Byla 3K-3-549-695/2015
Dėl kelio servituto nustatymo; tretieji asmenys: Panevėžio rajono savivaldybės administracija, E. M

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui A. M. dėl kelio servituto nustatymo; tretieji asmenys: Panevėžio rajono savivaldybės administracija, E. M. .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kelio servituto nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas prašė teismo nustatyti kelio servitutą 600 kv. m ploto keliui atsakovui priklausančiame 0,2269 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ginčo šalys yra nurodytų gretimų žemės sklypų savininkai, užsiimantys komercine veikla – žemės sklypų pardavimu. Atsakovui priklauso 0,2269 ha žemės sklypas, ieškovas yra 1,0298 ha žemės sklypo, kuris, atliekant kadastrinius matavimus, padalytas į 10 atskirų sklypų, savininkas. Žemės sklype, kuris priklauso atsakovui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius nėra išdavęs specialiųjų architektūros reikalavimų bei statybą leidžiančių dokumentų tiesti gatvę. Ginčo šalių žemės sklypai yra panašios konfigūracijos, ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Ieškovo teigimu, jis į savo žemės sklypus gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kuriame yra įrengtas kelias, vedantis į jam priklausančius žemės sklypus, tačiau servitutas keliui nenustatytas, o atsakovas keliu naudotis neleidžia. Nenustačius servituto, ieškovas negalėtų normaliomis sąnaudomis naudotis savo žemės sklypais pagal paskirtį. Atsakovas nurodė, kad objektyvaus būtinumo nustatyti servitutą nėra. Atsakovas siūlė ieškovui kelią tiesti kartu, ieškovas buvo sutikęs investuoti į kelio tiesimą, tačiau vėliau, kai atsakovas susirado įmonę ir sudarė sutartį dėl kelio tiesimo ir sumokėjo avansą, ieškovas atsisakė finansiškai prisidėti. Ieškinyje ieškovas neužsimena apie servituto atlygintinumą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jo reikalaujamą servitutą, o servituto nustatymas nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, nes ieškovas neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribodamas atsakovo teisių. Teismas darė išvadą, kad ieškovas turi techninių galimybių pigiau, nei prašo atsakovas, įsirengti atskirą įvažiavimo kelią į savo žemės sklypą iš Savanorių gatvės ir tokiu būdu naudotis savo sklypu, neribodamas atsakovo teisių. Servituto nustatymas nagrinėjamoje byloje, teismo teigimu, prieštarautų teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, taip pat teisingumo principams.

9Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį tenkino, nustatė kelio servitutą – teisę neterminuotai naudotis 600 kv. m ploto, 3,65 m pločio ir 166 m ilgio keliu žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui A. M. , suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB „N. T. ir Ko“ 2012 m. rugsėjo 24 d. parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) planą / topografinę nuotrauką M1:500, kelią žymint altitudėmis 56.44, 56.23, 56.50, 56.68, 56.84, 56.95, 56.59, 56.45, 56.34, 56.31, 56.33, 56.52, 56.62, 56.90, 56.83, 56.68, 56.49, 56.24 ir 56.38; priteisė atsakovui iš ieškovo 27 276 Lt (7 899,67 EUR) nuostolių dėl kelio servituto nustatymo. Teisėjų kolegija nurodė, kad D. N. įmonė raštu informavo atsakovą apie rengiamą ieškovui priklausančio žemės sklypo detalųjį planą bei pasiūlė raštu teikti pasiūlymus, pastabas dėl rengiamo detaliojo plano, tačiau atsakovas to nedarė ir tai leido detalųjį planą rengusiai įmonei daryti išvadą, jog atsakovas sutiko su detaliojo plano sprendiniais, taip pat nustatytu įvažiavimo keliu į sklypų grupę per jam priklausantį žemės sklypą. Pagal pateiktą žemės sklypo planą ieškovui nustatytas 0,1008 ha ploto, apie 4 m pločio kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms – bei servitutas tiesti, tvarkyti požemines ir antžemines komunikacijas. Kadangi komunikacijoms tiesti skirtuose žemės sklypų plotuose galimybė rengti kelius, šaligatvius ir kt. yra ribojama, kolegija sprendė, jog, esant projektiniams sprendimams, kurie patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, ieškovui įsirengti atskirą privažiavimo kelią prie žemės sklypų greta atsakovui priklausančio žemės sklypo galimybės yra gana ribotos, todėl į savo sklypus ieškovas gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą ir jame įrengtą kelią. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas kaip inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypas, t. y. žemės sklypas šioje teritorijoje yra skirtas visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui, inžineriniams statiniams bei inžineriniams tinklams įrengti. Be to, siekdamas įsirengti atskirą privažiavimo kelią prie suformuotų žemės sklypų iš kitos jam priklausančių žemės sklypų pusės, ieškovas turėtų koreguoti jau patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą; be to, naujų kelių ar įvažiavimo kelių į sklypus suformavimas neatitiktų teritorijų planavimo tikslų racionaliai naudoti žemę. Kadangi ginčo šalys nesutarė dėl kompensacijos dydžio, tai kolegija padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą yra atlygintinis ir tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes atsakovas kelią įrengė ir patyrė išlaidų, todėl priteisė atsakovui iš ieškovo dėl kelio servituto nustatymo patirtus nuostolius.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl CK 4.126 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, nors konstatavo, kad galimybės įsirengti atskirą privažiavimo kelią, nors ir ribotos, tačiau galimos net ir esant dabartiniams projektiniams sprendiniams (detaliajam planui), kurie taip pat gali būti keičiami esant poreikiui. Taigi apeliacinės instancijos teismas nukrypo ir nuo teismų praktikos sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, t. y. teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitu būdu prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. N. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-283/2010; 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad servitutas nebuvo būtinas teisei naudotis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu įgyvendinti, tačiau jį nustatė ne atsižvelgdamas į objektyvų servituto poreikį, o tik į ieškovo ekonominius interesus. Teismas sprendimą leisti tiesti privažiavimo kelią ieškovui per savo sklypą vertino kaip neracionalų ir neekonomišką, lemiantį laiko sąnaudas ir papildomas išlaidas, tačiau tokios sąnaudos vien dėl ekonomiškumo viešpataujančiojo daikto savininko atžvilgiu negali būti pagrindas sąnaudas perkelti gretimo sklypo savininkui be jo sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tuo, kad ieškovui taip yra patogiau, o ne objektyvia būtinybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Žemės ūkio kooperatyvas „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2005 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. ir kt. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-315).
  2. Dėl galimybės pakeisti detalųjį planą. Apeliacinės instancijos teismas kaip pagrindą nustatyti servitutą nurodė patvirtintą detalųjį planą, kuris buvo parengtas ieškovo iniciatyva ir pagal kurį ieškovas nenustatė įvažiavimo į savo sklypą tiesiai iš Savanorių gatvės, tačiau žemėtvarkos dokumentai yra rengiami ir gali būti keičiami, nustatant, keičiant ir koreguojant planus ir sprendinius. Ieškovas neteikė jokių įrodymų ir neneigė plano pakeitimo galimybių, vadinasi, neįrodė servituto objektyvios būtinybės. Dar daugiau, nors ieškovas pats ir inicijavo tokio detaliojo plano, kuriame patekti į sklypą reikalingas servitutas atsakovo žemėje, parengimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų spręsti servituto klausimą prieš detaliojo plano patvirtinimą. Ieškovo veiksmai, apsunkinę, bet nepanaikinę galimybės naudotis ieškovui priklausančiu sklypu nenustačius servituto, jokiu būdu negali būti laikomi teisėta ir pakankama priežastimi pagrįsti servituto būtinumą.
  3. Dėl servituto atlygintinumo. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, nepriklausomų vertinimų ar kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai ir objektyviai įvertinti kelio įrengimo ieškovo sklype sąnaudas ir vertinti jų tikslingumą bei ekonominį pagrįstumą. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas atlyginimo už servitutą dydį nustatė savo iniciatyva, atsižvelgdamas išimtinai į atsakovo patirtas sąnaudas įrengiant kelią. Teismas sprendimą dėl atlyginimo dydžio priėmė remdamasis vien tik kelio įrengimo sąnaudų dalies atlyginimo poreikiu, nesprendė klausimo nei dėl kitų sąnaudų (žemės mokesčio, dėl servituto nustatymo sumažėjusios atsakovo turto vertės), nei dėl kompensacijos už jo teisių suvaržymą klausimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-69/209). Teismas išimtinai rėmėsi tik atsakovo išlaidų paskirstymu ir nesivadovavo į bylą pateiktu atsakovo įrengto kelio turto vertinimu, netinkamai taikė CK 4.129 straipsnį ir neatsižvelgė į faktą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas patiria naudą, kuri atitinka ne tiesiogiai patirtas sąnaudas, bet realią įrengto kelio vertę, kuri nustatyta byloje pateiktu vertinimu.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl CK 4.126 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl būtinumo nustatyti servitutą padarė pagal CK 4.126 straipsnio, įvertinęs byloje esančius teritorijų planavimo dokumentus, atsižvelgęs į teismų praktiką. Teismas pagrįstai ieškovo pateiktą 2012 m. rugsėjo 24 d. UAB „N. T. ir Ko“ parengtą planą (topografinę nuotrauką) pripažino tinkamu pagrindu nustatyti kelio servitutą. Ieškovui nėra teisinių, techninių galimybių planuoti antro bendro kelio, nes jam nebūtų leista projektuoti ir statyti naujo kelio šalia ginčo teritorijos. Būtent atsakovo ginčo sklypui nustatyta speciali paskirtis, t. y. teritorija skirta inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Be to, ginčo kelio servitutas jau yra nustatytas Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. Ž-1086. Ieškovas žemės ūkio paskirties sklypą įsigijo vėliau nei atsakovas ir sklypų paskirtį keitė bei projektų dokumentus tvarkė vėliau, sprendinius derindamas pagal jau galiojančius; atsakovui apie tai buvo žinoma, sprendimų jis neginčijo. Kito kelio įrengti negalima ne tik dėl nustatyto teritorijos teisinio režimo, neprotingo dydžio išlaidų, bet taip pat būtų pažeidžiami techniniai statybos reikalavimai. Ieškovas negali įsirengti antro kelio nei šalia jau esamos gatvės, nei iš kitos savo sklypų pusės, nes pačių sklypų ilgis yra tik apie 44 metrus.
  2. Dėl detaliojo plano. Tvirtinant ieškovo sklypų detalųjį planą, plano projektinius sprendinius rengė, vėliau juos tikrino ir tvirtino valstybės įgaliotos institucijos. Patekimas į ieškovo žemės sklypus detaliajame plane patvirtintas iš atsakovui priklausančio kelio. Laiku tinkamai nepareiškus prieštaravimų, buvo pagrindas manyti, kad gretimo sklypo savininkas sutiko su projektuojamais sklypų sprendiniais.
  3. Dėl kompensacijos už servitutą dydžio nustatymo. Ieškovas sutiko, kad už servituto nustatymą atsakovui turi būti atlyginta, tačiau neteisingai sprendė dėl kompensacijos dydžio. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Pagrindas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje bus būtina daryti. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti. Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kaip ir kada statė, gerino kelią, kokiomis medžiagomis tai darė, nepateikė jokių medžiagų pirkimo, darbų apmokėjimo kvitų, kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų. Nors byloje buvo atlikta statinio statybos techninė ekspertizė, siekiant įvertinti jau esamo pastatyto kelio išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ekspertizės akto reikšmę. 2014 m. sausio 3 d. ekspertizės akte Nr. 14/01-01 konstatuota, kad kelias atsakovui priklausančiame žemės sklype nėra visiškai įrengtas, iš dalies neatitinka vietinės reikšmės trečios kategorijos keliams visų statybos reikalavimų, keliamų tokiam statiniui; kelio įrengimo struktūros pagrindą sudaro betono laužas, smėlio ir žvyro, vietomis smėlio mišinys. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad kelias nėra visiškai įrengtas, neatitinka reikalavimų, bet išvadose skaičiavimai ir kaina pateikti kaip baigto naujo statinio, pagal statybos techninius reikalavimus – vietinės reikšmės trečios kategorijos kelio, įskaitant medžiagas, darbus, visus privalomus mokesčius. Ekspertė pateikė ne esamo kelio kainą pagal proporcingai atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kiekį, bet pagal programoje nurodytus naujo kelio statymo standartus. Sąnaudos apskaičiuotos naujai gatvei – statiniui įrengti. Ieškovas teismui pateikė AB „Panevėžio statybos trestas“ Statybinės laboratorijos kelio tyrimo ataskaitą dėl ginčo kelio struktūros, kad kelias buvo įrengtas nustūmus augalinį sluoksnį, ant esamo smėlio sluoksnio įrengiant plytų (statybinio laužo) sluoksnį ir ant viršaus supilant smėlio (žvyro). O apeliacinės instancijos teismas, apskaičiavęs ir priteisdamas iš ieškovo 7899,67 Eur (27276 Lt) dydžio kompensaciją, pažeidė CPK 178 straipsnį, netinkamai vertino įrodymų visetą ir įrodymų sąsajumą, nepagrįstai suabsoliutino atliktos ekspertizės reikšmę, nors ieškovas ginčijo jos išvadas, pateikė jos ydingumą pagrindžiančius įrodymus. Nesant pateiktų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo pagrįstas realiai turėtas išlaidas, kritiškai vertinus ekspertizės išvadas, skaičiavimas galėjo būti atliktas tik pagal norminiuose aktuose nustatytą metodiką. Taigi byloje buvo neteisingai apskaičiuotos kelio pastatymo išlaidos ir kelio servituto kompensavimas. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas turėjo išlaidų ruošiant privažiavimo kelius prie sklypų, tačiau jis tai darė, nes to pirmiausia reikėjo jam pačiam privažiuoti prie savo namo. Dėl ieškovo prašomo nustatyti servituto atsakovui jokių papildomų nepatogumų, apribojimų neatsirado, nuosavybės teisių apimtis nepakito, jokių papildomų išlaidų dėl ieškovo reikalavimų atsakovas nepatyrė. Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl CK 4.126 straipsnio taikymo

16Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

17Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis).

18CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

19Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

20Sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Atsižvelgdama į tokias įstatymo nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, numatantis kelią, jo išmatavimus, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais.

21Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tik formaliai įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog kelio servituto nustatymas būtinas ir kelio servitutą nustatė ne atsižvelgdamas į objektyvų servituto poreikį, o tik į ieškovo ekonominį interesą.

22Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes, vertina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinumo nustatyti servitutą, pagrįstai vadovavosi teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka priimto ir galiojančio detaliojo plano sprendiniais ir kitais argumentais, kad ieškovui įsirengti atskirą privažiavimą prie žemės sklypų greta atsakovui priklausančio žemės sklypo galimybės yra gan ribotos, o atsakovui priklausančiame žemės sklype jau yra įrengtas kelias ir į savo sklypus, ieškovas gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą ir jame įrengtą kelią, taip pat buvo įvertinti servituto ypatumai: atsakovui priklausančioje ginčo sklypo dalyje yra įrengti požeminiai elektros ir ryšių tinklai, o ieškovo sklypų dalyje numatytos buitinių nuotekų, dujotiekio, vandentiekio ir kitos trasos, sprendimas ieškovui įsirengti atskirą privažiavimą prie suformuotų žemės sklypų iš kitos jam priklausančių žemės sklypų pusės neatitiktų patvirtinto detalaus plano sprendinių. Pagrįstai buvo sprendžiama, kad ieškovo pateiktame plane nurodytas kelio dydis ir prašomas atitinkamo dydžio servitutas teismo pripažintinas protingas, atitinkantis faktinį naudojimą, ieškovui nėra teisinių, techninių galimybių planuoti antro bendro pravažiavimo, o atsakovo žemės sklypui nustatyta speciali paskirtis – inžinerinės infrastruktūros tinklams objektams įrengti ir eksploatuoti. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta įvertinus byloje esančius teritorijų planavimo dokumentus, kurie ginčo metu yra nenuginčyti, vadinasi, galiojantys, buvo tinkamai įvertintos aplinkybės, turinčios reikšmę abiejų bylos šalių interesams, jų pusiausvyrai: šalių sklypų dydžiai ir konfigūracija, statinių išdėstymas sklype, ginčo sklypo dalies reikšmė savininkams.

23Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčą sprendę teismai tinkamai taikė teisines nuostatas dėl servituto nustatymo būtinumo, kai yra patvirtinti teritorinio planavimo dokumentai, o ši kasacinio skundo argumentų dalis teisiškai nepagrįsta.

24Dėl servituto atlygintinumo ypatumų nustatant kelio servitutą

25Servituto nustatymas yra teisės aktais nustatytas daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, todėl vertinamas kaip teisėtas veiksmas. Nepaisant to jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis).

26Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo, ir jie turi būti įrodyti. Teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis. Sprendžiant dėl servitutu padarytų nuostolių atlyginimo turi būti nustatyti tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su savininko nuosavybės teisių suvaržymu, nors jo nuosavybė nėra paimama. Šioje byloje yra sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo ypatumų, kai teismo sprendimu nustatomas kelio servitutas.

27Nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gabijos investicijos“ v. J. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2014).

28Teismui nurodžius, kad servitutas atlygintinas, turi būti išsprendžiama ir prievolė mokėti kompensaciją bei pasisakyta dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą atlygintinis, nes atsakovas kelią įrengė ir dėl to patyrė išlaidų. Teismas sprendė, kad dėl kelio servituto nustatymo atsakovas patyrė 7 899,67 Eur nuostolių. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nustatyta teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.

29Šioje byloje kelio servitutas nustatytas teismo sprendimu, jame pasisakyta ir dėl nuostolių priteisimo, todėl atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimą ir kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarnaujančiojo daikto savininkas dėl kelio servituto nustatymo patirs tokio pobūdžio neigiamų padarinių, kad negalės pagal paskirtį naudoti žemės sklypo dalies, kurioje yra kelias, o kito žemės sklypo savininkas tokio pobūdžio ir apimties suvaržymų nepatirs, naudodamasis gretimame sklype įrengtu keliu. Nors nustatyto kelio servituto dydis teismo įvertintas kaip nedidelis, bet turėjo būti atsižvelgta į visą žemės sklypo dydį, taip pat į tai, kokio dydžio dalis šio sklypo kelio servitutu užimama, neįvertintos tolesnis ribotas jo naudojimas. Vertintina šios žemės sklypo dalies rinkos kaina, kadangi pagal teismų praktiką ji galėtų būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. 3K-3-217/2011).

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas negali naudotis visu žemės sklypu, nepakankamai įvertino visas kelio servituto nustatymo aplinkybes ir padarinius, tenkančius viešpataujančiojo daikto savininkui, nepakankamai įvertinta dėl kelio servituto nustatymo sumažėjusi realiai be suvaržymų likusio žemės sklypo dydis ir vertė. Nors dėl kelio servituto atsakovas nuosavybės teisių į žemės sklypą neprarado ir atsakovui įsigyjant žemės sklypą buvo žinoma, kad žemės sklypo dalis skirta inžinerinėms infrastruktūroms, tačiau suvaržymai tarnaujančiam daiktui tokiu atveju yra žymūs. Be to, yra pagrindo vertinti kokia, atitinkamai, yra kito žemės sklypo savininko gaunama nauda ir jo sklypo vertės padidėjimas dėl kelio servituto nustatymo. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad buvo netinkamai taikyti CK 4.129, 6.249 straipsniai.

31Nuostoliai dėl servituto nustatymo apima ne tik kompensaciją už prarastą žemės sklypo vertę, bet ir išlaidas, patirtas įrengiant kelią. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pasisakęs dėl kelio įrengimo išlaidų, priteisė atsakovui dėl kelio servituto nustatymo 7 899,67 Eur nuostolių kaip kelio įrengimo išlaidų dalį, nors, kaip minėta, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį turėjo teisinį pagrindą atsižvelgti į teritorinio planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus konkrečios kategorijos keliui. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad teismas servituto kompensaciją priteisė neatsižvelgdamas į atsakovo pateiktus jo įrengto kelio vertės dokumentus, yra teisiškai nepagrįsti, nes sprendžiant dėl kelio įrengimo išlaidų dydžio, turi būti atsižvelgiama ne į dėl bet kokio kelio tiesimo patirtas išlaidas, o pagal teritorinio planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus konkrečiam keliui. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo taip pat liko neįvertinta.

32Materialiosios teisės normų pažeidimas nustatant servituto turinį ir nukrypimas nuo teismų praktikos sprendžiant dėl servituto atlygintinumo yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą bei nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009), (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Kasacinis teismas patyrė 11,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui grąžinant bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių patirtos ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

36Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui A. M. priteista iš ieškovo M. V. 27 276 Lt (7 899,67 EUR) nuostolių dėl kelio servituto, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka.

37Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

38Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro tvarkomam Nekilnojamojo turto registrui.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovas prašė teismo nustatyti kelio servitutą 600 kv. m ploto keliui... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu... 9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo pareiškėjo kasacinį... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl CK 4.126 straipsnio taikymo ... 16. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas,... 17. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu... 18. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant... 19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali... 20. Sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar... 21. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tik formaliai... 22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes,... 23. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, atsižvelgdama į... 24. Dėl servituto atlygintinumo ypatumų nustatant kelio servitutą ... 25. Servituto nustatymas yra teisės aktais nustatytas daikto savininko nuosavybės... 26. Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs... 27. Nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto... 28. Teismui nurodžius, kad servitutas atlygintinas, turi būti išsprendžiama ir... 29. Šioje byloje kelio servitutas nustatytas teismo sprendimu, jame pasisakyta ir... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos... 31. Nuostoliai dėl servituto nustatymo apima ne tik kompensaciją už prarastą... 32. Materialiosios teisės normų pažeidimas nustatant servituto turinį ir... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 34. Kasacinis teismas patyrė 11,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 37. Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 38. Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro tvarkomam Nekilnojamojo turto... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...