Byla 2A-721-565/2016
Dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Alvydo Barkausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui AB Nordea Bank dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti vienašališkai atsakovo AB Nordea Bank atliktą tarp šalių 2008-02-27 sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ab initio. Nurodė, kad šios sutarties pagrindu ieškovei buvo suteiktas 150 602,00 Eur kreditas, kuris dalimis atsakovui turėjo būti pradėtas grąžinti nuo 2010-02-28. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), įkeitimu, taip pat 2008-02-27 Lėšų įkeitimo sutartimi, pagal kurios sąlygas atsakovo naudai buvo įkeistos ieškovei priklausančios ir ieškovės sąskaitoje esančios piniginės lėšos. Šalys 2010-04-08 sudarė papildomą susitarimą prie Kreditavimo sutarties, kuriuo pakeitė 2008-02-27 Kreditavimo sutartį ir sutarė, kad 2010-04-08 ieškovė atsakovui nėra grąžinusi 149 125,52 Eur, pagal šio papildomo susitarimo sąlygas kredito grąžinimo pradžia – 2010-10-28. 2010-11-23 tarp šalių buvo sudarytas kitas papildomas susitarimas prie Kreditavimo sutarties, kuriuo pakeistas kintamų palūkanų dydis, atsakovo maržą padidinus iki 1,5 proc., ir nustatytas naujas kredito grąžinimo terminas – 2011-05-28. Per visą kreditavimo laikotarpį ieškovė sumokėjo atsakovui 59 404,42 Eur, paskutinį 78,12 Eur mokėjimą atliko 2014-10-29. Ieškovė nurodė, kad dėl nenumatytų finansinių sunkumų, kuriuos nulėmė turizmo ir apgyvendinimo Neringoje (Nidoje) verslo sulėtėjimas 2014 m., ir asmeninių problemų, ieškovė neturėjo galimybių tinkamai ir laiku vykdyti Kreditavimo sutarties, todėl 2015-04-15 elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl Kreditavimo sutartimi nustatyto kredito gražinimo įmokų ir palūkanų mokėjimo termino atidėjimo iki 2015-06-01. Atsakovas atmetė šį prašymą ir 2015-04-16 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Atsakovas 2015-04-23 Vilniaus m. 19-ajam notaro biurui pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovei priklausančio ir atsakovo naudai įkeisto buto, esančio ( - ). Ieškovė 2015-05-15 raštu kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu kiekvieną mėnesį mokėti po 300 Eur, siekiant išsaugoti galiojančią Kreditavimo sutartį. Notaras 2015-05-22 atliko vykdomąjį įrašą, kuris 2015-06-01 buvo perduotas vykdyti antstoliui J. P.. Atsakovas 2015-06-01 raštu informavo ieškovę, kad priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto nebus stabdomas. Ieškovės nuomone, atsakovas skubotai, be pakankamų priežasčių, ieškovės tinkamai neinformavęs, vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, viena išlaiko pilnametį sūnų, kuris neturi nuolatinių darbo pajamų, o jos pačios pajamos nereguliarios, todėl ji negali visų įsiskolinimų padengti iš karto. Kreditavimo sutarties nutraukimas ir priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto buto užkirstų kelią ieškovei vykdyti nuolatines pajamas duodančią laikino apgyvendinimo Nidoje veiklą ir tuo ieškovei padarytų nepataisomą žalą.

4Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 p. sąlyga ieškovės atžvilgiu buvo taikyta žymiai palankiau, negu nustato įstatymas (CK 6.218 str.), ja bankas pasinaudojo tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovė nepašalins pažeidimų ir nevykdys Kreditavimo sutarties. Kreditavimo sutartis buvo pažeista sistemingai pagal grafiką nemokant įmokų ir pažeidimai neištaisyti per terminą, kuris buvo žymiai ilgesnis, negu pagal įstatymą nustatytas 30 d. terminas (sutarties esminės sąlygos pažeidimas). Ieškovė, sudarydama sutartį, įsipareigojo laikytis nustatyto mokėjimo grafiko ir laiku atlikti visus numatytus mokėjimus, žinojo, kokios teisinės pasekmės kils pažeidus mokėjimų grafiką ir su tuo sutiko. Ieškovė pati laisva valia nusprendė prisiimti finansinius įsipareigojimus, todėl turėjo jų vykdymui skirti savo pajamas, jas atitinkamai planuoti. Atsakovas neprisiėmė jokios iš ieškovės veiklos kylančios rizikos. Sutarties nevykdymas negali būti pateisinamas aplinkybe, kad ieškovės pajamos sumažėjo, ieškovei buvo ir galėjo būti žinoma, kad per kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpį ji gali prarasti pajamas arba jos gali sumažėti. Ieškovė sutartiniame teisiniame santykyje su atsakovu buvo prisiėmusi savo pajamų (tiek gaunamų, tiek planuojamų gauti) netekimo ir individualios veiklos riziką, todėl ši rizika negali būti priverstinai, teismo sprendimu, perkelta atsakovui. Ieškovė ilgą laiką pažeidinėjo mokėjimo grafiką, nuo 2014-10-29 apskritai sustabdė prievolių vykdymą, nepateikė jokių duomenų apie pajamas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė gali operatyviai pašalinti pažeidimus ir toliau tinkamai vykdyti prievoles. Be to, ieškovė turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, tačiau neįrodė, kad gali visiems kreditoriams dengti įsipareigojimus. Sutarties nutraukimo metu ieškovei buvo suteiktas 6 mėn. terminas (nuo 2014-10-28 iki 2015-04-16) pažeidimams pašalinti, bet ieškovė net per tokį ilgą laiką pažeidimų nepašalino. Atsakovas pranešimą apie sutarties nutraukimą išsiuntė ne tik visais žinomais ieškovės adresais, bet ir 2015-04-02 įkėlė į ieškovės elektroninę bankininkystę, todėl atsakovas informavo ieškovę apie Kreditavimo sutarties nutraukimą tinkamai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-26 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisti iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

7Teismas konstatavo, kad ieškovei su atsakovu 2008-02-27 sudarytos Kreditavimo sutarties pagrindu buvo suteiktas 150 602 Eur kreditas, kredito grąžinimo pradžia – 2010-10-28, mokėjimo diena – 28 kiekvieno mėnesio mokėjimo diena, kredito grąžinimo paskutinė diena – 2027-01-28 (Kreditavimo sutarties 2.10, 2.11, 2.12 p.). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo mokėti palūkanas, pradėti grąžinti kreditą sutartą dieną, laiku ir tinkamai mokėti grąžintinas sumas, mokesčius ir kitus mokėjimus. Prievolių įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto, esančio ( - ), hipoteka (2008-05-27 hipotekos lakštas Nr. 03/1/2008/0007124), taip pat 2008-02-27 lėšų įkeitimo sutartimi, pagal kurią atsakovui buvo įkeistos ieškovei priklausančios ir ieškovės sąskaitoje esančios piniginės lėšos. 2010-04-08 šalys sudarė papildomą susitarimą prie Kreditavimo sutarties, kredito grąžinimo pradžia 2010-10-28, o 2010-11-23 sudarė papildomą susitarimą, kuriuo pakeistas kintamų palūkanų dydis atsakovo maržą padidinus iki 1,5 proc. ir nustatyta nauja kredito grąžinimo pradžia – 2011-05-28. Ieškovė Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. ir papildomuose susitarimuose patvirtino, kad visi sutarties punktai su ja aptarti individualiai, su visomis sutarties sąlygomis jis susipažino iki sutarties sudarymo, visos sutarties sąlygos jai suprantamos ir aiškios, su jomis sutinka.

8Teismas nurodė, kad atsakovas vienašalį sutarties nutraukimą iš esmės grindė tiek sutartiniu, tiek įstatyminiu pagrindu – nutraukė sutartį, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 p., ir CK 6.217 str., 6.874 str. 2 d. Pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo detalizaciją ieškovė atsakovui pagal nustatytą grafiką paskutinį kartą yra mokėjusi 2014-10-29, t.y. iki 2015-04-01 pranešimo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą ieškovė nemokėjo daugiau kaip 6 mėn. iš eilės (nuo 2014-10-29 iki 2015-04-01). Skola Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną (2015-04-16) sudarė 5 837,64 Eur. 2015-01-29 reikalavimu atsakovas informavo ieškovę, kad ji nuo 2014-10-28 vėluoja mokėti ir nurodė ne vėliau kaip iki 2015-03-04 pašalinti pažeidimus. 2015-01-30 el. paštu atsakovas gavo ieškovės 2015-01-22 prašymą atidėti mokėjimus iki 2015-06-01, atsakovas 2015-03-05 raštu informavo ieškovę, kad šio prašymo netenkina, nes jau anksčiau mokėjimų terminai buvo atidėti, tačiau tai problemos neišsprendė ir nėra jokio pagrindo manyti, kad po 2015-06-01 ieškovė galės atlikti mokėjimus laiku. Po atsakovo raginimų ieškovė pažeidimų nešalino, įmokų pagal grafiką mokėti nepradėjo, todėl atsakovas 2015-04-01 pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą nurodė ieškovei ne vėliau kaip iki 2015-04-16 pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus ir įspėjo, kad nepašalinus pažeidimų, Kredito sutartis bus nutraukta. Atsakovas nuo 2015-04-16 vienašališkai Kredito sutartį nutraukė, nes ieškovė pažeidimų nepašalino. Kredito sutarties nutraukimo metu ieškovei realiai buvo suteiktas 6 mėn. terminas (nuo 2014-10-28 iki 2015-04-16) pažeidimams pašalinti, bet ieškovė pažeidimų nepašalino net iki jos pačios 2015-01-22 prašyme nurodyto termino. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nustatė neprotingą terminą pradelstiems mokėjimams sumokėti.

9Teismas, įvertinęs Kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumą sutartiniu pagrindu (CK 6.217 str. 5 d.), pažymėjo, kad toks pat rezultatas būtų pasiektas ir vertinant esminio sutarties pažeidimo sąlygas ir pagal CK 6.217 str. 1 ir 2 d. Ieškovė mokėjimo prievolių nevykdė pagal 2008-02-27 sudarytą Kreditavimo sutartį, t.y. jos prašymais kredito įmokų mokėjimas buvo du kartus atidėtas 6 mėn., nuo 2014 m. ieškovė įmokas mokėjo pradelsdama mokėjimo terminus, o nuo 2014-10-29 mokėjimų visiškai neatliko. Teismas nurodė, kad tinkamas ir savalaikis mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę, todėl įmokų mokėjimo pažeidimas sudaro pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai ir grąžinti likusią paskolos sumą prieš terminą (6.874 str. 2 d.). Šiuo atveju galiojantis mokėjimų grafikas (CK 6.189 str.) buvo pažeistas, todėl kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą suteiktą kreditą kartu su palūkanomis.

10Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus iki kredito sutarties nutraukimo bendradarbiavimo aspektu, sprendė, kad ieškovei negalint vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas ne kartą siekė išsaugoti Kreditavimo sutartį. Ieškovės prašymu įmokų mokėjimas buvo du kartus sustabdytas 6 mėn. terminui, tačiau ieškovė, nesugebėdama tinkamai vykdyti Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir be atsakovo sutikimo, sudarydama sutartis su kitais kreditoriais BAB „Snoras“ ir kredito unija „Sostinės kreditai“ prisiėmė naujus įsipareigojimus, t.y. sumažino savo mokumą, suteikė prievolių užtikrinimo priemones, taigi, elgėsi nerūpestingai ir su atsakovu tinkamai nebendradarbiavo. Pati ieškovė iki pažeidimų padarymo į atsakovą nesikreipė, nesiekė protingai spręsti problemų, o vienašališkai sustabdė prievolių vykdymą. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.200 str. 2 d.), siekė išsaugoti sutartį, o ieškovė, elgdamasis neprotingai ir nerūpestingai, tinkamai nebendradarbiaudama su atsakovu, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.

11Teismas, atsižvelgdamas, kad nors atsakovo atstovė buvo tinkamai pasirengusi bylos nagrinėjimui, pateikė išsamius atsiliepimus į ieškovės ieškinį bei išsamiai išdėstė argumentus baigiamosiose kalbose, tačiau atsižvelgdamas į aplinkybes, jog civilinė byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atsakovo atstovė savo klientą atstovauja iš esmės panašaus pobūdžio civilinės bylose pagal bendrą atstovavimo sutartį, faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu ginčas nėra sudėtingas, byloje nereikėjo analizuoti naujų teisės taikymo klausimų, mažino atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 093,36 Eur iki 600 Eur.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovė V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Teismas pažeidė CK 6.217 str. 1 d., nustatančią esminį Kreditavimo sutarties pažeidimą, esant kredito įmokų sumokėjimo terminų praleidimui, ir 6.217 str. 2 d., nustatančią ieškovės atlikto Kreditavimo sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu kriterijus. Kuo didesnė atskirtis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Sprendžiant šį klausimą, turi būti įvertinta, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat, ar pagrįsti šios šalies lūkesčiai liko neįgyvendinti dėl sutartį pažeidusios šalies veiksmų. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir lemiantis tai, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Ieškovė yra sumokėjusi atsakovui net 59 404,42 Eur pagal kreditavimo sutartį, trumpalaikis sutartinių įsipareigojimų nevykdymas nelaikytinas esminę žalą atsakovui sukėlusiu veiksniu, nes atsakovas gaudavo palūkanas už kredito grąžinimo vėlavimą. Pažymi, kad nuolat mokėjo dalinius kredito, palūkanų ir įsipareigojimų nevykdymo palūkanų mokėjimus, nuolat bendradarbiavo su atsakovu sutarties vykdymo klausimais, todėl nesudarė prielaidų atsakovui nesitikėti, kad ieškovė įvykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus modifikuotomis sąlygomis. Ieškovė niekada nėra pareiškusi, kad atsisako vykdyti Kreditavimo sutartį ar yra pasiruošusi bankrutuoti. Atsakovas, nesąžiningai ir skubotai nutraukdamas sutartį, suvokė, kad tuo ieškovei padarys nepataisomą ir neproporcingą žalą. Be to, teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas, o ne ieškovė, siekė išsaugoti ginčo sutartį, t.y. ieškovei nesutinkant, atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį, nesiėmė jokių veiksmų atnaujinti sutarties galiojimą ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė dėl sutarties nutraukimo praras jai pajamas generuojantį butą, esantį ( - ).
  2. Teismas pažeidė CK 6.290 str. 3,4 d., 6.218 str. 1 d. normas, reglamentuojančias atsakovo pranešimo apie vienašalį kreditavimo sutarties nutraukimą pateikimo ieškovei tvarką. Pagal sutarties 13.1 p., kredito gavėjui ilgiau kaip 10 d. nesumokėjus pagal sutartį įmokų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį kaip 10 k. d. terminą įsiskolinimui padengti, jo nepadengus, bankas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą ir kitus mokėjimus bei nutraukti sutartį. 2015-04-01 atsakovui išsiuntus pranešimą, ieškovės pradelstas įsiskolinimas atsakovui pagal sutartį buvo 5 837,64 Eur, t.y. tik 4,9 proc. visos skolos, kuri sudarė 119 127,01 Eur. Taigi pradelsta skola sudarė tik nedidelę visos skolos dalį, todėl negalima taikyti CK 6.209 str. 3 d., ir atsakovas negalėjo nutraukti vienašališkai sutarties pasibaigus ieškovei skirtam papildomam 10 k. d. terminui, o privalėjo vadovautis CK 6.218 str. 1 d. Kadangi ginčo sutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį atsakovas turėjo pranešti apie vienašalį sutarties nutraukimą, pagal CK 6.218 str. 1 d. reikalavimus atsakovas turėjo taikyti bendrąjį 30 d. įspėjimo terminą. Tačiau atsakovas jo netaikė, 2015-04-15 ir pakartotinai 2015-04-23 informuodamas apie 2015-04-16 atliktą vienašalį sutarties nutraukimą, taigi atsakovas netinkamai informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą.
  3. Teismas netaikė ieškovės kaip vartotojos teisių apsaugą reguliuojančių teisės normų. Teismas ex officio privalėjo įvertinti kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu ieškovės atžvilgiu pagal CK 6.188 str. reikalavimus. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą tenkinti ieškinį ir panaikinti skundžiamą sprendimą.
  4. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas. Teismas turėjo nustatyti, kokią dalį visos skolos nutraukimo metu sudarė pradelstas įsiskolinimas atsakovui, ir kiek ieškovė atsakovui sutarties galiojimo metu yra sumokėjusi grąžintino kredito. Šios aplinkybės turėjo esminės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti ir siekiant padaryti išvadą, ar buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas.
  5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius šį pradelstų įsipareigojimų nutraukimo metu santykį su visos skolos dydžiu. Pažymi, kad 2015-04-16 ieškovės pradelstas įsiskolinimas atsakovui sudarė 4,97 proc. visos skolos dydžio, o nustatytu laiku nesumokėta kredito dalis nuo viso ieškovės panaudoto kredito sudarė tik 4,05 proc. (CK 6.217 str. 2 d. 4,5 p.). Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai visiškai nebuvo įvertinti. Teismas taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie ieškovės per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovui sumokėtą sumą, kurią sudaro kredito grąžinimo įmokos, palūkanos ir įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Pažymi, kad bendra pagal sutartį sumokėta suma atsakovui viršijo sutarties nutraukimo metu susidariusį ieškovės įsiskolinimą (5 837,64 Eur) net 10,18 kartų.

14Atsakovas AB Nordea Bank su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo skundą atmesti, palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

  1. Ieškovė neįrodė, kad mokėjimų grafiko pažeidimas nėra pagrindas vienašališkai nutraukti Kredito sutartį.
  2. Ieškovė neįrodė, kad jos nuolatiniai, sistemingi mokėjimo grafiko pažeidimai, besitęsiantys iš esmės nuo Kredito sutarties vykdymo pradžios, negali būti laikomi esminiais, t.y. pagrindu vienašališkai nutraukti Kredito sutartį.
  3. Ieškovė neįrodė objektyvių ir pateisinamų Kredito sutarties nevykdymo priežasčių. Ieškovės teiginiai apie tai, kad ji pradelsė mokėti tik tariamai mažą skolos dalį bylos aplinkybių kontekste, kuomet ieškovė iš esmės nuo sutarties pradžios sistemingai pažeidinėjo grafiką, neįrodo, kad gali atlikti mokėjimus ir jau daugiau kaip 14 mėn. nemažina skolos, patvirtina faktą, kad pradelsta skola ieškovei buvo ir yra didelė.
  4. Ieškovė sąmoningai nutyli apie savo didelę skolą kitam kreditoriui, kurią prisiėmė neinformavusi atsakovo ir būtent tuo metu, kai vėlavo mokėti įmokas atsakovui. Skolos atsakovui ir kitam kreditoriui turėjimas bei jokių įrodymų apie realiai gaunamas pajamas nepateikimas reiškia ieškovės nemokumą ir negalėjimą vykdyti sutarties.
  5. Ieškovė neįrodė, kad ji objektyviai ir realiai gali pašalinti pažeidimus ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Ieškovei buvo suteiktas 6 kartus ilgesnis nei CK 6.218 str. nustatytas 30 d. terminas pažeidimams pašalinti (nutraukimo momentui nemokėjimai tęsėsi 6 mėn. iš eilės), tačiau nei per 6 mėn., nei iki šiol, kai nuo sutarties nutraukimo praėjo jau daugiau kaip 8 mėn., ieškovė nuo 2014 m. spalio mėn. nepadengė susidariusios skolos.
  6. Ieškovė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų nustatęs ir vertinęs ieškovės pradelstos skolos ir neįvykdytos prievolės apimties.
  7. Ieškovė neįrodė, kad būtų buvusi pažeista Kredito sutarties nutraukimo tvarka.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Bylos duomenimis, ginčo šalys 2008-02-27 sudarė Kreditavimo sutartį, kuria ieškovei buvo suteiktas 150 602 Eur kreditas, kredito grąžinimo pradžia – 2010-10-28, kredito grąžinimo pabaiga – 2027-01-28 (Kreditavimo sutarties 2.10, 2.11, 2.12 p., I t., b.l. 19-57). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo mokėti palūkanas, pradėti grąžinti kreditą sutartą dieną, laiku ir tinkamai mokėti grąžintinas sumas, mokesčius ir kitus mokėjimus (I t., b.l. 21). Prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, esančio ( - ), hipoteka (I t., b.l. 32-35), taip pat 2008-02-27 Lėšų įkeitimo sutartimi, pagal kurią atsakovui buvo įkeistos ieškovei priklausančios ir ieškovės sąskaitoje esančios piniginės lėšos (I t., b.l. 40-43). Pagal 2010-04-08 papildomą susitarimą kredito grąžinimo pradžia – 2010-10-28, 2010-11-23 sudarytu papildomu susitarimu buvo pakeistas kintamų palūkanų dydis, atsakovo maržą padidinus iki 1,5 proc., ir nustatyta nauja kredito grąžinimo pradžia – 2011-05-28 (I t., b.l. 56-57). Atsakovas 2015-04-01 pranešimu vienašališkai nutraukė Kredito sutartį nuo 2015-04-16 (I t., b.l. 166).

19Ieškovė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai neišnagrinėjo visų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nenurodė konkrečių teisinių argumentų, kuo pasireiškė toks netinkamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymas ar nukrypimas nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad CPK 12 bei 13 str. nustatyti dispozityvumo bei rungimosi principai nustato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Vadovaujantis CPK 42 str. 1 d., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d., 50 str. ir 54 str. 1 d. šalys turi teisę teikti teismui įrodymus, o pagal CPK 12 ir 178 str. privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-85/2014; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu yra priimtas nepalankus sprendimas ir ieškovės siekis išsaugoti atsakovui įkeistą butą, esantį ( - ), negali būti pagrįstas motyvas pripažinti teismo sprendimo neteisėtumą, be to, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių skundžiamame teismo sprendime nurodytus įrodymus. Ieškovės skunde akcentuojamas ir prašomas įvertinti pradelstos skolos ir visos likusios skolos santykis, t.y. teiginiai, kad teismas nevertino per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovui sumokėtos sumos (59 404,42 Eur) ir sutarties nutraukimo metu susidariusio ieškovės įsiskolinimo (5 837,64 Eur) santykio su visa skolos suma (119 127,01 Eur) ir su jais susiję ieškovės pateikti paskaičiavimai procentais, nepaneigia ieškovės padaryto 2008-02-27 kreditavimo sutarties esminės sąlygos pažeidimo. Ieškovei negalint sumokėti sutarties nutraukimo metu susidariusio, pasak pačios ieškovės, nedidelio 5 837,64 Eur įsiskolinimo (palyginus su likusia skolos suma), nesant byloje duomenų, kad ieškovė vykusio teisminio proceso metu atsiskaitė su atsakovu, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė siekė išsaugoti sutartį ir kad turi galimybių ją vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje esančių įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo teismas padarė pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

20Ieškovės teigimu, jai nesutinkant, atsakovas skubotai, be pakankamų priežasčių, tinkamai ieškovės neinformavęs, vienašališkai nutraukė kredito sutartį, nesiėmė jokių veiksmų atnaujinti sutarties galiojimą ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė dėl sutarties nutraukimo praras jai pajamas generuojantį butą, esantį ( - ). Todėl, pasak ieškovės, teismas pažeidė CK 6.217 str. 1 d., nustatančią esminį Kreditavimo sutarties pažeidimą, esant kredito įmokų sumokėjimo terminų praleidimui, ir 6.217 str. 2 d., nustatančią ieškovės atlikto Kreditavimo sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu kriterijus. Su tokiais ieškovės teiginiais nesutiktina.

21Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojami CK 6.217 str. CK 6.217 str. 5 d. nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t.y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 str. 2 d. kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014).

22Pažymėtina, kad fakto, jog vienai šaliai sutarties vykdymas iš esmės yra suvaržytas, konstatavimui būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 str. 2 d. išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Be to, sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, o reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 str. 2 d. nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis, sudarydama sutartį, negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-150/2012). Ieškovės teigimu, sutarties nevykdymą lėmė nenumatyti finansiniai sunkumai, kuriuos nulėmė turizmo ir apgyvendinimo Neringoje (Nidoje) verslo sulėtėjimas 2014 m. ir asmeninės ieškovės problemos, dėl kurių ieškovė neturėjo galimybių tinkamai vykdyti prievolių atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 str. nuostatas, konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje turi būti nustatomi ir vertinami individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011), tačiau šiuo atveju ieškovė net nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie minėtas sutarties nevykdymo priežastis, nors įstatymas numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė, sudarydama sutartį, įsipareigojo laikytis nustatyto mokėjimo grafiko ir laiku atlikti visus numatytus mokėjimus, žinojo, kokios teisinės pasekmės kils pažeidus mokėjimų grafiką ir su tuo sutiko (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. ir papildomuose susitarimuose patvirtino, kad visi sutarties punktai su ja aptarti individualiai, su visomis sutarties sąlygomis jis susipažino iki sutarties sudarymo, visos sutarties sąlygos jai suprantamos ir aiškios, su jomis sutinka). Taigi sutiktina su atsakovu, kad ieškovė sutartiniame teisiniame santykyje su atsakovu buvo prisiėmusi savo pajamų (tiek gaunamų, tiek planuojamų gauti) netekimo ir individualios veiklos riziką, ir ši rizika negali būti priverstinai perkelta atsakovui.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012 yra išaiškinęs, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę. Šalių 2008-02-27 sudaryta Kreditavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo mokėti palūkanas, pradėti grąžinti kreditą sutartą dieną, laiku ir tinkamai mokėti grąžintinas sumas, mokesčius ir kitus mokėjimus, kredito grąžinimo mokėjimo diena – 28 kiekvieno mėnesio mokėjimo diena (Kreditavimo sutarties 2.10, 2.11, 2.12 p.). Atsakovas vienašalį sutarties nutraukimą grindė sutartiniu ir įstatyminiu pagrindu esant ieškovei sistemingam sutarties pažeidinėjimui, t.y. nutraukė sutartį, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 p. ir CK 6.217 str., 6.874 str. 2 d., kadangi nuo 2014 m. ieškovė įmokas mokėjo pradelsdama mokėjimo terminus, o nuo 2014-10-29 mokėjimų visiškai neatliko (I t., b.l. 86). Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovui pagal nustatytą grafiką (b. l. 59-63) paskutinį kartą sumokėjo atsakovui 2014-10-29, t.y. iki 2015-04-01 pranešimo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą ieškovė įmokų nemokėjo daugiau kaip 6 mėn. iš eilės – nuo 2014-10-29 iki 2015-04-01, be to, ankstesni mokėjimų atidėjimai ieškovės finansinių problemų neišsprendė ir atsakovas neturėjo pagrįsto pagrindo tikėtis, kad ieškovė galės padengti susidariusią 5 837,64 Eur skolą ir atlikti kitus mokėjimus laiku. Bylos duomenimis, atsakovas 2015-01-29 ir 2015-03-05 siuntė įspėjimus sumokėti skolą ieškovei netinkamai vykdant kreditavimo sutartį (pranešimais). Ieškovė neginčija, kad atsakovas ją apie susidariusią skolą ir sutarties nutraukimą įspėjo 2015-04-01 ir 2015-04-23 pranešimais. Atsakovas, išnagrinėjęs ieškovės 2015-01-22 ir 2015-04-16 prašymus atidėti mokėjimus, jų prašymo netenkino, nurodydamas, kad jau anksčiau atidėti mokėjimų terminai ieškovės problemų neišsprendė ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė galės atlikti mokėjimus laiku (I t., b.l. 84). Po atsakovo raginimų sumokėti skolą ieškovė pažeidimų nešalino, įmokų pagal grafiką mokėti nepradėjo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ilgą laiką sistemingai nevykdė kreditavimo sutarties, nuo 2014-10-29 visiškai sustabdė prievolių vykdymą, nepateikė jokių duomenų apie pajamas, ir pati pripažino, kad neturi galimybių vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai ir laiku. Nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė gali pašalinti pažeidimus ir toliau tinkamai vykdyti prievoles. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tinkamas ir savalaikis mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę atsakovui, be to, šią aplinkybę žinojo ir pati ieškovė, pasirašiusi kreditavimo sutartį su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais.

24Ieškovė teigia, kad ginčijama būsto kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis, ir teismas ex officio privalėjo įvertinti kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu ieškovės atžvilgiu pagal CK 6.188 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje vartotojo teisių pažeidimas nėra įrodytas, nes atsakovas tinkamai naudojosi kreditoriui suteikta įsipareigojimų vykdymo kontrole. Pažymėtina, kad griežtas paskolos sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, todėl suteikimas kreditoriui teisės nutraukti paskolos sutartį, esant ne vienkartiniam, o nuolatinio pobūdžio sutarties pažeidimui, yra teisėtas, sąžiningas kitos sutarties šalies, vartotojo, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.874 str. 2 d. taip pat suteikia teisę paskolos davėjui reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jeigu, esant numatytam paskolos grąžinimui dalimis, eilinė paskolos dalis negrąžinama. Ši nuostata taikoma ir vartotojams. Nutraukti sutartį, esant praleistam sutarties įvykdymo terminui, nustačius prieš tai skolininkui papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, suteikia teisę ir CK 6.217 str., 6.209 str. Vartotojui suteikta papildoma įstatymo nustatyta apsauga nėra vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanta (CK 6.38 str., 6.59 str.) – išimtis, todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikru mastu nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012). Kadangi esant paskolos teisiniams santykiams nustatytų mokėjimo terminų laikymasis yra esminė sąlyga, kreditą išdavusios kredito įstaigos verslas yra indėlių rinkimas ir paskolų teikimas, kredito įstaiga turi vykdyti veiklos rizikas ribojančius normatyvus, todėl paskolas gavusių asmenų mokėjimų atlikimas sutartyse nustatytais terminais yra labai svarbus. Vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų prievolių kreditoriui, todėl kreditoriui suteikimas teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti prieš terminą grąžinti visą likusią negrąžintą paskolą iš esmės yra teisėtas ir atitinka sąžiningumo ir teisingumo principus bei negali būti laikomas pažeidžiančiu šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

25Atsakovas neginčija, kad šalių kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Tačiau Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13.1 p. suteikia atsakovui teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jeigu ieškovas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Taigi sutarties 13.1 p. sąlyga pagal savo turinį suteikia teisę atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, esant bent vienos įmokos sumokėjimo termino praleidimui, tačiau šiuo atveju byloje nustatyta ir įrodyta, jog atsakovas nusprendė vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį esant ne vienkartiniam sutarties pažeidimui, o tęstiniam mokėjimo terminų pažeidimui, t.y. ieškovei nemokant įmokų daugiau kaip daugiau kaip 6 mėn. iš eilės iki sutarties nutraukimo. Be to, minėta sutarties sąlyga yra galiojanti, ji nėra nuginčyta teismine tvarka. Pažymėtina, kad ieškovė, nesugebėdama tinkamai vykdyti Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir be atsakovo sutikimo sudarydama sutartis su kitais kreditoriais (BAB „Snoras“ ir kredito unija „Sostinės kreditai“), prisiėmė naujus įsipareigojimus, t.y. sumažino savo mokumą, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir su atsakovu tinkamai nebendradarbiavo ir neįrodė, kad gali visiems kreditoriams padengti įsipareigojimus. Darytina išvada, kad atsakovas nutraukė kreditavimo sutartį, vadovaudamasis kreditavimo sutarties nuostatomis ir tai teisėms aktams neprieštarauja.

26Negrąžintos kredito dalies mokėjimo atidėjimas, nevienkartiniai įspėjimai sumokėti skolą įrodo atsakovo bendradarbiavimą vykdant sutartį ir bandymą ją išsaugoti, atsakovas vienašališkai sutartį nutraukė tik tada, kai sutarties nevykdymas buvo akivaizdus. Kaip minėta, sutarties nutraukimo metu ieškovei buvo suteiktas 6 mėn. terminas (nuo 2014-10-28 iki 2015-04-16) pažeidimams pašalinti, bet ieškovė per šį ilgą laiką pažeidimų nepašalino, juos vis tęsdama. Bylos duomenimis, kurių atsakovė neginčija, atsakovas 2015-04-01 ir 2015-04-23 pranešimus apie sutarties nutraukimą išsiuntė ne tik visais žinomais ieškovės adresais, bet ir 2015-04-02 įkėlė į ieškovės elektroninę bankininkystę. Šiuo atveju Kreditavimo sutartyje reglamentavus atsakovui teisę šalims vienašališkai nutraukti sutartį po 10 dienų po pranešimo apie įspėjimą nutraukti sutartį, nėra pagrindo taikyti ieškovės nurodytą bendrąjį 30 d. įspėjimo terminą pagal CK 6.218 str. 1 d. Todėl darytina išvada, kad atsakovas tinkamai pagal Kreditavimo sutarties 13.1 p. informavo ieškovę apie Kreditavimo sutarties nutraukimą. Be to, nei per 30 d. terminą, nei vėliau, bylos duomenimis, ieškovė nedengė susidariusio įsiskolinimo ir nepateikė atsakovui ir teismui jokių įrodymų apie realias galimybes tęsti kreditavimo sutartį (CPK 178 str.).

27Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės verslo bei asmeninės problemos negali būti pateisinama priežastis ieškovei nevykdyti sutartimi ir jos papildymais susitarimais prisiimtų įsipareigojimų, ir, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas nutraukė sutartį, vadovaudamasis kreditavimo sutarties nuostatomis ir tai įstatymui neprieštarauja. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė pažeidė kreditavimo sutartį (esmines jos sąlygas), buvo tinkamai įspėta dėl skolos sumokėjimo ir galimo vienašalio sutarties nutraukimo, ieškovė įsipareigojimų neįvykdė sistemingai ir ilgą laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienašališką sutarties nutraukimą pripažino teisėtu (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1. p, Specialiosios dalies 2.10 p., CK 6.217 str. 2 d. 1 p. ir 2 p., 6.874 str. 2 d., Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 p.).

28Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Ieškovei nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, nes jos apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 592,23 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovės V. S. atsakovui AB Nordea Bank 592,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti... 4. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad Kreditavimo sutarties bendrosios... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-26 sprendimu ieškinį atmetė ir... 7. Teismas konstatavo, kad ieškovei su atsakovu 2008-02-27 sudarytos Kreditavimo... 8. Teismas nurodė, kad atsakovas vienašalį sutarties nutraukimą iš esmės... 9. Teismas, įvertinęs Kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo... 10. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus iki kredito sutarties nutraukimo... 11. Teismas, atsižvelgdamas, kad nors atsakovo atstovė buvo tinkamai pasirengusi... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovė V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto... 14. Atsakovas AB Nordea Bank su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo skundą... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Bylos duomenimis, ginčo šalys 2008-02-27 sudarė Kreditavimo sutartį, kuria... 19. Ieškovė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą,... 20. Ieškovės teigimu, jai nesutinkant, atsakovas skubotai, be pakankamų... 21. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojami CK 6.217... 22. Pažymėtina, kad fakto, jog vienai šaliai sutarties vykdymas iš esmės yra... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje... 24. Ieškovė teigia, kad ginčijama būsto kreditavimo sutartis yra vartojimo... 25. Atsakovas neginčija, kad šalių kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis.... 26. Negrąžintos kredito dalies mokėjimo atidėjimas, nevienkartiniai įspėjimai... 27. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės verslo bei asmeninės... 28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 29. Ieškovei nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, nes jos apeliacinis... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš ieškovės V. S. atsakovui AB Nordea Bank 592,23 Eur...