Byla e2A-1103-896/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje e2-1341-748/2018 pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo nutraukimo bei atsakovės V. Z. priešieškinį ieškovui V. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo D. Z., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas V. Z. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 970 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. Z., nutraukti išlaikymą, priteistą Kauno apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 sūnui D. Z. iš V. Z. už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d., pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 dalį dėl sūnaus D. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir nustatyti sūnaus D. Z., gim. ( - ) gyvenamąją vietą su tėvu V. Z., priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. sūnus gyveno ieškovo šeimoje. Jis vienas išlaikė sūnų, atsakovė prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo nei piniginėmis lėšomis, nei kitomis formomis. Sūnaus išlaikymo dydis yra apspręstas teismo sprendimu ir išlaikymo suma yra 135 Eur kas mėnesį, todėl atsakovės išlaikymo įsiskolinimas už 22 mėnesius sudaro 2 970 Eur. Nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. ieškovui negali būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Antstolis M. L. 2017 m. gegužės 8 d. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/20713 dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S.3.6-171579, kuriame nurodė, kad skolininko V. Z. išieškotojai V. Z. išlaikymo įsiskolinimas iki 2017 m. gegužės 1 d. yra 3 516,88 Eur. Išlaikymas už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. nutrauktinas, kadangi nenutraukus išlaikymo išieškojimo už šį laikotarpį atsakovė nepagrįstai praturtėtų.
  3. 2018 m. vasario 6 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo: pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 dalį dėl sūnaus D. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir nustatyti sūnaus D. Z., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu V. Z., ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti.
  4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nuo 2015 m. kovo 20 d. atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, todėl ji buvo priversta dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo kreiptis į antstolį. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl ieškovo tariamai teikto išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Mokėjimo kvitai įrodo apie atsakovės patirtas išlaidas vaiko išlaikymui. Atsakovė 2015–2017 metais pirko šalių sūnui kompiuterinės įrangos dalis, rūbus (džinsai, marškinėliai, džemperis, šortai, kojinės, batai ir kt.), mokyklos reikmenis (penalus, sąsiuvinius, pieštukus, rašiklius, sportinę aprangą, kuprines ir kt.), kino bilietus į vaikiškus filmukus, ledo areną, vaistus ir kitus šalių sūnui būtinus daiktus.
  5. Atsakovė 2017 m. birželio 5 d. pateikė priešieškinį byloje, kuriuo prašė pakeisti 2004 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir padidinti periodinį išlaikymą iki 230 Eur per mėnesį D. Z. iš V. Z. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. Z., priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiai nuo 2004 m. spalio 6 d. padidėjo ir reikalinga lėšų suma per mėnesį sudaro 470 Eur. Atsakovė sūnų prižiūri vienasmeniškai, tik iš savo asmeninių lėšų. Valstybėje pasikeitė ekonominė padėtis, o taip pat padidėjo minimalus atlyginimas. Ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, jo turtinė padėtis pagerėjo po 2004 m. spalio 6 d. teismo sprendimo priėmimo ir yra pagrindas išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui padidinti iki 230 Eur, kadangi tokia suma atitiks vaiko poreikius.

    6

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovo V. Z. ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės V. Z. priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 nepilnamečiam vaikui D. Z. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš V. Z. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Z., gim. ( - ) 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio D. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną V. Z.; nutraukė Kauno apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 priteisto iš V. Z. išlaikymo sūnui D. Z., gim. ( - ) išieškojimą už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d.; priėmė ieškovo V. Z. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo: pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 dalį dėl sūnaus D. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir nustatyti sūnaus D. Z., gim. ( - ) gyvenamąją vietą su tėvu V. Z., ir bylą šioje dalyje nutraukė; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo V. Z. atsakovei V. Z. 853,15 Eur bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už nepilnamečio sūnaus atstovavimą; priteisė iš ieškovo V. Z. žyminį mokestį 23 Eur ir 6,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 29,77 Eur valstybei; priteisė iš atsakovės V. Z. 6,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl tėvų pareigos išlaikyti vaiką įvykdymo laikinai pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai bei dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. 2004 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka ir patvirtinta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, jog sūnaus D. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. Z., tėvas V. Z. mokės nepilnamečio D. Z. išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) iki vaiko pilnametystės.
  3. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta pas ieškovą buvo nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d., kad abu tėvai vykdė savo pareigas teikti išlaikymą vaikui ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Ieškovas neįrodė, kad jis vienas rūpinosi sūnumi ir teikė jam visišką išlaikymą, o atsakovė niekuo prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Teismas sprendė, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovė rūpinosi sūnumi ir teikė jam išlaikymą ginčo laikotarpiu, todėl ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui D. Z. 2 970 Eur priteisimo ieškovui iš atsakovės atmetė. Nustatęs, kad faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta pas ieškovą buvo nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. ir ieškovas teikė jam reikalingą išlaikymo dalį, teismas tenkino ieškinio reikalavimą nutraukti Kauno apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 priteisto iš V. Z. išlaikymo sūnui D. Z. išieškojimą už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d.
  4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti preliminari suma yra 470 Eur per mėnesį, kurią sudaro: 90 Eur – būsto išlaikymo išlaidos, 100 Eur – maistas, 70 Eur – drabužiai, 60 Eur – lavinimas, ugdymas, 70 Eur – vaistai, vitaminai, 20 Eur – higienos prekės, 60 Eur – atostogos, laisvalaikis. Įrodymų tokio dydžio išlaidoms per mėnesį pagrįsti atsakovė nepateikė. Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu jau yra 15 metų, poreikiai dėl jo amžiaus yra objektyviai išaugę.
  5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad ieškovas turi vertingo nekilnojamojo turto, gauna pastovias darbines pajamas, jo paties ir jo šeimos gyvenimo sąlygos yra geros. Teismo vertinimu, ieškovo įsipareigojimai kreditoriui ir dar vienam išlaikytiniui nėra lemiamas faktorius vertinant jo turtinę padėtį bei išvadai, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir jis dėl to negali teikti pakankamai lėšų vaiko D. Z. išlaikymui. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jo turtinė padėtis yra pablogėjusi nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui teismo sprendimu, nes to nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad kredito įmokas moka laiku. Be to, teismas įvertino, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas ir todėl turi realias galimybes pasirūpinti gauti teisėtas didesnes pajamas, dirbti. Teismas sprendė, kad ieškovas privalo imtis priemonių, kad gautų daugiau pajamų ir užtikrintų savo nepilnamečio vaiko išlaikymą.
  6. Teismas sprendė, kad atsakovės galimybės pagal turtinę padėtį teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Z. yra lygios ieškovo galimybėms teikti išlaikymą sūnui. Atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Vokietijos Federacinėje Respublikoje atsakovės vardu registruotas automobilis „FORD“. Jos pajamos nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. buvo 678,55 Eur. Atsakovės darbo užmokestis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „( - )“ sudaro 430 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, nors atsakovė neturi nekilnojamojo turto, palyginus su ieškovu, ir jos pajamos nėra didelės, tačiau atsakovė neturi ir jokių įsiskolinimų ar kitų išlaikytinių. Teismas padarė išvadą, kad tiek atsakovės, tiek ir ieškovo turtinė padėtis nuo to laiko, kai teismas nustatė ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, ženkliai nepasikeitė, todėl nėra pagrindo vienam iš tėvų nustatyti didesnę išlaikymo dalį.
  7. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo ir atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas pakeitė 2004 m. spalio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, padidino periodinį išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Z., atstovaujamas advokatės Rasos Užkuraitienės, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės 2 141,9 Eur išlaikymo įsiskolinimo, atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo atmesti, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisti iš atsakovės V. Z. 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1113.1. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl sūnaus D. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš V. Z. už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d., netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime darydamas išvadą, kad atsakovė V. Z. teikė sūnui išlaikymą, kai sūnus gyveno su tėvu, tik išvardino kvitus, tačiau išvardintų kvitų nevertino, nenustatė kokio dydžio išlaikymas buvo teiktas, tai yra kokią dalį išlaikymo teikė atsakovė, ar atsakovės teiktas išlaikymas buvo pakankamas, koks išlaikymas nurodytu laikotarpiu buvo reikalingas. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Teismas nevertino, kad atsakovės pateikti čekiai patvirtina tik, kad atsakovė teikė tik dalį išlaikymo nupirkdama sūnui dalį drabužių. Iš teismo sprendime išvardintų čekių matyti, kad atsakovė pateikė čekių už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. vasario 12 d. 2 650,29 Eur sumai, tačiau ne visos čekiuose nurodytos sumos buvo skirtos sūnaus D. poreikiams tenkinti. Byloje pateikti čekiai patvirtina, jog į kiną buvo pirkta po du bilietus, todėl į sūnaus išlaikymą gali būti įskaičiuojama tik vieno bilieto kaina. Snow arena čekis patvirtina, kad buvo apmokėta už du asmenis. UAB Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro čekis patvirtina, kad apgyvendinimo paslaugos negalėjo būti suteiktos vienam nepilnamečiui, todėl į šį čekį įtrauktas ir mokestis už kitą asmenį, todėl prie išlaikymo gali būti priskirta tik pusę šių išlaidų. Byloje nepateikti įrodymai, kodėl buvo reikalinga pirkti pelę kompiuteriui, kadangi pelė sūnui buvo pirkta 2015 m. lapkričio 6 d. Nepagrįstai prie teikto išlaikymo yra nurodytas nešiojamas kompiuteris 1 272,97 Eur, kadangi kompiuteris buvo perkamas iš sūnui dovanotų pinigų, kuriuos dovanojo ieškovas, atsakovė ir seneliai. Šias aplinkybes patvirtino šalių paaiškinimai. Taip pat nepagrįstai įjungta riedlentė, nes ji buvo pirkta bendromis lėšomis. Iš dalies čekių negalima daryti išvados, kad minėti nupirkti daiktai buvo skirti sūnui, kadangi juose nenurodoma kas buvo perkama, negalima nuspręsti ar buvo perkami vyriški ar moteriški batai, kojinės. Teismas nevertino, kad atsakovės pateikti kvitai būtent patvirtina, kad atsakovė pagal pačios pateiktus kvitus teikė išlaikymą tik kelis mėnesius 2015 m. rugsėjo mėn., 2015 m. lapkričio mėn., 2016 m. kovo mėn., 2016 m. liepos mėn., 2016 m. spalio mėn., 2016 m. lapkričio mėn., 2017 m. vasario mėn. Be to matyti, kad atsakovė į išlaikymą įjungia ir teiktas sūnui dovanas, kurios buvo pirktos per sūnaus gimtadienį 2015 m. lapkričio mėn. 9 d. Ieškovo nuomone, lėšos, atsakovės išleistos bendraujant su sūnumi, neinant į kiną, negali būti priskiriamos prie teikiamo išlaikymo. Įvertinus atsakovės pateiktus kvitus, darytina išvada, kad atsakovės pateikti kvitai patvirtina nepagrįstą teismo išvadą, kad atsakovė teikė išlaikymą, kadangi išlaidos kinui ir keleto drabužių (džinsų, marškinių, bliuzono, dviejų trumpikių ir 3 poros kojinių, vienos striukės) nupirkimas beveik per 2 metus, nepatenkino būtiniausių sūnaus poreikių: drabužiams (atskiros striukės reikalingos atskiriems metų laikams, reikalinga sportinė apranga, uniforma mokykloje, apatinis trikotažas, palaidinės, kojinės ir t.t. ), maistui, higienos prekėms, komunaliniams mokesčiams, mokesčiui už telefoną, mokymo priemonėms bei papildomam ugdymui. Įvertinus visus atsakovės pateiktus čekius, galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovė yra teikusi sūnui išlaikymo už 828,10 Eur, todėl įvertinus teiktą išlaikymą iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 2 141,90 Eur.

1213.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Todėl sutinkamai su kasacinio teismo praktika atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad teikė tinkamą išlaikymą, o ne ieškovas. Todėl sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, keistinas ir ieškovui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 2 141,90 Eur.

1313.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nepilnamečio vaiko poreikių ir nenustatė kokia lėšų suma reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vaikams augant jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Todėl teismo išvada, kad vaiko poreikiai yra padidėję dėl amžiaus, prieštarauja nurodytai kasacinio teismo praktikai. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jog bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą - 400 Eur (Vyriausybės patvirtintas dydis nuo 2018-01-01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, kadangi kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra pasikeitusi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2016 išaiškino, kad CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso išlaikymo vertę; šiuo atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA. Ši CK norma nagrinėjamu atveju netaikytina, nes reguliuoja kitus – išlaikymo iki gyvos galvos teisinius santykius. Tai, kad MMA netaikomas, išaiškina ir kitoje kasacinio teismo nutartyje, kurioje teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Ieškovas visada teikė sūnui išlaikymą, mokėjo išlaikymą periodinėmis išmokomis bei papildomai tenkino sūnaus poreikius, veždavosi sūnų į keliones, kai tai leido ieškovo turtinė padėtis, gaunamos ieškovo pajamos. Todėl nepagrįstas teismo argumentas apie išlaikymo tiekėjo nesąžiningumą, kadangi tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Teismas, padidindamas išlaikymą, neatsižvelgė į ieškovo turimą išlaikytinių skaičių, ieškovo pablogėjusią turtinę padėtį. Ieškovo pateiktos pažymos apie darbo užmokestį patvirtina, kad ieškovo darbo užmokestis yra ženkliai sumažėjęs, todėl teismas, padidindamas išlaikymo dydį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas ir todėl turi realias galimybes pasirūpinti gauti teisėtas didesnes pajamas, dirbti, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi nevertino, jog atsakovė taip pat yra sveika, turi išsilavinimą ir gali dėti pastangas gauti daugiau pajamų ir įsigyti turto. Atsakovė tik paskutiniu metu įsidarbino, o Vokietijoje gyveno iš pašalpų, nesiekė susirasti darbo, nors atostogavo egzotiniuose kraštuose, ką patvirtina pateiktos atsakovės nuotraukos iš socialinio tinklapio facebook. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria padidintas išlaikymas, naikintina ir atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo atmestinas.

1413.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad patenkinus priešieškinį 87 proc., iš ieškovo atsakovei būtų priteistina 1 475,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pareiškė reikalavimą padidinti išlaikymą iki 230 Eur. Sūnaus išlaikymui buvo išieškomas 135 Eur išlaikymas, todėl atsakovė prašė padidinti priteistą išlaikymą 95 Eur. Teismas tenkino atsakovės ieškinį iš dalies ir padidino išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki 200 Eur, tai yra padidino priteistą išlaikymą Kauno apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu 65 Eur. Todėl atsakovės reikalavimas buvo tenkintas ne 87 procentais, kaip nurodo teismas, o 68 procentais, kas sudarytų ne 1 475,90 Eur, o 1 153,58 Eur. Kadangi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susiję ne tik su ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimu, tačiau ir su procesinių dokumentų rengimu dėl ieškovo pareikšto ieškinio ir atsakovės atstovavimu, byloje nagrinėjant ieškovo reikalavimus dėl išlaikymo nutraukimo bei išlaikymo iš atsakovės priteisimo, todėl atsakovės patirtos išlaidos paskirstytinos pagal byloje nagrinėtus reikalavimus (1 696,44:3)-565,48 Eur. Vienas ieškovo reikalavimas buvo patenkintas pilnai, todėl atsakovės patirtos išlaidos negali būti atlyginamos, vienas ieškovo reikalavimas atmestas, todėl atsakovei priteistina 565,48 Eur, atsakovės reikalavimas patenkintas 68 procentais, todėl atsakovei priteistina suma galėjo būti 384,52 Eur, bendra priteistina suma 950 Eur. Byloje priimtas teismo sprendimas dėl dviejų ieškovo reikalavimų ir vieno atsakovės, todėl sutinkamai su įtvirtintu proporcingumo principu turėjo būti paskirstytos ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas dėl atskirų 3 reikalavimų, atstovavimo išlaidos už atskirą reikalavimą sudaro 463,33 (1 390:3). Vienas reikalavimas ieškovo patenkintas pilnai, vienas atmestas, o atsakovės reikalavimas tenkintas 68 proc., todėl ieškovui už atsikirtimus į atsakovės reikalavimą priteistinos atstovavimo išlaidos 32 proc., todėl atstovavimo bendra priteistina išlaidų suma 611,60 Eur bei 37 Eur žyminis mokestis, iš viso 648,60 Eur. Teismas nurodė, kad abu tėvai turi atlyginti per pusę nepilnamečio atstovavimo išlaidas, o įskaičius šalims vienarūšes skolas, ieškovas privalo atlyginti atsakovei 853,15 Eur bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų už nepilnamečio sūnaus atstovavimą. Teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnį, pažeidė skunde nurodytą proporcingumo principą. Todėl, atsižvelgiant, kad ieškovui priteistina iš atsakovės 648,60 Eur, o iš ieškovo atsakovei 950 Eur, įskaičius 140 Eur nepilnamečio atstovavimo išlaidų, iš ieškovo galėjo būti priteista 441,40 Eur.

1514. Atsakovė V. Z., atstovaujama advokatės Gintarės Girdzijauskienės, atsiliepimu į ieškovo V. Z. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1614.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą šioje civilinėje byloje, vertino byloje pateiktų įrodymų visetą. Civilinėje byloje pateikti kino bilietai buvo vertinti tinkamai, kaip įrodymų visetas, vertinant atsakovės vykdytą pareigą teikti sūnui išlaikymą. Nesuprantamas ir nepagrįstas ieškovo nurodomas skaičiavimas dėl kiekvieno byloje pateikto apmokėjimą pagrindžiančio kvito, nurodant, neva visų atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų negalima vertinti kaip jos teikto materialinio išlaikymo šalių sūnui. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu vertino, ar abu tėvai (ieškovas ir atsakovė) tinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą šalių sūnui, logiška ir pagrįsta, kad visų išlaidas pagrindžiančių kvitų atsakovė neturėjo ir negalėjo pateikti - tai neatitiktų nei protingumo, proporcingumo, nei proceso ekonomiškumo principų. Juolab didžiąją dalį išlaidų atsakovė patyrė apsipirkdama ir užsienio valstybėse, todėl teikiant kvitų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą tai neatitiktų ir proceso ekonomiškumo principo.

1714.2. Aplinkybę, kad atsakovė tinkamai rūpinosi šalių sūnaus materialiniu išlaikymu, pirko jam prekes, patvirtino ne tik pati atsakovė, liudytojai O. B. ir A. B., bet ir pats šalių sūnus, trečiasis asmuo D. Z..

1814.3. Nors ieškovas nurodo, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. vienašališkai teikė nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą, prie kurio atsakovė tariamai neprisidėjo, šie ieškovo motyvai yra visiškai neatitinkantys realybės. Pastaruosius dvejus metus būtent pats ieškovas neteikė nepilnamečiam sūnui D. Z. tinkamo materialinio išlaikymo, nors jis 2004 m. spalio 4 d. teismo nutartimi buvo nustatytas vos 350,00 Lt (101,37 Eur) dydžio ir pagal šiai dienai esančią valstybės ekonominę situaciją ir teismų praktiką turėtų būti beveik du kartus didesnis, t. y. siekti bent pusę minimalaus darbo užmokesčio dydžio - 190,00 Eur iš kiekvieno tėvo. Taip pat ieškovas teigia, kad teikė vaikui išlaikymą, pirko jam drabužius, maistą, vežė į būrelius, tačiau nepateikė į bylą nei vieno jo išlaidas pagrindžiančio įrodymo, todėl nėra byloje rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl ieškovo tariamai teikto išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Ieškovas pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo, tačiau nepagrindė to jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstai atmestas.

1914.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Atsakovės išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus materialinių poreikių tenkinimui patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent - mokėjimo kvitai, byloje pateikta 2017 m. liepos 4 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. JK-17-0048 patvirtina, kad D. Z. lanko programavimo užsiėmimus, kurių metinis mokestis sudaro 244,00 Eur. Šalių sūnaus poreikiai yra kardinaliai pasikeitę, reikalinga didesne dalimi prisidėti prie šalių sūnaus materialinio išlaikymo bei rūpintis ne tik būtiniausių poreikių tenkinimu, o skirti pinigines lėšas tikslu D. Z. užtikrinti tinkamas mokymosi ir ugdymosi sąlygas. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir vaiko amžių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžiama, kad nepilnamečio šalių sūnaus D. poreikiai yra pasikeitę iš esmės. Išaugusių poreikių faktas šiuo atveju nepaneigtas, o jų apimtis nustatyta teismui įvertinus pateiktus įrodymus. Byloje atsakovės pateikti kvitai dėl jos jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau teismas, nustatydamas poreikių apimtį, atsižvelgė į įrodymų visumą ir tinkamai nustatė nepilnamečio sūnaus poreikių apimtį. Atsakovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodyta sūnaus poreikių sudėtis ir lėšų, reikalingų jiems patenkinti, sumos atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus, todėl nekelia abejonių dėl nurodytų išlaidų pagrįstumo. Be to, ieškovas, teigdamas, kad priteistas išlaikymo dydis neatitinka būtinųjų sūnaus poreikių, niekaip nepaneigė atsakovės nurodytų sūnaus poreikių fakto ir nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, kad jam per mėnesį užtektų mažesnės išlaikymo sumos. Išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos sūnui tinkamai maitinti, aprengti, užtikrinti jo sveikatos priežiūrą, patenkinti lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmes. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl nėra jokio pagrindo sumažinti teismo nustatytą išlaikymo dydį.

2014.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minimalios mėnesinės algos dydį laiko tik orientaciniu išlaikymui būtinos sumos kriterijumi. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

2114.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį. Byloje pateikti duomenys apie šalims priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą patvirtina faktą, kad ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės. Didžioji dalis ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto yra įgyti po 2004 m. spalio 6 d. teismo sprendimo priėmimo, kuriuo teismas patvirtino šalių susitartą išlaikymą vaikui. Ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, todėl yra pagrindas išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui padidinti. Be to, ieškovui priklauso 100 proc. UAB „( - )“ akcijų (įstatinio kapitalo dydis 14 480,00 Eur). 2017 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad turi piniginių santaupų, apie 100 000,00 Eur (2017-11-10 teismo posėdžio garso įrašo 01:10:57 min.). Ieškovo nurodytos turimos piniginės lėšos yra įrodytos paties ieškovo pripažintu faktu, todėl ši aplinkybė papildomai neįrodinėtina. Todėl ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai gera tam, kad ieškovas galėtų didesne dalimi prisidėti prie šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, todėl, įvertinus ieškovo amžių ir duomenis apie jo darbingumą, ieškovas turi dėti papildomas pastangas ir gauti didesnes pajamas būtiniesiems vaiko minimaliems poreikiams užtikrinti, o gaunamos minimalios pajamos negali būti priežastis sumažinti nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymą.

2214.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas atmestų bei patenkintų reikalavimų daliai, todėl ir šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu. Kritiškai vertintini ieškovo motyvai dėl neva netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų reikalavimų apimčiai: priešingai nei nurodo ieškovas, šioje civilinėje byloje ieškovas pareiškė 3 reikalavimus, iš kurių vieno reikalavimo atsisakė, pirmosios instancijos teismas patenkino 50 proc. ieškovo reikalavimų. Atsakovė šioje civilinėje byloje pareiškė reikalavimą dėl materialinio išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui padidinimo (iki 230,00 Eur/mėn.), reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 87 proc. reikalavimo (priteista 200,00 Eur/mėn. materialinis išlaikymas, kas sudaro 87 proc. nuo pareikšto atsakovės reikalavimo). Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

24Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo dydžio.
  2. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti išlaikymą ir jį padidinti nuo 101,37 Eur iki 230 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
  3. Ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė vaiko poreikių; 2) priteistas išlaikymas neatitinka teismų praktikos; 3) ieškovas neturi galimybių teikti priteisto išlaikymo.
  4. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus yra 15 metų amžiaus, mokosi mokykloje (t. 1, b.l. 46, 12). Atsakovė nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. dirba UAB „( - )“, gauna minimalų darbo užmokestį (t. 2, b.l. 117-119), turto ir transporto priemonių neturi (t. 3, b.l. 17). Ieškovui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai su statiniais (t. 1, b.l. 9-14), transporto priemonių savo vardu nėra įregistravęs (t. 3, b.l. 16). Ieškovas turi dukrą, gimusią 2009 m. (t. 1, b.l. 90). Ieškovas kas mėnesį vykdo prievolę bankui, kuri 2018 m. birželio 30 d. buvo 472,11 Eur kinta 5 Eur ribose, prievolės vykdymo pabaiga 2039 m. liepos 30 d. (t. 1, b.l. 91-98, t. 2, b.l. 50). Ieškovas dirba UAB „( - )“ direktoriumi, darbo užmokestis 2017 m. sausio – gegužės mėnesiais buvo 345,80 Eur (t. 1, b.l. 103-104). Ieškovo sutuoktinė dirba UAB „( - )“ vyr. buhaltere, darbo užmokestis 2017 m. sausio – gegužės mėnesiais buvo 345,80 Eur (t. 1, b.l. 101-102). Ieškovas yra vienintelis UAB „( - )“ akcininkas (t. 3. b.l. 95-96).
  5. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
  6. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
  7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
  8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnametį vaiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl pagrįstai padidino išlaikymą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo priteisimo metu D. Z. buvo dvejų metų amžiaus, o šiuo metu yra penkiolikos metų amžiaus, lanko mokyklą. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t.y. išlaidos lavinimo priemonėms, būreliams, ekskursijoms ugdymo įstaigoje. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma atitinka D. Z. poreikius ir jų neviršija.
  10. Šioje byloje būtina atsižvelgti į ieškovo turtinę padėtį, bei tą aplinkybę, kad ieškovas turi dar vieną išlaikytinį. Spręsdamas dėl ieškovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie jo sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad ieškovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti didesnes, nei nurodo, pajamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad ieškovo ir jo sutuoktinės darbo užmokestis yra po 345,80 Eur, t.y. minimalus, tačiau ieškovas ir jo sutuoktinė dirba įmonėje (ieškovas yra vadovas), kuri ir priklauso ieškovui. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas per mėnesį moka kreditą bankui, mokama suma yra apie 470 Eur, apie 63 proc. visų nurodomų šeimos pajamų. Todėl neįtikinama, jog ieškovas su šeima pragyvena iš jiems liekančių 281 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl ieškovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo pajamos yra pakankamos tiek sūnui, tiek dukrai išlaikyti, ir tokio dydžio išlaikymo priteisimas šalių sūnui nepažeis kito ieškovo vaiko interesų.
  11. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį ir priteisdamas 200 Eur išlaikymą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, priteisė išlaikymą, kuris patenkins vaiko poreikius ir nepažeis kito ieškovo išlaikytinio interesų, o ieškovas tokio dydžio išlaikymą teikti turi galimybę. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

25Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš V. Z. už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėn. 1 d. iki 2017 m. kovo mėn. 30 d.
  2. Ieškovas prašė priteisti 2970 Eur išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Teismas konstatavo, kad faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta pas ieškovą buvo nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d., kad abu tėvai šiuo laikotarpiu vykdė savo pareigas teikti išlaikymą vaikui. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jis vienas rūpinosi sūnumi ir teikė jam visišką išlaikymą, o atsakovė niekuo prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Teismas sprendė, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovė rūpinosi sūnumi ir teikė jam išlaikymą ginčo laikotarpiu, todėl ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui D. Z. 2 970 Eur priteisimo ieškovui iš atsakovės atmetė.
  3. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
  4. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu šalių sūnus faktiškai gyveno su ieškovu. Todėl atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji ginčo laikotarpiu teikė išlaikymą sūnui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog „ieškovas neįrodė, kad jis vienas rūpinosi sūnumi ir teikė jam visišką išlaikymą, o atsakovė niekuo prie vaiko išlaikymo neprisidėjo“ neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą.
  5. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog ginčo laikotarpiu pirko tam tikrus daiktus ir paslaugas sūnui. Šalių sūnus, jo nuomonės išklausymo metu (teismo posėdžio, vykusio 2017-12-14, garso įrašas) paaiškino, kad visus savaitgalius praleisdavo pas senelius, ten juo būdavo pasirūpinta, mama būdavo palikusi pinigų, todėl seneliai jam pirkdavo visas mokymosi priemones, taip pat nupirko kompiuterį, telefoną, televizorių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji iš dalies prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, tačiau dėl įrodymų, kurie ginčijami apeliaciniu skundu, pasisako atskirai.
  6. Ieškovė į bylą pateikė bilietus į kiną, taip pat ir apmokėjimo čekius už šiuos bilietus, kitus įrodymus, kurie patvirtina, jog sūnui buvo pirktos pramogos, apgyvendinimo paslaugos. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad visos pramogos pirktos dviem asmenims. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog į sūnaus išlaikymą gali būti įskaičiuojama tik vieno asmens pramogų kaina. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pramogos turėjo būti perkamos ir vaiką lydinčiam asmeniui, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiką lydintis asmuo, būdamas su vaiku pirktų pramogų metu, taip įgyvendino ne tik pareigą sūnų auklėti, tačiau ir teisę būti su vaiku, kartu džiaugtis laisvalaikiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pusė šių išlaidų nepriskirtinos prie išlaikymo vaikui.
  7. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra duomenų, jog vaikui buvo reikalinga pirkti „pelę“ kompiuteriui, kad pirkti drabužiai, avalynė, kosmetikos priemonės, kiti daiktai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad šalių sūnus turi kompiuterį, akivaizdu, kad tam tikros jo dalys galėjo sugesti. Be to, jam reikalinga ir avalynė, drabužiai. Atsakovė teismo posėdžio, vykusio 2017 m. lapkričio 10 d., metu paaiškino, kad sūnus turi problemų su oda. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovė visus šiuos daiktus pirko sūnui. Todėl iš ieškovo prašomos priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumos atimama suma, kurią ieškovė per ginčo laikotarpį skyrė sūnaus išlaikymui, t.y. 2748,42 Eur, o ieškovui iš atsakovės priteistinas 221,58 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
  1. Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas nagrinėjo ieškovo reikalavimus dėl išlaikymo nutraukimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nutraukimo tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas 7,46 proc. Priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 68,42 proc.
  2. Ieškovas patyrė 1519,5 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendžia, kad vienam reikalavimui reikšti, ar apsiginti nuo priešingos šalies reikalavimo teko 506,50 Eur. Kadangi ieškinio vienas reikalavimas tenkintas 100 proc., o kitas 7,416 proc., iš atsakovės ieškovui priteistina 544,28 Eur.
  3. Atsakovė patyrė 1886,94 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vienam reikalavimui reikšti, ar apsiginti nuo priešingos šalies reikalavimo teko 628,98 Eur. Kadangi atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintas 68,42 proc., iš ieškovo atsakovei priteistina 430,35 Eur.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo atsakovei priteista ir 140 Eur trečiojo asmens D. Z. atstovavimo išlaidos, įskaičius tarp šalių priteistas sumas, iš ieškovo atsakovei priteistina 26,07 Eur.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovo išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 23 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur atstovavimo išlaidos, atsakovės – 605 Eur išlaidos advokato pagalbai sumokėti. Ieškovas apeliacinį skundą reiškė dėl dviejų reikalavimų, t.y. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pakeitus sprendimą dėl ieškinio reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas savarankiškai perskaičiuoja bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtas. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo pakeitimo patenkintas 10,35 proc. (prašė priteisti 2141,90 Eur, priteista 221,58 Eur), reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmestas. Darytina išvada, kad apeliacinis skundas patenkintas 5,18 proc. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 27,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 573,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešinės sumos įskaitytinos, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 546,57 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

27Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

29Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

30„Ieškovo V. Z. ieškinį patenkinti iš dalies.

31Atsakovės V. Z. priešieškinį tenkinti iš dalies.

32Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 nepilnamečiam vaikui D. Z. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš V. Z., asmens kodas ( - ), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Z., gim. ( - ), 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

33Nepilnamečio D. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną V. Z., asmens kodas ( - ).

34Nutraukti Kauno apylinkės teismo 2004 m. spalio mėn. 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 priteisto iš V. Z., asmens kodas ( - ), išlaikymo sūnui D. Z., gim. ( - ), išieškojimą už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėn. 1 dienos iki 2017 m. kovo mėn. 30 d.

35Priteisti iš V. Z., asmens kodas ( - ), 221,58 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 58 ct) išlaikymo įsiskolinimą V. Z., asmens kodas ( - ).

36Priimti ieškovo V. Z. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo: pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio mėn. 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 dalį dėl sūnaus D. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir nustatyti sūnaus D. Z., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu V. Z., ir bylą šioje dalyje nutraukti.

37Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

38Panaikinti 2017 m. birželio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/20713 sustabdymą.

39Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ), atsakovei V. Z., asmens kodas ( - ), 26,07 Eur (dvidešimt šešis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už nepilnamečio sūnaus atstovavimą.

40Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ), į valstybės biudžetą žyminį mokestį 23 Eur ir 6,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 29,77 Eur (dvidešimt devynis eurus septyniasdešimt septynis centus). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

41Priteisti iš atsakovės V. Z., asmens kodas ( - ), į valstybės biudžetą 6,77 Eur (šešių eurų septyniasdešimt septynių centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

42Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdoma skubiai.“

43Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ), atsakovei V. Z., asmens kodas ( - ), 546,57 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

44Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas V. Z. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2... 6.
... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8.
  1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 10.
    1. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Z., atstovaujamas... 11. 13.1. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl sūnaus D. išlaikymo... 12. 13.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo... 13. 13.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nepilnamečio vaiko poreikių ir... 14. 13.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi... 15. 14. Atsakovė V. Z., atstovaujama advokatės Gintarės Girdzijauskienės,... 16. 14.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą šioje civilinėje byloje,... 17. 14.2. Aplinkybę, kad atsakovė tinkamai rūpinosi šalių sūnaus materialiniu... 18. 14.3. Nors ieškovas nurodo, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. vienašališkai... 19. 14.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenukrypo nuo... 20. 14.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minimalios mėnesinės algos... 21. 14.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo ir atsakovės... 22. 14.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
      1. Tarp šalių... 25. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
        1. Tarp... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
            27. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti... 29. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 30. „Ieškovo V. Z. ieškinį patenkinti iš dalies.... 31. Atsakovės V. Z. priešieškinį tenkinti iš dalies.... 32. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu... 33. Nepilnamečio D. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti... 34. Nutraukti Kauno apylinkės teismo 2004 m. spalio mėn. 6 d. sprendimu... 35. Priteisti iš V. Z., asmens kodas ( - ), 221,58 Eur (du šimtus dvidešimt... 36. Priimti ieškovo V. Z. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo: pakeisti Kauno... 37. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 38. Panaikinti 2017 m. birželio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos... 39. Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ), atsakovei V. Z., asmens kodas... 40. Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ), į valstybės biudžetą... 41. Priteisti iš atsakovės V. Z., asmens kodas ( - ), į valstybės biudžetą... 42. Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdoma skubiai.“... 43. Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ), atsakovei V. Z., asmens kodas... 44. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....