Byla 2A-154-368/2012

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. ir K. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams B. P. ir E. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Mažeikių žemėtvarkos skyriui, Mažeikių rajono savivaldybei, Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau –AVMI) dėl nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai V. A. ir K. A. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydami priteisti iš atsakovės B. P. 12100 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją atlyginti nuostoliams, atsiradusiems iki 2011-03-01 dėl jiems priklausančiame žemės sklype nustatyto servituto, taip pat prašė priteisti iš atsakovo E. B. 3600 Lt per metus ar 300 Lt per mėnesį dydžio kompensaciją atlyginti nuostoliams, atsiradusiems nuo 2011-03-01 dėl jiems priklausančiame žemės sklype nustatyto servituto. Nurodė, kad pagal 1999-12-15 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą, jame šiuo metu yra atsakovui E. B. priklausantis pastatas – linų džiovykla, iki tol priklausęs atsakovei B. P.. Pažymėjo, kad šiam statiniui naudoti 0,1203 ha žemės sklypo plote yra nustatytas servitutas, dėl to yra suvaržyta ieškovų teisė savo nuožiūra naudoti 0,1203 ha ploto žemės sklypo dalį, jos negalima nei išnuomoti, nei naudoti savo reikmėms. Teigė, kad atsakovai geruoju nesutiko kompensuoti nuostolių. Ieškovų manymu, pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis, todėl nesvarbu, kad jį nustatant nebuvo išspręstas jo atlygintinumo klausimas, atsakovai privalo atlyginti dėl servituto atsiradusius nuostolius, kurie turėtų būti adekvatūs servitutinės sklypo dalies nuomos vertei.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovams iš atsakovės B. P. 850,00 Lt vienkartinę kompensaciją ir 1567,50 Lt bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo E. B. 350,00 Lt dydžio periodinę kompensaciją per metus, mokėtiną nuo 2011-03-01, kompensaciją už einamuosius metus sumokant iki einamųjų metų paskutinio mėnesio paskutinės dienos, taip pat 1573,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovai neįrodė nuostolių fakto. Teismas pripažino, kad ieškovai netinkamai įrodinėjo galbūt patiriamų nuostolių dydį, nes vertinama buvo tik tos sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas ir kurioje yra ieškovams nepriklausantys pastatai, o ne viso sklypo, nuomos kaina. Teismo nuomone, tik įvertinus viso žemės sklypo kainą, būtų galima nustatyti, kokią pinigų sumą ieškovai galbūt prarastų negalėdami išnuomoti 0,1203 ha ploto žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu turto vertintoja V. V. nurodė, jog didesnių sklypų nuomos kainos yra mažesnės už mažesnių, ir tai nulemia atliktų žemės sklypo nuomos kainų vertinimo netikslumą. Teismas atsižvelgė į tai, kad servituto nustatymas neabejotinai suvaržo tarnaujančio daikto savininkų teises, bet ieškovai įsigydami žemės sklypą žinojo, jog jame stovi jiems nepriklausantis pastatas, kurio naudojimuisi užtikrinti žemės sklypui yra nustatytas servitutas, į tai, kad ieškovai dėl servituto negali naudotis nedidele žemės sklypo dalimi, taip pat į tai, jog ieškovai žemės sklype nevykdo jokios ūkinės veiklos. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovai neįrodė, jog nustatytas servitutas trukdo žemės sklypą išnuomoti kitiems asmenims, tai, kad ieškovė 2011-06-01 parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog sudarytų taikos sutartį, jei už praėjusį laikotarpį būtų sumokėta po 500 Lt per metus, o atsakovas E. B. siūlė 200 Lt per metus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Skųsdami Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą apeliantai (ieškovai) V. A. ir K. A. prašo jį pakeisti – tenkinti ieškinį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantams yra suvaržyta teisė savo nuožiūra naudoti žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas, dėl to jie nuolat patiria nuostolius. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad jie netinkamai įrodinėjo patiriamus nuostolius ir pažymi, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo vertinimo ataskaitomis. Skunde teigiama, kad teismui yra suteikta nuožiūros teisė nustatyti kompensacijos dydį dėl servituto nustatymo, tačiau, apeliantų nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į kitas bylos aplinkybes. Apeliantų manymu, neturi jokios teisinės reikšmės tai, kad įsigyjant sklypą, servitutas jau buvo nustatytas, taip pat derybos su atsakovais dėl taikos sutarties. Tvirtinama, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir tai lėmė tinkamų materialinių normų netaikymą ir procesinių teisės normų pažeidimą.

10Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas E. B., įgaliotas atstovauti ir atsakovę B. P., prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas. Pabrėžiama, kad turto vertinimo išvados neatitinka tikrovės.

11Atsiliepimu trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija nurodo, kad naikinti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime pažymima, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

13teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Apeliantų (ieškovų) K. A. ir V. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

16CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantai su skundu pateikė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2011-12-21 pažymą Nr. (3.7) GŽ – 179 apie deklaruotus pasėlius (2 tomas, 52 b. l.), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantai skunde nenurodė motyvų, dėl ko šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, ir nesuformulavo skunde prašymo priimti šiuos įrodymus, taip pat įvertinusi bylos nagrinėjimo terminą pirmosios instancijos teisme – ieškinys gautas 2011-03-25 (1 tomas, 1 b. l.), patikslintas ieškinys gautas 2011-06-17 (1 tomas, 59 b. l.), o skundžiamas sprendimas priimtas 2011-11-22 (2 tomas, 36 b. l.), sprendžia, jog apeliantai nepaneigė minėtos pažymos pateikimo pirmosios instancijos teismui galimybių stokos ir nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, todėl teisėjų kolegija šių įrodymų plačiau nevertina.

17Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

18Iš skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

19Nors skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normos, tačiau skunde, be kita ko, apeliantai remiasi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011 (skundo 3–4 lapai), kurios išaiškinimais vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas (sprendimo 4–5 lapai). Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, kad buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos ar pažeistos procesinės teisės normos.

20Kolegija, įvertinusi apeliantų skundo turinį ir bylos medžiagą, pažymi, kad apeliantai iš esmės nesutinka su teismo išvadomis dėl pateiktų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų vertinimo bei su skundžiamu sprendimu priteistais vienkartinės ir periodinės kompensacijos dydžiais. Pažymėtina, kad prieš tai minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011 kolegija išaiškino, kad turto vertintojo išvada yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuris neturi teismui iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str.).

21Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Su šiomis išvadomis sutinka ir apeliantai (skundo 4 lapas).

22Atsižvelgdama į skundo turinį, teisėjų kolegija laiko būtinu šios bylos kontekste papildomai įvertinti apeliantų teismui pateiktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas (1 tomas, 12–30, 64–82, 85–103 b. l.). Iš minėtų 0,1203 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (įvertintas turtas) vertinimo ataskaitų matyti, kad metinė sklypo nuomos vertė šiuo metu siekia 3600 Lt, 2008 m. sudarė 6500 Lt, o 2009 m. – 1400 Lt (1 tomas, 21, 73, 94 b. l.). Šiai vertei nustatyti buvo naudojamas lyginamosios vertės metodas (ataskaitų 3.2 dalis). Pagal ataskaitų duomenis, vertinimo objekto (turto) vertei nustatyti kaskart buvo parinkta po 12 sklypų, panašių nuomos kaina (ataskaitų 3.2 dalis), tačiau kolegija, įvertinusi šiuos lyginamuosius nuomos atvejus (parinktus sklypus), sprendžia, jog lyginamųjų sklypų plotas ir vietovė skyrėsi nuo vertinimo objekto (1 tomas, 19, 71, 92 b. l.). Parinktų sandorių kaina svyravo nuo 150 Lt iki 79260 Lt per metus (1 tomas, 20, 72, 93 b. l.). Pačiose ataskaitose nurodyta, kad šio metodo tikslumas priklauso nuo lyginamųjų objektų panašumo, tačiau iš ataskaitų duomenų matyti, kad vertinant sklypą nuomą iš esmės nebuvo parinkta objektų, panašių savo plotu ir vietove. Be to, ataskaitose nėra detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos nustatyta vertinamo turto vertė, o tik formaliai pažymėta, kad nustatant nuomos vertę, buvo atsižvelgta į visus veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos vertinamo žemės sklypo nuomos vertei (1 tomas, 20, 72, 93 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT prie ŽŪM nurodė, kad ataskaitose nurodyta sklypo dalies nuomos vertė yra pernelyg didelė ir viršija sklypo dalies rinkos vertę (1 tomas, 143 b. l.). Tai patvirtina ir bylos duomenys. Pagal VĮ Registrų cento nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą viso apeliantų žemės sklypo vertė 2006-03-20 siekė 4009 Lt, o 2011-01-01 sudarė 10900 Lt (1 tomas, 25–26, 143 b. l.). Ataskaitas parengusi turto vertintoja V. V. pati pažymėjo, kad visi duomenys yra paimti iš Registro centro duomenų bazės (2 tomas, 29 b. l.), tai patvirtino ir apeliantų atstovas (1 tomas, 170 b. l.). VĮ Registrų centro Telšių filialo 2012-01-05 pažymos duomenimis, vidutinė žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos kaina ( - ) vietoje yra 285 Lt už 1 ha arba 2,85 Lt už 1 arą (2 tomas, 62 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai besąlygiškai nesivadovavo apeliantų pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis. Be to, patys apeliantai skunde teigė, kad ataskaitos yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas turėjo atsižvelgti, nustatydamas kompensacijos dydį (skundo 4 lapas).

23Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantų skundo teiginius, kuo privalėjo vadovautis ir kuo remtis pirmosios instancijos teismas (2 tomas, 47 b. l.), ir pažymi, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2, 3 d., Teismų įstatymo 3 str., CPK 21 str.). Todėl niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Kolegija detaliau nepasisako dėl prieš tai minėtų apeliacinio skundo teiginių.

24Priešingai, nei skunde nurodo apeliantai, kad teismas nepagrįstai įvertino kitas bylos aplinkybes, kurios, apeliantų nuomone, neturėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos vienkartinės ir periodinės kompensacijos dydžius, pagrįstai rėmėsi konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir įvertino įrodymų visumą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į sklypo, kuriam nustatytas servitutas, plotą, į servituto turinį ir pobūdį, į šalių derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo ir apeliantų nurodytus vienerių metų kompensacijos dydžius, teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir įvertino įstatymo leidėjo valią (CK 1.5 str.).

25Kiti skundų teiginiai šios bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

26Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai V. A. ir K. A. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9. Skųsdami Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d.... 10. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas E. B., įgaliotas... 11. Atsiliepimu trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 13. teisiniai argumentai ir išvados... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliantų (ieškovų) K. A. ir V. A. apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 17. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 18. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios... 19. Nors skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 20. Kolegija, įvertinusi apeliantų skundo turinį ir bylos medžiagą, pažymi,... 21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl... 22. Atsižvelgdama į skundo turinį, teisėjų kolegija laiko būtinu šios bylos... 23. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantų skundo teiginius, kuo... 24. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantai, kad teismas nepagrįstai įvertino... 25. Kiti skundų teiginiai šios bylos kontekste neturi jokios teisinės... 26. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti... 27. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti...