Byla 2-1294-622/2012
Dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Baltseta“ direktoriui J. B., atstovei D. P., atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetas atstovams Ž. B., advokatei J. S., trečiojo asmens UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ atstovams A. D., M. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltseta“ ieškinį atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetas, trečiajam asmeniui UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas prašo panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo ir sprendimą dėl kito dalyvio (trečiojo asmens UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“) pasiūlymo pripažinimo atitinkančiu pirkimo sąlygų nuostatoms. Nurodė, jog ieškovas pateikė pasiūlymą dėl atsakovo vykdyto viešojo pirkimo „Mokslinių tyrimų laivo pirkimas“. Atsakovas informavo ieškovą apie pasiūlymo, kaip neatitinkančio pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, atmetimą. Ieškovas pateikė pretenzijas, kurios buvo atmestos. Mano, kad atsakovas pretenzijas išnagrinėjo netinkamai, taip pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas 2012-04-19 rašte Nr. 4-507 pažymėjo, kad pasiūlymas atmestas dėl neatitikimo techninėse sąlygose nustatytam bendrojo tonažo reikalavimui iki 500 GT. Ieškovas pateiktame pasiūlyme nurodė, kad laimėjimo atveju įsipareigoja suprojektuoti ir pastatyti laivą, kurio bendrasis tonažas atitiks pasiūlyme nurodytą reikšmę, t.y. iki 500 GT, o visi kiti ieškovo preliminarūs skaičiavimai, kurie net nebuvo būtini teikiant pasiūlymą, nėra teisinis pagrindas pripažinti, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Be to, atsakovas privalėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų. Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu nepateikė jokios informacijos apie estetinį aspektą, sprendimų dėl gėlo vandens suvartojimo mažinimą, atsinaujinančių šaltinių panaudojimą, modernių apšvietimo sistemų panaudojimą. Pirkimo dokumentų nuostatos numato pareigą pasiūlyme atspindėti atitinkamus ekonominio naudingumo sprendinius, tačiau atsakovas kito dalyvio pasiūlymų vertinimo metu pripažįsta, kad ekonomiškai naudingiausio vertinimo kriterijai, aprašyti pirkimo dokumentų 62 ir 63 punktuose neva nėra privalomi. Toks perkančiosios organizacijos vertinimas neužtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, nes ieškovo pasiūlymas atmetamas vadovaujantis reikalavimais, kurie net nebuvo vertinami ar privalomi pateikti su pasiūlymu, o kito dalyvio pasiūlymas pripažįstamas atitinkančiu reikalavimus, nors trečiasis asmuo nepateikė dalies privalomų dokumentų.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas nepateikė pasiūlymo, kuriame būtų aiškiai ir tiksliai nurodyti reikalavimai, atitinkantys pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, o atlikus pasiūlymo vertinimą, paaiškėjo, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo reikalavimų. Ieškovas nepateikė pasiūlymo, kuriame būtų tiksliai ir aiškiai nurodyti reikalavimai, atitinkantys pirkimo dokumentų sąlygas. Ieškovas laikosi pozicijos, kad pasiūlyme pateiktas siūlomo įsigyti laivo brėžinys neabejotinai bus pakeistas atliekant techninį projektą ir taip bus pažeisti VPĮ principai. Laivo bendrojo išdėstymo brėžinio, kuris neatitinka techninių specifikacijų, esančių tame pačiame pasiūlyme, pakeitimas traktuojamas ir kaip tiekėjo (šiuo atveju ieškovo) alternatyvių pasiūlymų teikimas. Atsakovas, remdamasis ieškovo 2011-10-26 teikto pasiūlymo „Dėl mokslinių tyrimų laivo pirkimo“ Nr. 11/100 dokumente „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų parametrų konkrečios reikšmės“ esančia informacija bei papildomai gautais duomenimis ir remdamasis visuotinai priimta 1969 Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo tvarka, preliminariai apskaičiavo ieškovo siūlomo įsigyti laivo tūrį, kuris yra 2231 m3, o tai sudaro 595 GT. Konkurso laimėjimo atveju ieškovas, siekdamas suprojektuoti ir pastatyti laivą iki 500 GT, neišvengiamai turės sumažinti laivo kajučių, laboratorijų, poilsio, san. mazgų ir kitų erdvių tūrius ir taip neišvengiamai būtų pakeistos pasiūlyme pateiktos techninės sąlygos. Kitas konkurso dalyvis pateikė visus pirkimo sąlygose nurodytus dokumentus, tačiau juose nebuvo pakankamos informacijos, būtinos įvertinti pasiūlymą pagal pirkimo sąlygų 62 ir 63 punktų vertinimo parametrą „Estetinės savybės ir techninių parametrų pažangumas“. Kitas tiekėjas, nepateikdamas pirkimo dokumentuose šių duomenų, parodė, kad laive neįdiegs kai kurių pageidautinų, bet neprivalomų techninių sprendimų ir dėl to prarado konkursinius balus. Priešingai nei nurodo ieškovas, laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti technines pirkimo objekto sąlygas, todėl jų pateikimas kartu su pirkimo dokumentais nebuvo privalomas (t. 1, b. l. 133-137).

5Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

6Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog prisideda prie atsakovo atsiliepimo į ieškinį, patvirtina visas atsakovo nurodytas faktines aplinkybes ir sutinka su visais išsakytais argumentais. Ieškovas nepateikė pirkimų sąlygų 60 punkto lentelėje pateiktų 4, 5 ir 6 vertinimo kriterijus pagrindžiančių dokumentų, t.y. gamintojų specifikacijų ar gamintojo, ar jo įgalioto atstovo pasirašytų dokumentų. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo galimybės ir negalėjo vertinti ieškovo pasiūlymo (t. 2, b. l. 51-54).

7Trečiojo asmens atstovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

8Ieškinys atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos universitetas vykdė atvirą konkursą „Mokslinių tyrimų laivo pirkimas“. Ieškovo pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ieškovo teigimu, tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Ieškovas taip pat teigia, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl neatitikimo pirkimų dokumentų reikalavimams.

10Viešojo pirkimo sutartis – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ir darbai. Viešojo pirkimo sutartis yra pirkimų tikslas, leidžiantis perkančiajai organizacijai, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Tik laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo (įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytų procedūrų), sudaryta viešojo pirkimo sutartis atitiks pirkimų tikslą ir siekį skatinti tiekėjų konkurenciją. VPĮ 3 straipsnis nustato viešųjų pirkimų principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo), kurie turi būti taikomi visų viešųjų pirkimų procedūrų metu, t.y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams turi sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Dėl to vertinimo kriterijai turi būti objektyvūs ir visiems vienodai taikomi. Lygiateisiškumo principas reiškia tai, jog ribojama galimybė aiškinti ir keisti konkurso sąlygas bei draudžiama tiekėjams keisti pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai – atsižvelgti į tokius tiekėjų pasiūlymų keitimus. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų laikymosi, būtent 3 straipsnio nuostatų, pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. T.“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Vertinant ar nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu tai galėjo būti padaryta. Atsižvelgiant į tai, teismams konkrečioje byloje vertinant perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumą, reikia įvertinti ir nustatyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo tikrinimo apimtį. Tačiau toks poreikis neturėtų būti laikomas kaip prieštaraujantis teismams suteiktai teisei išeiti už reikalavimo ribų, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009).

11Taigi kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei pasekmės perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus. Vis dėlto, atsižvelgiant į kasacinio teismo jurisprudenciją, ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius, t. y. reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir pasekmėmis. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Tokį poreikį lemia VPĮ V skyriuje įtvirtintas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų nagrinėjimo mechanizmas, ypač ikiteisminė jo dalis. Atsižvelgiant į tai, teismams konkrečioje byloje vertinant perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumą, reikia įvertinti ir nustatyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo tikrinimo apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009).

12Tiekėjų pažeistų teisių gynimas remiantis viešųjų pirkimų principais bei atitinkamomis VPĮ nuostatomis yra lemiamas VPĮ V skyriaus normų. Pagal VPĮ 120 straipsnį pretenzija yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Pagal VPĮ 121 straipsnį pretenzija turi būti pateikta raštu per penkių dienų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą. Remiantis nurodytais VPĮ 120 ir 121 straipsniais, perkančioji organizacija nagrinėja visas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. VPĮ 122 straipsnyje taip pat nustatyta, kad tais atvejais, jeigu perkančioji organizacija pretenzijos nepatenkina ar neišnagrinėja pagal VPĮ nustatytą tvarką ir terminus, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinį įrodymą (Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją, t. 1, b. l. 149-151) kuriame dėstomos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens apie kainą pateikta informacija. Ieškovas ir šia aplinkybe grindžia savo reikalavimus. Tačiau ieškovas pretenzijos dėl to nepareiškė, apie nėra minima ir ieškinyje. Todėl teismas minėto įrodymo nevertins ir pasisakys tik dėl ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių.

13Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

14VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Viena iš pirkimo dokumentuose keliamų techninių sąlygų mokslinių tyrimų laivui buvo tonažo reikalavimai. Bendrasis tonažas (G. T., GT) neturėjo viršyti 500 GT. Byloje yra duomenys apie tai, kad dėl ieškovo pateiktos techninės specifikacijos su laivo bendruoju išdėstymo brėžiniu Klaipėdos universitetas 2012-02-03 raštu Nr. VP-141 paprašė paaiškinti techninės specifikacijos ir bendrojo išdėstymo brėžinio nesutapimus. Iš ieškovo gavus papildomus techninius duomenis, atsakovas apskaičiavo bendrojo tonažo reikšmę, kuri gavosi 595 GT. Papildomai paskaičiavus bendrojo tonažo reikšmę pagal bendrojo išdėstymo brėžinį, bendrojo tonažo reikšmė gavosi dar didesnė ir sudarė 832 GT (t. 1, b. l. 113). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos skaičiavimus. Ieškovas pretenzijoje teigia, kad konkretus bendrasis laivo tonažas, t.y. detalūs skaičiavimai bus aiškūs tik laivo techninio projekto parengimo metu ir nurodo, kad laimėjimo atveju pastatys laivą, kuris atitiks visus reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus bendrajam tonažui. Tačiau atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos pareiga yra patikrinti, ar pasiūlymai atitinka konkurso sąlygų keliamus reikalavimus. Pagal pateiktus duomenis, ieškovo pasiūlymas neatitiko laivui keliamų techninių reikalavimų, todėl pagrįstai buvo atmestas. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines pirkimo objekto sąlygas, todėl jų pateikimas nebuvo privalomas. Už šių duomenų nepateikimą trečiasis asmuo prarado konkursinius balus. Taigi ieškovo nurodytais motyvais naikinti viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo atitinkančiu pirkimo sąlygų nuostatas nėra pagrindo. Kadangi ieškinys yra atmetamas, naikintinos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis), atsakovui iš ieškovo priteistinas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo advokatui sumokėta suma (6 871,55 Lt) viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, todėl atsakovui priteistina tik šių išlaidų dalis (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 4239 straipsniu,

Nutarė

16Ieškovo ieškinį atmesti.

17Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą VšĮ Klaipėdos universitetas sudaryti su atviro viešojo pirkimo konkurso „Mokslinių tyrimų laivo pirkimas“ laimėtoju pirkimo-pardavimo sutartį.

18Priteisti atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetas 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iš ieškovo UAB „Baltseta“.

19Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai