Byla 2K-251-507/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. (R. G.) gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Be to, pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 69 straipsnį, R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam D. V. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

2Iš nuteistojo R. G. nukentėjusiajam D. V. priteista 134,04 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartimi nuteistojo R. G. gynėjo advokato R. Drakšo apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija

Nustatė

41. R. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 23 d., apie 3 val., viešojoje vietoje – naktiniame klube „Absento fėjos“, esančiame Vilniuje, Aušros Vartų g. 11, nukentėjusiajam D. V. sėdint prie stalo, dėl chuliganiškų paskatų smogė pastarajam kumščiu vieną kartą į kaklą, taip nukentėjusiajam padarė gerklų uždegimą, pasireiškusį ribotu kraujo išsiliejimu (kraujosruva) gerklų – balso klosčių srityje, vertinamą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas R. Drakšas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartį. 2.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes įrodymus vertino išsamiai ir nešališkai neištyrę visų bylos aplinkybių, taip pat nesilaikė iš BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kylančių reikalavimų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo D. V. ir jo įvykio versiją patvirtinančių liudytojų K. Š. ir L. Š. parodymų neatitikimus. Iš šių asmenų parodymų neaišku, kur jie buvo įvykio metu, kur sėdėjo, ar atkreipė dėmesį į rankų lenkimą, kas dar su jais buvo. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme buvo prašoma atlikti parodymų patikrinimą vietoje, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Nukentėjusiojo ir jo versiją patvirtinančių liudytojų parodymų neatitikimai, paties nuteistojo R. G., liudytojo R. C. parodymai leidžia teigti, kad situacija galėjo būti visai kitokia nei nurodo nukentėjusysis, t. y. ne R. G. puolė D. V., bet R. G., apsuptas K. Š., D. V. ir kitų asmenų, pasijuto puolamas ir atstūmė prieš jį buvusį D. V., pataikydamas šiam į gerklę. Dėl to nagrinėjant bylą teisme nebuvo paneigta R. G. gynybos versija apie būtinąją gintį. Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kai yra nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylos aplinkybių. Nepaisydami to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje surinktus įrodymus vertino nuteistojo R. G. nenaudai ir nuteisė jį pagal kaltinimą, kurio požymiai įstatymo nustatyta tvarka ir neginčytinai nebuvo įrodyti. 2.2. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyrių nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas ir tada, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad D. V. padarytas sveikatos sutrikdymas įvertintas kaip nesunkus, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas neteisingai, nes nėra aišku, kuo remiantis buvo suskaičiuotos dienos, kai D. V. sveikata buvo sutrikdyta, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių aplinkybių nesiaiškino. Iš teismo medicinos specialistės paaiškinimų matyti, kad D. V. 2014 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismo medikus, teigdamas, kad 2014 m. kovo 23 d. buvo sumuštas, kad po sumušimo iš karto neteko balso, tačiau apklausiamas teisme jis nurodė, kad pats skambino į policiją ir ją iškvietė, o tai rodo, kad iš karto po įvykio jis galėjo kalbėti. Be to, specialistė paaiškino, kad išoriškai sužalojimas nebuvo matomas, todėl buvo reikalinga gydytojo otarinolaringologo konsultacija. Ji išvadas dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo padarė pagal UAB „Aušveja“ privataus gydytojo asmens sveikatos istorijos įdėtinį lapą į ambulatorinę kortelę, taip pat pagal UAB „Trirema Medica“ išrašą. D. V. skirtą gydymą teismo medicinos specialistė siejo su jo, kaip profesionalaus dainininko, veikla, tačiau D. V., apklausiamas nurodė, kad jis tuo metu taip pat vadovavo vienam restoranui, jo darbui tai netrukdė, jis neprivalėjo eiti į darbą kiekvieną dieną, dėl to ir neėmė nedarbingumo pažymėjimo. Su teismo medicinos specialisto išvada nesutiko specialistas J. P., kuris nurodė, jog tam, kad nuo smūgio atsirastų hematoma, reikia sulaužyti gerklas, o nuo nedidelio smūgio į kaklo sritį, kokį patyrė D. V., galimas balso pakitimas, nedidelis patinimas, bet ne hematoma. Kasatorius pažymi, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino specialisto J. P. kvalifikaciją, nes specialistas yra aukščiausios kvalifikacijos gydytojas chirurgas, akademikas, turintis penkiolikos metų darbo praktiką, susijusią su kaklo ir gerklės srities pažeidimų gydymu. Jo apginta daktaro disertacija parašyta dar 1987 metais. Ji susijusi būtent su pažeisto vestibuliarinio aparato ir gerklų gydymo metodų parinkimu. Svarbu ir tai, kad tiek teismo medicinos specialistė, pateikusi išvadą byloje, tiek specialistas J. P. išvadas apie sveikatos sutrikdymo laipsnį padarė pagal dokumentus, todėl nepagrįsta teismų nuoroda į tai, kad specialistas J. P. savo išvadą grindžia tik dokumentais, kai išvadą byloje pateikusi teismo medicinos specialistė ją grindžia nukentėjusiojo apžiūros duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad teismo medicinos specialistė tvirtino, jog nukentėjusiojo gerklų gydymui buvo skirtas askorutinas, tačiau askorutinas yra maisto papildas ir juo nesigydoma, o vartojama profilaktiškai siekiant palaikyti normalią energetinių medžiagų apykaitą bei imuninės sistemos veiklą. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis nėra sąžiningas, nes R. G. sąskaita norėjo susitvarkyti ir dantų protezus, tačiau teismas tokius nukentėjusiojo prašymus atmetė. 2.3. Pasak kasatoriaus, byloje nėra pagrindo pripažinti, jog D. G. sutrikdė D. V. sveikatą, skatinamas chuliganiškų paskatų. Iš nukentėjusiojo D. V. ir liudytojo L. Š. parodymų matyti, kad prieš įvykį nukentėjusysis ir jo draugai tarėsi, kuris eis lenkti rankų su R. G., K. Š. juokais pasakė, kad eis tai daryti, o vėliau priėjo prie R. G. ir nulenkė šio ranką. Liudytojas R. C., apklausiamas parodė, kad matė prie baro R. G. su dviem nepažįstamais vyrais, visi jie mosikavo rankomis, todėl jis nusprendė, kad vyksta konfliktas, jis matė, kaip R. G. stumtelėjo vieną iš vyrų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad R. G. siekė pademonstruoti aplinkiniams niekinamą požiūrį į juos ar elgėsi be dingsties, o visa situacija vertintina greičiau kaip būtinoji gintis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. G. buvo ką tik įėjęs į barą, o nukentėjusysis ir jo draugai liudytojai jau buvo aptarę rankų lenkimą su tokiu sportišku vyru kaip R. G. Dėl to nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis R. G. sudavė smūgį D. V. be jokios priežasties. Svarbu ir tai, kad kai įvyko konfliktas, nukentėjusiajam D. V. buvo nustatytas 1.11 promilės, o liudytojui K. Š. 1,46 promilės neblaivumas. Kasatorius pažymi, kad baudžiamosios teisės principas in dubio pro reo, pripažįstamas ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2011), reiškia, kad abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai. Pažeisdami šį principą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje abejones aiškino ne kaltinamojo, o nukentėjusiojo naudai, ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. 3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo nuteistojo R. G. gynėjo advokato R. Drakšo skundą atmesti. 3.1. Prokurorė nurodo, kad baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog R. G. kaltė įrodyta BPK numatyta tvarka, o ne spėjimais ir prielaidomis, kaip teigiama skunde. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo D. V., liudytojų R. C., K. Š., L. Š. parodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad visos reikšmingos bylos aplinkybės teisme buvo išnagrinėtos, įrodymai ištirti tiesiogiai, vadovaujantis BPK 242 straipsnio nuostatomis, ir įvertinti pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus. Prokurorė pažymi, kad įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai buvo išsamiai išanalizuoti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymų vertinimo klaidų nenustatė, todėl nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. 3.2. Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad R. G. nepadarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos, nes veikė būtinosios ginties situacijoje. Iš BK 28 straipsnio išplaukia, kad būtinosios ginties situacija ir asmens teisė į būtinąją gintį atsiranda tik esant pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis D. V. su R. G. nekonfliktavo, jokių puolimo ar kėsinimosi veiksmų prieš jį neatliko, nuteistojo neprovokavo, todėl gintis nuo jo ir naudoti prieš jį smurtą R. G. nereikėjo. Iš nukentėjusiojo ir liudytojų K. Š., L. Š., G. B. parodymų išplaukia, kad jokios konfliktinės situacijos nebuvo, tačiau nuteistasis priėjo prie stalo, kur sėdėjo nukentėjusysis ir be jokios priežasties sudavė jam smūgį į kaklą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtinosios ginties situacija nebuvo susiklosčiusi. 3.3. Prokurorė teigia, kad teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindami, jog R. G. veikė dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos nustatomos, kai veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą mažareikšmę dingstį. Byloje nustatyta, kad R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, bare, matant aplinkiniams, fizinį smurtą prieš asmenį panaudojo be priežasties, o tai rodo, kad nuteistasis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. Šie nuteistojo elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį. 3.4. Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas neteisingai įvertintas kaip nesunkus ir dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo apžiūrą ir jam padarytų sužalojimų tyrimą atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertė dr. J. G.-D., kuri turi teismo medicinos eksperto kvalifikaciją ir yra įrašyta į ekspertų sąrašą. Ekspertė nustatė, kad dėl sužalojimo nukentėjusiajam D. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu dešimties dienų laikui, todėl sužalojimą vertino kaip nesunkų. Šią savo išvadą ekspertė patvirtino ir apklausiama teismo posėdyje. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino privataus medicinos specialisto J. P. konsultacinę išvadą, o pirmosios instancijos teismas ir apklausė specialistą teismo posėdyje. Atlikę šiuos veiksmus, teismai pagrįstai pripažino, kad vadovautis privataus medicinos specialisto konsultacine išvada neturi pagrindo, nes specialistas neapžiūrėjo nukentėjusiojo, rėmėsi tik medicinos išrašais, kuriuos jam pateikė gynėjas, taigi, nėra žinoma, kokiais duomenimis specialistas grindė savo išvadą. 3.5. Prokurorė pažymi, kad tokius pat argumentus gynėjas buvo išdėstęs ir apeliaciniame skunde. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir pagrįstai juos atmetė. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320-324 straipsnių reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad kasaciniame skunde gynėjas prašo priimti byloje sprendimą, kuris nenumatytas BPK 382 straipsnyje. 4. Nuteistojo R. G. gynėjo advokato R. Drakšo kasacinis skundas netenkintinas.

5Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

65. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

7Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiais klausimais paprastai yra galutinės. Kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo baigiamąjį aktą gali panaikinti tik nustatęs, kad vertinant įrodymus, nustatant bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

85.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertina, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu, o kartu ir kasaciniu pagrindu, gali būti pripažįstami atvejai, kai: kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014,

92K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-160-507/2016 ir kt.). 5.2. Nagrinėjamoje byloje paduoto kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo laikytini nenagrinėtinais, nes šiais argumentais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, tačiau šie argumentai nėra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjant bylą ankstesnėse proceso stadijose galėjo būti padaryta esminių BPK pažeidimų.

105.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog esminių BPK pažeidimų galėjo būti padaryta vertinant proceso dalyvių duotus parodymus, specialistų išvadas ar kitus bylos duomenis. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais, nesutinkant su teismų išvadomis bei įrodymų vertinimu, kitaip aprašomas įvykis, cituojant asmenų parodymus, siūloma daryti kitokias išvadas dėl bylos faktų, įžvelgti būtinosios ginties situaciją, nelaikytini nagrinėtinais kasacine tvarka, nes šiuose teiginiuose nėra jokių konkrečių argumentų apie padarytus BPK pažeidimus. Visi reikšmingi teisingam bylos išsprendimui parodymai teismų yra išanalizuoti. Vien tai, kad teismai šiuos parodymus vertino ne taip, kaip siūlė kaltinamasis ir gynėjas, nereiškia, kad buvo padarytas koks nors BPK pažeidimas. Konkrečiais teisiniais argumentais nepagrįstas kasatoriaus nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje nustatytų aplinkybių nėra ir pagrindas daryti išvadą, jog teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis. 5.4. Tiriant ir vertinant teismo medicinos specialistės bei J. P. išvadas, taip pat jokių esminių BPK pažeidimų nebuvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant specialiąsias žinias, laikomi konsultacinėmis išvadomis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

11Nr. 2K-465/2010, Nr. 2K-525/2010). Šios išvados yra kitos rūšies įrodymai nei BPK nustatyta tvarka gautos specialisto išvados ar ekspertizės aktai. Konsultacinės išvados turi būti tiriamos teismo posėdyje, tačiau remiantis vien tik tokiomis išvadomis paprastai negali būti paneigta BPK nustatyta tvarka gautų specialisto išvadų ar ekspertizės aktų įrodomoji reikšmė. Jeigu tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados (ekspertizės akto) yra prieštaravimų, dėl šių prieštaravimų turi būti sprendžiama teismo posėdyje išklausant išvadas teikusių asmenų paaiškinimus, tiriant kitus įrodymus, prireikus pavedant specialistui pateikti naują išvadą ar skiriant naują ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje gynybos iniciatyva gauta J. P. išvada buvo tinkamai patikrinta teismų posėdžiuose. Kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose išdėstyti aiškūs ir pakankamai išsamūs argumentai dėl J. P. išvados bei dėl teismo medicinos specialistės išvados vertinimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje panaudojant specialiąsias žinias būtų padaryta esminių BPK pažeidimų.

12Dėl chuliganiškų paskatų

136. Nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016). Šio aiškinimo laikytasi ir nagrinėjamoje byloje. Kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose pateikti tinkami teisiniai argumentai, pagrindžiantys veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasatoriaus nurodomoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2014 pateiktas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto aiškinimas taip pat atitinka šios nuostatos aiškinimą, pateiktą nagrinėjamoje byloje bei kitoje teismų praktikoje, todėl nurodoma nutartis negali būti vertinama kaip pagrindas tenkinti kasatoriaus prašymus.

147. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Nuteistojo R. G. (R. G.) gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai