Byla 2A-1280-480/2014
Dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1356-945/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“, A. K., D. M., S. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1822,51 Lt skolą už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu ( - ). Atsakovė yra buto savininkė, butas yra išnuomotas A. K. ir D. M.. Butas yra bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame įrengta įvadinė elektros energijos apskaitos įranga visam bendrabučiui, o esama viso bendrabučio vidaus elektros energijos tiekimo inžinierinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai paskaičiuoti sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį. Duomenis apie suvartotą elektros energiją tokiu atveju teikia ir atskiroms patalpoms paskirsto daugiabučio namo administratorius. Dėl šių duomenų teikimo 2004 m. kovo 9 d. pasirašyta sutartis tarp AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (kurios teisių perėmėja yra ieškovė) ir UAB „Būsto administravimo agentūra“ (kurios teisių perėmėja yra trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“). Už ieškovės patiektą ir priskaičiuotą, o atsakovės suvartotą ir nesumokėtą elektros energiją laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. susidarė 1822,51 Lt skola. Rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo šiam butui su ieškove sudaryta nebuvo. Tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nėra sudaryta sutartis arba vartotojo nustatyti neįmanoma, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto savininkas. Nurodyta aplinkybė yra pagrindas įsiskolinimo sumą priteisti iš atsakovės.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1822,51 Lt skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio ieškovei AB LESTO bei 33,30 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6Teismas nurodė, kad butas nuo 2003 m. vasario 24 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei, atsakovė su A. K. ir D. M. yra sudariusi nuomos sutartis, pagal kurias jiems buvo išnuomotas socialinis būstas, nuomininkai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Prieš sudarant minėtas nuomos sutartis, patalpų nuomininkais buvo atitinkamai S. G. (V.) ir D. S.. D. S. mirė 2010 m. vasario 24 d., duomenų apie jos teisių perėmėjus nėra. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus administruoja trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“. Remiantis ieškovės pateiktais paskaičiavimais nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. už patiektą elektros energiją butui, esančiam adresu ( - ), buvo priskaičiuota viso 1822,51 Lt suma. Byloje nėra ginčo dėl to, jog rašytinė sutartis dėl elektros energijos aptariamam butui tiekimo nebuvo sudaryta. Esminis byloje keliamas klausimas yra dėl to, iš ko - nuomininko ar savininkės – energijos tiekėjas gali reikalauti apmokėti už butui tiekiamą elektros energiją. Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Duomenų apie tai, kad atsakovei priklausančio buto nuomininkai būtų sudarę rašytinę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove, nėra. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Atsakovės argumentai, kad ji negali atsakyti už nuomininkų prievoles, kadangi ieškovės paslaugomis nesinaudojo, ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįtakoja. Nuomininkų pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkai elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pakankamą pagrindą ieškinio reikalavimui dėl skolos priteisimo patenkinti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 68-75) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:

91. Teismas nepagrįstai sprendė, kad už pareigos mokėti už suvartotą elektros energiją nevykdymą yra atsakinga apeliantė. Nuomos sutarčių pagrindu nuomininkai, pasirašydami šias sutartis laisva valia, prisiėmė pareigą mokėti mokesčius, tenkančius išnuomotam būstui ir už pačių nuomininkų sunaudotas paslaugas, tame tarpe ir ieškovės, todėl už šios pareigos nevykdymą yra atsakingi nuomininkai. Analogiška nuomininkų pareiga įtvirtinta ir CK 6.584 str. Nuomos sutartys atitinka visus CK 6.478 reikalavimus, jos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos viešame registre, ir gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju - ieškovę AB „Lesto“, kuriai turėjo būti žinoma, jog faktiniai elektros energijos vartotojai skolos susidarymo laikotarpiu buvo S. G., D. M. ir A. K..

102. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentą, kad tarp S. G., D. M. ir A. K. ir AB „Lesto“ sudarytos sutartys konkliudentiniais veiksmais, remdamasis LAT 2013-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013 ir teigdamas, kad pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra raštiško buto savininkės sutikimo dėl rašytinės pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo, kaip tai numatyta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 18 punkte. Šis teismo sprendimo argumentas prieštarauja CK 6.384 str. 1 d. bei byloje esantiems įrodymams, kad apeliantė ne tik kad sutiko, kad tretieji asmenys S. G., D. M., A. K. atsiskaitytų su ieškove, bet tai įtvirtino kaip trečiųjų asmenų pareigą, su kuria sutiko patys tretieji asmenys, pasirašydami nuomos sutartis. Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo metodika yra specialioji atsiskaitymo už elektros energiją norma, ir socialinio būsto nuomininkams nei įstatymas, nei inžinerinė įranga neleidžia sudaryti su ieškove kitokių sutarčių dėl elektros energijos tiekimo. Tokiu būdu Taisyklių 18 punktas nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti taikomas. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir citavo Taisyklių 96 punktą, nes šiuo ginčo atveju elektros energijos vartotojai yra nustatytini, skolos susidarymo laikotarpiu elektros energiją vartojo savivaldybės socialinio būsto nuomininkai.

113. Teismas neįvertino aplinkybių, kad skola susidarė už socialinio būsto nuomininko sunaudotą elektros energiją ir į tai, kad šį būstą suteikia Kauno miesto savivaldybė, kaip viešojo administravimo institucija, griežtai laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Savivaldybei, kaip valstybinio turto savininkei, teisės aktais nėra suteikta teisė ne tik nekomerciniais pagrindais suteikti socialinį būstų, bet ir mokėti už socialinio būsto nuomininkų naudojamas komunalines paslaugas, nes, akivaizdu, jog tai būtų atskirų asmenų, bet ne visuomenės poreikių tenkinimas, tai pažeistų visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo principus. Atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, kuris savo turtą valdo tik įstatyme numatytais atvejais. Savivaldybės kaip viešojo juridinio asmens veiklos specifiškumą ne kartą yra akcentavę ir teismai savo sprendimuose, pvz. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012. LR Konstitucijoje įtvirtinta, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teisę; valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, kitų Konstitucijos nuostatų išplaukia reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti. Jis turi būti tvarkomas racionaliai.

12Ieškovė AB LESTO atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 79-85) prašo apeliacinį skundą atmesti; Kauno miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimą civilinėje palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo šiuos motyvus:

131. Apdairus ir rūpestingas savininkas patalpų nuomos sutartyje turėtų ne tik formaliai įrašyti nuostatą, kad nuomininkas turi sudaryti sutartis su komunalines paslaugas teikiančiais subjektais, bet ir kontroliuoti ar šią pareigą nuomininkas įvykdė, o nuomininkui jos neįvykdžius, imtis veiksmų, kad ji būtų įvykdyta ar taikyti atitinkamas sankcijas. Nuomininkams nevykdant nuomos sutartimis nustatytos pareigos sudaryti sutartį su komunalinių paslaugų tiekėjais, savivaldybė, kaip objekto savininkė, turi prisiimti su tuo susijusią riziką.

14Savivaldybė nepagrįstai teigia, kad turi mokėti už socialinio būsto nuomininko komunalines paslaugas, nes savivaldybę ir nuomininkus sieja prievoliniai santykiai, įforminti nuomos sutartimi, todėl savivaldybė iš jos kaip priteistą skolą turi teisę regreso tvarka išieškoti iš nuomininkų sudarytų nuomos sutarčių pagrindu. Nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams atsirasti. Iš atsakovės ir nuomininko sudarytos nuomos sutarties nuostatų matyti, kad nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, tarp jų ir už elektros energiją, tačiau, ieškovė nėra šios sutarties šalis ir negali patirti nuostolių dėl to, kad nuomininkas nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovei.

152. Elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir specialiosios teisės normos, įtvirtintos Elektros energetikos įstatyme bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų apraše. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui - buto savininkui ar nuomininkui - tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėse. Taisyklės numato, kad daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis esant taisyklėse nustatytoms sąlygoms, gali būti ir nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Su nuomininku gali būti sudaryta tik terminuota elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis, tam terminui, kuriam patalpų savininkas sutinka perduoti patalpas ir jose įrengtus elektros tinklus nuomininkui, ir ji negali būti neterminuota. Savivaldybei teigiant, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su nuomininkais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, pačiose nuomos sutartyse savivaldybei išreiškus sutikimą tokią sutartį sudaryti, o tiksliau nuomos sutarties nuostata įpareigojant ją sudaryti, lieka neaišku, kokiam terminui tokia sutartis būtu laikoma sudaryta, kadangi nuomos sutartyse nurodyta, kad sutartis yra terminuota, „kol eilės tvarka bus išnuomotas soc. būstas“, taigi terminas yra neapibrėžtas ir ieškovei nežinomas. Atsakovė neinformuoja ieškovės apie nuomininkų, gyvenančių objekte pasikeitimus. Akivaizdu, kad tokie atsakovės argumentai dėl konkliudentiniais veiksmais sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties tarp savivaldybės būsto nuomininko ir ieškovės prieštarauja 2010 m. Taisyklių redakcijos 18 punkte įtvirtintai nuostatai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013 yra suformuota naujausia, aktuali šiai bylai praktika, kurioje išaiškinta, jog pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas. Sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta ieškovės AB LESTO ir patalpų savininko - Kauno miesto savivaldybės, turinčios pareigą atsiskaityti už atsakovės ginčo patalpoms tiektas paslaugas.

163. Yra susiformavusi aiški teismų praktika ir apeliantės skunde išdėstyti argumentai dėl savivaldybės specifinės padėties, kaip viešojo administravimo subjekto, negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. LAT praktikoje yra išaiškinta, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose-teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtu iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio reguliavimo esmė, pažeista Konstitucijoje įtvirtinta vertybių pusiausvyra. Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys aiškintinas sistemiškai. Nuosavybė įpareigoja. Šis konstitucinis imperatyvas adresuotinas ne tik privačios nuosavybės teisės subjektams, bet ir valstybės bei savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, turintiems įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo. Savivaldybės, kaip turto savininkės pareigas reglamentuoja elektros energijos tiekėjo ir vartotojų santykius reglamentuojantys teisės aktai, iš kurių ieškovė kildina savivaldybės atsakomybę šioje byloje.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19Bylos medžiaga nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios bendrabučio tipo daugiabučiame name, adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-05-29 įsakymu Nr. A-517, 2003-06-02 buvo sudaryta 19,90 kv. m. gyvenamųjų patalpų su dalimi bendro naudojimo patalpų, adresu ( - ), nuomos sutartis su D. S. (mirusi), o 2010-05-10 įsakymu Nr. A-1649 ši sutartis buvo nutraukta. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-05-29 įsakymu Nr. A-577, 2003-06-02 buvo sudaryta 14,03 kv. m. gyvenamųjų patalpų su dalimi bendro naudojimo patalpų, adresu ( - ), nuomos sutartis su S. V. (dabar G.), o 2010-09-28 įsakymu Nr. A-3162 ši sutartis buvo nutraukta. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-16 įsakymu Nr. 2159, 2010-06-22 buvo sudaryta 19,90 kv. m. gyvenamųjų patalpų su dalimi bendro naudojimo patalpų, adresu ( - ), nuomos sutartis Nr. 201-9-308 su D. M.. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-29 įsakymu Nr. A-4452, 2011-0-12-05 buvo sudaryta 14,03 kv. m. gyvenamųjų patalpų su dalimi bendro naudojimo patalpų, adresu ( - ), nuomos sutartis Nr. 25-12-80 su A. K.. Nuomos sutartys su D. M. nuo 2010-07-30 ir A. K. nuo 2012-01-03 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Su ieškove AB LESTO nėra sudaryta rašytinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių dėl elektros energijos tiekimo gyvenamosioms patalpoms, adresu ( - ), nei su Kauno miesto savivaldybe, nei su šių patalpų nuomininkais.

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkams A. K., D. M., buvusiai nuomininkei S. G. nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei AB LESTO) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – atsakovei Kauno miesto savivaldybei ir priteisė iš atsakovės už suvartotą ir nesumokėtą elektros energiją laikotarpiu nuo 2005-12-19 iki 2013-05-01 susidariusią 1822,51 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

21Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti skolą už patiektą elektros energiją jai priklausančiam ir nuomininkams išnuomotam socialiniam būstui.

22Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už pareigos mokėti už suvartotą elektros energiją nevykdymą ji yra atsakinga. Nurodo, kad nuomos sutarčių pagrindu nuomininkai, pasirašydami šias sutartis laisva valia, prisiėmė pareigą mokėti mokesčius, tenkančius išnuomotam būstui ir už pačių nuomininkų sunaudotas paslaugas, tame tarpe ir ieškovės, todėl už šios pareigos nevykdymą yra atsakingi nuomininkai. Tačiau visuma byloje esančių įrodymų, teisinis reglamentavimas ir pati nagrinėjama situacija leidžia spręsti, kad šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Skolos susidarymo laikotarpiu galiojo LR ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, kurių 83 punkte nustatyta, jog jeigu su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Pagal šių Taisyklių 29 punktą, operatoriai ar tiekėjai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, esant savininko raštiškam sutikimui, galėjo sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Analogiškas teisinis reglamentavimas pateikiamas ir skolos susidarymo laikotarpiu įsigaliojusiose LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, kuriomis iš esmės pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Šių taisyklių 96 punktas numato, jog patalpų savininkas už sunaudotą elektros energiją privalo atsiskaityti tik tada, kai nėra sudarytos sutarties su tiekėju ir (ar) operatoriumi arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui/gyvenamajai patalpai tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomininkai nebuvo sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininkų sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininkų ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Iš atsakovės ir nuomininkų sudarytų Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių turinio matyti, kad nuomininkai (S. G. nuomos sutarties 2.3 p., D. S. nuomos sutarties 2.3 p., D. M. nuomos sutarties 5.5 p., 5.6 p., A. K. nuomos sutarties 5.5 p., 5.6 p.) buvo įsipareigoję kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti visus mokesčius, tarp jų ir už elektros energiją, sudaryti sutartis dėl elektros energijos tiekimo (D. M. nuomos sutarties 5.3 p., A. K. nuomos sutarties 5.3 p.), tačiau, pažymėtina, ieškovė nėra atsakinga už tai, kad nuomininkai nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o pati atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga bei nesiėmė teisėtų priemonių dėl nuomininkų sutartimis prisiimtų prievolių tinkamo įvykdymo. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013, 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje AB „Lesto“ v. T. A., I. T., V. T., A. T., Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-200/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai nebuvo sudarę sutarties su visuomeniniu tiekėju - ieškove, yra pakankamos kilti gyvenamųjų patalpų savininkės – Kauno miesto savivaldybės - pareigai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nes nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiai gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo –pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo.

23Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl savivaldybės, suteikusios socialinį būstą, kaip viešojo administravimo subjekto, specifinės padėties, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-3-3/2008; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-549/2009).

24Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

25Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

27Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino;... 6. Teismas nurodė, kad butas nuo 2003 m. vasario 24 d. nuosavybės teise... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 68-75)... 9. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad už pareigos mokėti už suvartotą... 10. 2. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentą, kad tarp S. G., D. M.... 11. 3. Teismas neįvertino aplinkybių, kad skola susidarė už socialinio būsto... 12. Ieškovė AB LESTO atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 79-85) prašo... 13. 1. Apdairus ir rūpestingas savininkas patalpų nuomos sutartyje turėtų ne... 14. Savivaldybė nepagrįstai teigia, kad turi mokėti už socialinio būsto... 15. 2. Elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK... 16. 3. Yra susiformavusi aiški teismų praktika ir apeliantės skunde išdėstyti... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 19. Bylos medžiaga nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios bendrabučio... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu... 21. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti skolą už patiektą... 22. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 23. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl savivaldybės, suteikusios... 24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 27. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą....