Byla e2YT-10370-615/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

2sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui S. S.,

3nedalyvaujant suinteresuotojo asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“.

5Teismas

Nustatė

6

  1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., priėmė savo motinos E. S., mirusios ( - ) palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
  2. Pareiškėjas pareiškime (popierinė bylos kopija, b. l. 3-4) nurodė, kad ( - ) mirė pareiškėjo S. S. mama E. S.. Mirusioji testamento nepaliko. Po E. S. mirties, kaip palikimas liko mirusiosios daiktai, nekilnojamojo turto mirusioji neturėjo. Po E. S. mirties, jos palikimą priėmė sūnus S. S., kuris juo naudojosi, prižiūrėjo, ir ką daro iki šiol. Kadangi dėl palikimo priėmimo po motinos mirties į notarų biurą pareiškėjas nesikreipė, negali tvarkytis dokumentų dėl palikimo priėmimo po jos mirties. Daugiau įstatyminių įpėdinių, galinčių pretenduoti į E. S. palikimą po jos mirties, nėra.
  3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (popierinė bylos kopija, b. l. 12-13) nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių E. S. faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui patenkinti, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
  4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko. E. S. yra pareiškėjo motina. Palikimą priėmė po motinos mirties, mirusioji iki mirties gyveno pas jį. Mirusiosios sutuoktinis seniai miręs, daugiau jokių įpėdinių nėra. Į teismą kreipėsi, nes paaiškėjo, kad mirusioji turi teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Dėl palikimo jokių ginčų nebuvo ir nėra.

7Teismas

konstatuoja:

8Pareiškimas tenkintinas.

  1. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).
  2. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
  3. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  4. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. S. (A.) buvo pareiškėjo S. S. motina (popierinė bylos kopija, b. l. 6). E. S. mirė ( - ) (popierinė bylos kopija, b. l. 5). E. S. iki mirties gyveno kartu su sūnumi S. S. (popierinė bylos kopija, b. l. 7). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusioji testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (popierinė bylos kopija, b. l. 8). Mirusioji nekilnojamojo turto neturėjo (popierinė bylos kopija, b.l. 9). Aplinkybę, kad po E. S. mirties, S. S. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, patvirtino byloje dalyvavę liudytojai R. R. ir G. R., kurie nurodė, kad mirusioji gyveno kartu su pareiškėju, pareiškėjas ja rūpinosi, o po mirties perėmė jos daiktus bei buities reikmenis. Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime ir pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įpėdinis S. S. pradėjo faktiškai valdyti savo motinos turtą po jos mirties ( - ). S. S. rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, juo naudojosi. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.
  5. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog S. S. po savo motinos E. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. S. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos E. S. mirties ( - ) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
  6. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

9Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

Nutarė

10pareiškimą tenkinti.

11Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., a. k. ( - ) priėmė savo motinos E. S., a. k. ( - ) mirusios ( - ), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

12Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

13Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai