pareigas buvo teisėti, dėl to sankcionuojant A. L. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo prisijungta prie jau daromo, neišprovokuoto nusikaltimo, tėra klaidingai vertinamos tradiciškai suvokiamos provokacijos sampratos neteisingas aiškinimas. Priešingai, tokia situacija, skirtingai nei tai darė apeliacinės instancijos teismas, turi būti vertinama iš aplinkybių visumos, iš kurios galima daryti išvadą, kad jeigu ne A. L. kenksmingi veiksmai, jis (S. S.) net ir nebūtų pradėjęs kalbos su A. L. apie kažkokį atsilyginimą.

19Kasatorius yra įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą precedentą panašaus pobūdžio bylose, kad tęsiant pareigūnų veiksmus, pradėtus pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nesant tiesioginės provokacijos, dėl ilgalaikio asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, net kai pati iniciatyva kyla ne iš pareigūnų, o iš asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, susidaro situacija, kai formaliai teisėti valstybės pareigūnų, taigi ir jų žinioje veikiančių privačių asmenų, veiksmai supanašėja su provokacija ir tampa neteisėtais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011). Išvada apie tai, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien tik pasyvus ir iš jo galima spręsti, kad ilgesnį laiką besitęsiantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2012).

20Teismai, išsamiai nevertino 2012 m. liepos 11 d. apžiūros protokolo, kuriame yra fiksuoti 2012 m. liepos 2 d. susitikimo, kuriame dalyvavo A. L., S. S. bei L. T. K., pokalbio suvestinės duomenys. A. L. žodžiai, kad nors jis ir atstovauja kreditorių interesams, tačiau už darbą, kurį buvo prašoma atlikti – atsiimti ieškinius bei patvirtinti kreditorinius reikalavimus, turi būti sumokėta, reiškia, kad jis siekė tam tikros materialinės naudos už ieškinių atsiėmimą bei kreditorinių reikalavimų patvirtinimą ir skatino S. S. ieškoti būdų kaip sustabdyti jo (A. L.), kaip dominuojančio bankroto administravime asmens, neteisėtus veiksmus. Kasatorius mano, kad jei A. L. veikė kreditorių interesais, kodėl jis priėmė pirmąją kyšio dalį iš S. S. ir atvyko į UAB „Č. H.“ patalpas, kur jam ir buvo perduota antroji kyšio dalis? Teismai netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis vertinant byloje esančius išvestinio pobūdžio įrodymus.

21Kasatorius įsitikinęs, kad A. L. veiksmai, t. y. kyšio priėmimas per du kartus ir atsisakymų nuo ieškinių pasirašymas 2012 m. rugpjūčio 2 d. rodo, kad jo veiksmai buvo nuosekliai suplanuoti siekiant pabloginti jo (kasatoriaus) teisinę padėtį. Teismai nevertino A. L., veikusio pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, veiksmų priežastingumo su jo (S. S.) atliktais veiksmais. Jei ne A. L. sutikimas spręsti klausimą dėl atsisakymų nuo ieškinių projektų parengimo, šių projektų perdavimo jam bei pasirašymo, kasatoriui akivaizdu, kad jis nebūtų ėmęsis veiksmų, kurie jam buvo inkriminuoti kaip valstybės tarnautojo papirkimas.

22Kasatorius įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi jų taikymas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. S. S. teigia, kad iš pirminio kaltinimo formuluotės matyti, kad jo veiksmų nusikalstamą pobūdį sudaro tai, kad jis kurstė suklastoti tikrus dokumentus, t. y. prašė A. L., kad šis pasirašytų atbuline data, t. y. 2012 m. liepos 16 d. BUAB „G“ atsisakymus nuo ieškinių. Jo (S. S.) veiksmų neteisėtumą esą klastojant tikrus dokumentus lėmė ne, kaip kad nustatyta byloje, jo prašymas A. L., kad šis atsisakytų nuo tapačių (dubliuojančių) ieškinių, darančių žalą UAB „V“ ir UAB „T“, bet tai, kad jis 2012 m. liepos 31 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. prašė A. L. 2012 m. liepos 16 d. data pasirašyti jam pateiktus tikrus dokumentus. Kasatorius pabrėžia, kad nepaisant to, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad jis nesuvokė, jog veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones, todėl jo veiksmai vertinami kaip pasikėsinimas sukurstyti suklastoti tikrus dokumentus nesuvokiant, kad kėsinamasi į netinkamą objektą, šiuo konkrečiu atveju buvo privalu vadovautis kasacinės instancijos teismo suformuota praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-745/2006, 2K-426/2006, 2K-560/2010).

23Kasatorius sprendžia, kad baudžiamuoju teisiniu požiūriu tiek apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atsisakymų nuo ieškinių data neturi juridinės reikšmės (t. y. buvo kėsintasi į netinkamą objektą), tiek ir jo (S. S.) apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad net ir atgaline eiga pasirašius atsisakymus nuo ieškinių dėl tokios jo bei A. L. veikos padarymo negalėjo kilti jokie žalingi padariniai tokius procesinius dokumentus panaudojus apyvartoje turi būti vertinami pavojingumo kaip vieno iš veikos pripažinimo nusikalstama ar ne požymio aspektu. S. S. nesutinka su teismo išvada, kad nors minėtų dokumentų data neturėjo jokios juridinės reikšmės, tačiau dėl pasikėsinimo į netinkamą objektą laikytina, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką kėsinimosi stadijoje. Kasatorius mano, kad teisės taikymo aspektu esminę reikšmę šiuo klausimu turi teisiškai reikšminga aplinkybė, ar dokumento data, kuri neturi juridinės reikšmės, sukėlė ar galėjo sukelti kokias nors teisiškai reikšmingas pasekmes. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad jis (S. S.) kėsinosi į netinkamą objektą, neturi esminės reikšmės, nes ir kėsinantis į tinkamą objektą, jeigu tai nesukelia jokių žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

24Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėdamas ir neatsakydamas į visus jo apeliacinio skundo argumentus, padarė ne tik procesinio pobūdžio esminę klaidą (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), bet tai lėmė neišsamaus ir neteisėto nuosprendžio priėmimą bei suvaržė jo teisę į sąžiningą procesą ir į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas, anot S. S., nepasisakė, kaip reiktų vertinti A. L. veiksmus dėl nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, liko neįvertinti itin svarbūs gynybai liudytojų A. S., Z. P., M. G., R. B. parodymai.

25Kasaciniu skundu nuteistasis L. T. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti.

26Kasatorius teigia, kad teismai tendencingai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. L. T. K. nurodo, kad per visą BUAB „G“ bankroto bylos laikotarpį nebuvo informuotas ir nežinojo apie S. S. susitikimus su A. L., šių susitikimų metu A. L. išreikštus siūlymus, pinigų reikalavimą ir grasinimus kenkti, jei nebus sumokėti pinigai. Apie A. L. veiksmus S. S. jam pasakė tik 2012 m. pavasarį, nes A. L. tikino S. S., kad pažįsta jį (kasatorių) ir prašė informuoti apie šią situaciją. A. L. meluodamas, kasatoriaus nuomone, siekė įvilioti jį į jo surežisuotą istoriją, bet sužinojęs apie tokią situaciją jis nekreipė dėmesio ir nesikišo į procesus, susijusius su BUAB „G“ bankrotu, nes šiuos klausimus turėjo spręsti teisininkai ir finansininkai. Negavęs pareikalautų pinigų A. L. ir advokatas M. K. ėmė spausti „Č“ grupės įmones – A. L. nepripažino UAB „Č. H.“ ir UAB „V“ BUAB „G“ kreditoriais ir taip atėmė iš šių įmonių galimybę dalyvauti priimant sprendimus BUAB „G“ kreditorių susirinkime, be to jis kartu su advokatu M. K. ir jo valdoma įmone – „E“, pasitvirtino neadekvačią, įdedamam darbui akivaizdžiai per didelę administravimo sąmatą – 327 748 Lt, iš kurių net 145 000 Lt buvo numatyta skirti teisinėms paslaugoms, kurias teikė su advokatu M. K. susiję teisininkai. A. L. ir advokatas M. K. negalėdami 327 748 Lt pasiimti tiesiog iš BUAB „G“ sąskaitos, ėmė spausti „Č“ grupės įmones reikšdami joms nepagrįstus civilinius ieškinius, kurių bendra suma siekė beveik 9,8 mln. Lt su reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti „Č“ grupės įmonių turtą, sąskaitas bankuose ir t.t., tačiau suvokę, kad civilinėmis procesinėmis priemonėmis nepavyks lengvai praturtėti, A. L. ir M. K. savo tikslų nusprendė siekti manipuliuojant baudžiamąja justicija – į savo paties inicijuotą 2012 m. liepos 2 d. susitikimą A. L. atvyko su garso įrašymo priemone, todėl kalbėjo ir elgėsi pagal iš anksto surežisuotą planą ir strategiją, suvokdamas, kad kiekvienas jo pasakytas žodis yra fiksuojamas. Slaptas pokalbio fiksavimas, anot kasatoriaus, yra provokacija, pažeidusi jo konstitucinę teisę į privatumą, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tai nėra besąlygiškai leistinas asmens elgesys (Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kėsinimasis į asmens privatų gyvenimą pateisinamas tik tada, jei tai daroma motyvuotu teismo sprendimu ir pagal įstatymą). Teismai, anot L. T. K., sąmoningai negvildeno įvykių eigos, jo, S. S. ir A. L. veiksmus vertino izoliuotai, A. L. elgesio neanalizavo ir nevertino provokacijos perspektyvoje. A. L. slapta darytas 2012 m. liepos 2 d. vykusio susitikimo ir pokalbio garso įrašas, yra gautas neteisėtai, prieš kasatorių nukreiptos provokacijos būdu. Kaip kriterijai, lemiantys provokacijos atskyrimą nuo leistinų tyrimo veiksmų, A. L. parodymai apie 2012 m. liepos 2 d. vykusį pokalbį su slapta jo padarytu šio susitikimo garso įrašu, teismuose nebuvo išanalizuoti ir įvertinti byloje esančių įrodymų visumos kontekste, iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatas.

27Pasak L. T. K., A. L. jo atžvilgiu atlikti veiksmai, jų pobūdis, turinys, kiekis, kryptingumas ir intensyvumas rodo, kad jei nebūtų A. L. veiksmų, jis (kasatorius) niekada bebūtų atlikęs tų veiksmų, kurie jam yra inkriminuoti, nes jo veiksmai yra A. L. provokacijos rezultatas. A. L., kasatoriaus nuomone, nusprendė susitikti su S. S., išprovokuoti S. S. dviprasmiškam pokalbiui, šį pokalbį įrašyti ir savo tikslų siekti šantažuojant S. S. arba susidoroti su S. S. pasitelkiant baudžiamąją justiciją. L. T. K. mano, kad A. L. elgesys yra neleistina provokacija. Panaši teisinė pozicija dėl privataus asmens padaryto garso įrašo procesinės teisinės reikšmės formuluojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-552-976/2015.

28Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „<...> nepaneigiant nurodytos privačių asmenų teisės svarbos, tais atvejais, kai tokiai teisei įgyvendinti fiksuojant galimai daromos nusikalstamos veikos aplinkybes reikia atlikti veiksmus, kurie dėl savo turinio, sudėtingumo, trukmės ir kitų ypatumų yra panašūs į baudžiamojo proceso įstatyme reglamentuojamus neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, atitinkami asmenys, užuot ėmęsi privačios iniciatyvos, esant praktinei galimybei, turėtų pirmiausia apsvarstyti kreipimąsi į kompetentingas teisėsaugos institucijas, turinčias reikiamą patirtį ir žinių apie įrodymų rinkimo tvarką ir jų vertinimą teisme. Tokia nuostata grindžiama tiek asmenų teisių apsaugos, tiek teisingumo vykdymo, būtent vėlesnio duomenų, reikalingų įrodyti asmens kaltumą padarius korupcinę nusikalstamą veiką, vertinimo baudžiamojoje byloje interesais“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-489/2016). Kasatoriaus nuomone, vien tai, kad privatus asmuo konfidencialų pokalbį fiksavo ne „iš valstybinių institucijų pasiskolintu“, o asmeniniu garso įrašymo įrenginiu, nereiškia tokio veiksmo rezultatų teisėtumo ir leistinumo įrodinėjimo procese. Toks privačių asmenų elgesys privalo būti įvertintas provokacijos teisiniame kontekste, o tuo atveju, kai konstatuojamas provokacijos faktas, baudžiamasis procesas yra nutraukiamas.

29L. T. K. nurodo, kad išvadą, esą jis pasiūlė A. L. kyšį teismai pagrindė vieninteliu informacijos šaltiniu – A. L. parodymais ir jo slapta darytu pokalbio garso įrašu. Baudžiamojoje byloje, pasak kasatoriaus, nėra nė vieno faktinio duomens, kad jis (kasatorius) atlikinėjo kokius nors tariamus nusikalstamus veiksmus, prie kurių A. L. norėjo „prisijungti“ inicijuodamas 2012 m. liepos 2 d. įvykusį susitikimą su S. S.. Jei A. L. pasijuto „spaudžiamas iš visų pusių“, jis privalėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas ir pranešti apie prieš jį vykdomą neteisėtą veiklą, o ne pats vykdyti teisingumą (BPK 166, 167, 169, 171 straipsniai).

30Kasatorius teigia susitikime nesiūlęs A. L. pinigų kaip kyšio, neturėjęs negatyvių tikslų ir intencijų, kurių siekiu yra apkaltintas – nesiekė, kad A. L. atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus, nežinojo, ką toliau daro S. S., neskatino, nekontroliavo ir juolab nekoordinavo S. S. ar kitų asmenų veiksmų ir t. t.

31Kasaciniu skundu nuteistojo L. T. K. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą L. T. K. nutraukti.

32Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pasak gynėjo, nėra konstatuota konkreti L. T. K. veika, t. y. nėra nurodytas joks konkretus veiksmas, kurį esą atliko L. T. K., ir kuris reikštų BK 227 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį – veiką, todėl pripažįstant L. T. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, yra netinkamai pritaikyta BK 227 straipsnio 2 dalis ir 2 straipsnio 4 dalis, be to nekonstatavus veikos, tačiau pripažinus kaltu ir nuteisus, teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, dėl to buvo suvaržyta L. T. K. teisė žinoti jam reiškiamo kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti realią ir veiksmingą galimybę gintis nuo tokio kaltinimo, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

33L. T. K. kaltinamuoju aktu buvo įkaltinamas tik vienas veiksmas – tariamas veikimas 2012 m. liepos 2 d. vykusio susitikimo su A. L. metu. Kasatorius teigia, kad nei 2012 m. liepos 13 d., nei 2012 m. rugpjūčio 2 d. L. T. K. neatliko nė vieno veiksmo, kuris sudarytų BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Pirmosios instancijos teismas paneigė tą vienintelį faktinį veiksmą, kuris kaltinamuoju aktu buvo įkaltintas L. T. K., kad L. T. K. vienas ar bendrai su S. S. ką nors siūlė A. L., pinigus A. L. esą siūlė S. S.. Faktas, kad L. T. K. A. L. nieko nesiūlė pakartojamas ir motyvuojamojoje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje. Tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, tad paneigė tą vienintelį faktinį veiksmą, kad L. T. K. vienas ar bendrai su S. S. ką nors siūlė A. L..

34Pasak gynėjo, L. T. K. nebuvo kaltinamas atlikęs kokį nors kitą veiksmą, kuris sudarytų BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neaprašyti ir nepripažinti įrodytais jokie faktai ir L. T. K. veiksmai, kurie galėtų sudaryti jo, kaip S. S. bendrininko – organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo – veikimą.

35Kasatoriaus nuomone, nežinia kokį faktinį L. T. K. veiksmą pirmosios instancijos teismas pripažino nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 2 dalyje, todėl iš esmės netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodžius, kad kyšį A. L. „tiesiogiai pasiūlė“ tik S. S. konstatuojama, kad L. T. K. elgesyje nėra objektyvaus nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio – veikos – siūlymo duoti kyšį.

36Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenustačius to, už ką nuosprendžio rezoliucinėje dalyje L. T. K. pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas, nuosprendis, pasak kasatoriaus, yra nenuoseklus ir prieštaringas ir pažeidžia BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 307 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

37Apeliacinės instancijos teismas, gynėjo teigimu, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad L. T. K. būtų siūlęs A. L. kyšį, taigi nekonstatavo tokios L. T. K. veikos, už kurią jis buvo nuteistas, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pašalino L. T. K. tą kaltinimo dalį, kurioje jis kaltinamas kyšio pažadėjimu.

38Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal BK 227 straipsnį kyšio pasiūlymas ir pažadėjimas yra du alternatyvūs veiksmai. L. T. K. nebuvo kaltinamas pažadėjimu duoti kyšį, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginiai apie pažadėjimą duoti kyšį yra nedalykinis argumentavimas, parodantis apeliacinės instancijos teismo galimai neatsakingą, paviršutinišką požiūrį į situaciją ir apeliacinį skundą.

39Apeliacinės instancijos teismas, gynėjo teigimu, neištaisė ir negalėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų esminių procesinių klaidų: prokuroras neskundė šio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aspekto, todėl besąlygiškai galiojo konstitucinis principas tantum devolutum quantum appellatum. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį ir 331 straipsnio 2 dalį.

40Kasaciniame skunde teigiama, kad A. L. darytas 2012 m. liepos 2 d. pokalbio garso įrašas yra neleistinas įrodymas baudžiamojoje byloje, nes gautas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, o jo vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 daliai, todėl iš esmės pažeista L. T. K. teisė į privatumą. Pirmosios instancijos teismas garso įrašui pripažįsta svarbią įrodomąją įkaltinančią reikšmę, tačiau paties garso įrašo kaip įrodomosios informacijos šaltinio, jo atsiradimo aplinkybių, patikimumo, atitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams, nuosprendyje atskirai neaptaria pažeisdamas BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas.

41Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad garso įrašas yra tikras ir atitinka BPK 22 straipsnio leistinumo reikalavimus, pasak gynėjo, yra neteisingas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuota teisės į privatumą, privataus gyvenimo samprata neleidžia abejoti, kad pokalbiai, vykstantys tarp privačių asmenų, privačioje erdvėje, kurių metu dalinamasi, keičiamasi informacija, nuomonėmis ar reiškiami pageidavimai, neabejotinai sudaro privatumo, teisės į privatumą, kuriuos saugo Konstitucijos 22 straipsnis, turinį.

42Privataus asmens savo iniciatyva (t. y. ne vykdant valstybės institucijų užduotį) sąmoningai (t. y. ne atsitiktinai, turint tikslą jo rezultatus naudoti įkaltinančia prasme) atliekamam slaptam, t. y. kitiems pokalbio dalyviams to nežinant, konfidencialaus, privačioje erdvėje vykstančio privačių asmenų susitikimo ir pokalbio fiksavimui garso įrašymo įranga negali būti nustatomos lengvesnės, mažesnės ar liberalesnės leistinumo sąlygos nei tiems atvejams, jei tokį pokalbį slapta fiksuotų valstybės institucijos ar su valstybės institucijų žinia ar jų pavedimu veikiantys privatus asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2006, 2K-55-489/2016).

43Kasatorius mano, kad vien tai, jog privatus asmuo konfidencialų susitikimą ir pokalbį filmavo ne „iš valstybinių institucijų pasiskolintu“, o asmeniniu garso įrašymo įrenginiu, nereiškia tokio atlikto veiksmo ir jo rezultatų teisėtumo, leistinumo įrodinėjimo procese, nes Lietuvoje nėra įstatymo, kuris privačiam asmeniui leistų savo iniciatyva (t. y. ne vykdant valstybės institucijų užduotį) sąmoningai (t.y. ne atsitiktinai, o turint tikslą jo rezultatus naudoti įkaltinančia prasme) slapta, t. y. kitiems susitikimo ir pokalbio dalyviams to nežinant, garso įrašymo įranga fiksuoti konfidencialų, privačioje erdvėje vykstantį privačių asmenų susitikimą ir pokalbius. Toks privataus asmens elgesys pažeidžia Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik pagal įstatymą ir tik motyvuotu teismo sprendimu.

44Byloje, pasak gynėjo, nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, o ir pats A. L. niekada nesakė, esą iki 2012 m. liepos 2 d. susitikimo L. T. K. atliko kokius nors nusikalstamus ar neteisėtus veiksmus A. L. ar kieno nors kito atžvilgiu, kuriuos būtų reikėję fiksuoti garso įrašymo technika. Jei A. L. manė, kad jo atžvilgiu kažkas padarė ar ketino daryti kokias nors nusikalstamas veikas, jis privalėjo teisėsaugos institucijoms pranešti apie vykdomą neteisėtą veiklą, o ne pats imtis vykdyti savo tariamą teisingumą (BPK 166,167,169,171 straipsniai). Jei jis būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas, teisėsaugos institucijų atliekamame tyrime galėjo būti išsaugotos konstitucinės L. T. K. privatumo apsaugos sąlygos ir garantijos: jei tam yra pagrindas ir būtinybė, teisėsaugos institucijos turi teisę į asmens privatumą skverbtis ir įstatymo pagrindu, ir esant motyvuotam teismo sprendimui, teisėsaugos institucijos yra kvalifikuotos profesionaliai įvertinti procesinės prievartos proporcingumą ir t. t.

45Kasatorius mano, kad A. L. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes niekas nesielgė nusikalstamai ir jis suvokė, kad tokioje situacijoje nebus pradėtas joks procesinis tyrimas. A. L., pasak gynėjo, L. T. K. atžvilgiu elgėsi ne tik kad neteisėtai, bet galimai net nusikalstamai – slapta fiksuodamas savo paties inicijuotą privatų susitikimą ir pokalbį, kuriame atsitiktinai dalyvavo ir L. T. K., A. L. neteisėtai pažeidė L. T. K. susižinojimo neliečiamumą ir taip galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 166 straipsnyje.

46Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme A. L. nenurodė, kokia technine priemone (įranga) buvo darytas slaptas garso įrašas, ši techninė priemonė (įranga) nebuvo pateikta nei susipažinti proceso dalyviams, nei įvertinti ekspertiniam tyrimui, A. L. nurodytos technine priemone padaryto garso įrašo perrašymo į kompaktinę plokštelę aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų, kurias, ištyrę pačią kompaktinę plokštelę, konstatavo ekspertai, todėl byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių suprasti, kaip iš tiesų atsirado kompaktinė plokštelė. S. S. ir L. T. K. neigia tokią įvykių eigą, kokia konstatuojama interpretuojant garso signalus, fiksuotus kompaktinėje plokštelėje.

47Kasatoriaus nuomone, teismai buvo šališki ir tai sukliudė priimti teisingus sprendimus. Nors pirmosios instancijos teismas buvo informuotas, kad L. T. K. reiškiamas baudžiamasis kaltinimas yra iš esmės ydingas, pažeidžia BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų realiai užtikrinta L. T. K. teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei iš esmės ydingai suformuluoto kaltinimo teiginius pažodžiui perrašė į nuosprendį, ir tai daro nuosprendį nenuoseklų, dviprasmišką ir abejotiną.

48Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį.

49Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo S. S. ir nuteistojo L. T. K. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus kasacinius skundus atmesti.

50Atsiliepime teigiama, kad kasaciniai skundai pateikti tik dėl įrodymų vertinimo teismuose, kasatoriams pateikiant savo subjektyvų faktinių bylos aplinkybių vertinimą. Prokuroro nuomone, kasatorių nesutikimas su teismų sprendimais, savų vertinimų pateikimas savaime nereiškia teismų sprendimų neteisėtumo, nepagrįstumo ir (ar) neobjektyvumo, o tuo pačiu ir BPK nuostatų pažeidimo ar netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apeliacinius skundus, priėmė objektyvų bei pagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms atitinkantį, sprendimą.

51Anot prokuroro, S. S. kasacinis skundas dėl netinkamo A. L. parodymų ar veiksmų vertinimo, dėl neišsamiai išnagrinėto apeliacinio skundo yra nepagrįstas, nes teismas pagrįstai konstatavo, kad veiksmai, atlikti vykdant ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą pareigą, susijusią su visų kreditorių teisių gynimu negali būti vertinami kaip nusikalstamų veiksmų provokacija. Kad A. L. veiksmai nebuvo neteisėti, be kitų duomenų patvirtina ir Įmonių bankroto valdymo departamento 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštas bei Įmonių bankroto departamento 2013 m. balandžio 18 d. išvada.

52Atsiliepime nurodoma, kad S. S. teiginiai, jog be nusikalstamą veiką imituojančio A. L. įsikišimo nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta ir kad ilgesnį laiką besitęsiantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams, yra klaidinančio pobūdžio ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes kyšio iš A. L. buvo pareikalauta 2012 m. liepos 2 d., o teisėsaugos institucijos prisijungė jau prie daromo, o ne išprovokuoto nusikaltimo, A. L. kreipusis į STT ir 2012 m. liepos 11 d. sankcionavus jo nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą.

53Anot prokuroro, S. S. kasacinio skundo teiginys dėl netinkamo jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, nes jo veiksmai kvalifikuoti atitinkamai bylos aplinkybėms, jų vertinimas motyvuotas.

54Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentas, jog L. T. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį yra neteisingas, nes faktinės bylos aplinkybės leidžia teigti, kad tiek kyšio siūlymas, tiek jo dydis L. T. K. ir S. S. buvo aptarti iš anksto ir tą rodo sklandus jų bendravimas siūlant kyšį. Prokuroro nuomone, L. T. K. buvo reikalavimų dėl BUAB „G“ ieškinių atsiėmimo bendrovėms „V“ ir „T“ iniciatorius, būtent jo palieptas S. S. pagarsino kokio dydžio kyšis už tai siūlomas A. L.. Natūralu, kad pirminis siūlomo kyšio dydis buvo įvardintas tik vieno iš kaltinamųjų ir aplinkybė, kuris iš jų pirmasis pasakė siūlomo kyšio dydį, pasak prokuroro, nėra esminė.

55Prokuroras nurodo, kad L. T. K. nepagrįstai teigia, jog įrašant pokalbį, buvo pažeista jo konstitucinė teisė į privatumą, nes pokalbis vyko ne apie kieno nors privatų gyvenimą, o išimtinai klausimais, susijusiais su BUAB „G“ bankroto procesu verslo patalpose. Pokalbio įrašas, priešingai nei teigia kasatorius, pagal ekspertizės išvadas, yra ištisinis, nėra sumontuotas, todėl teismai pagrįstai pripažino jį patikimu įrodymu.

56Atsiliepime teigiama, kad L. T. K. nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra nė vieno įrodymo, kad iki 2012 m. liepos 2 d. jis A. L. atžvilgiu atlikinėjo kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti pagrindas A. L. daryti pokalbio įrašą, nes toks teiginys neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi A. L. nurodė, kad dar iki 2012 m. liepos 2 d. pats L. T. K. jam skambino ir paprašė susitikti, o A. L. atsisakius, po savaitės paskambino S. S., kuris taip pat prašė susitikti. Remiantis tokiais A. L. parodymais, esant L. T. K. ir S. S. interesui susitikti su juo, tačiau A. L. nežinant dėl ko, buvusiems BUAB „G“ vadovams vengiant pateikti jam bankroto administravimui reikalingus dokumentus, A. L., pasak prokuroro, turėjo pakankamą pagrindą įtarti, kad jam gali būti keliami kokie nors reikalavimai, grasinama, ar atliekami neteisėti veiksmai, kuriuos jis ir siekė užfiksuoti. Kadangi iki susitikimo 2012 m. liepos 2 d. L. T. K. ir S. S. jokių reikalavimų neišsakė, prokuroro nuomone, A. L., priešingai nei teigia kasatorius, neturėjo faktinio pagrindo kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes tuo metu dar neturėjo duomenų, kad L. T. K. ir S. S. reikalavimai bei veiksmai bus nusikalstami.

57Prokuroro nuomone, advokato R. Merkevičiaus kasacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės pažeidė nuteistojo L. T. K. konstitucinę teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei gintis nuo tokio kaltinimo, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes L. T. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teismuose, apeliacinio bei kasacinio skundų turinys ir ginčijamos aplinkybės patvirtina, kad L. T. K. ir jo gynėjui kaltinimas yra aiškus ir suprantamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista L. T. K. teisė ir (ar) galimybė gintis.

58Nuteistojo S. S., nuteistojo L. T. K. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus kasaciniai skundai netenkinami.

59Dėl teisės į privatumą, provokavimo ir garso įrašo pripažinimo įrodymu

60Kasatoriai ginčija teismų sprendimus, teigdami, kad L. T. K. ir S. S. 2012 m. liepos 2 d. susitikimo su A. L. metu buvo išprovokuoti, buvo pažeista jų teisė į privatumą, o garso įrašas negali būti pripažintas įrodymu byloje.

61Pažymėtina, kad visi įvykiai byloje klostėsi ties bankrutuojančia UAB „G“, kuri iki bankroto priklausė UAB „Č. H.“. BUAB „G“ bankroto aplinkybės, jos valdymas prieš bankrotą, sandoriai, dėl kurių BUAB „G“ prieš pat paskelbiant bankrotą iš esmės liko nemoki, A. L., kaip BUAB „G“ bankroto administratoriui, leido manyti, kad kai kurie BUAB „G“ sandoriai su UAB „T“ ir UAB „V“ yra neteisėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki įmonės pardavimo L. T. K. buvo BUAB „GCW“ vienas iš steigėjų ir akcininkų, valdybos pirmininku, o S. S. UAB „G“ valdybos nariu. Nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. BUAB „G“ vadovu paskiriamas UAB „Č. H.“ vindikacijos skyriaus vadovas A. A.. Būtent šiuo laikotarpiu tarp BUAB „G“ ir UAB „T“ sudaroma 2010 m. vasario 1 d. Turto ir atsargų pirkimo pardavimo sutartis, o tarp BUAB „G“ ir UAB „V“ sudaroma 2010 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartis. Po to 2010 m. rugsėjo 23 d. BUAB „G“ parduodama UAB „S“, kuri nesusijusi su kitom nuteistųjų valdomomis ar turimomis įmonėmis. Būtent šiuos prieš pat įmonės pardavimą sudarytus sandorius ginčijo BUAB „G“ bankroto administratorius ir UAB „E“. Gindamas kreditorių interesus A. L. pateikė teismui nuo BUAB „G“ civilinius ieškinius UAB „V“ 17 647,04 Lt dydžio, 7 139 516,35 Lt dydžio ir 18 607,82 Lt dydžio, o UAB „T“ 1 088 256,88 Lt dydžio. Taip pat jis atsisakė patvirtinti UAB „V“ 1 016 776,41 Lt dydžio kreditoriaus reikalavimą, nes nebuvo pateikti įrodymai dėl jo realumo.

62Tam, kad galėtų aptarti kilusias abi puses dominančias problemas, S. S. susitarė su A. L. susitikti. Susitikimas įvyko 2012 m. liepos 2 d. 14.55 val. UAB „Č. H.“ patalpose, esančiose Vilniuje, Žalgirio g. 114. Nors, kaip teigė A. L., jis tikėjosi, kad susitikime dalyvaus tik S. S., į susitikimą atėjo ir L. T. K.. A. L. atsinešė įrašymo įrenginį ir įrašė visą tą dieną vykusį pokalbį. Pokalbio metu L. T. K. ir S. S. pasiūlė A. L. 30 000 Lt kyšį už tai, kad A. L., kaip BUAB „G“ administratorius, atsisakytų nuo BUAB „G“ civilinių ieškinių, pateiktų UAB „V“ 17 647,04 Lt dydžio, 7 139 516,35 Lt dydžio ir 18 607,82 Lt dydžio, nuo BUAB „G“ civilinio ieškinio, pateikto UAB „T“ 1 088 256,88 Lt dydžio ir kad patvirtintų UAB „V“ 1 016 776,41 Lt dydžio kreditoriaus reikalavimą. 2012 m. liepos 10 d. A. L. kreipėsi į STT su pareiškimu, kad jam buvo pasiūlytas 30 000 Lt kyšis, ir pateikė kompaktinį diską su garso įrašu, esančiu rinkmenoje VN 860059.mp3. Šiame garso įraše užfiksuotas A. L., L. T. K. ir S. S. pokalbis, kuris, A. L. teigimu, įvyko 2012 m. liepos 2 d. UAB „Č. H.“ patalpose ir iš kurio turinio aišku, kad L. T. K. ir S. S. siūlo duoti kyšį už tam tikrus aukščiau išvardytus bankroto administratoriaus veiksmus.

63Nors kasatoriai teigia, kad įrašinėti pokalbį A. L. neturėjo teisės ir buvo pažeista jų konstitucinė teisė į privatumą, teisėjų kolegija laiko tokius kasatorių teiginius nepagrįstais. Sutiktina, kad teisė į privatumą yra konstitucinė piliečio teisė. Tačiau privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pažymi, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi įtariamas nusikaltimų darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. ir 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Kaip aiškėja iš byloje esančių įrodymų, susitikimo 2012 m. liepos 2 d. metu A. L. buvo pasiūlytas 30 000 Lt kyšis, t. y. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnyje. BK 227 straipsnis (Papirkimas) numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. L. T. K. inkriminuotas pasiūlymas (pažadėjimas) duoti kyšį, o S. S. – kyšio davimas. Taigi teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą dėl L. T. K. ir S. S. teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.

64Kasatoriai teigia, kad nuteistieji buvo išprovokuoti siūlyti ir duoti kyšį. Kasatorių nuomone, tas vienintelis pokalbis su A. L., kurio metu jie esą pasiūlė A. L. kyšį, yra akivaizdžiausia provokacija, kerštas už tai, kad nepasidavė A. L. ir advokato M. K. spaudimui ir nesumokėjo jų reikalautos pinigų sumos. Kaip galima spręsti iš kasacinių skundų turinio, provokacija kasatoriai laiko A. L. 2012 m. liepos 2 d. susitikimo metu padarytus veiksmus. Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijoms patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2001, 2K-7-86-2011). Pagal 2012 m. spalio 2 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 punktą kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM dalyvių įsikišimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2-2009).

65Pažymėtina, kad 2012 m. liepos 2 d. A. L. padaryti veiksmai – pokalbis su L. T. K. ir S. S. vyko be teisėsaugos institucijų įsikišimo, joms net nežinant. Taigi apie provokaciją Kriminalinės žvalgybos įstatymo prasme kalbėti nėra jokio pagrindo. Be abejo, ir privatus pilietis taip pat gali išprovokuoti kitą asmenį padaryti nusikaltimą, turėdamas tikslą su juo vėliau susidoroti teisėsaugos institucijų rankomis, pavyzdžiui, reikalaudamas ar prašydamas duoti kyšį. Tačiau iš byloje esančio pokalbio įrašo tokios išvados padaryti negalima. Nei atvirai, nei užmaskuotai, nei netiesiogiai A. L. neprašė ir nereikalavo iš L. T. K. ir S. S. duoti jam kyšį. Kyšį A. L. pasiūlė patys nuteistieji, ir tai akivaizdu iš A. L. pateiktos kompaktinės plokštelės apžiūros protokolo, todėl nėra jokio pagrindo A. L. veiksmus laikyti provokacija.

66Kasatoriai teigia, kad pokalbio garso įrašas negali būti pripažįstamas įrodymu. Antai, L. T. K. advokato R. Merkevičiaus kasaciniame skunde teigiama, kad A. L. darytas 2012 m. liepos 2 d. pokalbio garso įrašas yra neleistinas įrodymas baudžiamojoje byloje, nes gautas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, o jo vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 daliai, todėl iš esmės pažeista L. T. K. teisė į privatumą. Pasak kasatoriaus, priešingai nei teigia apeliacinės instancijos teismas, 2012 m. liepos 2 d. pokalbis buvo slapta fiksuotas, garso įrašas, kaip įrodomosios informacijos šaltinis, buvo sukurtas neteisėtai, pažeidžiant Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalį bei kitus iš Konstitucijos kylančius legitimaus asmens privatumo ribojimo konstitucinius reikalavimus. Taip pat buvo nesilaikyta ir BPK įtvirtintos tiesioginės pareigos tuo atveju, jei daroma nusikalstama veika, kreiptis į teisėsaugos institucijas, o ne imtis vykdyti „savo teisingumą“. Panašius argumentus pateikia ir kasatorius L. T. K..

67Pirmiausia pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Joks įstatymas nedraudžia privačiam asmeniui įrašinėti privačius pokalbius. Ekspertizė nepaneigė garso įrašo tikrumo. Dėl pokalbio įrašinėjimo neteisėtumo asmens privataus gyvenimo apsaugos prasme jau buvo pasisakyta aukščiau. Šioje byloje, eidamas į susitikimą UAB „Č. H.“ patalpose su S. S., A. L. nežinojo, kad jam bus pasiūlytas kyšis, ir įrašymo aparatą paėmė tik dėl visa ko, jo žodžiais tariant, siekdamas apsidrausti. Prieš 2012 m. liepos 2 d. vykusį susitikimą kyšio jam niekas nesiūlė, nedarė kitų nusikalstamų veiksmų, todėl kreiptis į teisėsaugos institucijas jam nebuvo pagrindo. Kai pagrindas atsirado, t. y. jam buvo pasiūlytas 30 000 Lt kyšis, A. L. kreipėsi į teisėsaugos institucijas (STT). Tai, kad A. L. į teisėsaugos institucijas kreipėsi ne tą pačią dieną, o po savaitės, šios bylos kontekste neturi įtakos nei įrašo pripažinimui įrodymu, nei A. L. teisinei atsakomybei, nes jokie terminai pranešti teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikaltimą įstatymuose nenumatyti. Apriboti terminais pranešti teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikaltimą yra tik kyšio davėjai ir tarpininkai (BK 226 straipsnio 6 dalis, 227 straipsnio 5 dalis).

68Dėl padaryto garso įrašo vertinimo kaip įrodymo, tai šis klausimas yra tik teismo kompetencija. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismai įvertino garso įrašą, kaip įrodymą, ir motyvavo savo sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padarytu šio įrašo, kaip įrodymo, vertinimu. Kasatorių argumentai nėra įtikinami.

69Dėl L. T. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį

70L. T. K. ir jo gynėjas ginčija nuteisimą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes, jo manymu, nei 2012 m. liepos 13 d., nei 2012 m. rugpjūčio 2 d. L. T. K. neatliko nė vieno veiksmo, kuris sudarytų BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kasatorius teigia, kad nežinia kokį faktinį L. T. K. veiksmą pirmosios instancijos teismas pripažino nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 2 dalyje, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavus, kad kyšį A. L. „tiesiogiai pasiūlė“ tik S. S. konstatuojama, kad L. T. K. elgesyje nėra objektyvaus nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio – veikos – siūlymo duoti kyšį. L. T. K. nurodo, kad išvadą esą jis pasiūlė A. L. kyšį, teismai pagrindė vieninteliu informacijos šaltiniu – A. L. parodymais ir jo slapta darytu pokalbio garso įrašu.

71Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu L. T. K. ir S. S. nuteisti už tai, kad jie siekdami valstybės tarnautojui prilyginto asmens – bankrutuojančios UAB „G“ administratoriaus A. L. neteisėto veikimo, t. y. kad šis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio bankroto administratoriui keliamą reikalavimą ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, taip pat pažeisdamas kitas minėto straipsnio nuostatas atsisakytų nuo BUAB „G“ civilinių ieškinių UAB „V“ ir UAB „T“ ir patvirtintų UAB „V“ kreditorių reikalavimus BUAB „G“, 2012 m. liepos 2 d., apie 14.55 val., jie kartu susitiko su A. L. UAB „Č. H.“ patalpose, esančiose Vilniuje, Žalgirio g. 114, kur L. T. K. ir S. S., veikdami bendrai, S. S. tiesiogiai pasiūlius A. L. 30 000 Lt kyšį už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad A. L., kaip BUAB „G“ administratorius, atsisakytų nuo BUAB „G“ civilinių ieškinių, pateiktų UAB „V“ 17 647,04 Lt dydžio, 7 139 516,35 Lt dydžio ir 18 607,82 Lt dydžio, nuo BUAB „G“ civilinio ieškinio, pateikto UAB „T“ 1 088 256,88 Lt dydžio ir kad patvirtintų UAB „V“ 1 016 776,41 Lt dydžio kreditoriaus reikalavimą.

72BK 227 straipsnio (Papirkimas) 2 dalis numato atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

73Apylinkės teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje neįvardijo konkretaus L. T. K. veiksmo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, apsiribodamas tik tuo, kad nurodė S. S. veiksmą (kyšio pasiūlymą), o tai laikytina baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju pažeidimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio pažeidžiama teisė į gynybą ir byla turi būti gražinama nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, sprendžiant iš visos baudžiamojo proceso eigos, kaltinamajam L. T. K. buvo aišku, kuo jis kaltinamas, ir tai aprašyta ir detalizuota nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Į teisėjo klausimą, ar kaltinimas jam suprantamas, L. T. K. atsakė: kaltinimą supratau, kaltu neprisipažįstu. Taigi jis žinojo nuo kokio kaltinimo turi gintis. Tą aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad „L. T. K. ir S. S. kaltinimas bendrininkavimu yra beprasmis, nes nuteistiesiems negali būti inkriminuota jokia bendrininkavimo forma, o kyšio davimo dalyje L. T. K. veiksmuose dar nėra ir padėjėjo ar kurstytojo požymių. Todėl ši kaltinimo bendrininkavimo požymis šalinamas abiem nuteistiesiems, o L. T. K. atžvilgiu kaip nepagrįsta šalinama ir kaltinimo dalis dėl kyšio davimo A. L. 2012 m. liepos 13 d. ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. Bendrininkavimo požymio pašalinimas, nešalina L. T. K. ir S. S. atsakomybės pagal kaltinimą toje dalyje, kur jiems inkriminuojamas 2012 m. liepos 2 d. pažadėjimas duoti 30 000 Lt kyšį, nes abu veikė kaip vykdytojai“. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje konstatuojama, kad L. T. K. ir S. S. bendrininkavimas ir siūlant, ir duodant kyšį šalinamas. Taigi iš teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad kiekvienas kaltinamasis nuteisiamas tik už jo padarytus veiksmus. Net ir tie veiksmai, kuriuos jie padarė bendrai veikdami ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje pasiūlydami A. L. kyšį, teisiškai vertinami kaip padaryti atskirai, nesant susitarimo. Nors apeliacinės instancijos teismo motyvai ir išvados nėra tinkamai motyvuoti, tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas laikė, kad L. T. K. padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. pasiūlė A. L. 30 000 Lt kyšį, tik pagal apeliacinės instancijos teismo išvadą padarė jis nusikaltimą ne bendrininkaudamas su S. S., o atskirai, nors tuo metu sėdėjo šalia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija laiko, kad tokia teismo išvada prieštarauja bylos aplinkybėms ir padaryta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo aiškinimo, o būtent netinkamai aiškinant bendrininkavimo, bendrininkų grupės ir vykdytojo, esant bendrininkavimui, sąvokas ir požymius. Būtent 2012 m. liepos 2 d. susitikimo su A. L. metu S. S. ir L. T. K. bendrais (vienas pasakė skaičius ir užrašė popieriuje, kitas pataisė juos popieriuje ir vėliau abu patvirtino, ką užrašė) veiksmais pasiūlė A. L. 30 000 Lt kyšį už jo, kaip bankroto administratoriaus, neteisėtus veiksmus. A. L. teisme parodė, kad „kai A. L. paklausė, ko jie nori, L. T. K. paklausė S. S.: „Kiek galima duoti? “. Ir S. S. ant popierėlio užrašė „30“. Tada L. T. K. prirašė dar tris nulius ir pasakė – 30 000 Lt. Jam išvardijo, ką jis turėtų daryti“. 2012 m. liepos 10 d. protokole pareiškime STT A. L. nurodė, kad „pokalbio metu L. T. K. kreipėsi į S. S. ir paklausė, kiek siūlo, po to S. S. ėmė kažką rašyti ant popieriaus ir parašęs parodė man. Kadangi nematau be akinių, paėmiau lapelį į rankas ir pamačiau užrašytus skaičius 30 ir raidę K., po to L. K. savo ranka papildė užrašą lapelyje ir parašė 30 000 Lt. Aš garsiai paklausiau, ar jie man siūlo 30 000 Lt, jie abu patvirtino“. Iš byloje įrodymu pripažinto pokalbio garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad kyšį siūlė (pažadėjo) abu kasatoriai. Net laikant, kad 2012 m. liepos 2 d. L. T. K. ir S. S. kyšį A. L. siūlė atskirai, ne kaip susitarę asmenys, L. T. K. nuteisimui tai esminės reikšmės neturi. Jo nusikalstami veiksmai yra nustatyti ir įvertinti teismų sprendimuose. Dėl kaltinimų kyšio davimu 2012 m. liepos 13 d. ir rugpjūčio 2 d., tai dėl šiomis dienomis padarytų veiksmų nuteistas tik S. S.. Nors apeliacinės instancijos teismo sprendimas, paneigiantis L. T. K. ir S. S. bendrininkavimą, padarant veiką liepos 2 d. ir tęsiant ją liepos 13 d. bei rugpjūčio 2 d., labai abejotinas ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo šalinti L. T. K. kaip bendrininko atsakomybės nei dėl liepos 2 d., nei dėl liepos 13 d. ir rugpjūčio 2 d. S. S. padarytų veiksmų (kyšio davimo). Teisėjų kolegija dėl šios dalies nekeičia Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, nes, paliekant Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžio dalį, būtų pabloginta kasatoriaus teisinė padėtis, o tai prieštarautų BPK 376 straipsnio 3 daliai. Esant tik nuteistųjų kasaciniam skundui ir nesant prokuroro kasacinio skundo, teisėjų kolegija negali sunkinti asmens teisinės padėties.

74Dėl S. S. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

75S. S. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 31 d., apie 13.35 val., ir 2012 m. rugpjūčio 1 d., apie 13.30 val., susitikęs su A. L. Vilniuje, Laisvės pr. 77-205, kurstė pastarąjį suklastoti tikrus dokumentus: t. y. prašė A. L. pasirašyti 2012 m. liepos 16 d., t. y. atbuline, data BUAB „G“ atsisakymus nuo ieškinių, pateiktų UAB „V“ 17 647,04 Lt dydžio, 7 139 516,35 Lt dydžio ir 18 607,82 Lt dydžio, nuo BUAB „G“ civilinio ieškinio, pateikto UAB „T“ 1 088 256,88 Lt dydžio. A. L. susitikus su S. S. 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 10.00 val., UAB „Č. H.“ patalpose, esančiose Vilniuje, Žalgirio g. 114, sukurstytas S. S. A. L. pasirašė 2012 m. liepos 16 d., t. y. atbuline, data UAB „G“ atsisakymus nuo ieškinių, pateiktų UAB „V“ 17 647,04 Lt dydžio, 7 139 516,35 Lt dydžio ir 18 607,82 Lt dydžio, nuo BUAB „G“ civilinio ieškinio 1 088 256,88 Lt dydžio, pateikto UAB „T“.

76Apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo S. S. veiksmus į BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, ir 300 straipsnio 1 dalį. Priimdamas tokį sprendimą, teismas pažymėjo, kad dokumentų surašymo data, kurios klastojimo sukurstymu jis kaltinamas neturi juridinės reikšmės, nes, nepaisant to, kad 2012 m. liepos 18 d. BUAB „G“ kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta atstatydinti A. L. iš BUAB „G“ bankroto administratoriaus pareigų, A. L. po šio nutarimo neprarado BUAB „G“ administratoriaus įgaliojimų ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. turėjo visus įgaliojimus pasirašyti pareiškimus teismui BUAB „G“ vardu. Tačiau, kvalifikuojant S. S. veiksmus, šioje kaltinimo dalyje svarbus yra jo subjektyvus požiūris į tai, kokią juridinę reikšmę turi data A. L. pasirašytuose dokumentuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. tam suteikė juridinę reikšmę, buvo įsitikinęs, kad tai, jog dokumentai turi būti datuoti iki 2012 m. liepos 18 d. BUAB „G“ kreditorių susirinkimo, yra teisiškai reikšminga.

77S. S. nesutinka su teismo išvada, kad nors minėtų dokumentų data neturėjo jokios juridinės reikšmės, tačiau dėl pasikėsinimo į netinkamą objektą laikytina, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką kėsinimosi stadijoje. Kasatorius mano, kad teisės taikymo aspektu esminę reikšmę šiuo klausimu turi teisiškai reikšminga aplinkybė, ar dokumento data, kuri neturi juridinės reikšmės, sukėlė ar galėjo sukelti kokias nors teisiškai reikšmingas pasekmes. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nenustatyta. Kasatorius įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes jų taikymas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

78BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia ar gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235-2014). Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Jei dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo atsiranda pavojingi padariniai, veikos kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Kartu pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010).

79Byloje nustatyta, kad susitikimo UAB „Č. H.“ patalpose 2012 m. liepos 2 d. L. T. K., S. S. pasiūlė A. L. už 30 000 Lt kyšį atsiimti BUAB „G“ ieškinius, pateiktus teismui dėl UAB „V“ ir UAB „T“. Klastoti dokumentus nebuvo siūloma. Buvo siūloma pateikti teismui atsisakymus nuo civilinių ieškinių už 30 000 Lt kyšį. Tačiau 2012 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą nušalinti A. L. nuo bankroto administratoriaus pareigų, 2012 m. liepos 31 d. S. S. paprašė A. L., kad atsisakymo nuo ieškinių data būtų ne vėlesnė negu liepos 16 d. Tos pačios dienos prokuroro nutarimu A. L. leista atlikti nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnyje, imituojančius veiksmus – suklastoti dokumentą, t. y. pasirašyti atgalinėmis datomis ar kitaip įrašant neteisingus duomenis pasirašyti pareiškimus teismui, kuriais atsisakoma ieškinių UAB „V“ ir „T“. Šis nutarimas 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo patvirtintas teismo nutartimi. Prieš tai Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartimi A. L. leista vieno mėnesio laikotarpiu vykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, imituojančius veiksmus prieš L. T. K. ir S. S., taip pat tos pačios dienos nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas dėl A. L., L. T. K. ir S. S. telefoninių pokalbių klausimosi ir įrašinėjimo. Be to, 2012 m. liepos 13 d. teismo nutartimi sankcionuotas slaptas sekimas laikotarpiu 2012 m. liepos 13 d. – rugpjūčio 13 d. 2012 m. liepos 20 d. teismo nutartimi leistas R. D., kuris rengė dokumentus dėl atsisakymo nuo ieškinių ir kontaktavo su A. L., jo naudojamų transporto priemonių sekimas vieno mėnesio laikotarpiu. Taigi visi S. S. ir R. D. veiksmai, vykdant 2012 m. liepos 2 d. susitarimą, buvo teisėsaugos institucijų kontroliuojami – jie negalėjo padaryti nei realios žalos, nei statyti į realų pavojų baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Dėl to bet koks nusikaltimas, padarytas kontroliuojant teisėsaugos institucijoms, negalėjo pasiekti tikslų, kuriuos kėlė S. S., dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios. S. S. pasikėsino sukurstyti A. L. suklastoti dokumentą, bet jam nepavyko tai padaryti, nes A. L. bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir veikė pagal jų nurodymus. Tokia veika laikytina nepavykusiu kurstymu padaryti nusikaltimą – suklastoti dokumentus. Nusikalstamos veikos, padarytos kontroliuojant teisėsaugos institucijoms, negali būti kvalifikuojamos kaip baigti nusikaltimai. Jei nusikalstama veika (kurstymas suklastoti dokumentus) buvo padaryta ir išaiškinta veikiant pagal NVIM ar NVIV, tokia veika pripažįstama nepavykusiu kurstymu ir kvalifikuojama ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes šia veika nepadaroma ir negali būti padaryta esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kaltininkas, nors ir atlieka viską, ką, jo manymu, turi atlikti, nusikalstamos veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2002, 2K-549/2006). Nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės šioje byloje susijusios ne tiek su pasikėsinimu į netinkamą objektą, kiek su teisėsaugos institucijų S. S. daromų nusikalstamų veikų kontrole. S. S. veiką apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia šio nusikaltimo kvalifikacija, tik nurodo, kad ši kvalifikacija reiškia pasikėsinimą sukurstyti A. L. suklastoti dokumentus – atsisakymus nuo ieškinių UAB „V“ ir UAB „T“.

80Dėl teismo šališkumo

81L. T. K. gynėjas teigia, kad teismai buvo šališki ir tai sukliudė teismams priimti teisingus sprendimus. Šališkumui patvirtinti pateikiamas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo informuotas, jog L. T. K. reiškiamas baudžiamasis kaltinimas yra iš esmės ydingas, pažeidžia BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų realiai užtikrinta L. T. K. teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą ir iš esmės ydingai suformuluoto kaltinimo teiginius pažodžiui perrašė į nuosprendį, o tai daro nuosprendį nenuoseklų, dviprasmišką ir abejotiną.

82Sutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad teismas turi būti nešališkas. Teismo šališkumas reiškia teisėjo asmeninį išankstinį nusistatymą, suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, t. y. palankumą vienai proceso pusei. Teismo nešališkumas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Teismo padarytos įstatymų aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir yra esminiai, nuosprendžio motyvacijos stoka, netinkamas įrodymų vertinimas, prašymų netenkinimas, kiti nuosprendžio surašymo trūkumai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, jei nenustatyti teismo suinteresuotumą bylos baigtimi pagrindžiantys dokumentai. Kasatorius nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumą ar tendencingumą. Kasatoriaus nurodyti argumentai nepagrindžia teismo šališkumo šioje baudžiamojoje byloje. Negalima laikyti teismo šališkumu niekuo nepagrįstą kasatoriaus nuomonę, kad kaltinimas ydingas, o teismas įrodymus vertino subjektyviai ir išvadas darė remdamasis prielaidomis. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje teisė pareikšti nušalinimus nebuvo varžoma nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, tačiau nušalinimai nepareikšti. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo norų, negali būti laikomas šališkumu.

83Dėl apeliacinio skundo

84Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jų apeliacinio skundo, nes neatsakė į daugelį apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Teisėjų kolegija laiko, kad toks kasatorių argumentas nėra pagrįstas. Visų nuteistųjų apeliacinio skundo motyvai apygardos teismo nuosprendyje išskirti ir išdėstyti atskirai. Susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus teismo nuosprendyje argumentuotai atsakyta. Kasatorių nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo motyvais, atsakant į apeliacinį skundą, nereiškia, kad į apeliacinio skundo motyvus neatsakyta. Nuosprendyje pasisakyta dėl kaltinamojo akto trūkumų, dėl teismo šališkumo ir nuosprendžio motyvacijos stokos, dėl 2012 m. liepos 2 d. įvykusio A. L. ir L. T. K. ir S. S. pokalbio garso įrašo tikrumo ir leistinumo įrodinėjimo procese, dėl provokacijos ir tariamai neteisėtų A. L. kaip BUAB „G“ administratoriaus veiksmų, dėl situacijos iki 2012 m. liepos 11 d. vertinimo ir kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2012 m. liepos 2 d. epizodas) pagrįstumo, dėl S. S. pateiktų kaltinimų pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (valstybės tarnautojo papirkimas 2012 m. liepos 13 d., 2012 m. rugpjūčio 2 d.), dėl S. S. prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, dėl bendrininkavimo ir dėl kaltinimo L. T. K. 2012 m. liepos 13 d. ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. davus kyšį. Taigi nėra pagrindo tenkinti šį kasacinio skundo motyvą.

85Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

86Nuteistojo S. S., nuteistojo L. T. K. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio... 4. L. T. K. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 5. S. S. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (3765 Eur) dydžio bauda, 24... 6. Iš L. T. K. ir S. S. solidariai priteista 2235,01 Eur proceso išlaidoms... 7. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paimti A. L. perduoti pinigai 29 800 Lt,... 8. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. S. S. pašalinta aplinkybė, kad nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2... 10. L. T. K. pašalinta aplinkybė, kad nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2... 11. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 12. Teisėjų kolegija... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu L. T.... 14. 2012 m. liepos 13 d., apie 15.00 val., S. S. atvyko pas A. L. į šio darbo... 15. Be to, S. S. toliau siekiant tikslų, už kuriuos L. T. K. ir S. S. buvo... 16. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 17. Kasaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 18. A. S. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. L., kaip... 19. Kasatorius yra įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai... 20. Teismai, išsamiai nevertino 2012 m. liepos 11 d. apžiūros protokolo, kuriame... 21. Kasatorius įsitikinęs, kad A. L. veiksmai, t. y. kyšio priėmimas per du... 22. Kasatorius įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai... 23. Kasatorius sprendžia, kad baudžiamuoju teisiniu požiūriu tiek apeliacinės... 24. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėdamas ir... 25. Kasaciniu skundu nuteistasis L. T. K. prašo panaikinti pirmosios ir... 26. Kasatorius teigia, kad teismai tendencingai vertino baudžiamojoje byloje... 27. Pasak L. T. K., A. L. jo atžvilgiu atlikti veiksmai, jų pobūdis, turinys,... 28. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 29. L. T. K. nurodo, kad išvadą, esą jis pasiūlė A. L. kyšį teismai... 30. Kasatorius teigia susitikime nesiūlęs A. L. pinigų kaip kyšio, neturėjęs... 31. Kasaciniu skundu nuteistojo L. T. K. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius... 32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pasak gynėjo, nėra konstatuota... 33. L. T. K. kaltinamuoju aktu buvo įkaltinamas tik vienas veiksmas – tariamas... 34. Pasak gynėjo, L. T. K. nebuvo kaltinamas atlikęs kokį nors kitą veiksmą,... 35. Kasatoriaus nuomone, nežinia kokį faktinį L. T. K. veiksmą pirmosios... 36. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenustačius... 37. Apeliacinės instancijos teismas, gynėjo teigimu, pripažino, kad pirmosios... 38. Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal BK 227 straipsnį kyšio pasiūlymas ir... 39. Apeliacinės instancijos teismas, gynėjo teigimu, neištaisė ir negalėjo... 40. Kasaciniame skunde teigiama, kad A. L. darytas 2012 m. liepos 2 d. pokalbio... 41. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad garso įrašas yra tikras ir... 42. Privataus asmens savo iniciatyva (t. y. ne vykdant valstybės institucijų... 43. Kasatorius mano, kad vien tai, jog privatus asmuo konfidencialų susitikimą ir... 44. Byloje, pasak gynėjo, nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, o ir pats... 45. Kasatorius mano, kad A. L. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes niekas... 46. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme A. L. nenurodė,... 47. Kasatoriaus nuomone, teismai buvo šališki ir tai sukliudė priimti teisingus... 48. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, konstatuodamas, kad... 49. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 50. Atsiliepime teigiama, kad kasaciniai skundai pateikti tik dėl įrodymų... 51. Anot prokuroro, S. S. kasacinis skundas dėl netinkamo A. L. parodymų ar... 52. Atsiliepime nurodoma, kad S. S. teiginiai, jog be nusikalstamą veiką... 53. Anot prokuroro, S. S. kasacinio skundo teiginys dėl netinkamo jo veiksmų... 54. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentas, jog L. T. K.... 55. Prokuroras nurodo, kad L. T. K. nepagrįstai teigia, jog įrašant pokalbį,... 56. Atsiliepime teigiama, kad L. T. K. nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, jog... 57. Prokuroro nuomone, advokato R. Merkevičiaus kasacinio skundo teiginys, kad... 58. Nuteistojo S. S., nuteistojo L. T. K. ir jo gynėjo advokato Remigijaus... 59. Dėl teisės į privatumą, provokavimo ir garso įrašo pripažinimo įrodymu... 60. Kasatoriai ginčija teismų sprendimus, teigdami, kad L. T. K. ir S. S. 2012 m.... 61. Pažymėtina, kad visi įvykiai byloje klostėsi ties bankrutuojančia UAB... 62. Tam, kad galėtų aptarti kilusias abi puses dominančias problemas, S. S.... 63. Nors kasatoriai teigia, kad įrašinėti pokalbį A. L. neturėjo teisės ir... 64. Kasatoriai teigia, kad nuteistieji buvo išprovokuoti siūlyti ir duoti kyšį.... 65. Pažymėtina, kad 2012 m. liepos 2 d. A. L. padaryti veiksmai – pokalbis su... 66. Kasatoriai teigia, kad pokalbio garso įrašas negali būti pripažįstamas... 67. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali... 68. Dėl padaryto garso įrašo vertinimo kaip įrodymo, tai šis klausimas yra tik... 69. Dėl L. T. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ... 70. L. T. K. ir jo gynėjas ginčija nuteisimą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį,... 71. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu L. T. K. ir S. S. nuteisti už tai,... 72. BK 227 straipsnio (Papirkimas) 2 dalis numato atsakomybę tam, kas tiesiogiai... 73. Apylinkės teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje neįvardijo konkretaus L.... 74. Dėl S. S. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir... 75. S. S. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300... 76. Apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo S. S. veiksmus į BK 22... 77. S. S. nesutinka su teismo išvada, kad nors minėtų dokumentų data neturėjo... 78. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro... 79. Byloje nustatyta, kad susitikimo UAB „Č. H.“ patalpose 2012 m. liepos 2 d.... 80. Dėl teismo šališkumo... 81. L. T. K. gynėjas teigia, kad teismai buvo šališki ir tai sukliudė teismams... 82. Sutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad teismas turi būti nešališkas. Teismo... 83. Dėl apeliacinio skundo... 84. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jų... 85. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 86. Nuteistojo S. S., nuteistojo L. T. K. ir jo gynėjo advokato Remigijaus...